CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

DUOMENŲ BAZIŲ TECHNOLOGIJOS

kompiuteriai

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

DUOMENŲ BAZIŲ TECHNOLOGIJOS

Duomenų bazės (DB) ir duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS) samprata

Informacijos srautų struktūrizavimas

Duomenų bazių kūrimas

Duomenų bazės u˛pildymas

Duomenų paieka, rikiavimas ir filtravimas

Formos

U˛klausos

Ataskaitos

1. Duomenų bazės (DB) ir duomenų bazių valdymo
sistemos (DBVS) samprata

Duomenis labai svarbu tinkamai parengti, kad jie tiktų kuo didesniam u˛davinių skaičiui, be to būtų universalūs. Tam reikėjo atskirti duomenų laikymą ir praktinį jų panaudojimą. Informacines paslaugas teikiančios tarnybos tokiu būdu saugo duomenis net tada, kai nenaudoja kompiuterių. iam tikslui septintojo deimtmečio prad˛ioje ir buvo sukurta duomenų bazių koncepcija, numatanti kartu su duomenimis saugoti ir jų sandaros apraymą.

Duomenų bazių valdymo sistemos ir skirtos tokių darinių kūrimui, tvarkymui ir naudojimui. Tokiu būdu, duomenų bazė – yra sutapatinama su duomenų bazių valdymo sistema. Informatikos mokslo samprata - duomenų bazė - tai duomenų bazių valdymo sistema + saugomi duomenys.

DB valdymo sistemos funkcijos

leid˛ia aprayti duomenis, nes prieingu atveju negalėtume suformuoti duomenų bazės;

apdoroja duomenis, t. y. vykdo planuotas ir neplanuotas vartotojų u˛klausas;

saugo duomenis, u˛tikrina jų saugumą ir integralumą;

prireikus atnaujina arba dubliuoja duomenis;

duomenų ˛odyne saugo metaduomenis, t. y. informaciją apie duomenis.

Tačiau duomenų bazės valdymo sistema neu˛tikrina duomenų perdavimo į norimą vietą.

Duomenų bazių valdymo sistemos gali būti:

Pagal tai kaip sudaromi objektų (įraų) laikymo kompiuterio atmintyje dariniai, skiriami keturi pagrindiniai duomenų bazių loginės sandaros modeliai:

T Hierarchinės DBVS - kiekvienas įraas sudaromas i dviejų tipų elementų: pirminio rakto, kuris vienareikmikai identifikuoja įraą ir jam pavald˛ių laukų rinkinio, kur laikomi kiti objekto atributai. Ryius tarp įraų aprao specialūs laukai - nuorodos. Duomenys pasiekiami ˛emo lygio u˛klausomis, kai nuo akninių įraų pereinama prie reikiamo įrao. Hierarchiniai modeliai naudojami DBVS, kai turima gausiai duomenų, tačiau turi grie˛tus ribojimus sąryių u˛raymo priemonėms.

T Tinklinės DBVS - tinklo modelis sukuria ryius tarp nepriklausomų duomenų elementų ir kiekvienas įraas gali turėti ryių su bet kuriais kitais duomenų bazėje laikomais įraais. Rodyklių rinkiniais u˛tikrinami ryiai vienas su vienu, vienas su daugeliu ir daugelis su daugeliu. Naudojama speciali navigacinė kalba. Trūkumas: pasikeitus duomenų struktūrai reikia keisti ir duomenis apdorojančias taikomąsias programas.

T Sąsajinės (reliacinės) DBVS - tai iuo metu populiariausios DBVS, kuriose naudojamos paprastos ir nesunkiai įsisavinamos duomenų tvarkymo operacijos. Duomenys pateikiami dvimačių lentelių pavidalu. Modelio pagrindas yra reliacinė algebra, bet kokias duomenų rinkinių priklausomybes galima apibrė˛ti lentelėmis apraomomis sąsajomis. Naudojama deklaratyvi programavimo kalba SQL, programuotojui nebūtina imanyti fizinio duomenų isidėstymo. Taikomosios programos ma˛iau priklauso nuo fizinio duomenų idėstymo pokyčių. Paprasčiausias ir populiariausias sąsajinės (reliacinės ) DBVS pavyzdys MS Office pakete pateikiama MS Access.

T Objektinės DBVS - iuo metu sparčiai populiarėja. Duomenų modelyje ryiais siejami objektai, atributai, klasės. Naudojama kai reikia valdyti didelį skirtingų duomenų tipų kiekį (vaizdus, garsus, skaitinius atributus), sudėtingos elgsenos objektus bei palaikyti daug ryių su objektais.

T Objektinės - reliacinės DBVS - naujos galimybės ryiams su korte˛ais (korte˛ais - vadinami įraai reliacinėje algebroje) palaikyti, daugialypės terpės duomenims saugoti, dirbti su abstrakčiais duomenų tipais, erdviniais duomenimis, programuotojo sukurtais metodais. Tai perspektyviausios.

2. Informacijos srautų struktūrizavimas

Duomenų bazės kūrimas pradedamas nuo aplinkos informacijos modelio sudarymo, nes joje renkami duomenys ir panaudojami u˛davinių sprendimo rezultatai. Aplinkos informacijos modeliu pvz., gali būti visa informacija apie studijų procesą ir jo dalyvius. Aplinka toliau skaidoma į ma˛esnius elementus ir numatomas: elementų apraymo būdas, elementų savybės ir tarpusavio sąveika, bei kt.

Pagrindiniai apraomos aplinkos informacijos modelio elementai: objektai, jų atributai ir sąryiai.

Informacijos objektas - tai aplinkos elementas apie kurį norima saugoti informaciją. Informacijos objektų tipai gali būti - ˛monės (studentai), daiktai (semestre studijuojami dalykai, mokymosi rezultatai) ar reikiniai ( akademinės atostogos, stipendijos).

Įraas informacijos objektą apibūdinantis tam tikras savybių rinkinys, t. y. io rinkinio reikmė. Atskiros objekto savybės apraomos skirtingose įrao dalyse - vadinamuose - laukuose.

Objekto savybės - tai pvz., studento knygelės numeris, pavardė, vardas, gimimo data, gyvenamoji vieta, lytis ir kt.

Duomenų bazės sandara - tai objekto reikmių registravimui skirtų įraų laukų pavadinimai ir jų parametrai

Pvz.: Objekto savybė Registravimo lauko Simbolių skaičius

tipas

Studijų knygelės Nr. Tekstinis 6

Pavardė Tekstinis 20

Gimimo data Datos 10

Lytis Tekstinis 1

Stipendija Lt Realusis skaičius 6

Svertinis vidurkis Realusis skaičius 5

Informacijos modeliuose ypač svarbi rakto sąvoka. Raktas - tai ma˛iausias atributų rinkinys, vienareikmikai apibrė˛iantis kiekvieną objekto reikmę. Raktai naudojami sąryių apraymui, duomenų rikiavimui, paiekai ir kt. Kiekvienas objektas privalo turėti nors vieną raktą, o jei turi kelis - vienas yra - pirminis. Pirminis raktas – turi turėti kuo ma˛iau atributų, o jų reikmės - kuo trumpesni tekstai. Pvz., studento kaip objekto raktu gali būti pvz., studijų knygelės Nr. Raktų reikmės paprastai koduojamos, kad ivengti raktuose ilgų tekstų.

Ioriniai raktai vartojami sąryiams tarp pačių objektų nurodyti. Ioriniai raktai - tai tokie objekto atributai, kurie yra kitų tipų objektų pirminiai raktai. Pvz., Stipendija Lt - gali būti konkrečios sumos nurodymui skirto tipo pirminio rakto reikme.

Parengus duomenų bazės lentelių projektus, kad pilnai u˛baigti duomenų bazės schemos kūrimą, reikia suformuoti lentelių iorinius sąryius.

Tarp informacijos objektų yra 4 pagrindiniai sąryių tipai

T vienas su vienu (kai jungiami abu sąryio laukai yra pirminiai raktai);

T vienas su daugeliu;

T daugelis su vienu;

T daugelis su daugeliu.

Sąryiai, nenaudojantys pirminių raktų naudojami retai, o da˛niausi – vienas su daugeliu. Sudėtingiausi daugelis su daugeliu ir ma˛iausiai naudojami, nes reikia papildomai sudaryti tarpinę lentelę.

3. Duomenų bazės kūrimas

Pagrindiniai sąsajinės (reliacinės) duomenų bazės kūrimo etapai

T duomenų bazės sandaros (schemos) projektavimas;

T sąsajinio (reliacinio) modelio lentelių sukūrimas;

T sąryių tarp lentelių apraymas;

T duomenų bazės u˛pildymas.

Darbo su sąsajine (reliacine) duomenų baze prad˛ioje , atveriamas dialogo langas, kuriame galime pasirinkti:

T Blank Access database - jei savarankikai kursime naują tučią duomenų bazę;

T Access database wizards, pages and projects - galime pasinaudoti duomenų bazių vedlio paslaugomis arba jau sukurtais projektais;

T Open an existing file - atverti tvarkymui jau turimą duomenų bazės bylą.

Pasirinkę duomenų bazės kūrimo būdą Blank Access database, nurodome diskiniame kaupiklyje vardą ir aplanką, kuriame saugosime duomenų bazės sandaros apraymo ir duomenų laikymui skirtą bylą, bei paspaud˛iame mygtuką Create.

Ekrane atveriamas pagrindinis duomenų bazių kūrimo ir tvarkymo langas, kurio kairėje matomas duomenų bazės sandaros elementų (Objects) pavadinimų sąraas:

T Tables (lentelės), kuriose laikome pagal duomenų apdorojimo poreikius arba dalykinės srities po˛ymius sugrupuotus duomenis, pvz., STUDENTAI, DALYKAI ir kt.;

T Forms (formos) –tai langai su laukeliais, skirtos palengvinti duomenų bazių u˛pildymą, analizę ir tvarkymą;

T Queries (u˛klausos) – jų paskirtis aprayti duomenų bazėje iekomų duomenų atrankos kriterijus, atrenkamų duomenų grupavimo būdus, skaičiavimo operacijas ir kt.;

T Reports (ataskaitos) - jose pateikiami i duomenų bazės irinkti duomenys, skaičiavimų rezultatai, diagramos, iliustracijos ir kt. Ataskaitas galime spausdinti, pateikti ekrane, saugoti diskiniame kaupiklyje, bei perduoti kitoms programoms.

T Macros (makrokomandos) - skirtos automatizuoti da˛nai kartojamų komandų vykdymą;

T Modules (moduliai) - juose laikomi duomenų apdorojimo procesų apraymai DBVS programavimo kalba Visual Basic.

Objects srityje paspaudus mygtuką Tables (lentelės), pradedamas naujos tučios duomenų bazės kūrimas ir siūloma i sąrao pasirinkti lentelės kūrimo būdą:

Create table in Design view - kūrimui naudoti lentelės projekto rodinį;

Create table by using wizard - pasinaudoti vedlio siūlomu tipiniu lentelių sąrau;

Create table by entering data - kurti lentelę įvedant duomenis, kai laukų parametrai parenkami automatikai, priklausomai nuo duomenų savybių.

Pasirinkus Create table in Design view, lentelių kūrimas atliekamas projektavimo re˛ime, t.y. paspaudę mygtuką New atvertame lange pasirenkame Design View ir Ok.

Atvertame lentelės sandaros langeTable matomos dvi dalys:

T Pirmoje dalyje - lentelės sandaros apraymas ( pateikiama speciali trijų stulpelių apraų lentelė);

T Antroje - laukų parametrų parinkimas ( pateikiamos dvi kortelės: General -bendrieji parametrai ir Loocup - per˛iūros parametrai.

Apraų lentelėje kiekvienam naujos lentelės laukui skiriama viena eilutė:

pirmame stulpelyje (Field Name) - lauko pavadinimas;

antrame (Data Type) - lauko tipas (tekstinis, skaičių, datos ir laiko ir kt.);

trečiame (Destriction) - jei reikia -trumpas komentaras.

Antroje dalyje kortelėje General parenkamas duomenų lauko didumas ir kt., nors nenurod˛ius - tipines parametrų reikmes parinks pati programa, o kortelėje Loocup – pvz., i kur paimti duomenis, jei jau vieną kartą turime tokius įvedę.

Laukų tipai gali būti

Tekstinis - Text;

Skaitinis Number;

Apraymų - Memo (255 simboliai);

Datos ir laiko - Date/Time ir kt.

Stulpelyje ( Field Name ) raomuose laukų varduose gali būti raidės, skaičiai ir kiti simboliai, iskyrus - kablelį (, ), auktuką ( ! ), lau˛tinius skliaustus ( [ ] ), be to vardai negali prasidėti tarpu ir ilgiausias - 64 simboliai.

Stulpelyje ( Data Type ) parenkamas i sąrao duomenų tipas, jei nenurodomas - pateikiamas standartinis Text. Jei nenurodomas General kortelėje lauko didumas (Field Size ) - parenkamas standartinis - 50 simbolių.

Skaičių, datos ir kai kurių kitų Field Size iskleid˛iamajame sąrae galime pasirinkti laukų atmainas: sveikasis ( Integer ), dideli sveikieji ( Long Integer - 10 sveikų skaimenų teig ar neig. ) realusis ( Single), bei nurodyti kiek ˛enklų po kablelio ir kt. Jei nenurodome – skaičių parenka automatikai - Long Integer .

Laukų reikmės ribojamos General kortelės pvz., laukelyje Validation Rule. Jei reikia parodyti, kad įvesime skaičius didesnius u˛ 0, bet ma˛esnius arba lygius 5, tai įraome >0 And <=5

Laukų reikmių apraymo pavyzd˛iai:

Loginė iraika	Apraomi apribojimai
(>=100)and(<=1000)	Lauko reikmės privalo būti atkarpos [100,1000] viduje
not((>=100)and(<=1000))	Lauko reikmės privalo būti atkarpos [100,1000] iorėje
(<=100)or(>=1000)	Lauko reikmės privalo būti atkarpos [100,1000] iorėje
„kg“ or „m“ or „vnt“ or „l“	Lauko reikmė gali būti tik viena i reikinyje nurodytų reikmių: „kg“ arba „m“, arba „vnt“, arba „l“

Specialūs formatai - General / Format parenkami datoms, laikui, pinigų sumoms ir kt., bet nėra vartotojo sukuriamo formato Custome.

Pagrindinei sąsajinės duomenų bazės lentelei tikslinga sudaryti pirminį raktą (Primary Key), kuris vienareikmikai identifikuoja jos įraus ir padeda ivengti pasikartojančių įraų. Taigi raktas – tai laukų grupės įgyjančios nepasikartojančias reikmes. Pagrindinė lentelė per pirminio rakto reikmes susiejama su kitomis duomenų bazės lentelėmis.

Kiekvieno pirminio rakto reikmės lentelėje yra indeksuojamos, o tai leid˛ia paspartinti duomenų paieką ir įraų rikiavimą. Indeksuoti galima ne tik pirminio rakto, bet ir kitų laukų reikmes, nes greičiau vykdoma paieka ir rikiavimas.

Sudėtiniai pirminiai raktai sudaromi i kelių lentelės laukų ir labai svarbu jo elementų, t. y. ˛ymėtų laukų seka, nuo kurios priklauso įraų rikiavimo tvarka.

Sukūrus naujos lentelės laukus ir parinkus parametrus, lentelės projektą įraome File/Save į duomenų bazės bylą, nurodydami lentelės vardą, pvz., Studentai. Taip sukuriami visi duomenų bazės lentelių projektai.

Sukūrus lenteles toliau suformuojami lentelių sąryiai, kurie palengvina duomenų paieką ir pasitarnauja kuriant ataskaitas. Lentelių sąryiai kuriami komandų seka Tools / Relationships. Lentelių sąryio atmainų pasirinkimas, pvz.:

T Sąryis apima tik tuos įraus, kuriuose ryio laukų reikmės sutampa;

T Sąryis apima visus pirmosios sąryio lentelės įraus ir tuos antrosios lentelės įraus, kurių ryio lauko reikmės yra pirmoje lentelėje.

Duomenų bazės sąryių projektas, kaip ir lentelių sandaros projektai įraomi į duomenų bazės bylą. Parengus visų naujai kuriamos duomenų bazės elementų projektus, MS Access langas u˛daromas.

4. Duomenų bazės u˛pildymas

Visų pirma u˛pildomos pagrindinės duomenų bazės lentelės, kurios nesusietos su kitomis, joms pavald˛iomis lentelėmis. Trikampiu pa˛ymėta eilutė paruota įvedimui, o * - pasiruousi sekanti. Paprastai duomenis įraome tiesiogiai į lenteles, bet jei didelės - tikslinga pasinaudoti duomenų bazės objektu - forma. Paprasčiausia lentelės duomenų įvedimo kontrolė gali būti parengta General kortelės lauke Input Mask, kur sukuriamas įvedimo ablonas su specialiais pakaitos simboliais.

Redaguojant lenteles jose gali būti įterpiami nauji įraai ( Record ) ar alinami nereikalingi, perkeliami ir kopijuojami. Įraų redagavimas galimas ne tik eilutėse, bet ir stulpeliuose. Lentelės savybėms keisti galima naudotis meniu komanda Format .

5. Duomenų paieka, rikiavimas ir filtravimas

Lentelėse gali būti atliekama duomenų paieka, rikiavimas pagal alfabetą ar prie ir filtravimas pagal iranką.

Vienas paprasčiausių veiksmų, turint atvertą duomenų lentelę, duomenų paieka, kuriai atlikti pasirenkama komanda Edit / Find ir paiekos lango lauke nurodoma įvairios paiekos sąlygos.

Paiekos ir pakeitimo komanda Edit / Replace vykdoma kai reikia vieną tekstą pakeisti kitu. Pateiktame dialogo lange nurodomos pakeitimo sąlygos.

Filtravimas pagal iranką vykdomas komanda Records / Filter / Filter by Selection , tačiau prie tai reikalinga pateikti filtro reikmę. Pateikiami tie įraai, kurių pasirinktų laukų įraai sutampa su filtro reikmėmis.

Sudėtingas filtravimo sąlygas galime aprayti paprasto filtro lentelėje, kuri atveriama komanda Records / Filter / Filter by Form. Suraius filtrą, pateikiame komandą Filter / Apply Filter / Sort.

Iplėstiniai filtrai ir rikiavimas. Įraų rikiavimas lentelėje atliekamas pasirinkto rikiavimo po˛ymio reikmių didėjimo ar ma˛ėjimo tvarka. Tai atliekama meniu komandų seka Records / Sort / Sort Ascending arba Records / Sort / Sort Descending. Galima atlikti rikiavimą ir pagal kelis pasirinktus po˛ymius.

6. Formos

Formomis vadinami specialūs duomenų bazių objektai, kurie naudojami vartotojo sąsajai sudaryti. Jos da˛niausiai naudojamos duomenų įvedimui į duomenų bazės lenteles arba duomenų per˛iūrai ir redagavimui. Formos kuriamos i vienos ar kelių duomenų bazės lentelių ar u˛klausų. Jas galima papildyti skaičiavimų rezultatais, antratėmis, paaikinimais ar kita informacija. Gali būti įterpti rėmeliai, linijos, paveikslėliai. Formas galima panaudoti ir filtro parengimui.

Sukurtas formas galima pertvarkyti projektavimo re˛ime Design View. Formos grafinį objektą galima perkelti į kitą vietą, pakeisti formos laukų tvarką ir jų isidėstymą. Galima pakoreguoti komponento ribą, pakeisti jo dydį, be to galima pakeisti lauko pavadinimo teksto riftą, parinkti rėmelius, spalvas ir kt.

Sujungimo formos yra paprasčiausios ir jų paskirtis parodyti ioriniais ryiais susietos lentelių grupės komponuojamus įraus ir skaičiavimų rezultatus.

Jei kuriama sudėtinė forma, pagrindiniu duomenų altiniu yra pagrindinė lentelė, kurios vienoje dalyje matomi pagrindinės lentelės laukai (pvz., ˛inios apie studentą), o kitoje i pavald˛ių lentelių su juo susijusių įraų grupės duomenys (pvz., studento sesijos rezultatai).

7. U˛klausos

U˛klausos - tai duomenų bazių informacinių paslaugų organizavimo priemonė. U˛klausų pagalba i kelių susijusių lentelių galime isirinkti reikalingus duomenis, atlikti skaičiavimus ir gauti pageidaujamos sandaros rezultatų lentelę. Be to u˛klausos naudojamos keičiant lentelėse laikomus duomenis, papildant naujais įraais, paalinant nebereikalingus įraus. U˛klausos kūrimas atliekamas etapais:

u˛klausai perduodamų laukų parinkimas;

skaičiuojamųjų laukų sudarymas;

duomenų atrankos ir rikiavimo sąlygų apraymas, pvz.,Criteria >=4and<9 arba „vyras“, Sort – assending arba dessending;

u˛klausų vykdymas.

U˛klausos gali būti

Atrankos u˛klausos (Select Query ), kurios sukuria laikiną darinį su duomenimis i kelių susijusių lentelių ir kitų u˛klausų;

Lentelių kūrimo u˛klausos (Make - Table query), kurios sukuria naujas lenteles su atrankos rezultatais;

Duomenų tvarkymo u˛klausos, kurios keičia duomenis jau esančiose bazės lentelėse.

U˛klausoms kurti skirta pagrindinio lango mygtukas Queries, kuris leid˛ia pasirinkti u˛klausos kūrimo būdą:

Create query in design view - kurti u˛klausą projekto rodinyje;

Create query by using wizard - kurti u˛klausą padedant vedliui.

Naujos u˛klausos kūrimui paprastai naudojama Create query in design view .

U˛klausos gali būti paprastos, dialoginės, suvestinių duomenų u˛klausos, kry˛minių suvestinių u˛klausos, u˛klausos kelioms lentelėms, lentelių kūrimo ir prijungimo u˛klausos, bendrą po˛ymį turinčių įraų paalinimo, pakeitimo naujais įraais u˛klausos ir kt. Atliekant skaičiavimus, jei nėra skliaustų kaip ir kituose skaičiavimuose atliekama daugyba, dalyba ir kt.

8. Ataskaitos

Lentelių duomenis, formų langus ir u˛klausų rezultatus galime matyti ekrane, atsispausdinti, tačiau duomenų pateikimas nebus vaizdus ir informatyvus. Duomenų bazėse numatyta speciali priemonė - ataskaitos, kuri skirta parengti patogius naudojimui, analizei ir gra˛ios ivaizdos dokumentus. Ataskaitoms sudaryti naudojamos duomenų bazės lentelės ir u˛klausos. Ataskaitose duomenis galime grupuoti ir rikiuoti pagal pasirinktus po˛ymius, jie paskirstomi norimų matmenų lapuose, papildomi informaciniais duomenimis, be to galime naudoti įvairias dokumento teksto savybių ir viso dokumento sandaros formavimo priemones.

Ataskaitas galime projektuoti dviem būdais

T panaudojant jų projekto rodinį , kuriame ataskaitos sandarą sukuriame patys;

T panaudojant specializuotą ataskaitų kūrimo vedlį, pateikiantį ataskaitų ablonus, kuriuos tik pritaikome savo poreikiams.

Ataskaitos kūrimo priemones pasirenkame i pagrindinio duomenų bazės lango kortelės Reports, priemonių juostos mygtuku New. Tikslinga ir patogu pirmąjį ataskaitos variantą paruoti naudojant specializuotą ataskaitų kūrimo vedlį Wizard, o vėliau atlikti reikalingus pakeitimus ataskaitos projekto Design View rodinyje. Sukurtą ataskaitą spausdiname komanda File / Print ir nurodome spausdinimo parametrus.

Paruota ataskaita gali būti pertvarkyta į MS Word programos formatą, pele spragtelėjus mygtuką Office Links ir ją galima redaguoti ir įrayti kaip MS Word dokumentą arba pasirinkti saitą su skaičiuokle MS Excel.

Rekomenduojama literatūra

Minkevičius S. Microsoft Access XP prad˛iamokslis. – Vilnius: Piketas, 2003.-147 p.

Vid˛iūnas A., Marčiulynienė R. Access XP, Taikomųjų duomenų bazių projektavimo pagrindai. – Kaunas: Smaltija, 2003.-318 p.

Duomenų bazės. ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota med˛iaga.- Vilnius: ˇara, 2001.-120 p.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1180
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/DUOMEN-BAZI-TECHNOLOGIJOS95465.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/DUOMEN-BAZI-TECHNOLOGIJOS95465.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/DUOMEN-BAZI-TECHNOLOGIJOS95465.php">DUOMENŲ BAZIŲ TECHNOLOGIJOS</a>

DUOMENŲ BAZIŲ TECHNOLOGIJOS

kompiuteriai

DOCUMENTE SIMILARE

3. Duomenų bazės kūrimas

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: