Elektroniniø enciklopedijø informacijos ištekliai ir jø paieška

KLAIPËDOS UNIVERSITETAS

TÊSTINIØ STUDIJØ INSTITUTAS

SOCIALINIO DARBO SPECIALYBË

„Elektroniniø enciklopedijø informacijos ištekliai ir jø paieška“

Referatas

Elektroniniø enciklopedijø leidyba plinta gana sparèiai ir tampa prieinamos vis didesniam pasaulio informaciniø technologijø vartotojø ratui. Apie naujas enciklopedijø formas kalbëta jau 1945 metais, pokyèiai informacijos technologijoje mechaninës asmeninës bibliotekos arba bylø aptarnavimo árenginás memex. Jis nuspëjo, kad atsiras visiškai naujos enciklopedijø formos, kurios bus pagamintos iš atskirø korteliø turinèiø savo sistem¹ ir atpažinimo galimybes, o sudëjus visa tai á memex bus pagarsintos. Nuo to laiko, maždaug per keturiasdešimt metø bûta ir kitø ateities enciklopedijø vizijø Viena iš jø – pasaulinës enciklopedijos sukûrimas. Aštuntajame dešimtmetyje suvokta, kad hipertekstas gali paskatinti vystym¹ ir apibûdino já kaip Pasaulio informacijos sintezës ir enciklopedijos ryšá. Dabartinëse online enciklopedijose galima pilno teksto paieška, spausdinimas, leidžiama vartotojui atlikti paiešk¹ pagal tam tikr¹ žodá ar frazê. Online enciklopedijoms bûdinga griežtai nustatyta laukø struktûra, jos gali rûšiuoti abëcëlinius arba skaitmeninius duomenis tam tikruose ir specifiniuose laukuose, atlikti ávestø skaitmeniniø duomenø apskaièiavimus ir kt. Susidomëjimas hipertekstu paskatino pagalbiniø technologijø atsiradim¹, kurios efektyviai naudojamos kuriant elektronines enciklopedijas.
Dažniausiai elektroninës enciklopedijos yra leidžiamos kompaktiniuose diskuose ir online, o taip pat DVD (digital video disk) diskuose. leidžianèios elektronines. Elektroniniø enciklopedijø kompaktiniame diske versijos skiriasi nuo tinklinës tuo, kad kompaktiniame diske kaupiama daugiau garso, vaizdo, iliustracijø, animacijos árašø, o tinklinei versijai bûdingas informacijos operatyvumas (enciklopedijos papildomos nauja informacija kas savaitê, mënesá ar ketvirtá) bei didelis nuorodø skaièius
Pirmoji elektroninë enciklopedija, skirta plaèiajai rinkai, Academic American Encyclopedia tinkle pasirodë dar 1983 metais, 1994 metais pirm¹ kart¹ Internete “America Online” Pradëjo.veikti, skirta tik prenumeratoriams Britannica Online, kuri¹ sudarë pilnatekstë duomenø bazë su tûkstanèiu iliustracijø ir “vartais” á WWW su tiesioginëmis nuorodomis á išorinius informacijos šaltinius
Greièiausiai ir akivaizdžiausiai išsivystë mažos enciklopedijos kompaktiniuose diskuose skirtos dažniausiai jaunesniems skaitytojams. Gana áprasta elektroninës enciklopedijos raida, kai pirmiausiai išleidžiama versija, susidedanti tik iš teksto, Vëliau – tekstinê versij¹ papildë nejudanèios iliustracijos, garso ir video árašais 1993–iais Microsoft Corporation išleido kompaktiniame diske savo Microsoft Encarta Multimedia Encyclopedia, su grafikos, garso bei video árašais, 1995 metais pasirodë World Book dviejuose kompaktiniuose diskuose.
Elektroninës enciklopedijos tobulëja labai greitai – greta pilnateksèiø duomenø baziø atsiranda ne tik iliustracijos, bet ir vaizdo, garso, animacijos, multimedijos árašai, hipertekstas, žaidimai, 360 laipsniø kampo vaizdai, žodynai, tyrimø organizatoriai, nuorodos á WWW ir t.t. Tokias enciklopedijas pradëta vadinti multimedijos enciklopedijomis.
Didžiausiomis akademinëmis elektroninëmis enciklopedijomis laikomos Encyclopaedia Britannica ir Encyclopedia Americana. Nuolat konkuruoja Compton’s, Microsoft Encarta, Grolier ir World Book enciklopedijos. Pasaulyje yra ir daugiau elektroniniø enciklopedijø.

ELEKTRONINIØ ENCIKLOPEDIJØ ATEITIS

Elektroniniø enciklopedijø ateitis siejama su hiperteksto ateitimi, hipertekstas leidžia konstruoti skirtingas nuorodas.Elektroniniø enciklopedijø pokyèiai siejami ir su kitø naujø technologijø atsiradimu. Elektronines enciklopedijas pradëta leisti DVD diskuose Juose telpa dešimt kartø daugiau informacijos, negu paprastuose kompaktiniuose diskuose.
Pastebimas elektroniniø enciklopedijø kainø mažëjimas. Kai kurie vertintojai mano, kad rinkoje išliks tik 3 ar 4 enciklopedijø leidëjai, nes vyksta leidëjø kooperavimasis. Kinta ir paèios enciklopedijos: leidëjai vis dažniau jungia á vien¹ enciklopedijø tekstus, vaizdus, atlasus, žodynus bei ávairi¹ kit¹ pagalbinê informacij¹. Tokios enciklopedijos tampa nepanašios á savo pirmtakes, greièiau jas galima vadinti virtualiomis bibliotekomis. Laukiama elektroniniø enciklopedijø, naudojanèiø virtualios realybës galimybes. Ážengês á toki¹ enciklopedij¹ pasijustum esantis enciklopedijos pasaulio gyventojas, o ne stebëtojas.

ELEKTRONINIØ ENCIKLOPEDIJØ SANDARA IR YPATYBËS
Visoms elektroninëms duomenø bazëms, taigi ir elektroniniø enciklopedijø, bûdinga: informacijos turinys; informacijos struktûra (kaip informacijos vienetai yra išdëstyti ir kokie jø loginiai ryšiai); valdymas; vaizdinës ir techninës priemonës (Balèytienë, 1998). Taèiau kiekvieno elektroninio dokumento turinys ir struktûra yra skirtingi.
Bûtent dël išlikusiø tradicinës enciklopedijos turinio ir struktûros elektroninëje enciklopedijoje pastarosios yra vadinamos enciklopedijomis, o ne informaciniais žinynais ar žodynais. Valdymas ir vaizdinës bei techninës priemonës yra bendros ir vadinamos viena s¹voka s¹saja (angl. interface). Enciklopedijos informacijos turinys tai vartotojui skirta informacija: straipsniai, vaizdai, garsai ir etc. Informacijos struktûra tai informacijos išdëstymo principas. Visos elektroninës enciklopedijos laikosi panašiø informacijos išdëstymo principø ir bûtent jie bei informacijos turinys leidžia nustatyti, kad tai yra enciklopedija. S¹saja turi apjungti vartotojo, naudojanèio enciklopedij¹ atliekamus veiksmus ir enciklopedijoje pateikiam¹ medžiag¹, o tiksliau enciklopedijos s¹saja turi garantuoti lengvai valdom¹ ir greit¹ informacijos paiešk¹.
Remiantis šiomis ypatybëmis elektroninës enciklopedijos vertinamos pagal tokius kriterijus:
Informacijos turinio išsamumas, vaizdingumas, informacijos kiekis, vaizdø spalvø ir garso kokybë, ar neperkrauta, ar skatina mokytis, savišviet¹, tolesná žiniø gilinim¹.
Informacijos struktûros nuoseklumas, logiškumas, vartotojo sugebëjimas susigaudyti joje, patrauklumas.
Paieškos efektyvumas, paprastumas, galimybë pasirinkti paieškos bûd¹, atsispausdinti, redaguoti, tvarkyti medžiag¹, lengvumas naudotis eiliniam vartotojui, nesusipažinusiam su tokiomis duomenø bazëmis.
Elektroninës enciklopedijos išlaiko daugelá tradicinës enciklopedijos savybiø ir enciklopedijø sudarymo principø. Rengiant elektronines enciklopedijas dalyvauja nauja grupë žmoniø, dirbanèiø programuotojo, maketuotojo, WWW svetainës prižiûrëtojo elektroniniø leidiniø dizainerio darb¹.
Išnyksta informacijos išdëstymo problema. T¹ paèi¹ informacij¹ galima išdëstyti ávairiais bûdais: sisteminiu, abëcëliniu ar teminiu. Vartotojas gali pasirinkti priimtiniausi¹ bûd¹. Pats paprasèiausias ir dažniausiai naudojamas yra abëcëlinis straipsniø pavadinimø s¹rašas, já galima peržiûrëti arba ieškoti straipsnio pavadinimo pirmojo žodžio. Populiarus yra ir sisteminis, parengtas pagal tam tikr¹ klasifikacij¹ informacijos išdëstymo bûdas. Sistemiškai išdëstytos informacijos ieškoma pradedant nuo bendriausiø ir baigiant specifinëmis temomis.
Teminis išdëstymo bûdas dažniausiai naudojamas enciklopedijos papildomam aparatui, kuris susideda iš keliø aktualiø temø. Tokioms temoms skiriamas didelis dëmesys, jas iliustruoja daugybë vaizdinës ir garso medžiagos. Nuo informacijos išdëstymo enciklopedijoje priklauso paieškos galimybës.
Informacija ekrane pateikiama informacijos vienetais, kuriuos gali sudaryti straipsnis, vaizdas, garsas, nuorodos, pagalbiniai árankiai ir kt. Straipsniai ir garso bei vaizdo árašai gali bûti pateikti atskirai. Ilgi straipsniai kartais suskaidomi á temines dalis, á kurias galima patekti per nuorodas esanèias straipsnio tekste arba per straipsnio turiná, parengt¹ hipernuorodø principu.
Straipsniø tipai ávairûs: referatiniai, apžvalginiai, trumpi apibrëžimai. Kai kuriose nemokamose elektroninëse enciklopedijose vietoje straipsniø pateikiami tik apibrëžimai, kaip paprastame terminø žodyne, ir tai nëra tikros enciklopedijos. Kai kurios online enciklopedijos skelbia, kad tai nëra galutinis enciklopedijos variantas ir pateikia s¹raš¹ terminø ar pavadinimø be nuorodø á straipsnius.
Elektroninëse enciklopedijose skiriama žymiai daugiau dëmesio nei tradicinëse vaizdinei ir papildomai ir pagalbinei medžiagai. Vaizdinê medžiag¹ be tradiciniø iliustracijø sudaro paveikslø reprodukcijos, fotografijos, grafikai, statistinës lentelës, vëliavos, politiniai ir fiziniai žemëlapiai, garso árašai, žymiø žmoniø kalbos, video árašai, ištraukos iš kino filmø, animacija, erdvinës iliustracijos (360 laipsniø kampo vaizdai), virtualûs miestø, šaliø, ámoniø, žmoniø pristatymai ir taip toliau. Pastebima tendencija, kad tokios vaizdinës ir garso medžiagos gausëja, kaip ir. papildomos ir pagalbinës medžiagos kiekis. Be žodynø, tezaurø indeksø ir kasmetiniø papildymø atsirada almanachai, žemëlapiai, vietovardžiø rodyklës, tyrimø organizatoriai, virtualios išvykos ir demonstracijos. Á vien¹ apjungiama anksèiau leisti atskirai atlasai, enciklopedijos, kompiuteriniai žaidimai ir kt. Elektroninës enciklopedijos tampa nepanašios á savo pirmtakes ir todël neretai vadinamos virtualiomis bibliotekomis.
Elektroninës enciklopedijos dažniausiai turi tam tikr¹ hipertekstinê struktûr¹. Daugumoje taikoma medžio struktûra, didesnëse enciklopedijose galima aptikti ir daug parengimo laiko reikalaujanèi¹ tinklo struktûr¹. Kai nuorodø tinklas jau yra sukurtas, jis gali bûti surastas skirtingais keliais.. Vartotojas gali sekti nuorodas Tinklas gali bûti surastas pasitelkus sakinio, temos dalá ar reikšminá žodá arba naudojantis specialiais grafiniais paieškos langais, parodanèiais tinklo pavadinim¹. Paieškos langas parodo dalá arba vis¹ hiperdokument¹
Elektroninëje enciklopedijoje hiperteksto pagalba vartotojas žymiai lengviau randa tekstinê ar grafinê informacij¹. Vartotojas tiesiog išsirenka sau ádomø objekt¹ ir ekrano apaèioje atsiranda trumpa anotacija. Vartotojai gali têsti skaitym¹ prašydami išsamesnës informacijos pasirinkta tema. Keliaujant informaciniais kanalais galima lengvai grážti ten kur pradëjai. Vartotojai taip pat gali pasirinkti norim¹ tekst¹ ar grafik¹ iš s¹rašø. Hiperteksto pagalba galima jungtis su kitomis online duomenø bazëmis.

ELEKTRONINIØ ENCIKLOPEDIJØ APŽVALGA
Enciklopedijoje yra apie 6600 nuorodø á WWW puslapius, iš jø 4000 nuorodø yra išsamiai anotuotos ir suklasifikuotas pagal temas ir potemes. Kiekvienas WWW puslapis yra ávertintas pagal tam tikr¹ klasifikacij¹, o tai leidžia tëvam ir mokytojam nukreipti vaikus nuo netinkamos informacijos. Enciklopedijose daugiau politiniø žemëlapiø, bet vis dar neturi demografiniø ir klimato žemëlapiø. Žemëlapiai yra susieti su tam tikrais straipsniais. Vienintelë Compton’s enciklopedija turi tezaur¹ su 21500 árašø. Ji taip pat turi ir žodyn¹ su 78000 žodžiø. Paspaudus ant nežinomo žodžio straipsnio tekste galima gauti žodžio apibrëžim¹. Taip pat enciklopedija turi ádomi¹ program¹ “ShowMaker”, kurioje, panašiai kaip Microsofto programoje “Power Point”, galima susidëlioti straipsnius ir vaizdus norima tvarka ir surengti skaidriø pristatym¹. Enciklopedija turi netradiciná skyriø “Planetarium”, kuris leidžia susirasti žvaigždê, esanèi¹ danguje bet kuriuo paros metu, bet kokioje vietoje ir matoma iš bet kokios pozicijos (pagal miest¹, kuriame matoma ar pagal platumos ir ilgumos koordinates). Nei viena kita enciklopedija neturi panašiø programø á “ShowMaker” ar “Planetarium”, todël enciklopedija turi specifiná privalum¹.
Online enciklopedijø apžvalga
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kuri¹ skaityti, tobulinti ir pildyti gali visi žmonës, be jokiø apribojimø ar mokesèiø. Vikipedij¹ galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbø; lietuviškuosiuose puslapiuose aprašyta daugiau nei 77 tûkstanèiai straipsniø, skaièius nuolat auga. Vikipedijos siekis – struktûriškai ir sistemiškai pateikti žmonijos sukauptas žinias enciklopedijos forma. Kokiomis temomis rašoma ir kaip, sprendžiama Vikipedijos bendruomenëje – tarpusavio sutarimu. Siekiama, kad vien tik statistiniai duomenys ar šiaip ádomi medžiaga neturëtø bûti beatodairiškai talpinami enciklopedijoje. Visa tai turi bûti struktûruojama, pateikiant apibrëžim¹, atskirus faktus siejant á viening¹ visum¹ ir nurodant tarpusavio ryšius bei s¹sajas, priklausomybes ir panašumus. Elektroninë forma leidžia greitai ieškoti reikiamos informacijos. Taèiau ne kiekvienoje elektroninëje enciklopedijoje pateikiama informacija gali bûti greitai nukopijuota á tekstinê program¹, kuria gali bûti kuriamas naujas kûrinys (pavyzdžiui, informacijos, rastos el. enciklopedijoje, pagrindu).

Vikipedijoje esanèi¹ medžiag¹ skaityti, jos ieškoti ir j¹ kopijuoti yra visai paprasta. Spausdintinës enciklopedijos medžiag¹ tokiu atveju reikëtø skenuoti arba suvesti informacij¹ klaviatûra, kas užimtø tikrai daug laiko.

IŠVADA

Pagrindiniai švietimo faktoriai Lietuvoje priklauso nuo ES vykdomos strategijos. Vienas išpagrindiniø Lietuvos švietimo politikos prioritetiniø tikslø–informacinës visuomenës kûrimas.

Spartus ekonomikos augimas ir IKT raida yra neatsiejami su IKT diegimu ir panaudojimu bei mokymu bendrojo lavinimo mokyklose. Bendrojo lavinimo mokykloje keièiasi mokymo turinys, kuris kartu koreguoja mokymo formas ir metodus. Mokyklose IKT tampa galingu mokymosi árankiu.

IKT išlaisvins mokym¹si išlaiko ir erdvës átakos. Ateityje mokymo turinyje IKT dominuos kaip priemonë pamokos tikslams pasiekti, efektyviai išnaudojant pamokos laik¹ir erdvê. Ávairiø mokomøjø dalykø kurso teorinës dalies kaita IT tampa mokymo priemone. Atsiranda virtuali pamoka, virtualus laboratorinis darbas, tarptautinis ar nacionalinis užsiëmimas, virtuali knyga, duomenøbazës, žurnalai, multimedia áranga, paskaitos išlaboratorijø ir gamyklø, vedamos dëstytojø, prognoziniai testai ir kt.

LITERATÛRA

1. Balèytienë A. Bûdas mokyti kitaip: hipertekstinë mokymo aplinka. – Vilnius, 1998. 92p.

2. Beresnevièienë D. Nuolatinis mokymasis Lietuvoje. – Vilnius, 1995. 279p.

3. Balèytienë A. https://www.pedagogika.lt/puslapis/Pranesimai/Konf%202006-02-10%20Buineviciutes.pdf.

4. https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis