CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Elektroninių enciklopedijų informacijos itekliai ir jų paieka

kompiuteriai

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

TŹSTINIŲ STUDIJŲ INSTITUTAS

SOCIALINIO DARBO SPECIALYBĖ

„Elektroninių enciklopedijų informacijos itekliai ir jų paieka“

Referatas

Elektroninių enciklopedijų leidyba plinta gana sparčiai ir tampa prieinamos vis didesniam pasaulio informacinių technologijų vartotojų ratui. Apie naujas enciklopedijų formas kalbėta jau 1945 metais, pokyčiai informacijos technologijoje mechaninės asmeninės bibliotekos arba bylų aptarnavimo įrenginįs memex. Jis nuspėjo, kad atsiras visikai naujos enciklopedijų formos, kurios bus pagamintos i atskirų kortelių turinčių savo sistem¹ ir atpa˛inimo galimybes, o sudėjus visa tai į memex bus pagarsintos. Nuo to laiko, ma˛daug per keturiasdeimt metų būta ir kitų ateities enciklopedijų vizijų Viena i jų – pasaulinės enciklopedijos sukūrimas. Atuntajame deimtmetyje suvokta, kad hipertekstas gali paskatinti vystym¹ ir apibūdino jį kaip Pasaulio informacijos sintezės ir enciklopedijos ryį. Dabartinėse online enciklopedijose galima pilno teksto paieka, spausdinimas, leid˛iama vartotojui atlikti paiek¹ pagal tam tikr¹ ˛odį ar frazź. Online enciklopedijoms būdinga grie˛tai nustatyta laukų struktūra, jos gali rūiuoti abėcėlinius arba skaitmeninius duomenis tam tikruose ir specifiniuose laukuose, atlikti įvestų skaitmeninių duomenų apskaičiavimus ir kt. Susidomėjimas hipertekstu paskatino pagalbinių technologijų atsiradim¹, kurios efektyviai naudojamos kuriant elektronines enciklopedijas.
Da˛niausiai elektroninės enciklopedijos yra leid˛iamos kompaktiniuose diskuose ir online, o taip pat DVD (digital video disk) diskuose. leid˛iančios elektronines. Elektroninių enciklopedijų kompaktiniame diske versijos skiriasi nuo tinklinės tuo, kad kompaktiniame diske kaupiama daugiau garso, vaizdo, iliustracijų, animacijos įraų, o tinklinei versijai būdingas informacijos operatyvumas (enciklopedijos papildomos nauja informacija kas savaitź, mėnesį ar ketvirtį) bei didelis nuorodų skaičius
Pirmoji elektroninė enciklopedija, skirta plačiajai rinkai, Academic American Encyclopedia tinkle pasirodė dar 1983 metais, 1994 metais pirm¹ kart¹ Internete “America Online” Pradėjo.veikti, skirta tik prenumeratoriams Britannica Online, kuri¹ sudarė pilnatekstė duomenų bazė su tūkstančiu iliustracijų ir “vartais” į WWW su tiesioginėmis nuorodomis į iorinius informacijos altinius
Greičiausiai ir akivaizd˛iausiai isivystė ma˛os enciklopedijos kompaktiniuose diskuose skirtos da˛niausiai jaunesniems skaitytojams. Gana įprasta elektroninės enciklopedijos raida, kai pirmiausiai ileid˛iama versija, susidedanti tik i teksto, Vėliau – tekstinź versij¹ papildė nejudančios iliustracijos, garso ir video įraais 1993–iais Microsoft Corporation ileido kompaktiniame diske savo Microsoft Encarta Multimedia Encyclopedia, su grafikos, garso bei video įraais, 1995 metais pasirodė World Book dviejuose kompaktiniuose diskuose.
Elektroninės enciklopedijos tobulėja labai greitai – greta pilnateksčių duomenų bazių atsiranda ne tik iliustracijos, bet ir vaizdo, garso, animacijos, multimedijos įraai, hipertekstas, ˛aidimai, 360 laipsnių kampo vaizdai, ˛odynai, tyrimų organizatoriai, nuorodos į WWW ir t.t. Tokias enciklopedijas pradėta vadinti multimedijos enciklopedijomis.
Did˛iausiomis akademinėmis elektroninėmis enciklopedijomis laikomos Encyclopaedia Britannica ir Encyclopedia Americana. Nuolat konkuruoja Compton’s, Microsoft Encarta, Grolier ir World Book enciklopedijos. Pasaulyje yra ir daugiau elektroninių enciklopedijų.

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ ATEITIS

Elektroninių enciklopedijų ateitis siejama su hiperteksto ateitimi, hipertekstas leid˛ia konstruoti skirtingas nuorodas.Elektroninių enciklopedijų pokyčiai siejami ir su kitų naujų technologijų atsiradimu. Elektronines enciklopedijas pradėta leisti DVD diskuose Juose telpa deimt kartų daugiau informacijos, negu paprastuose kompaktiniuose diskuose.
Pastebimas elektroninių enciklopedijų kainų ma˛ėjimas. Kai kurie vertintojai mano, kad rinkoje iliks tik 3 ar 4 enciklopedijų leidėjai, nes vyksta leidėjų kooperavimasis. Kinta ir pačios enciklopedijos: leidėjai vis da˛niau jungia į vien¹ enciklopedijų tekstus, vaizdus, atlasus, ˛odynus bei įvairi¹ kit¹ pagalbinź informacij¹. Tokios enciklopedijos tampa nepanaios į savo pirmtakes, greičiau jas galima vadinti virtualiomis bibliotekomis. Laukiama elektroninių enciklopedijų, naudojančių virtualios realybės galimybes. Į˛engźs į toki¹ enciklopedij¹ pasijustum esantis enciklopedijos pasaulio gyventojas, o ne stebėtojas.

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ SANDARA IR YPATYBĖS
Visoms elektroninėms duomenų bazėms, taigi ir elektroninių enciklopedijų, būdinga: informacijos turinys; informacijos struktūra (kaip informacijos vienetai yra idėstyti ir kokie jų loginiai ryiai); valdymas; vaizdinės ir techninės priemonės (Balčytienė, 1998). Tačiau kiekvieno elektroninio dokumento turinys ir struktūra yra skirtingi.
Būtent dėl ilikusių tradicinės enciklopedijos turinio ir struktūros elektroninėje enciklopedijoje pastarosios yra vadinamos enciklopedijomis, o ne informaciniais ˛inynais ar ˛odynais. Valdymas ir vaizdinės bei techninės priemonės yra bendros ir vadinamos viena s¹voka s¹saja (angl. interface). Enciklopedijos informacijos turinys tai vartotojui skirta informacija: straipsniai, vaizdai, garsai ir etc. Informacijos struktūra tai informacijos idėstymo principas. Visos elektroninės enciklopedijos laikosi panaių informacijos idėstymo principų ir būtent jie bei informacijos turinys leid˛ia nustatyti, kad tai yra enciklopedija. S¹saja turi apjungti vartotojo, naudojančio enciklopedij¹ atliekamus veiksmus ir enciklopedijoje pateikiam¹ med˛iag¹, o tiksliau enciklopedijos s¹saja turi garantuoti lengvai valdom¹ ir greit¹ informacijos paiek¹.
Remiantis iomis ypatybėmis elektroninės enciklopedijos vertinamos pagal tokius kriterijus:
Informacijos turinio isamumas, vaizdingumas, informacijos kiekis, vaizdų spalvų ir garso kokybė, ar neperkrauta, ar skatina mokytis, saviviet¹, tolesnį ˛inių gilinim¹.
Informacijos struktūros nuoseklumas, logikumas, vartotojo sugebėjimas susigaudyti joje, patrauklumas.
Paiekos efektyvumas, paprastumas, galimybė pasirinkti paiekos būd¹, atsispausdinti, redaguoti, tvarkyti med˛iag¹, lengvumas naudotis eiliniam vartotojui, nesusipa˛inusiam su tokiomis duomenų bazėmis.
Elektroninės enciklopedijos ilaiko daugelį tradicinės enciklopedijos savybių ir enciklopedijų sudarymo principų. Rengiant elektronines enciklopedijas dalyvauja nauja grupė ˛monių, dirbančių programuotojo, maketuotojo, WWW svetainės pri˛iūrėtojo elektroninių leidinių dizainerio darb¹.
Inyksta informacijos idėstymo problema. T¹ pači¹ informacij¹ galima idėstyti įvairiais būdais: sisteminiu, abėcėliniu ar teminiu. Vartotojas gali pasirinkti priimtiniausi¹ būd¹. Pats paprasčiausias ir da˛niausiai naudojamas yra abėcėlinis straipsnių pavadinimų s¹raas, jį galima per˛iūrėti arba iekoti straipsnio pavadinimo pirmojo ˛od˛io. Populiarus yra ir sisteminis, parengtas pagal tam tikr¹ klasifikacij¹ informacijos idėstymo būdas. Sistemikai idėstytos informacijos iekoma pradedant nuo bendriausių ir baigiant specifinėmis temomis.
Teminis idėstymo būdas da˛niausiai naudojamas enciklopedijos papildomam aparatui, kuris susideda i kelių aktualių temų. Tokioms temoms skiriamas didelis dėmesys, jas iliustruoja daugybė vaizdinės ir garso med˛iagos. Nuo informacijos idėstymo enciklopedijoje priklauso paiekos galimybės.
Informacija ekrane pateikiama informacijos vienetais, kuriuos gali sudaryti straipsnis, vaizdas, garsas, nuorodos, pagalbiniai įrankiai ir kt. Straipsniai ir garso bei vaizdo įraai gali būti pateikti atskirai. Ilgi straipsniai kartais suskaidomi į temines dalis, į kurias galima patekti per nuorodas esančias straipsnio tekste arba per straipsnio turinį, parengt¹ hipernuorodų principu.
Straipsnių tipai įvairūs: referatiniai, ap˛valginiai, trumpi apibrė˛imai. Kai kuriose nemokamose elektroninėse enciklopedijose vietoje straipsnių pateikiami tik apibrė˛imai, kaip paprastame terminų ˛odyne, ir tai nėra tikros enciklopedijos. Kai kurios online enciklopedijos skelbia, kad tai nėra galutinis enciklopedijos variantas ir pateikia s¹ra¹ terminų ar pavadinimų be nuorodų į straipsnius.
Elektroninėse enciklopedijose skiriama ˛ymiai daugiau dėmesio nei tradicinėse vaizdinei ir papildomai ir pagalbinei med˛iagai. Vaizdinź med˛iag¹ be tradicinių iliustracijų sudaro paveikslų reprodukcijos, fotografijos, grafikai, statistinės lentelės, vėliavos, politiniai ir fiziniai ˛emėlapiai, garso įraai, ˛ymių ˛monių kalbos, video įraai, itraukos i kino filmų, animacija, erdvinės iliustracijos (360 laipsnių kampo vaizdai), virtualūs miestų, alių, įmonių, ˛monių pristatymai ir taip toliau. Pastebima tendencija, kad tokios vaizdinės ir garso med˛iagos gausėja, kaip ir. papildomos ir pagalbinės med˛iagos kiekis. Be ˛odynų, tezaurų indeksų ir kasmetinių papildymų atsirada almanachai, ˛emėlapiai, vietovard˛ių rodyklės, tyrimų organizatoriai, virtualios ivykos ir demonstracijos. Į vien¹ apjungiama anksčiau leisti atskirai atlasai, enciklopedijos, kompiuteriniai ˛aidimai ir kt. Elektroninės enciklopedijos tampa nepanaios į savo pirmtakes ir todėl neretai vadinamos virtualiomis bibliotekomis.
Elektroninės enciklopedijos da˛niausiai turi tam tikr¹ hipertekstinź struktūr¹. Daugumoje taikoma med˛io struktūra, didesnėse enciklopedijose galima aptikti ir daug parengimo laiko reikalaujanči¹ tinklo struktūr¹. Kai nuorodų tinklas jau yra sukurtas, jis gali būti surastas skirtingais keliais.. Vartotojas gali sekti nuorodas Tinklas gali būti surastas pasitelkus sakinio, temos dalį ar reikminį ˛odį arba naudojantis specialiais grafiniais paiekos langais, parodančiais tinklo pavadinim¹. Paiekos langas parodo dalį arba vis¹ hiperdokument¹
Elektroninėje enciklopedijoje hiperteksto pagalba vartotojas ˛ymiai lengviau randa tekstinź ar grafinź informacij¹. Vartotojas tiesiog isirenka sau įdomų objekt¹ ir ekrano apačioje atsiranda trumpa anotacija. Vartotojai gali tźsti skaitym¹ praydami isamesnės informacijos pasirinkta tema. Keliaujant informaciniais kanalais galima lengvai grį˛ti ten kur pradėjai. Vartotojai taip pat gali pasirinkti norim¹ tekst¹ ar grafik¹ i s¹raų. Hiperteksto pagalba galima jungtis su kitomis online duomenų bazėmis.

ELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ APˇVALGA
Enciklopedijoje yra apie 6600 nuorodų į WWW puslapius, i jų 4000 nuorodų yra isamiai anotuotos ir suklasifikuotas pagal temas ir potemes. Kiekvienas WWW puslapis yra įvertintas pagal tam tikr¹ klasifikacij¹, o tai leid˛ia tėvam ir mokytojam nukreipti vaikus nuo netinkamos informacijos. Enciklopedijose daugiau politinių ˛emėlapių, bet vis dar neturi demografinių ir klimato ˛emėlapių. ˇemėlapiai yra susieti su tam tikrais straipsniais. Vienintelė Compton’s enciklopedija turi tezaur¹ su 21500 įraų. Ji taip pat turi ir ˛odyn¹ su 78000 ˛od˛ių. Paspaudus ant ne˛inomo ˛od˛io straipsnio tekste galima gauti ˛od˛io apibrė˛im¹. Taip pat enciklopedija turi įdomi¹ program¹ “ShowMaker”, kurioje, panaiai kaip Microsofto programoje “Power Point”, galima susidėlioti straipsnius ir vaizdus norima tvarka ir surengti skaidrių pristatym¹. Enciklopedija turi netradicinį skyrių “Planetarium”, kuris leid˛ia susirasti ˛vaig˛dź, esanči¹ danguje bet kuriuo paros metu, bet kokioje vietoje ir matoma i bet kokios pozicijos (pagal miest¹, kuriame matoma ar pagal platumos ir ilgumos koordinates). Nei viena kita enciklopedija neturi panaių programų į “ShowMaker” ar “Planetarium”, todėl enciklopedija turi specifinį privalum¹.
Online enciklopedijų ap˛valga
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kuri¹ skaityti, tobulinti ir pildyti gali visi ˛monės, be jokių apribojimų ar mokesčių. Vikipedij¹ galima skaityti daugiau nei dviem imtais kalbų; lietuvikuosiuose puslapiuose aprayta daugiau nei 77 tūkstančiai straipsnių, skaičius nuolat auga. Vikipedijos siekis – struktūrikai ir sistemikai pateikti ˛monijos sukauptas ˛inias enciklopedijos forma. Kokiomis temomis raoma ir kaip, sprend˛iama Vikipedijos bendruomenėje – tarpusavio sutarimu. Siekiama, kad vien tik statistiniai duomenys ar iaip įdomi med˛iaga neturėtų būti beatodairikai talpinami enciklopedijoje. Visa tai turi būti struktūruojama, pateikiant apibrė˛im¹, atskirus faktus siejant į viening¹ visum¹ ir nurodant tarpusavio ryius bei s¹sajas, priklausomybes ir panaumus. Elektroninė forma leid˛ia greitai iekoti reikiamos informacijos. Tačiau ne kiekvienoje elektroninėje enciklopedijoje pateikiama informacija gali būti greitai nukopijuota į tekstinź program¹, kuria gali būti kuriamas naujas kūrinys (pavyzd˛iui, informacijos, rastos el. enciklopedijoje, pagrindu).

Vikipedijoje esanči¹ med˛iag¹ skaityti, jos iekoti ir j¹ kopijuoti yra visai paprasta. Spausdintinės enciklopedijos med˛iag¹ tokiu atveju reikėtų skenuoti arba suvesti informacij¹ klaviatūra, kas u˛imtų tikrai daug laiko.

IVADA

Pagrindiniai vietimo faktoriai Lietuvoje priklauso nuo ES vykdomos strategijos. Vienas ipagrindinių Lietuvos vietimo politikos prioritetinių tikslų–informacinės visuomenės kūrimas.

Spartus ekonomikos augimas ir IKT raida yra neatsiejami su IKT diegimu ir panaudojimu bei mokymu bendrojo lavinimo mokyklose. Bendrojo lavinimo mokykloje keičiasi mokymo turinys, kuris kartu koreguoja mokymo formas ir metodus. Mokyklose IKT tampa galingu mokymosi įrankiu.

IKT ilaisvins mokym¹si ilaiko ir erdvės įtakos. Ateityje mokymo turinyje IKT dominuos kaip priemonė pamokos tikslams pasiekti, efektyviai inaudojant pamokos laik¹ir erdvź. Įvairių mokomųjų dalykų kurso teorinės dalies kaita IT tampa mokymo priemone. Atsiranda virtuali pamoka, virtualus laboratorinis darbas, tarptautinis ar nacionalinis u˛siėmimas, virtuali knyga, duomenųbazės, ˛urnalai, multimedia įranga, paskaitos ilaboratorijų ir gamyklų, vedamos dėstytojų, prognoziniai testai ir kt.

LITERATŪRA

1. Balčytienė A. Būdas mokyti kitaip: hipertekstinė mokymo aplinka. – Vilnius, 1998. 92p.

2. Beresnevičienė D. Nuolatinis mokymasis Lietuvoje. – Vilnius, 1995. 279p.

3. Balčytienė A. https://www.pedagogika.lt/puslapis/Pranesimai/Konf%202006-02-10%20Buineviciutes.pdf.

4. https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 831
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/Elektronini-enciklopedij-infor65975.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/Elektronini-enciklopedij-infor65975.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/Elektronini-enciklopedij-infor65975.php">Elektroninių enciklopedijų informacijos itekliai ir jų paieka</a>

Elektroninių enciklopedijų informacijos itekliai ir jų paieka

kompiuteriai

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Elektroninių enciklopedijų informacijos itekliai ir jų paieka