1 paskaita. INFORMACINĖ VISUOMENĖ IR INFORMACINIŲ
TECHNOLOGIJŲ REIKŠMĖ

1. Informacinės visuomenės kūrimas ir jos plėtros procesai Lietuvoje
2. Informatikos mokslas ir jo objektas
3. Kompiuterinės sistemos, informacinės sistemos ir informacinėss technologijos samprata

3.1 Informacinės sistemos samprata

3.2 Informacinės technologijos samprata

1. Informacinės visuomenės kūrimas ir jos plėtros procesai Lietuvoje

Informacinė visuomenė - tai tokia visuomenė, kurios ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir taikymas kitų gamybos formų veiksmingam funkcionavimui.

Technologine prasme - informacijos technologijos leidžia veiksmingai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją, užtikrindamos spartų šių technologijų skverbimąsį į mokslą, verslą, gamybą ir privatų gyvenimą.

Ekonomine prasme - žinios tampa modernios ekonomikos pagrindu ir nuo turto ekonomikos sparčiai pereinama prie žinių ekonomikos. Didėja bendrojo nacionalinio produkto dalis sukuriama žmonių, kurių veikla susijusi su informacijos technologijų kūrimu, taikymu ir platinimu.

Profesine prasme - visuomenėje įsivyrauja profesijos susietos su informacijos technologijomis. Tai kompiuterininkai - specialistai, kuriantys naujas informacijos technologijas (4 proc.), kompiuterių taikymo specialistai, kurie tas technologijas diegia įvairiose srityse (16 proc.), kompiuterių vartotojai (80 proc.).

Erdvine prasme - kompiuterių tinklas sujungia įvairių lygių ir tipų institucijas, regionus, valstybes, kurių veiklos organizavimui erdvė ir laikas neturi esminės įtakos.

Kultūrine prasme - kultūrą užplūsta informacija, tačiau tik maža jos dalis reikšminga, todėl labai svarbu jos atsirinkimas ir tai priklauso nuo atskiro subjekto ir jo išsilavinimo.

Informacinės visuomenės pilietis turi būti pasiruošęs:

mokytis visą gyvenimą, nes informacijos technologijos sparčiai atsinaujina, ko pasėkoje keičiasi specialybės ir profesijos;

dirbti nuotolinį darbą;

užsiimti elektroniniu verslu bei paslaugomis;

taikyti informacijos technologijas valstybės valdyme.

Informacinė visuomenė - tai žinių visuomenė, atvira, išsilavinusi ir besimokanti, kurios nariai geba naudotis pasauliniais informacijos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina jos patikimumą ir prieinamumą, plėtoja informacinę infrastruktūrą ir kt.

Oficialia informacinės visuomenės kūrimo pradžia Europoje 1993m. pabaiga - 1994m. pradžia. Lietuvoje Informatikos reguliavimas prasidėjo 1991m spalio 3d., o 1993m. gruodžio 2d. patvirtinta Valstybinė ryšių ir informatikos plėtojimo programa, o 1996m. gruodžio mėn. patikslinta ir suderinta su vyriausybe ir vykdyta iki 1998m. - plėtojami šalies ryšiai, paštas ir informatika, parengti atitinkami įstatymai ir standartai, sukurti baziniai informacinės infrastruktūros elementai (duomenų perdavimo tinklai, duomenų bazės, valstybinės informacijos sistemos. Vyriausybės 1999 - 2000m. programai įgyvendinti 1999m. gruodžio 28d. patvirtintos priemonės, kur Informatikos skyriuje numatyta:

- Pripažinti informacinės visuomenės kūrimą strateginiu Lietuvos uždaviniu;

Pripažinti, kad valstybės bendros informacijos sistemos kūrimas - strateginė ir neatsiejama valstybės valdymo reformos dalis.

Visuotinio kompiuterinio raštingumo programoje numatoma, kad 2004 – 2007 m. žmonių, įgyjančių kompiuterinį raštingumą, skaičius didės, 2008 – 2009 m. bus daugiausiai, o nuo 2010 m. pradės mažėti.

Informacijos ir informatikos departamentas, Lietuvos kompiuterininkų sąjunga, asociacija Infobalt - tai institucijos, kurių tikslai informacinės visuomenės kūrime - proceso skatinimas, kad neatsilikus nuo ES ir Baltijos šalių.

Informacinės visuomenės kūrimo proceso paspartinimas priklauso: nuo turimų kompiuterių ir valstybinės informacinės infrastruktūros.

Kompiuterinio raštingumo plėtros galimybes apsprendžia: bendras kompiuterių kiekis, bei tenkantis 1 gyventojui, galimybės pasinaudoti turimais kompiuteriais, bei juos įgyti.

1995m. pasaulyje asmeninių kompiuterių instaliuota 259 mln., 2000 m. – pasaulyje 600 mln., 2004 m. – pasaulyje apie 750 mln.

Pasaulyje asmeninių kompiuterių vartotojų skaičius 2010 metais pasieks ar net viršys milijardą – tokias prognozes praneša 'Compulenta'. Visi analitikai sutaria, kad vartotojų be abejonės daugės, nes dabar asmeniniais kompiuteriais naudojasi tik 11 proc. visų žemės gyventojų, o internetu – 10 proc.. Daugiausia augs Rusijoje, Kinijoje ir Indijoje

Pagrindinėse 25 valstybėse sutelkta apie 80 proc. kompiuterių, kurių 95 proc. - asmeniniai ir mažiau 5 proc. - superkompiuteriai. JAV yra - 1/3 visų kompiuterių.

Lietuvoje 2000 m. asmeninius kompiuterius turėjo – 5 proc. namų ūkių, 2001 m. – 9, 2002 m. – 12 proc., internetu namuose naudojosi apie 20 proc. 2006 m. pradžioje asmeninius kompiuterius turėjo 37 proc. namų ūkių, tame tarpe mieste – 47 proc. namų ūkių, o kaime – 18 proc., internetu namuose naudojosi 32 proc. atitinkamai mieste – kas antras, o kaime – kas šeštas namų ūkis.

2007 m. pradžioje stalo ar nešiojamus kompiuterius savo namuose turėjo 43 proc. šalies gyventojų. Be to, didelė dalis Lietuvos gyventojų turimų kompiuterių buvo prijungti prie interneto - net 7 iš 10 visų kompiuterių turėjo interneto ryšį. Daugėja ir tų žmonių, kurie internetu naudojasi nuolatos – 2006 metų žiemą bent kartą per savaitę internetu naudojosi beveik 28 proc. šalies gyventojų, o 2007 metų žiemą nuolatinių interneto vartotojų skaičius sudarė 32 proc. Apskritai internetu naudojasi beveik 40 proc. šalies gyventojų.

Daugiausia internetu naudojosi mokiniai ir studentai (98 proc. apklaustųjų), iš dirbančių asmenų internete naršė 49 proc. Vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių grupėje naudojosi kompiuteriu apie 2 proc. Taigi augant bendram interneto vartotojų skaičiui, skirtumai tarp atskirų socialinių grupių, tarp miesto ir kaimo vietovių gyventojų išlieka beveik nepakitę. Internetu Lietuvoje pagrinde naudojasi jauni žmonės, t.y. beveik 60 % jauniausių, 15-24 m. amžiaus apklaustų gyventojų.

Lietuvos mokyklose – 1995 m. vienu kompiuteriu naudojosi apie 120-150 ( JAV 1983m. lygis), 2001 - 2002m. apie – 30. Šiuo metu vienu kompiuteriu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dabar naudojasi 25 moksleiviai, o 9-12 kl. – 12 moksleivių. Europoje optimalus skaičius - 10 mokinių. Europos Sąjungoje vienam kompiuteriui tenka 11 moksleivių, o 9-12 kl. – 8 moksleiviai. Iki 2012 m. Lietuvos švietimo, mokslo ir studijų kompiuterizavimo rodikliai turėtų pavyti Europos Sąjungos lygį”. 2004 – 2006 metais 100 besimokančiųjų teko asmeninių kompiuterių: mokyklose - 4,6, kolegijose - 6,3, universitetuose - 5,3

Lietuvoje informacinė visuomenė iš esmės būtų sukurta, jei kompiuterių specialistų + mėgėjų + vartotojų padidės iki 2 mln. Informacijos kiekis kas 10 - 15 metų padvigubėja, o jos kaupimo ir įsigijimo procesas paspartėja 2 - 3 kartus. Informatikoje žinių atsinaujinimas įvyksta kas 18 mėnesių (Muro dėsnis).

2. Informatikos mokslas ir jo objektas

Mokslas ir technika XX a. antroje pusėje vystėsi dviem kryptimis:

Mokslo šakos skilo ir susikūrė savarankiški mokslai, kaip tikimybių teorija, elektronika ir kitos.

Mokslo šakoms apsijungus atsirado kibernetika, biofizika, informatika ir kitos.

Užuomazgos Informatikos mokslo randamos F. Bekono, B. Paskalio ir kt. darbuose, tačiau mokslo pradžia 1960 metai.

Terminas Informatika išvestinis iš informacija ir kilęs iš lotyniško žodžio informatio - pranešimas. Pirmieji pavartojo prancūzai (20 amž. 7-8 dešimtmetyje), nors amerikiečiai vadino ir vadina kompiuterių mokslu - Compiuter science.

F. Bauerio ir G. Goozo 1976m. išleista knyga Informatika šį mokslo terminą įtvirtino.

Informatika - mokslo ir technikos šaka, nagrinėjanti informacijos struktūrą, jos bendras ypatybes, o bei informacijos kaupimo, perdavimo ir apdorojimo dėsningumus, metodus ir technines priemones.

Informatikos mokslo objektas - informacija, algoritmai, jų programavimas, kompiuterinė technika ir informacijos technologijos.

Informacija - tai visuma žinių apie kokius nors faktinius duomenis (aplinkos reiškinius, visuomenės procesus, techninius objektus ir kt.) ir jų tarpusavio ryšius. Ji perduodama balsu, vaizdu, žodžiu, raštu ir kt.

Kiekviena informacijos rūšis turi jai būdingą turinį, tačiau visoms rūšims bendri pateikimo, paieškos, mašininio apdorojimo bei pateikimo vartotojui dėsningumai. Pvz. ekonominei - dideli kiekiai ir nesudėtingas apdorojimas, o inžinerinei - mažai informacijos, bet naudojami sudėtingi matematiniai metodai. Pagal informacijos rūšis skiriama Ekonominė informatika, Inžinerinė informatika ir kt.

Algoritmas suprantamas kaip griežtai ir vienareikšmiškai apibrėžta veiksmų seka. Jis siejamas su programa.

Programa - tai algoritmo realizavimas bet kuria programavimo kalba.

Kompiuteris - Informatikos mokslo objektas, pasižymintis funkcinėmis ypatybėmis:

1) Informacijos perdavimas per atstumą vienų asmenų kitiems, nesiejant jų laike;

2) Informacijos kaupimas ir saugojimas. Dideli informacijos kiekiai kaupiami ir saugomi ilgą laiką.

3) Kompiuteriai buvo sukurti automatizuoti ir pagreitinti darbus su dideliais informacijos kiekiais ir atliekti sudėtingus skaičiavimus atominėje fizikoje, meteorologijoje ir kt. Tačiau tokie skaičiavimai sudaro apie 5%, todėl dabar plačiai naudojami nesudėtingiems darbams, nereikalaujantiems aukštos darbuotojų kvalifikacijos.

4) Kompiuterių techninės galimybės leidžia pateikti vaizdus, palydimus garsais, kalba, stereo muzika. Šios nuo 1980m. atsiradusios PK galimybės vadinamos Multimedia arba daugialype aplinka.

5) PK funkcines galimybes išplėtė kompiuterių tinklai ir plačiausiai žinomas globalus tinklas Internetas (1969m. 09 02), leidžiantis pasinaudoti pasaulinėmis duomenų bazėmis.

Lietuvos mokslų klasifikacijoje skiriama

Teorinė informatika - priskirta matematikos mokslams pasižymi įvairia tematika;

Techniškoji informatika - priskirta technikos mokslams vadinama informacijos technologijomis.

Informacijos technologija ( IT ) - tai informacijos kaupimo, laikymo, apdorojimo ir pateikimo būdų ir priemonių visuma.

IT pagrindas - kompiuterinė technika. Be kompiuterinės technikos būtini veiksmų su informacija atlikimo algoritmai, kurie užrašomi programavimo kalbomis ir vadinami kompiuterių programomis.

Taigi Informacinės technologijos yra viena iš sudėtinių Informatikos mokslo dalių ir jų studijos yra pagrindas tolesniam profesinės kompiuterinės kompetencijos ugdymui.

Modulio ITB02 Informacinės technologijos 4,0 kr. (16T, 64L, 80S) studijų eigoje suformuojamas požiūris į informacinių technologijų panaudojimo būtinumą kasdienėje veikloje: supažindinama su informacinių technologijų panaudojimu inžinerijoje, suteikiami duomenų vertinimo, apdorojimo ir įvairių skaičiavimų metodų taikymo, rezultatų interpretavimo, informacijos saugojimo ir pateikimo būdų įgūdžiai bei mokėjimai. Kompiuterių techninės ir programinės įrangos spartaus vystymosi ir informacinių technologijų plėtros viešame gyvenime akcentavimas įtvirtina mokymosi visą gyvenimą nuostatas. Duomenų analizės programinių priemonių skaičiuoklių aplinkoje ypatumų supratimas suteikia žinių įvairiai sisteminti duomenis, juos apdoroti statistinės analizės metodais ir tinkamai interpretuoti skaičiavimų rezultatus, juos panaudojant inžinerinėms ir vadybos problemoms spręsti, kartu įgyjama bendro pobūdžio žinių ir praktinių įgūdžių. Duomenų bazių projektavimo principų išmanymas, leidžia suprasti duomenų bazių fizinę ir loginę sandarą, toliau gilinti žinias apie duomenų bazių valdymo sistemų paskirtį ir funkcijas, o tuo pačiu informacinio aprūpinimo ir kompiuterizuotų informacinių sistemų svarbą versle. Išmokstama dirbti vietiniame ir pasauliniame kompiuterių tinkle, naudotis pasauliniais informacijos šaltiniais, įgyjama medžiagos vertimo į elektroninį pavidalą bei publikavimo internete žinių. Algoritmų sudarymo ir jų realizavimo (programavimo) universalių matematinių sistemų aplinkoje įgūdžiai, leidžia formuoti inžinerinius - ekonominius uždavinius, juos spręsti universalių matematinių sistemų aplinkoje.

3. Kompiuterinės sistemos, informacinės sistemos ir
informacinės technologijos samprata

Kompiuteris - tai elektroninių ir elekromechaninių įtaisų sistema galinti dekoduoti ir vykdyti įvairias programas.

Kompiuterinė sistema - tai techninės ir programinės įrangos visuma.

Kompiuterio technine įranga - vadinami visi fiziniai kompiuterio komponentai – pagrindinis (sisteminis) blokas, klaviatūra, pelė, išorinės atmintinės, vaizduoklis, spausdintuvas, garsiakalbiai ir kt. Kompiuterio techninė įranga tai:

Įvesties įrenginiai - skirti informacijai į kompiuterį įvesti (pvz., klaviatūra, pelė ir kt.);

Išvesties įrenginiai - skirti apdorotai kompiuteriu informacijai išvesti (pvz., vaizduoklis, spausdintuvai ir kt.);

Saugojima įranga - skirta išsaugoti kompiuterines programas ir duomenis santykinai pastovia forma, kad kompiuterį išjungus jie nedingtų (diskinis kaupiklis, lankstusis diskelis, kompaktiniai diskai ir kt.);

Apdorojimo įrangos paskirtis - surasti duomenis ir vykdyti programas. Jiems priklauso centrinis procesorius ir pagrindinė atmintinė (laisvosios kreipties atmintinė - RAM (statinė SRAM ir dinaminė DRAM) ir pastovioji atmintinė - ROM).

Programinė įranga - tai programos, kurios valdo kompiuterio darbą, atlieka reikalingus skaičiavimus. Programinę įrangą sudaro tarpusavyje susijusios programos, atliekančios specifinius apdorojimo uždavinius.

Kompiuterinė programa - tai instrukcijų rinkinys, kuris pagal pradinius duomenis nusako kelią galutiniam tikslui pasiekti.

Programų paketas atskira kompiuterinių programų grupė, turinti tarpusavio ryšius. Programų paketas pateikiamas su dokumentacija, kuri nurodo kaip juo naudotis.

Kompiuterių panaudojimo galimybės. Asmeniniai kompiuteriai pagal savo funkcines savybes gali būti panaudoti:

Žaidžiant kompiuterinius žaidimus, kurie lavina atmintį ir ugdo loginį mąstymą;

Klajonėms internete;

Įvairių dokumentų rengimas ir tvarkymas, vietoje rašomųjų mašinėlių, be to parengtus dokumentus lengva taisyti, saugoti, pasiųsti elektroniniu paštu;

Kompiuteriai, kaip informacijos saugyklos bibliotekose, archyvuose ir kt., kurių informacija gali būti pateikta vartotojui vaizduoklyje, atspausdinta ar perduota ryšio priemonėmis;

Kompiuteris kaip informacijos šaltinis ir patarėjas, naudojant standartinius programų paketus ir specializuotus, kaip žodynai, matematiniai, piešimo ir kt.;

Kompiuteris, kaip paties vartotojo sukurtos programos vykdytojas, parašytos viena iš aukšto lygio programavimo kalbų.

3.1 Informacinės sistemos samprata

Informacinės sistemos sąvoka susijusi su konkrečiu žmogumi, kuriam reikalinga informacija. Informacinės sistemos samprata apima :

Informaciją, skirtą tam tikrai veiklai;

Informacijos laikmenas ir jose kaupiamą bei tvarkomą informacijos visumą;

Informacijos (duomenų) apdorojimo procedūras, procesus ir jų realizavimo technologijas.

Informacinės sistema - tai tam tikru būdu sutvarkyta informacija ir jos apdorojimo priemonės (arba svarbūs informaciniai ryšiai).

Kompiuterizuotos informacinės sistemos pagrindas kompiuterinė sistema (techninė + programinė įranga). Be to jai priklauso:

žmonės (techninės ir programinės įrangos kūrėjai, profesionalūs operatoriai, profesionalūs kompiuterių tarnautojai ir vartotojai ir kt);

procedūros, kaip duomenų įvedimas, duomenų apdorojimas, informacijos išvedimas, informacijos saugojimas;

duomenys ir informacija. Duomenys - tai surinkta, bet dar neapdorota faktinė medžiaga. Duomenų kiekiai informacijos sistemose yra dideli ir ne visada pasižymi informatyvumu. Informacija - tai surinkti ir apdoroti duomenys, kurie pateikiami vartotojui arba saugojimui.

Kiekvienos gerai sutvarkytos informacijos sistemos pagrindas gerai sutvarkyta informacija - tai informacijos visuma, duomenų bazės ir informacijos srautai. Informacijos visuma - tai visa informacinėje sistemoje cirkuliuojanti informacija. Informacijos srautai - kurie susidaro tarp valdomo objekto ir kompiuterinės sistemos, bei pačioje kompiuterinėje sistemoje. Duomenų bazės - tai specialiu būdu organizuotas duomenų rinkinys, kuriuo modeliuojami taikomosios srities objektai ir jų tarpusavio ryšiai.

ryšio priemonės (kai kompiuteriai dirba tinkle).

3.2 Informacinės technologijos samprata

Informacinė technologija (IT) - tai informacijos kaupimo, laikymo, apdorojimo ir pateikimo būdų ir priemonių visuma. Duomenys praėję informacinę technologiją pateikiami kaip informacinis produktas. Informacinės technologijos naudojančios kompiuterius vadinamos kompiuterizuotomis informacinėmis technologijomis. Informacinėms technologijoms būdingos šešios pagrindinės funkcijos:

Duomenų registravimas - įrašo duomenis forma tinkama saugoti ar perduoti;

Duomenų perdavimas - siunčia juos iš vienos vietos į kitą;

Informacijos saugojimas - patalpina į specialias vietas, t. y. laikmenas;

Informacijos paieška - suranda reikalingą informaciją;

Informacijos pateikimas - pateikia vartotojui.

Informacinės technologijos naudojamos daugelyje sričių. Asmeninis kompiuteris tampa kasdieniu darbo įrankiu:

namuose: atlikti reikalingas užduotis, žaisti kompiuterinius žaidimus, klausytis muzikos, skaičiuoklės programos pagalba kaupti ir analizuoti duomenis apie namų ūkio pajamas ir išlaidas, naudotis kaip ryšio priemone (internetas ir elektroninis paštas);

darbe: pakeitė rašomąsias mašinėles raštinėse, šiuolaikinei buhalterinei apskaitai vesti, sudėtingoms sistemoms efektyviai valdyti (bankai, valstybinės institucijos ir kt.);

mokyme: kaip organizacinės mokymo proceso aprūpinimo priemonės, mokymo ir mokymosi priemonės, žinių kontrolei, sudėtingai laboratorinei įrangai valdyti;

kasdieniame gyvenime: prekybos centruose (prekių apskaitai, atsiskaitymams naudojant atsiskaitymo korteles, išrašant sąskaitas - faktūras ir t.t.), bibliotekose (surandant reikalingas knygas ir kt.), gydymo įstaigose (registratūros darbe ir kt.), elektroninė prekyba ir kt.

Informacinių technologijų naudojimas lydimas

neteisėto įsibrovimo į informacines technologijas (pvz. bankų atsiskaitomąsias sąskaitas);

kompiuterių virusų atakų;

klaidų kompiuterinėse programose, kurios gali sukelti avarijas, paskelbti melagingus pavojus ir kt.;

neteisėtas programinės įrangos kopijavimas, platinimas ir naudojimas.

Rekomenduojama literatūra

Janickienė D. Informatika. - Kaunas: VDU leidykla, 2005. - 2005.- 542 p.

Vidžiūnas A. ir kiti. Informacinių technologijų taikymas. – Kaunas: Naujasis lankas, 1999.- 327 p.

Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos. ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota medžiaga. - Vilnius: Žara, 2001. -104 p.