Paskaita. KOMPIUTERIŲ TINKLAI IR JŲ INFORMACINĖS PASLAUGOS

1. Informacijos paslaugų organizavimas

2. Kompiuterių tinklai. Kompiuterių tinklų pagrindiniai protokolai

3. Grupinio darbo programinė įranga

4. Vietinių tinklų paslaugos

5. Visuotinis (globalus) kompiuterių tinklas

6. Interneto ryšio paslaugos

7. Interneto informacijos paslaugos

8. Interneto ateitis

1. Informacijos paslaugų organizavimas

Informacijos apdorojimo poreikiai ir priemonės. Informacijos technologijų vystymas svarbus tiek įstaigoms, tiek vartotojų asmeninėje veikloje. Kiekvienas visuomenės narys naudojasi įvairia informacija, todėl svarbu ją susisteminti, pateikti sutvarkytą, bei pritaikytą naudoti įvairiems tikslams. Atskirose veiklos srityse naudojama skirtinga informacija, įvairūs jos kiekiai, todėl skiriasi ir jos tvarkymo poreikiai. Namų ūkyje informacijai tvarkyti užtenka atskiro individo gebėjimų, o nedidelėse įmonėse naudojami kompiuteriai ir informacijos apdorojimo technologijos (tvarkyti apskaitai, reklamuoti prekes ir paslaugas, palaikyti ryšius su klientais ir kt.). Ypač dideli informacijos kiekiai ir sudėtingos jų apdorojimo technologijos stambiose įmonėse, valstybinio valdymo institucijose, mokslinio tyrimo institutuose. Tokiose srityse, kaip branduolinėje fizikoje, astronomijoje, meteorologijoje be kompiuterių ir informacijos apdorojimo technologijų naudojimo iš viso neįmanoma.

Informacijos technologijų organizavimo būdai

centralizuotas duomenų apdorojimas

paskirstytas duomenų apdorojimas,

kliento - serverio architektūra

Centralizuotas duomenų apdorojimas buvo vykdomas iki aštuntojo dešimtmečio pradžios. Centralizuoto duomenų apdorojimo sistemai buvo būdinga:

Centriniame procesoriuje vykdomos pagrindinės duomenų apdorojimo operacijos, todėl įmonėse ir įstaigose veikė skaičiavimo centrai;

Vartotojų darbo vietose ryšiui su centriniu procesoriumi naudojami terminalai;

Duomenys saugomi centralizuotuose duomenų kaupikliuose ir valdomi centrinio procesoriaus;

Centrinio kompiuterio vartotojų aptarnavimas ir duomenų apdorojimas vykdomi centralizuotai;

Centralizuota rangos priežiūra.

Centralizuotos duomenų apdorojimo sistemos privalumai: paprastesnis sistemos valdymas, mažiau išlaidų aptarnaujančiam personalui, užtenka vieno kompiuterio kelioms sistemoms aptarnauti.

Paskirstytas duomenų apdorojimas, tai išskirstyti po įmonės padalinius kompiuteriai, kurių kiekvienas gali savarankiškai vykdyti informacijos apdorojimo operacijas. Konkrečiose darbo vietose gali būti ir specializuoti kompiuteriai, kaip konstravimo darbams, planavimo ir apskaitos darbams ir kt. Paskirstyto duomenų apdorojimo sistemos atsiradimą nulėmė pigių procesorių atsiradimas, kompiuterių spartus plitimas ir kompiuterių tinklų plėtra. Paskirstytų duomenų apdorojimo sistemų pagrindiniai bruožai:

Paskirstyti kompiuteriai, šiuo metu ryšio kanalais jungiami į kompiuterių tinklus,

Paskirstytas duomenų apdorojimas, uždavinių sprendimui galima pasitelkti kelis sistemos kompiuterius,

Paskirstyti duomenys, nes saugomi keliuose kompiuteriuose, bet panaudoti galima visus kartu,

Paskirstytas valdymas, sistemos kompiuteriai ir duomenys tvarkomi vartotojų ir tik kompiuterių tinklo priežiūra vykdoma centralizuotai.

Paskirstytos sistemos pasižymi: greitais darbo rezultatais, našumu, lengvu plėtimu, patikimumu, bendru resursų naudojimu, atitikimu įmonės organizacinei struktūrai, vartotojų dalyvavimu sistemos vystyme, patikima apsauga, lankstumu, t. y. prisitaikymu prie vartotojų poreikių.

Paskirstytos sistemos trūkumai: sunkiau diagnozuojami gedimai, pasireiškia duomenų nesuderinamumas, sudėtingesnis bendrų informacinių resursų valdymas.

Kliento - tarnybinės stoties (serverio) architektūros sistemos - tai paskirstytų sistemų modifikacija. Kliento - serverio architektūra pagrįsta tuo, kad joje kompiuteriai- serveriai organizuoja bendras tinklo paslaugas, o kiti - aptarnauja vartotojus. Tokiu pavyzdžiu gali būti elektroninio pašto sistemos. Vartotojas savo kompiuteryje naudoja kliento programas, o serveryje dirba pašto programa - serveris. Ši sistema patogi, nes leidžia atskirti specialius uždavinius - serverius nuo uždavinių - klientų.

2. Kompiuterių tinklai. Kompiuterių tinklų pagrindiniai protokolai

Vartotojų bendravimui kompiuterių pagalba užtikrinti reikalingos ryšių linijų sistemos (ryšių linijos + specialios programos ). Ryšio linijomis sujungtos ir galinčios kartu dirbti kompiuterių grupės - tai ryšių tinklai arba kompiuterių tinklai.

Naudojamos ryšių organizavimo priemonės, bendro darbo organizavimo principai bei sprendžiami uždaviniai apsprendžia kompiuterių tinklo tipą:

Vietinis (lokalusis ) kompiuterių tinklas ( LAN - Local Area Network ),

Vietinis kompiuterių tinklas ribojamas teritorija - viename pastate ar keliuose, tačiau neribojamas kompiuterių skaičius. Jie aptarnauja įmones, mokymo įstaigas, bendroves. Vietiniai tinklai skiriami:

tinklas su tarnybinėmis stotimis ( bylų tarnybinė stotis - serveris), kai vartotojai savo darbo vietoje naudojasi tarnybinės stoties paslaugomis ir ištekliais;

lygiateisių kompiuterių tinklas - visi kompiuteriai lygūs, t. y. turi vienodas teises ir gali dalintis pagrindiniais tinklo resursais.

Kompiuterių į tinklą sujungimas.

Pagal architektūrinį išsidėstymą kompiuterių tinklas gali būti:

žvaigždinis (star network), kai prie vieno centrinio kompiuterio atskiromis linijomis jungiami pavieniai terminalai, įvairūs išoriniai įrenginiai (spausdintuvai, braižytuvai) arba kiti kompiuteriai;

magistralinis (bus network), kai visi tinklo kompiuteriai ir išoriniai įrenginiai jungiami prie vienos ryšio magistralės;

žiedinis (ring network). Tai magistralinis tinklas su uždara ryšio magistrale.

Vietinis kompiuterių tinklas gali būti jungiamas:

nuosekliai - kabelių atkarpomis. Darbo vietos ir serveriai yra prijungti prie šios kabelio atkarpos. Vienas iš didžiausių jo trūkumų yra tas, kad visas tinklas nustoja veikti, kai kabelis nutrūko arba atviras. Didžiausias privalumas - kad sujungti kompiuterius į tinklą, reikalingas minimalus kabelio kiekis;

žvaigžde – kai kiekvienas įrenginys veikia kaip atskiras tinklo elementas. Kiekvienas kabelio segmentas prijungia vieną darbo vietą prie tinklo. Pagrindinis jo privalumas tai - patikimumas. Nutrūkus kabeliui, ryšį praranda tik viena darbo stotis. Pagrindinis trūkumas - didelis kabelio sunaudojimas.

žiedu – informacija perduodama ratu iš vieno tinko įrenginio į kitą. Čia naudojamas vienas uždaro žiedo formos kabelis. Darbo vietos ir failų-serveris prijungti prie šio žiedo. Jo trūkumas - aukšta koncentratorių ir specialių jungčių kaina. Pagrindinis privalumas - mažas kabelio kiekis reikalingas tam, kad sudaryti patikimą uždarą tinklą

Nedideliems tinklams tiktų nuoseklus būdas, nes nereikia šakotuvų ar koncentratorių, tačiau pažeidus kabelį nedirba visas tinklas.

Nedidelėms įmonėms kompiuterius patogu jungti panaudojant šakotuvus, o plečiantis tinklui prie turimo šakotuvo jungti kitus šakotuvus ir t.t. Naudojant šakotuvus informacija siunčiama visiems tinklo kompiuteriams ir perkraunamas tinklas, todėl tikslinga naudoti koncentratorius, kurie atrenka kuriems kompiuteriams informaciją siūsti. Priklausomai nuo pastato dydžio, jo suplanavimo, kabelio tipo, ryšio įrangos – viena vietinio tinklo vieta kainuoja 200 – 400 Lt.

Įmonė savo vietinį tinklą prijungia prie interneto pasirinktu būdu, pvz., PSTN, ISDN, DSL (Daugiau kaip pusė įmonių naudoja plačiajuosčio ryšio technologijas (virš 45% – DSL technologijas, virš 10,0% – kitas vielines jungtis) ar skirtąja linija, bei pasirinkusi paslaugų teikėją.

Bevielis ryšys. Kada negalima įrengti vietinio tinklo ar išplėsti jau turimo, naudojamas bevielis ryšys. Tereikia įsigyti nebrangius, patikimus, didelės spartos bevielio ryšio tinklo sąsajų įrenginius (gateway) ir galime sujungti kelis kompiuterius namuose ar biure į tinklą. Bevielio ryšio kanalai gali būti įvairūs, kaip kabeliniai, šviesolaidiniai, radijo bangų. Juose naudojami įvairūs protokolai (TP/IP arba IPX/SPX).

Ryšio kanalai skiriasi ne tik informacijos nešikliu, pvz., elektros srovė, šviesa, radijo bangos, bet ir informacijos perdavimo sparta Mb/s bei perdavimo atstumu.

Duomenų perdavimas ir priėmimas ryšių linijomis matuojamas bitais per sekundę – bps, o stambesni vienetai – KBps, MBps ar GBps ir t.t. Pagrindinis informacijos perdavimo greičio vienetas bitais per sekundę – tai Bodas. 1 bodas =1 bitui perduotos informacijos per sekundę.

Taigi kompiuterių tinklas - tai kompiuteriai, sujungti tarpusavyje per ryšio priemones

kabelius (telefoninius, optinius, koaksialinius, 'vyta pora')

radio ryšio pagalba

palydovinio ryšio pagalba

Vietinis bevielis kompiuterių tinklas jungia netoli vienas nuo kito esančius kompiuterius. Tam reikalingas prieigos įrenginys (Access Point), kuris viduje veikia 50 – 100 metrų atstumu. Kai tiesioginis matomumas ir įrengtos kryptinės antenos – veikimo atstumas padidėja iki kelių dešimčių kilometrų, pvz., sujungti kelis nutolusius padalinius, įmonę su sandėliais ir kt. Bevielis tinklas ypač patogus trumpam, pvz., parodos metu. Bevielio tinklo trūkumas – ryšio kokybei daro įtaką, pvz., retransliacinės antenos, mikrobangų krosnelės ir kt.

Šiuo metu plačiai naudojama bevielio ryšio sistema, kuri remiasi informacijos perdavimu infraraudonaisiais spinduliais, pvz., nuotolinio valdymo pulteliai televizoriams, muzikos centrams, pelės, klaviatūros ir kt. ( perdavimo sparta iki 1 Mb/s). Manoma, kad bevieliam ryšiui tinkamiausia radijo ryšiu paremta įranga., kuri nebijo optiniams spinduliams pavojingų trukdžių ir nuolat pinga.

Visuotinis ( globalusis ) kompiuterių tinklas (WAN - Wide Area Network).

Kompiuterių tinklai skiriasi savo organizavimo principais ir naudojamų protokolų (bendravimo taisyklių ) rinkiniais. Populiarų tinklą Internet sudaro daug atskirų tinklų, kurie dirba pagal TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol) protokolą. Vartotojas naudodamas globalaus tinklo technologijas (telnet - prisijungimui prie nutolusio kompiuterio, e-mail, ftp - failų persiuntimui, t. t.) gali iš namų ar keliaudamas prisijungti prie įmonės kompiuterių tinklo.

Visuotiniai kompiuterių tinklai - apima dideles teritorijas ir naudoja įvairias ryšio priemones, bei jungia tūkstančius kompiuterių.jie gali būti:

Specializuoti - sprendžia siauros paskirties uždavinius ir valdomi centralizuotai, pvz., muitinės, krašto apsaugos ir kt.

Bendros paskirties - skirti nepriklausomiems vartotojams, pvz., pasaulinis interneto kompiuterių tinklas.

Teritoriniai kompiuterių tinklai (MAN - Metropolitan Area Network), jungiantys miesto , rajono ar kt. teritorijos vartotojus. Tai pvz., LITNET - apima Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį, kuriuo naudojasi aukštosios mokyklos, mokslo tyrimo institutai, didelės bibliotekos, vidurinės mokyklos ir kt. panašios paskirties įstaigos.

Kompiuterių ryšio kanalai Kompiuteriai į kompiuterių tinklą jungiami ryšio linijomis. Tiesiogiai ryšio linija prie kompiuterio vidinių magistralių nejungiama, nes jose silpni signalai ir perduoti į išorę netinka. Kompiuterio magistralės turi 32 ar 64 linijas, o ryšio kanalas - viena linija. Naudojami specialūs ryšio kanalai, kurie apibūdinami ryšio linijų tipu ( perjungiamosios ir išskirtinės telefono linijos, mikrobangos, ryšių palydovai, optiniai kabeliai ) , jų struktūra, ryšio aparatūra, o taip pat ryšio protokolu - informacijos perdavimo ryšio kanalu taisyklėmis. Svarbiausia kanale - ryšio linija, kuria perduodami signalai. Ji dvilaidė, o kompiuteryje yra aparatūra joms prijungti. Kompiuterių ryšys telefono linija:

Ryšio linija

Siuntėjas(Ak )TModuliatorius  DemoduliatoriusT Gavėjas (kompiuteris). Ryšio signalų suderinimą tarp telefono linijos ir kompiuterio atlieka modemai.

3. Grupinio darbo programinė įranga

Įmonėje ar įstaigoje darbo organizavimui pagerinti tikslinga naudoti kompiuterių tinklą, t. y. diegti grupinio darbo sistemas. Naudojama speciali grupinio darbo programinė įranga ir technologija, skirtos bendram darbui ir leidžia keistis informacija tarp darbuotojų grupių. Grupinio darbo sistemos dalimi yra elektroninis paštas, konferencijų organizavimo priemonės, bendros duomenų bazės, bendrai tvarkomų dokumentų srautų valdymo priemonės. Plačiai naudojamos grupinio darbo programinės įrangos sistemos Lotus Notes (firma IBM/Lotus ), Exchange (Microsoft) GroupWise (Novel). Jos sukurtos naudojant kliento - tarnybinės stoties (serverio ) architektūrą.

Įmonės ar įstaigos informacinė biuro įranga:

Telefaksai arba faksai - elektroninė perdavimo sistema su perduodančiais įtaisais,

Teletaipai - įtaisai duomenims perduoti ir priimti telegrafo kanalais,

Teleteksai - tarptautinė tolimo ryšio sistema, kur tekstinė informacija perduodama bendros paskirties komutuojamomis ryšio linijomis,

Daugiafunkciniai įrenginiai - tai integruoti įrenginiai skirti pvz., spausdinti, kopijuoti, siųsti ir priimti faksogramas ir kt.

Kompiuterizuotos informacijos sistemos individualaus ir bendro naudojimo

Informacijos sistemos, kuriose pagrindiniams duomenų tvarkymo darbams naudojamos kompiuterinės technologijos vadinamos kompiuterizuotomis. Kompiuterizuotos informacijos sistemos priklausomai nuo ryšių su informacinių paslaugų vartotojais organizavimo būdo skiriamos į individualaus ir bendro naudojimo.

Individualaus naudojimo sistema skirta aptarnauti konkrečiai darbo vietai ir ją galime vadinti automatizuoto darbo vieta. Techninė ir programinė įranga tokioje sistemoje siaurai specializuota ir pritaikyta darbo vietos poreikiams, pvz., sekretorės, konstruktoriaus automatizuotos darbo vietos.

Bendro naudojimo sistemos leidžia tomis pačiomis paslaugomis pasinaudoti daugeliui vartotojų, pvz., bibliotekinės sistemos, kompiuterinio pašto sistemos, įmonių vadybos informacijos sistemos ir kt.

Funkcinės informacijos sistemų grupės Funkcinių kompiuterizuotų informacijos sistemų atsiradimas siejamas su informacijos tvarkymo organizavimu, panaudojant kompiuterines technologijas. Jos skirtos valstybės ir atskirų jos piliečių poreikiams informacijai tenkinti. . Funkcinių informacijos sistemų grupių galima sudaryti gana daug, pvz., valstybės teisinių aktų (Litlex), mokesčių, kompiuterinio lėktuvų bilietų pardavimo, bibliotekinės, studijų kontrolės ir kitos sistemos.

4. Vietinių tinklų paslaugos

Vyriausybinės institucijos, verslo bendrovės, aukštosios mokyklos ir kt. stambios organizacijos turi vietinius kompiuterių tinklus. Vietiniai tinklai (Intranetas) - tai kompiuterių sistemos sudarytos iš dešimčių ir šimtų kompiuterių sujungtų specialiais kabeliais. Visi tinklo kompiuteriai gali naudotis visų jų ištekliais bendrai, pvz., bylomis, spausdintuvais ir kt. Vietiniame (lokaliniame) tinkle kompiuteriai vienas nuo kito už dešimčių metrų ar iki kelių kilometrų. Vienas kompiuteris atlieka atlieka bylų tarnybinės stoties (serverio) funkcijas ir yra daug galingesnis ir spartesnis. Tinklo administratorius nustato taisykles, kurių privalo laikytis visi tinklo kompiuterių vartotojai. Tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais ar per palydovinį ryšį jungiama su kitomis tinklo tarnybinėmis stotimis, jų tarnybinė tinklo stotis - su kitų tarnybinių stočių tarnybinėmis stotimis ir t. t. - sukuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas - internetas.

Belaidis vietinis tinklas WLAN (Wireless Local Area Network). Belaidės technologijos skverbiasi ne tik į vietinius (LAN) , bet ir visuotinius (globalius) tinklus. Tokiuose tinkluose ne tik kompiuteriai, bet ir išoriniai įrenginiai, kaip spausdintuvai, skaitytuvai, išorinis standusis diskas ir kiti jungiami prie kompiuterio naudojant belaides technologijas: Wi-Fi, Bluetooth, USB.

Wi-Fi technologija – tai duomenų perdavimo radijo bangomis iki 5 GHz taktų dažniu standartas, dominuojantis tarp greitaeigių belaidžių vietinių tinklų LAN (WLANS) ir tapęs pasauliniu standartu, veikiančiu 50 – 150 metrų spindulio erdvėje. Wi-Fi technologija – tai:

Milijonai Wi-Fi kortų,

Belaidžio prisijungimo taškų (access Points, AP),

Milijonai Wi-Fi tinklų,

Tūkstančiai Wi-Fi „karštųjų taškų“ (Hot Spots).

Ši technologija užtikrina greitą prisijungimą prie interneto per belaidžio prisijungimo taškus kavinėse, viešbučiuose ir kt. Belaidėse technologijose mobilius telefonus keičia „karštieji taškai“. Vartotojas įgydamas nešiojamą kompiuterį, delninuką ar kt gauna ir prisijungimo prie „karštųjų taškų“ priedus. Wi-Fi tinklais informacija perduodama 100 kart greičiau nei modemais. Ateityje „karštuosius taškus“ numatoma įdiegti visur, net ir namuose esančiai elektronikai prijungti. Kad sėkmingai naudotis Wi-Fi paslaugomis užteks mokėti prisijungti ir atsijungti nuo „karštųjų taškų“, žinoti prisijungimo parametrus (pvz., identifikavimo vardus), o Wi-Fi technologijų tiekėjams pasirūpinti duomenų saugumu ir užtikrinti vartotojams patogų darbą.

Bluetooth – tai technologija pagrįsta duomenų perdavimu radijo bangomis. Bluetooth technologija papildo Wi-Fi, leisdama sukurti belaidį biurą. Jei Wi-Fi skirta belaidžiams vietiniams tinklams WLANS organizuoti, tai Bluetooth – techninis įtaisas skirtas keistis informacija ir sinchronizuoti duomenis tarp asmeninių skaitmeninių asistentų, mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir jų išorinių įrenginių. Bluetooth technologija paprasta naudotis, pvz., užtenka įdiegti Bluetooth tvarkyklę, o į spausdintuvą įdėti Bluetooth mikroshemą su USB prievadu. AK turi būti aprūpinti Bluetooth 1.1 standartu, kuris jungiamas per USB 2.0 prievadą. Bluetooth radijo bangos prasiskverbia per sienas ir nemetalines užkardas, todėl įtaisams nebūtina vienų kitus matyti. Prognozuojama, kad pasirodys įvairios paskirties Bluetooth modeliai, kaip laikomi rankoje, tvirtinami prie galvos ir kt.

GPRS General Packet Radio Services) – tai paketinio duomenų perdavimo GSM tinklu technologija, kuri naudojama moderniuose mobiliuose telefonuose, turinčiuose įdiegtas Wi-Fi ir Bluetooth technologijas. Dėl to internetas pasiekiamas iš bet kurio naujo modelio mobilaus telefono. Sukurta ir nauja aukštesnė dar spartesnė paketinio duomenų perdavimo pakopa GSM tinkle – EDGE (Enhanced Data for GSM Evoliution).

Belaidis USB – (WUSB – Wireless USB) – jo kūrimo tikslas didelė duomenų pralaida nors kol kas nedidelio spindulio erdvėje.

UWB (UltraWaide-Bang)- technologija paremta superplačia duomenų perdavimo juosta. Tai belaidė radijo ryšio tarp asmeninio kompiuterio ir išorinių įrenginių – mobilių įtaisų, buities elektroninių įrenginių technologija. Ypač tinka multimedijos bylų perdavimui.

5. Visuotinis (globalus) kompiuterių tinklas

Internetas (iš didžiosios I)- didžiausias pasaulinis kompiuterių tinklas. Tai didžiausia informacijos saugykla, kuri specialių technologijų pagalba lengvai pasiekiama vartotojui.

Štai 15 daugiausia interneto vartotojų turinčių valstybių

1. JAV - 152 mln.;

2. Kinija - 72 mln.;

3. Japonija - 52 mln.;

4. Vokietija - 32 mln.;

5. Didžioji Britanija - 30 mln.;

6. Pietų Korėja - 24,6 mln.;

7. Prancūzija - 23,6 mln.;

8. Kanada - 19 mln.;

9. Italija - 16,8 mln.;

10. Indija - 16,7 mln.;

11. Brazilija - 13,2 mln.;

12. Ispanija - 12,5 mln.;

13. Olandija - 11 mln.;

14. Rusija - 10,8 mln.;

15. Australija - 9,7 mln.

Apie 700 mln. planetos gyventojų, vyresnių nei 15 metų, naudojasi internetu – tai 14 proc. visų šios amžiaus kategorijos žmonių.

Pagal laiką, praleidžiamą naršant internete, pirmauja Izraelis – šios šalies vartotojai tinkle per mėnesį vidutiniškai būna 57,5 valandos. Tai dvigubai daugiau nei JAV. Antroje vietoje po Izraelio yra Suomija, toliau Pietų Korėja, Olandija ir Taivanis.

Tarp populiariausių interneto svetainių pirmauja „Microsoft“ kompanijos MSN (538,6 mln. vartotojų), toliau „Google“ (495,8 mln.) ir „Yahoo!“ (480,2 mln.).

Lietuvoje šiandien internetu naudojasi virš milijono gyventojų, t.y. apie 50 proc. gyventojų (15 – 74 metų).

Interneto mazgai ir adresai. Internetas yra didžiausias pasaulinis (globalus) kompiuterių tinklas, jungiantis milijonus kompiuterių tinklų dirbančių TCP/IP (Transmission Control Protokol/Internet Protocol) protokolų pagrindu visame pasaulyje. Protokolą TCP/IP sudaro 4 pagrindiniai sluoksniai:

Techninis (physical)

Interneto darbo (internetwork)

Duomenų perdavimo (transport) yra svarbiausias ir jo darbą organizuoja OS

Taikomųjų programų (application)

Prisijungimui prie tarnybinių stočių naudojami atitinkami informacijos perdavimo protokolai, todėl protokolas TCP/IP yra daugiasluoksnis ir jį sudaro keli pagrindiniai protokolai:

Telnet (Tele network) - prisijungimo prie nutolusio kompiuterio protokolas,

FTP (File Transfer Protocol) - bylų persiuntimo tinklais protokolas,

SMTP (Simple Messages Transmission Protocol) – interneto elektroninio pašto protokolas,

DNS (Domain Name System) – suteikiami žinatinklio paslaugas teikiantiems kompiuteriams ir suprantami pagal standartą vardai,

WAIS (Wide Area Information Server) – pasaulinė informacijos paieškos sistema,

HTTP (HyperText Transfer Protocol) – interneto informacinės sistemos žiniatinklio WWW protokolas,

HTTPS (HyperText Transfer Protocol Secure) – saugus interneto informacinės sistemos žiniatinklio WWW protokolas,

WAP (Wireless Application Protocol) – belaidžių ryšių protokolas, skirtas internete veikti belaidžiams prietaisams ir kt.

Internetu gali naudotis visi norintieji, nors eiliniam vartotojui tenka bendrauti su interneto paslaugų teikėjais - tarpininkais, kurie turėdami ryšį su internetu, už atitinkamą mokestį suteikia kitiems. Paprastai ryšys teikiamas per telefono linijas, panaudojant spec, įtaisus modemus.

Buvo sukurta hierarchinė sričių (domenų) sistema (DNS), kuri leidžia decentralizuoti adresų ir simbolinių vardų skirstymą internete, bei suteikti atitinkamus įgaliojimus skirtingoms organizacijoms, kurios atsakingos už savo srities vardų paskirstymą.

Vienos organizacijos hierarchijos atšaka vadinama - zona. Zonos skirstomos į mažesnes dalis, kol prieinama iki kompiuterių tinklo, kurio vardus tvarko tinklo administratorius. Kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris turi savo unikalų skaitmeninį adresą - vadinamą IP (Internet Protokol), kurį atitinka simbolinis vardas, pvz., 212.59.0.22 - www.takas.lt. Šiuo metu naudojamas IV kartos IP adresas IPv4 yra 32 bitų, kurio pagrindiniai trūkumai:

Nepakankamai (2³² atitinka 4 294 967 296 ) adresų, nes tik 200 mln. ( apie 5 proc.) galima panaudoti nesukeliant maišaties internete, be to skiriami nepriklausomai nuo vartotojo geografinės padėties;

Perduodant duomenis netikrinama ar duomenys iš kur reikia, todėl yra galimybė perskaityti ne tiems;

Tinklo šnipai, kurie gali stebėti duomenų srautus, t. y. neužšifruotus bankų sąskaitų, elektroninių kortelių numerius, bei slaptažodžius;

Kai duomenų perdavimo kanalas apkrautas, būtina išsiųsti duomenis, pvz. stebėti vaizdo konferencijas, nėra pirmumo teisės ir kanalo rezervavimo galimybių.

Naujas IPv6 remiasi IPv4, tačiau jo adresą sudaro 128 bitai, turi daug daugiau adresų 8x10¹⁷ iki 2x10³³ , kas leis prie bendro tinklo prijungti buitinius prietaisus, signalizacijos sistemas, mobiliuosius telefonus ir kt. , patikrinti ar duomenų siuntėjas ne apsimetėlis ir kt.

Daugybė kompiuterių yra prijungti prie interneto (tiek daug, kad realiai trūksta IP adresų. Tai problema, kurią sukelia šiuo metu visame pasaulyje naudojamas IPv4 interneto protokolas, nes jo adresas yra 32 bitų ilgio. Tokio ilgio neužtektų IP adresais norint aprūpinti visus Žemės gyventojus.

IPv6 protokolo standartas sukurtas jau seniai - 1994 metais. Apie perėjimą prie IPv6 rimtai pradėta kalbėti 1998-aisiais. Tačiau išlieka klausimas   kodėl šis protokolas vis dar nėra visuotinai įprastas ir naudojamas:

Paprasčiausia ir akivaizdžiausia priežastis ekonominė. Pakeisti kad ir dalį pasaulio maršrutizatorių naujesniais ir suderinamais, perkonfigūruoti tinklus tikrai nelengvas uždavinys, be to, ir brangus. Juolab kad atitinkamai reikia perdaryti ir programinę įrangą ir kt.

IP adresas padalintas į 2 dalis, kurio pirmoji - IP potinklio adresą, o antroji - įrenginio tame potinklyje adresą. Taigi kompiuterio IP adresas susideda iš keturių skaičių skiriamų taškais: pirmas reiškia - šalį, antras - sritį ar regioną, trečias - tos srities tinklo kompiuterio (mazgo) numerį, ketvirtas - konkretaus vartotojo (mazgo kliento) kompiuterio numerį. Lietuvoje pirmieji du skaičiai paprastai - 193.219 ; 194.176 ; 205.244. Simbolinis vardas yra lyg vartotojo vardo ir pavardės atitikmuo.

Simbolinis vardas skaitomas iš dešinės į kairę ir reiškia:

dvi paskutiniosios raidės - šalies identifikatorius;

po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa;

toliau seka kompiuterio vardas.

Šalies kodas, išskyrus JAV nurodomas dviem simboliais, pvz., Lietuva - lt, Latvija - lv, Estija - ee, Rusija - ru, Vokietija - de, Kanada - ca, Prancūzija - fr, Anglija - uk ir t.t.

JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą, pvz., .edu - švietimo institucijas, .com - komercines įstaigas, .net - interneto veiklą koordinuojančias ir paslaugas teikiančias organizacijas. Sričių vardų tarnybinės stotys simbolinius vardus išverčia į IP adresus.

Prisijungimo prie interneto būdai. Interneto paslaugos daugumoje organizuotos vadinamuoju kliento - tarnybinės stoties principu. Tarnybinė stotis - tai paslaugas teikiantis kompiuteris + jo programinė įranga, klientas - šio kompiuterio paslaugų vartotojas (kompiuteris + programa + žmogus). Darbui internete vartotojo kompiuteryje turi būti įdiegta kliento programa ir užtikrintas ryšys su tarnybine stotimi.

Interneto tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas, kaip:

T    pasaulinis voratinklis (WWW arba Word Wide Web);

T    elektroninis paštas (Mail);

T    konferencijos (UseNet);

T    pokalbiai internete (IRC);

T    bylų siuntimas (FTP);

T    bylų paieška (Gopher);

T    prisijungimas prie nutolusio kompiuterio (Telnet).

Prisijungimui prie tarnybinių stočių naudojami atitinkami informacijos perdavimo protokolai, kaip http, ftp, gopher, telnet ir t.t. Kiekvienas informacijos šaltinis turi savo unikalų adresą, vadinamą URL (Uniform Resourse Locator), kuris susideda iš 4 dalių:

informacijos perdavimo protokolo pavadinimas;

vartotojo indentifikacijos dalis, t.y. vardas kuriuo vartotojas užsiregistravęs interneto tarnybinėje stotyje (nebūtinas);

kompiuterio adresas, t. y. simbolinis kompiuterio vardas;

katalogas ir bylos vardas (nebūtina).

URL pavyzdžiai: WWW puslapis - https://takas.lt

Byla - file://C:/picture.bmp

Elektronio pašto adresas - mailto:rita@takas.lt

Pateikus adresą interneto naršyklės laukelyje, prisijungiama prie pasirinktų paslaugų tarnybinių stočių.

6. Interneto ryšio paslaugos

WWW (Word Wide Web pasaulinis voratinklis populiariausia interneto informacijos paslauga. Pateikiami įvairialypiai elektroniniai dokumentai su tekstine, grafine, garsine, vaizdo ir kt. informacija kurių puslapius (tinklalapius) patogu vartyti. Darbo aplinka priklauso nuo kompiuterio pajėgumo ir programos, kuria peržiūrima informacija voratinklyje. Daugiausiai interneto svetainių pasaulyje 1000 gyventojų tenka Vokietijoje – 84,7, Danija, Norvegija – 71,7 ir 66,4, D. Britanija ir JAV - > 60, o ES – apie 40.

Tinklalapius (žiniatinklius) nuskaitančios programos vadinamos naršyklėmis ir dirba su vadinamaisiais hiperteksto dokumentais. Populiariausios naršyklės:

3 vieta -Norvegijoje Opera 9, kurios jau sukurta devinta versija. kuri yra nebloga, bet neišsaugo interneto puslapų į kuriuos yra nuorodos, daug reklamos; Ji pasižymi:

naršymas keluiose ar keliolikosje psl vienu metu

integruota paieškos internete funkcija

2 vieta - Netscape firmos Netscape (Navigator), kuri išvaizdi, galinga, bet išsaugo tik vieną interneto puslapį į kurį yra nuorodos, be to jos aplinka nelengvai pertvarkoma.

1 vieta - Microsoft Internet Explorer, kuri integruota ir į Windows XP. Internet Explorer 7 sparti patogi ir aplinka lengvai pritaikoma įvairioms reikmėms, leidžia išsaugoti puslapius į kuriuos yra nuorodos ir kt.

Be to dar naudojama Mozilla – lietuviška versija, kuri išversta dar į 77 kalbas. Pradėta kurti 1998m. remiantis firmos Netscape pradiniais tekstais ir pavadinimas kilo iš Netscape kodinio pavadinimo. Paketą sudaro: naršyklė, elektroninio pašto programa, hipertekstų redaktorius, pokalbių programa.

2004 m. lapkritį pasirodė pirmoji Mozilla „Firefox“ versija ir nuo to laiko stabiliai siekia paveržti dominavimą iš „Microsoft“ naršyklės „Internet Explorer“.

Interneto naršyklės „Firefox“ 2.0 versija. pasirodė nepraėjus net savaitei po to, kai kompanija „Microsoft“ 2006 m. trečią ketvirtį pristatė „Internet Explorer 7“. Atnaujintoje programinėje įrangoje įdiegta apsaugos nuo falsifikuotų (vad. phishing’as) tinklalapių technologija bei automatinis kalbos klaidų taisymas ir paieškos sistemų tvarkyklė. Manoma, kad dabar „Firefox“ užimama pasaulinės interneto naršymo rinkos dalis siekia 12-15 procentų.

Interneto naršyklėje „Firefox“ 2.0 versijoje įdiegta apie 12 didelių patobulinimų bei tūkstančiai smulkesnių spragų pataisymų. Prie didelių patobulinimų priskiriamas falsifikuotų tinklapių filtras, kuris įspėja vartotojus, kad jų lankoma svetainė mėgina apgaulės būdu išgauti prisijungimo prie banko ar kitų internetinių paslaugų duomenis, bei automatinis kalbos klaidų taisymas.

„Internet Explorer“ – interneto naršyklių lyderės populiarumas lėtai, tačiau nuolat smunka. „Microsoft“ tikrai verta susirūpinti savo pozicijomis rinkoje, ypač pasirodžius „Internet Explorer 7“, kurioje mažai kas nauja. Šiuo metu „Internet Explorer“ naršykle naudojasi apie 83 proc. internautų, kai kad 2002 metų pabaigoje net 95 proc. naršyklių rinkos. JAV ši naršyklė užima 79 proc., Australijoje 69 proc., o Vokietijoje nesiekia 56 proc. Šiose šalyse „Mozilla Firefox“ užima, atitinkamai, 15, 24 ir 39 proc. rinkos. Lietuvoje šie skaičiai yra panašūs. Remiantis „Ranking.lt“ interneto statistika, liepos mėnesį 84,1 proc. Lietuvos internautų naudojo „Internet Explorer“, 8,4 proc. – „Mozilla Firefox“ ir 6,5 proc. – „Opera“.

Hipertekstas - tai tekstas susietas su kitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, laikomais vietoje ar kompiuteryje kitame pasaulio krašte. Tokie saitai - nuorodos - vadinami hipersaitais.

Voratinklio klientai ir tarnybinės stotys bendrauja vadinamuoju hiperteksto perdavimo protokolu (HTTP), kuris nusako, kad dokumentas yra WWW serveryje. Voratinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo kalba (HTML).

HTML - tai kalba, kurios pagalba apibūdinamas tinklalapio teksto apipavidalinimas: stilius, formatas, šriftai ir kt. Ja kuriami hipersaitai, įterpiami į dokumentus grafiniai ir judantys vaizdai, garso įrašai ir kt.

Elektroninis paštas (e- mail)- tai asmeninio ryšio priemonė internete. Jo organizavimo principas panašus į paprasto pašto, bet turi privalumų:

T    laiškų siuntimo sparta (nuo sek. iki valandų);

T    persiuntimo pigumas ir patikimumas;

T    teikiamos papildomos paslaugos: informuojama ar laiškas pasiekė gavėją, ar jį perskaitė.

Naudojantis elektroniniu paštu reikalinga

Filtruoti elektroninio pašto šiukšles, t.y. patikrinti laiškus prieš jiems patenkant į pašto dėžutę: geri, galimos šiukšlės, laiškai - šiukšlės į šiukšlinę;

Patikrinti elektroninių laiškų priedus, t. y. antivirusinėmis programomis patikrinti kartu su laiškais atkeliaujančias įvairias bylas;

Laiku ištuštinti pašto dėžutę, t. y. naujus laiškus laiku perskaitykite, kad jų dėžutė Inbox būtų tuščia;

Palaikyti tvarką tarnybinėje stotyje, jei laiškai laiku nepaimami iš interneto paslaugų teikėjo tarnybinės stoties, tai jo pašto dėžutė (5 - 10 MB) persipildo ir laiškų nepriima ir kt.

Populiariausios elektroninio pašto programos:, Eudora, Pegasus Mail bei integruotos naršyklių programose Internet Explorer - Internet Mail ar Outlook Express. Netscape Navigator - Netscape Messenger.

Geriausia programa Outlook Express 6, toliau Outlook 2002 (valdo paštą gaunamą į kelias pašto dėžutes ir iš tarnybinių stočių, papildytos griežtomis apsaugos priemonėmis), Netscape Mail 6.2, Eudora 5.1 (nesaugios, mažiau funkcijų), Pegasus Mail 4 (ypač apsaugo nuo virusų ir įsilaužimų, bet nerodo HTML formato laiškų).

Vartotojo elektroninio pašto adresas užrašomas:

Vardas.Pavarde@stud.lzuu.lt Vardas.Pavarde - pašto dėžutės vardas stud - serverio vardas lzuu - organizacijos pavadinimas lt - šalies kodas.

SMTP - pašto perdavimo protokolas iš kliento į pašto serverį, POP3 - pašto paėmimo iš pašto serverio protokolas

Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet . USENET - tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga internete. Darbas organizuojamas vadinamosiose naujienų grupėse (newsgroups). Tam galima naudotis pvz., Internet Explorer integruota programa Internet News arba Outlook Express. Prisijungus prie tarnybinės stoties pateikiamas konferencijų temų sąrašas ir pasirinkus temą - galima skaityti ir rašyti žinutes. Antras būdas - tai sužinoti konferencijos e-mail ir pasiųsti pirmąjį laišką.

NNTP - telekonferencijų (newsgroups) laiškų persiuntimo ir pasiėmimo protokolas

FTP . informacijos persiuntimui iš duomenų saugyklų (FTP stočių) į kliento kompiuterį skirtas FTP - bylų persiuntimo protokolas. Paketinis duomenų perdavimas – 5 Lt/1 Mb. Reikalingą informaciją galima persiųsti 2 būdais:

Suaktyvinus tinklalapyje hipersaitą, net vartotojui nežinant, kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį ir FTP protokolo pagalba atsiunčiama užsakyta byla.

Tiesiogiai kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį, ir prisijungus kairėje - parodomas jos katalogų medis, o dešinėje - pažymėto katalogo turinys. Dirbama panašiai kaip Windows Explorer.

Taigi visų pirma užmezgamas ryšys su tarnybine stotimi ir kliento lange, kuriame žymeklis atsiras FTP stoties katalogas. Kadangi FTP stotis turi šeimininką, todėl reikalingas leidimas prieiti prie duomenų, t.y. prisiregistruoti ir gauti vardą bei slaptažodį. FTP stotis, kuri įsileidžia svečius, paprastai suteikia jam vardą - anonymous ir leidžia informaciją skaityti, atsisiųsti, bet neleidžia jos pertvarkyti. Šeimininkas taip pat turi pertvarkymų apribojimus.

Kai dirbama kartu, tačiau skirtingose vietose, FTP stotis leidžia keistis duomenimis , paprasčiausias būdas - panaudojant darbinį katalogą.

ARCHIE - informacijos paslauga naudojama programų paieškai visame Interneto kompiuterių tinkle. ARCHIE tarnybinės stotys kartą per mėnesį apklausia anonimines FTP tarnybines stotis apie jose esančią laisvai platinamą programinę įrangą bei dokumentaciją, t. y. reguliariai atnaujina savo duomenų bazę (laikoma virš 100 mln. programinių priemonių).

Telnet - viena iš pagrindinių interneto paslaugų, kuri leidžia prisijungti prie kompiuterio, esančio internete, tačiau tiesiogiai vartotojui nepasiekiamo. Ji leidžia naudotis kito kompiuterio ištekliais, tarsi jie vartotojo kompiuterio. Galima prisijungti prie bibliotekos kompiuterio ir naudotis kompiuterine bibliotekos katalogo versija. Tam naudojamas Telnet - nutolusio terminalo protokolas.

IRC (Internet Realy Chat) - pokalbių retransliavimas internete. IRC - Tai pokalbių su keliais pašnekovais iš karto sistema. Pašnekesiai vyksta specialiuose Chat tarnybinių stočių kambariuose. Prisijungus prie tarnybinės stoties galima bendrauti su vienu pašnekovu ar su visais to kambario žmonėmis.

Elektroninė prekyba Informacinės technologijos siejamos su elektroninės komercijos plėtra, t.y. elektroninėmis parduotuvėmis ir prekių pirkimu internetu. Tačiau interneto vartotojai dar neturi pakankamai informacijos apie elektronines parduotuves Lietuvoje, nors vis dažniau internete ieškoma informacijos apie tradicinėse parduotuvėse perkamas prekes. Tyrimais nustatyta, kad tik 3 proc. apklaustųjų yra pirkę lietuviškose interneto parduotuvėse, o pastoviai tai daro kiek daugiau nei 1 proc.

Net geriausiai žinomas lietuviškas interneto parduotuves žino ne daugiau nei 10 proc. apklaustųjų. Tarp geriausiai žinomų lietuviškų interneto parduotuvių yra 'Omnitel Mugė', 'Office 1', 'Baze.lt', 'Super.lt' ir 'Patogu pirkti'.

Elektroninė prekyba - tai verslo procesai atliekami elektroniniu būdu, siunčiant žinutes ar užsakymus verslo partneriams, skaitant verslo informaciją internete, pvz. lankstinukus arba reklamas. Elektroninėje prekyboje galimi trys modeliai:

Verslas verslui - kai firmos internetą naudoja finansinėms operacijoms atlikti, ryšiams su investuotojais, partneriais ir klientais, savo produktams platinti;

Verslas vartotojui - tai elektroninės parduotuvės, kurių tikslas suteikti klientui visą informaciją apie produktus, pasiūlyti užsisakyti ir apmokėti internetu, kosultuoti rūpimais klausimais; Privalumai: Patogumas ir mažesnės kainos, personalizuoti produktai ir paslaugos, nauji produktai ir paslaugos.

Vartotojas vartotojui - ji atlieka vartotojų tarpininko funkcijas, kaip interneto aukcionai, 'perku - parduodu' skelbimų lentos. Privalumai: Pasirinkimas senų modelių, retesnių prekių ir kt., mažesnės kainos.

Problemos atsiranda dėl :

asmeninės informacijos galimo perdavimo tretiems asmenims ir panaudojimo be vartotojo sutikimo;

kreditinių kortelių klastojimo, nelegalaus kortelės informacijos paskleidimo;

suklastotos ar neteisingai nurodytos prekės;

nėra vartotojų teisių gynimo sistemos.

Bankininkystės telepaslaugų naudojimas- bankomatų naudojimas išimant grynuosius pinigus iš kreditinių kortelių.

Interneto telefonija – Kompiuterių tinklais perduodami ne tik vaizdai ir garsai. Balso perdavimo internetu technologija vadinama - Interneto telefonija (Voice over IP – VoIP). Pagrindiniai įrenginiai – tai IP telefonai ir tinklų sąsajos (gateway). IP telefonai jungiami prie vietinio tinklo, be to tiesiogiai prie interneto galime jungti skaitmeninius telefonus, fakso aparatus. IP telefonijos tinklą valdo speciali į tarnybinę stotį įdiegta programa. Perduodamo balso kokybė priklauso nuo bendros tinklo duomenų perdavimo kokybės, be to viena pokalbio minutė kainuoja dukart pigiau.

Prisijungimas prie interneto

Namuose:

Kompiuteris ir modemas + Telefono linija

Užsiregistruoti, t.y. gauti vardą, slaptažodį ir kt. informaciją interneto paslaugų firmoje

Įdiegti programinę įrangą skirtą darbui internete Internet Explorer + Internet Mail ar Outlook Express.

Stambiose įstaigose

Kompiuteris su tinklo plokšte, užtikrinančia priėjimą prie vietinio tinklo;

Vietinis tinkls, kurio tarnybinė stotis sujungta su internetu;

Užsiregistruoti, t. y. gauti vardą, slaptažodį pas organizacijos tinklo administratorių;

Įdiegti programinę įrangą darbui internete Internet Explorer + Internet Mail ar Outlook Express.

7. Interneto informacijos paslaugos

Internete tinklalapiais pateikta didžiausia informacijos dalis. Tinklalapis - tai hipertekstinis dokumentas, nuorodomis susietas su kitais dokumentais. Speciali peržiūros programa - naršyklė (Internet Explorer ar Netscape Navigator) skirta Interneto tinklalapių peržiūrai.

Informacijos paieška. Vartotojas informaciją gali surasti pagal svetainės adresą, tačiau dažnai tikslus adresas nežinomas. Informacijos paieškai naudojamos paieškos sistemos, kurios leidžia surasti reikalingą informaciją pagal įvestus pagrindinius žodžius, vadinamus raktus. Paieškos sistemos skiriasi savo sudėtingumu, paieškos organizavimo principu, sparta ir kt. Tai - AltaVista, Exsite, Lycos, Yahoo ir kt. Lietuvoje sukauptos informacijos galima ieškoti paieškos programa:

www.search.lt , www.on.lt

Google - www.google.lt - geriausia paieškos svetainė, ji pasižymi aplinkos paprastumu ir veiksmingumu, be to leidžia ieškoti informacijos ir PDF (Portable Document Format) formato dokumentuose, t. y. įvairi informacija, dažnai trumpalaikė informacija, kurios turinys ne HTML formato.

Firma Adobe sukūrė bylų formatą PDF ir specialią programinę įrangą Adobe Acrobat ir Adobe Acrobat Rider skirtą šioms byloms kurti, redaguoti ir skaityti. Adobe Acrobat Rider nemokama ir būna įdiegta kompiuteryje iš anksto kartu su Windows OS arba reikia atsisiųsti iš interneto. PDF formatu galima konvertuoti ir Word ar Excel bylas.

Fast - www.alltheweb.com antroji pagal paieškos vykdymą svetainė.

Vykdant paiešką tikslinga:

Perskaityti paieškos svetainės instrukcijas, kaip geriau vykdyti paiešką;

Frazę suformuoti kuo tiksliau;

Naudotis loginiais operatoriais AND (ir), NOT (ne), OR (arba), užrašant paieškos sąlygas; Pvz. Google leidžia juos pateikti paieškos puslapio laukeliuose. Kituose (AltaVista, Lycos, Fast) AND ir NOT pakeista + ir -.

Jei tai liečia žmonių pavardes W.C. Fieldsas, o ne paprastus žodžius naudokime kabutes ir kt.

Paprastai paieškai naudojama funkcija Search, kurios laukelyje pakanka užrašyti pradinius paieškos žodžius. Pvz., kompiuteris, kompiuteris+technologija, -kompiuteris +technologija, kompiut* .

Yahoo ir Lycos pripažinti kaip geriausi katalogai, be to Yahoo ir HotBot - katalogai įdomiausi . Yahoo - tai katalogas, vadinamas komutatoriumi, nes per jį galima rasti naujus Web tinklalapius.

WWW tinklalapiai ir svetainės suskirstyti kategorijomis ir subkategorijomis. Temos kataloge suskirstytos pagal herarchinę struktūrą. Pvz., populiariausias lietuviškas tinklalapis on.lt, suskirstytas į 8 kategorijas.

100 geriausių svetainių www.web100.com

Paieškos sistema garso programoms www.100hot.com

Atidarius tinklalapį galima: pasiųsti jį elektroniniu paštu; pasiųsti nuorodą į tinklalapį, kad gavėjas ją gavęs pats atsidarytų; išspausdinti; sukurti tinklalapio pažymėtąjį adresą; sukurti tinklalapio piktogramą darbo lauke; įrašyti standžiajame diske.

8. Interneto ateitis

Elektroninė komercija - nieko nemokamai. Geras klientų aptarnavimas, nesudėtingas pirkimo procesas, prekių pristatymas laiku: www.internet.net , www.REI.com

Įvyks nuosavybės perkainojimas ir vietoje realių daiktų bus internetu atsiunčiami pvz. muzikos įrašai, už kuriuos bus mokamas mėnesinis mokestis arba mokestis atsisiųstos informacijos kiekį, bei muzikos prenumerata, kuri leis klausytis iš tinklo, bet neleis jos įsirašyti. Pvz. www.Emusic.com jau galima už atitinkamą mokestį atsisiųsti MP3 formato įrašų.

Internetas bus visur - namai, darbas, poilsio vietos užmiestyje. Tam pasitarnaus bevielis vietinis tinklas. Dabar bevieliu ryšiu naudojasi mobiliųjų telefonų, pranešimų gaviklių, delninių ir nešiojamųjų kompiuterių savininkai.

Elektroninės paskaitos - obektyvi ateities studijų realybė. Nauja dėstytojų ir studentų karta, kuriems kompiuterio naudojimas taps įprastu ir kasdieniu, be kurio negalima apsieiti.

Toliau tobulės vartotojo sąsaja. Pagrindines kompiuterio funkcijas bus galima valdyti balsu. Interneto vaizdas priklausys nuo įrenginio, kuriuo jį pasieksime. Kuo didesnis ekranas, tuo daugiau informacijos matysime. Spragtelėję ant įdomaus objekto, gausime daugiau informacijos ir t.t.

Rekomenduojama literatūra

Janickienė D. Informatika. - Kaunas: VDU leidykla, 2005.- 542 p.

Valavičius E., Našlėnienė A. Bendravimas internete. – Kaunas: Smaltija, 2000.-133 p.

Valavičius E., Tamošaitytė I., Našlėnaitė E. Interneto labirintai. – Kaunas: Smaltija, 2000.-358 p.

Vidžiūnas A., Barzdaitis V. Interneto svetainių ir tinklalapių kūrimas. – Kaunas: Naujasis lankas, 2005.

Vidžiūnas A., Mickus A., Vitkutė D. Kompiuterinio dokumentų tvarkymo ir interneto panaudojimo pavyzdžiai. - K.: Vytauto Didžiojo universitetas, 2001.- 260p.

Informacija ir komunikacija. ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota medžiaga.-Vilnius: Žara, 2001.-69p.