Buities ir tradicijø pokyèiai

Miestø augimas ir jø architektûra

XIX a. antroje pusëje Europoje sparèiai augo miestø gyventojø skaièius. Šis augimas buvo susijês su plieno ir anglies pramonës raida. Miestai tapo pramo­nës, finansø ir kultûros centrais. XIX a. pab. jie pastebimai ëmë keistis. 1850-1870 m. Paryžius buvo iš esmës perstatytas. Siauros, kreivos Paryžiaus gatve­lës pavirto tiesiomis, plaèiomis gatvëmis. Miestø gatves buvo pradëta grásti ak­menimis, atsirado visuomeninis transportas. Ypaè sparèiai augo Londonas, ku­riame XX a. pr. gyveno 7 mln. žmoniø. Nuo XIX a. vid. miestø architektûra neteko stilistinio vieningumo. Ásivyravo eklektika, kuriai bûdingas laisvas ávai­riø stiliø derinimas. Architektai savo kûryboje jungë gotikos, klasicizmo, baro­ko elementus. Ryškiausias tokio derinimo pavyzdys - Parlamento rûmai Lon­done. Pleèiantis miestams buvo statoma daug visuomeninës paskirties pastatø: geležinkelio stotys, bankai, parduotuvës, viešbuèiai, daugiaaukšèiai gyvena­mieji namai. XIX a. pab. statyboje pradëtas plaèiai naudoti plienas ir gelžbeto­nio konstrukcijos. Šiø medžiagø naudojimas statybose sudarë prie­laidas pastatyti pirmuo­sius dangoraižius, kurie iškilo Èikagoje ir Niu­jorke. Pažymint šimt¹­sias Prancûzijos revo­liucijos metines 1889 m. Paryžiuje buvo pa­statytas Eifelio bokš­tas. 300 m. aukšèio me­talinës konstrukcijos statiná suprojektavo Giustavas Eifelis. Ádo­mu tai, kad iki Eifelio bokšto atsiradimo be­veik penkis tûkstanèius metø aukšèiausias stati­nys žemëje buvo Cheopso piramidë.

Gyvenimo s¹lygø pasikeitimas

Augant miestams ir tobulëjant technikai, keitësi varguomenës buitis. XIX a. pr. darbininkai gyveno po 7-8 žmones viename kambaryje. Butuose trûko erdvës ir šviesos. Nebuvo sutvarkyta vandentiekio ir kanalizacijos sistema. Atliekos dažniausiai buvo metamos á artimiausi¹ upê. Stigo švaraus geriamo vandens, todël dažnai kildavo epidemijos. Taèiau XIX a. pab. gyvenimo s¹lygos mies­tuose ëmë akivaizdžiai gerëti. Pradëta statyti erdvesnius namus, sutvarkytas vandens tiekimas. Darbininkai galëjo dažniau praustis ir skalbti. Taèiau vonia vis dar buvo prabangos dalykas. Anglijos ministro pirmininko rezidencijoje vo­nios kambarys buvo árengtas tik 1914 m. Nuolatos gerëjo darbininkø mityba. Dauguma galëjo reguliariai pirkti mësos ir kiaušiniø. Išaugo cukraus, arbatos, kavos vartojimas. Pagerëjus darbininkø mitybai ir higienos s¹lygoms, sumažëjo vaikø mirtingumas, ilgëjo vidutinë gyvenimo trukmë, miestuose nebekildavo epidemijø. Paskutinë choleros epidemija Paryžiuje kilo 1884 m. Augant darbo užmokesèiui, darbininkai ëmë pirkti daugiau plataus vartojimo prekiø: drabu­žiø, avalynës. Darbo diena sutrumpëjo iki 10 valandø, o šeštadieniais buvo ávesta sutrumpinta darbo diena. Gerëjo ir darbo s¹lygos. Darbdaviai daugiau rûpinosi darbo saugumu, todël dirbant sumažëjo nelaimingø atsitikimø. Pradë­tos skirti pašalpos nelaimës, ligos atveju, mokamos senatvës pensijos. Miestuo­se atsirado visuomeninis transportas. XIX a. pab. miesto gatvëse arkliais veža­mus tramvajus pa­keitë elektriniai. Londone 1863 m. buvo nutiesta pir­moji metropoliteno linija. Gerëjant gy­venimo s¹lygoms, atsirado daugiau laisvo laiko. Darbi­ninkø gyvenimas tapo ádomesnis, ávairesnis. Laisva­laiká buvo galima skirti sportui, teat­rui, kinui, koncertams, savišvietai. Miestuose duris atvërë bibliotekos, muzie­jai, kino salës. Ypaè žmonës mëgo cirk¹, kuris tuo metu išgyveno savo klestëji­mo laikotarpá.

Švietimo raida ir spaudos plitimas

XIX a. pab. daug dëmesio pradëta skirti švietimui. Pramonës ámonëms vis labiau reikëjo išsilavinusiø darbininkø, kurie galëtø dirbti su nauja technika. Daugelyje Europos valstybiø buvo ávestas pradinis mokymas. Sumažëjo žmo­niø neraštingumo lygis. XIX a. pab. žymiai padaugëjo žmoniø, mokanèiø skaityti ir rašyti. Taèiau dauguma vaikø mokykl¹ lankë iki 11-12 metø. Su­laukê tokio amžiaus, vaikai dažniausiai eidavo dirbti. Tik viduriniosios ir aukštesniosios visuomenës klasës tëvai galëdavo leisti vaikus têsti moksl¹ vi­durinëje mokykloje. Pavyzdžiui, Vokietijoje net 92% vaikø lankë pradinê mo­kykl¹, taèiau tik 8% iš jø mokësi vidurinëje. Suprantama, jog mokytis aukšto šiose mokyklose galëjo tik nedaugelis.

XIX a. pab. vis daugiau pradëta spausdinti knygø, žurnalø, laikrašèiø. Tai lëmë keletas priežasèiø. 1884 m. išrasta nauja teksto eiluèiø rinkimo ir liejimo spaudai mašina - linotipas, atpigo popierius, išaugo raštingumo lygis. Versli­ninkams buvo reikalinga prekes reklamuoti laikrašèiuose, kad jas galëtø grei­èiau ir efektyviau parduoti vartotojams. Spausdinimas tapo svarbia pramonës šaka. Atsirado savaitrašèiai ir dienrašèiai. Leidëjai, norëdami padidinti laikraš­èiø tiražus, stengësi sudominti skaitytojus ávairiausiomis temomis. Laikraš­èiuose buvo spausdinamos kriminalinës kronikos, sporto naujienos, politinës apžvalgos, ekonomikos žinios. Pasirodë ir 'geltonosios' spaudos (terminas kilo dël geltono rašalo, kurá naudojo vienas Niujorko laikraštis) leidiniø. Šiuose leidiniuose buvo publikuojamos sensacingos žinios, išgalvoti ir nepatikrinti faktai, dažnai kompromituojantys garsius žmones.

Kinas

1895 m. gruodžio mën. 28 d. Paryžiaus gyven­tojai rinkosi Kapucinø bulvaro kavinëje á pir­m¹já kino seans¹. Bro­liai Luji ir Ogiustas Liumjerai demonstravo keliø minuèiø trumpametražius kinofilmus 'Darbininkø išëjimas iš Liumjero fabriko', 'Kû­dikio pusryèiai', 'Ap­lietas laistytojas' ir kt. Didžiausi¹ áspûdá pada­rë kinofilmas 'Trauki­nio atvykimas á geležinkelio stotá', kuriame lokomotyvas rieda tiesiai link kameros, t. y. tiesiai á žiûro­vus. Per pusê metø 'gyvieji paveikslëliai' (taip pradžioje buvo vadinami kino filmai) pavergë vis¹ pasaulá. Minios žmoniø plûdo á pirmuosius kino seansus, nes bilieto kainos buvo prieinamos net labai neturtingiems žmonëms. Jau XX a. pr. Europoje ir Amerikoje imta statyti pirmuosius nedidelius kino teatrus. JAV kinoteatrai buvo vadinami nikelodeonais, nes bilietas kainavo tik penkis centus (vien¹ nikelá).

1897 m. Liumjerø kinematografas pasiekë ir Vilniø. Botanikos sodo koncer­tø salë per kinoseansus nuolatos buvo pilna. 1905 m. Vilniuje Didžiojoje gatvë­je atsidarë pirmasis Lietuvoje kinoteatras 'Iliuzija'. Kinas tapo viduriniojo ir žemesniojo sluoksnio žmoniø pigiu laisvalaikio praleidimo bûdu, nes patekti á koncertø ir teatrø sales jiems buvo per brangu.

Sportas. Olimpiniø žaidyniø atgaivinimas

Dauguma pasaulyje paplitusiø sporto šakø turinys, taisyklës susiformavo XIX a. ant­roje pusëje ir XX a. pr. Tuo metu ávairiose pasaulio šalyse buvo pradëta rengti sporto varžybas, buvo ákurtos nacionalinës ir tarptautinës sporto organizacijos. Anglijo­je pradedamas žaisti futbolas, regbis, bad­mintonas, lauko tenisas. JAV sukuriamos beisbolo, krepšinio, tinklinio taisyklës. Danai sukûrë rankiná, kanadieèiai - ledo ritulá. 1851 m. Londone ávyko pirmasis tarptautinis šachmatø turnyras. XIX a. vid. ákuriami alpinistø klubai, pradedamas plëtoti turizmas. 1894 m. Paryžiaus-Ruano kelyje ávyko pirmosios automobiliø lenk­tynës. Didžiausias automobiliø greitis šio­se lenktynëse buvo 17 km/h.

Siekiant išplësti tarptautiná sportiná ju­dëjim¹, XIX a. pab. Pjero de Kuberteno iniciatyva tarptautiniame Pa­ryžiaus kongrese buvo priim­tas nutarimas atgaivinti olim­pines žaidynes. P. de Kubertenas parengë olimpiniø žaidy­niø taisykles, parašë olimpie­èiø priesaikos tekst¹. Olimpi­nës žaidynës buvo surengtos 1896 m. Atënuose, kurie pasi­rinkti ne atsitiktinai, o norint pabrëžti, kad pirmosios olim­piados prasidëjo bûtent seno­vës Graikijoje. Lietuviai pirm¹ kart¹ olimpinëse žaidynëse da­lyvavo 1924 m.

Klausimai ir užduotys

Kokie bûdingi miestø architektûros raidos bruožai išryškëjo XIXa. vid.?

Kaip pasikeitë darbininkø gyvenimo ir darbo s¹lygos XIX a. pab. ?

Kodël XIX a. pab. išaugo laikrašèiø ir žurnalø tiražai?

Kodël XIX a. pab. plaèiai paplito kinas ?

Kokios sporto šakos XIX a. buvo sukurtos Anglijoje ir JAV?