Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab.

'Rusø pradø atkûrimo' politika

Po nuslopinto 1863-1864 m. sukilimo caro valdžia pradëjo atvirai ágyvendinti visuotinio rusinimo politik¹ vadinamajame Šiaurë vakarø krašte. 1864 m. pava­sará Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas ir jo pakviestas naujasis Vil­niaus švietimo apygardos globëjas I. Kornilovas parengë 'rusø pradø atkûri­mo' program¹.

Pagrásdama krašto rusinim¹ caro valdžia teigë, es¹ buvusioje Lietuvos vals­tybëje - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystëje - iš pradžiø viskas buvo rusiška: tikyba, kalba, paproèiai, apeigos. Jei staèiatikybë bûtø virtusi valstybine religi­ja, Lietuva bûtø visiškai surusëjusi. 'Rusø pradø atkûrimo' politika nulëmë ir krašto valdym¹. Jis buvo valdomas ne Rusijos imperijos ástatymais, o ávairio­mis 'laikinosiomis taisyklëmis'. Generalgubernatoriui jos suteikë dideliø ága­liojimø: tremti žmones, konfiskuoti turt¹, šalinti valdininkus, skirti pinigines baudas.

Rusinimas per mokyklas

M. Muravjovas, pasiryžês surusinti vis¹ krašt¹, tuoj atkreipë dëmesá á mokyklas. 1864 m. jis išleido ásaky­m¹ uždaryti visas parapines mokyk­las, jø vietoje buvo pradëta steigti vien rusiškas, valdžios išlaikomas mokyklas. Dirbti jose buvo kvieèia­mi mokytojai iš centriniø Rusijos gubernijø.

1864 m. Molodeène (Vilniaus gubernija), o 1872 m. Panevëžyje buvo ásteigtos mokytojø seminari­jos. Panevëžio mokytojø seminari­joje buvo ruošiami mokytojai visai Lietuvai, išskyrus Užnemunê. Pasta­rosios mokyklos programoje buvo numatyta mokyti ir lietuviø kalbos, kad bûsimieji mokytojai galëtø bent susišnekëti su savo bûsimais auklë­tiniais. Katalikai á šias seminarijas nebuvo priimami. Nuo 1865 m. vie­tos kunigai tikyb¹ dëstë mokiniø gimt¹ja kalba. Rusø valdžia norëjo, kad Lietuvos gyventojai ágytø tik

elementarø raštingum¹: išmoktø rusiškai rašyti, skaièiuoti, melstis ir giedoti cerkvëje. Buvo nurodyta gyvenvietëse kurti kuo daugiau cerkviniø rusiškø mo­kyklø. Taèiau prievartinis rusø kalbos mokymas skatino tik dar didesná lietuviø prisirišim¹ prie lenkø ir lietuviø kalbø. Tai ypaè išryškëjo, kai mokyklose vai­kus katalikus buvo pradëta mokyti staèiatikiø maldø ir švenèiø dienomis ve­džioti á cerkves.

Lietuviškos spaudos uždraudimas

1864 m. Muravjovas ásakë lietuviškus raštus (elementorius, oficialius leidinius, skaitymo knygas) spausdinti rusiškomis raidëmis (kirilica). Ávedant rusiškas raides, buvo norima atitraukti lietuvius nuo lenkø ir priartinti prie rusø. 1865 m. vidaus reikalø ministras visoje imperijoje uždraudë spausdinti ir ásivežti iš užsienio bet kokius leidinius lotynišku raidynu. 1872 m. šis draudimas buvo skirtas ir lietuviškai spaudai gotišku raidynu, naudotu Prûsijos lietuviø.

Lietuviø spaudos draudimas galiojo net 40 metø. Maldaknygës ir elementoriai imti laikyti pavojingais valstybës saugumui. Spaudos draudimas stabdë lie­tuviø kultûros augim¹. Kita vertus, spaudos draudimas, šiurkštus persekiojimas skatino gyventojø pasipriešinim¹ rusø valdžiai. Be cenzûros užsienyje leidžia­mai spaudai suteikta galimybë nevaržomai skelbti tautinio atgimimo idëjas.

Tautinë ir religinë diskriminacija

Katalikø bažnyèi¹, nuslopinus sukili­m¹, užgriuvo naujos represijos. Baž­nyèios ir vienuolynai buvo laikomi didžiausiais Rusijos valdžios priešais. 1863-1866 m. lietuviškose guberni­jose neuždaryti liko tik keli vienuoly­nai. Buvo uždrausta statyti naujas ir remontuoti senas bažnyèias. Kunigus stebëjo policija. Be valdžios leidimo savo vyskupystës parapijø negalëjo lankyti net vyskupai. 1864 m., nesu­derinusi su Vatikanu, rusø valdžia Že­maièiø vyskupystës centr¹ iš Varniø perkëlë á Kaun¹. Taip norëta kontro­liuoti vyskupo veiksmus. Buvo už­draustos viešos bažnytinës procesijos už bažnyèios ir šventoriaus ribø. Ne­leista vaikšèioti Kryžiaus keliais

Vil­niaus ir Žemaièiø Kalvarijose, statyti kryžius pakelëse, pardavinëti religi­nius ženklus. Vël imta griežtai kon­troliuoti pamokslus: klebonams ása­kyta juos skaityti tik iš vyriausybës patvirtintø pamokslø knygø. Katalikui tuokiantis su staèiatike ar staèiatikiui su katalike, reikalauta, kad persikrikštytø katalikai.

Uždarinëdama katalikø bažnyèias ir vienuolynus, rusø valdžia stiprino rusø staèiatikiø bažnyèi¹. Vien Muravjovo valdymo metais Šiaurës vakarø krašte buvo pastatytos 98 naujos cerkvës, paversta cerkvëmis 14 katalikø bažnyèiø (daugiausiai gudø žemëse). Dauguma Vilniuje dabar veikianèiø cerkviø buvo pastatytos arba atstatytos (rekonstruotos) XIX a. antroje pusëje-XX a. pr. Vie­nas ryškiausiø pasipriešinimø katalikybës persekiojimui buvo pagarsëjusios Kražiø žudynës (1893 m.). Caras 1891 m. išleido ásakym¹ uždaryti moterø vie­nuolyn¹ ir bažnyèi¹ Kražiuose. Tai sužinojê, Kražiø gyventojai paèiam carui pasiuntë prašym¹ palikti bažnyèi¹ parapijai. Kauno gubernatorius caro atsaky­mo nelaukë ir ásakë policijai žmones iš bažnyèios išvaikyti. Rusams panaudo­jus jëg¹, šventoriuje susibûrê ir pagaliais ginkluoti vyrai puolë ginti mušamøjø. Kilo smarkios muštynës su policija. Kražiø bažnyèios gynëjø teismas ávyko be­veik po metø. Visuomenë labai pasipiktino tokiomis valdžios priemonëmis. Kaltinamuosius ginti ëmësi žymiausi Rusijos advokatai. Keturi žmonës buvo nubausti 10 metø katorgos, taèiau pasikeitus carui, katorga buvo pakeista vie­neriø metø kalëjimu. Kitiems bausmës buvo dovanotos. Gëding¹ rusø valdžios susidorojim¹ su tikinèiaisiais pasmerkë Vakarø Europa, Amerika.

Katalikai buvo ir kitaip diskriminuojami. Jiems apribota teisë gauti kredit¹, pirkti žemës, nuomoti valstybinius ûkius. Vilniaus generalgubernatorius 1885 m. nustatë, kad valstieèiai katalikai gali pirkti žemës tik tiek, kad skirtoji ir pirktoji žemë nesudarytø daugiau kaip 60 dešimtiniø (apie 61 ha). Bežemiams bajorams už perëjim¹ á staèiatikybê buvo žadama ávairiø lengvatø. 1864-1866 m. visame Šiaurës vakarø krašte á staèiatikybê perëjo daugiau kaip 40 tûkst. katalikø. Vëliau staèiatikybë plito lëèiau.

Siekdama susilpninti Lietuvos dvarininkus, rusø valdžia konfiskavo visø ak­tyviai sukilim¹ rëmusiø dvarininkø žemes. Dvarininkai katalikai buvo apdëti kontribucija 10% nuo pelno. Tik 1897 m. ši rinkliava buvo panaikinta.

Kolonizavimo politika

Visus gyventojus katalikus, politiniu požiûriu, paskelbus nepatikimais, rusø valdžiai reikëjo formuoti Lietuvoje kuo gausesná jiems ištikimø asmenø sluoks­ná - kolonizuoti krašt¹. Ryžtingiau tai daryti imta po 1863-1864 m. sukilimo. Už dalyvavim¹ sukilime á Rusijos gilum¹ buvo išgabenti ištisi kaimai, o visose konfiskuotose žemëse ásikûrë rusai. Daugeliui 'nusikaltusiø' dvarininkø buvo ásakyta savo dvarus parduoti, taèiau tik rusams. Jei kurie dvarininkai skirtu lai­ku nesuspëjo tai parduoti, iš jø žemë buvo atimta ir atiduota rusams kolonis­tams arba išsimokëtinai parduota rusams valdininkams. Tuomet ir atsirado dau­gelis rusø valdomø naujø dvarø ir ištisø rusø kaimø Lietuvoje. Dviem bangom á Lietuv¹ buvo atkelta šeimø (apytiksliai 11 tûkst. žmoniø). Joms išdalyta apie 34 tûkst. dešimtiniø žemës. Daugiausia kolonistø buvo Šiauliø, Kauno ir Ukmergës apskrityse.

Rusijos valdžios politikos Užnemunëje ypatybës

Kiek geresnë padëtis buvo Užnemunëje. Ten nuo 1807 m. buvo panaikinta bau­džiava, galiojo Napoleono kodeksas, kuris skelbë, kad visi gyventojai pagal ástatym¹ yra lygûs. Valstieèiams buvo suteikta asmens laisvë. Netrukus po su­kilimo, 1867 m. buvo sudaryta Suvalkø gubernija. Ji buvo gerokai paveikta lenkø kultûros, èia buvo stipri lenkø patriotizmo dvasia.

Numalšinus 1863-1864 m. sukilim¹, rusø valdžia, matydama augantá lenkø ir lietuviø pasipriešinim¹, nutarë atskirti lietuvius nuo lenkø átakos. Muravjo­vas Užnemunës valstieèiams davë daugiau žemës negu Rusijos valstieèiams. Be to, žemë tapo visiška jø nuosavybe. Todël šio krašto valstieèiai, kuriø neslë­gë sunkios prievolës, pradëjo sparèiai tvirtëti ir atkuto daug anksèiau nei kitø Lietuvos daliø valstieèiai.

Užnemunës valstieèiø vaikai mokësi Suvalkø ir Marijampolës berniukø, Su­valkø mergaièiø, Seinø progimnazijose. Iš tø valstieèiø vaikø ir išaugo lietu­viška inteligentija. Marijampolës berniukø gimnazijos auklëtiniams buvo pa­skirtos stipendijos Peterburgo ir Maskvos universitetuose. Taèiau baigusieji Rusijos universitetus katalikai darbo Lietuvoje negalëjo gauti. Suvalkø gimna­zijoje taip pat mokyta lietuviø kalbos, nors dauguma mokiniø buvo lenkai. Mo­kytojais galëjo dirbti ir lietuviai. Veiveriuose ásteigta mokytojø seminarija. Ji ruošë pradžios mokyklø mokytojus. Ten taip pat buvo dëstoma lietuviø kalba. Taèiau stoti á ši¹ bei kitas Suvalkø gubernijos mokyklas Šiaurës vakarø krašto jaunuoliai negalëjo.