CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab.

istorija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab.

'Rusų pradų atkūrimo' politika

Po nuslopinto 1863-1864 m. sukilimo caro vald˛ia pradėjo atvirai įgyvendinti visuotinio rusinimo politik¹ vadinamajame iaurė vakarų krate. 1864 m. pavasarį Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas ir jo pakviestas naujasis Vilniaus vietimo apygardos globėjas I. Kornilovas parengė 'rusų pradų atkūrimo' program¹.

Pagrįsdama krato rusinim¹ caro vald˛ia teigė, es¹ buvusioje Lietuvos valstybėje - Lietuvos Did˛iojoje Kunigaiktystėje - i prad˛ių viskas buvo rusika: tikyba, kalba, papročiai, apeigos. Jei stačiatikybė būtų virtusi valstybine religija, Lietuva būtų visikai surusėjusi. 'Rusų pradų atkūrimo' politika nulėmė ir krato valdym¹. Jis buvo valdomas ne Rusijos imperijos įstatymais, o įvairiomis 'laikinosiomis taisyklėmis'. Generalgubernatoriui jos suteikė didelių įgaliojimų: tremti ˛mones, konfiskuoti turt¹, alinti valdininkus, skirti pinigines baudas.

Rusinimas per mokyklas

M. Muravjovas, pasiry˛źs surusinti vis¹ krat¹, tuoj atkreipė dėmesį į mokyklas. 1864 m. jis ileido įsakym¹ u˛daryti visas parapines mokyklas, jų vietoje buvo pradėta steigti vien rusikas, vald˛ios ilaikomas mokyklas. Dirbti jose buvo kviečiami mokytojai i centrinių Rusijos gubernijų.

1864 m. Molodečne (Vilniaus gubernija), o 1872 m. Panevė˛yje buvo įsteigtos mokytojų seminarijos. Panevė˛io mokytojų seminarijoje buvo ruoiami mokytojai visai Lietuvai, iskyrus U˛nemunź. Pastarosios mokyklos programoje buvo numatyta mokyti ir lietuvių kalbos, kad būsimieji mokytojai galėtų bent susinekėti su savo būsimais auklėtiniais. Katalikai į ias seminarijas nebuvo priimami. Nuo 1865 m. vietos kunigai tikyb¹ dėstė mokinių gimt¹ja kalba. Rusų vald˛ia norėjo, kad Lietuvos gyventojai įgytų tik

elementarų ratingum¹: imoktų rusikai rayti, skaičiuoti, melstis ir giedoti cerkvėje. Buvo nurodyta gyvenvietėse kurti kuo daugiau cerkvinių rusikų mokyklų. Tačiau prievartinis rusų kalbos mokymas skatino tik dar didesnį lietuvių prisiriim¹ prie lenkų ir lietuvių kalbų. Tai ypač irykėjo, kai mokyklose vaikus katalikus buvo pradėta mokyti stačiatikių maldų ir venčių dienomis ved˛ioti į cerkves.

Lietuvikos spaudos u˛draudimas

1864 m. Muravjovas įsakė lietuvikus ratus (elementorius, oficialius leidinius, skaitymo knygas) spausdinti rusikomis raidėmis (kirilica). Įvedant rusikas raides, buvo norima atitraukti lietuvius nuo lenkų ir priartinti prie rusų. 1865 m. vidaus reikalų ministras visoje imperijoje u˛draudė spausdinti ir įsive˛ti i u˛sienio bet kokius leidinius lotyniku raidynu. 1872 m. is draudimas buvo skirtas ir lietuvikai spaudai gotiku raidynu, naudotu Prūsijos lietuvių.

Lietuvių spaudos draudimas galiojo net 40 metų. Maldaknygės ir elementoriai imti laikyti pavojingais valstybės saugumui. Spaudos draudimas stabdė lietuvių kultūros augim¹. Kita vertus, spaudos draudimas, iurktus persekiojimas skatino gyventojų pasiprieinim¹ rusų vald˛iai. Be cenzūros u˛sienyje leid˛iamai spaudai suteikta galimybė nevar˛omai skelbti tautinio atgimimo idėjas.

Tautinė ir religinė diskriminacija

Katalikų ba˛nyči¹, nuslopinus sukilim¹, u˛griuvo naujos represijos. Ba˛nyčios ir vienuolynai buvo laikomi did˛iausiais Rusijos vald˛ios prieais. 1863-1866 m. lietuvikose gubernijose neu˛daryti liko tik keli vienuolynai. Buvo u˛drausta statyti naujas ir remontuoti senas ba˛nyčias. Kunigus stebėjo policija. Be vald˛ios leidimo savo vyskupystės parapijų negalėjo lankyti net vyskupai. 1864 m., nesuderinusi su Vatikanu, rusų vald˛ia ˇemaičių vyskupystės centr¹ i Varnių perkėlė į Kaun¹. Taip norėta kontroliuoti vyskupo veiksmus. Buvo u˛draustos vieos ba˛nytinės procesijos u˛ ba˛nyčios ir ventoriaus ribų. Neleista vaikčioti Kry˛iaus keliais

Vilniaus ir ˇemaičių Kalvarijose, statyti kry˛ius pakelėse, pardavinėti religinius ˛enklus. Vėl imta grie˛tai kontroliuoti pamokslus: klebonams įsakyta juos skaityti tik i vyriausybės patvirtintų pamokslų knygų. Katalikui tuokiantis su stačiatike ar stačiatikiui su katalike, reikalauta, kad persikriktytų katalikai.

U˛darinėdama katalikų ba˛nyčias ir vienuolynus, rusų vald˛ia stiprino rusų stačiatikių ba˛nyči¹. Vien Muravjovo valdymo metais iaurės vakarų krate buvo pastatytos 98 naujos cerkvės, paversta cerkvėmis 14 katalikų ba˛nyčių (daugiausiai gudų ˛emėse). Dauguma Vilniuje dabar veikiančių cerkvių buvo pastatytos arba atstatytos (rekonstruotos) XIX a. antroje pusėje-XX a. pr. Vienas rykiausių pasiprieinimų katalikybės persekiojimui buvo pagarsėjusios Kra˛ių ˛udynės (1893 m.). Caras 1891 m. ileido įsakym¹ u˛daryti moterų vienuolyn¹ ir ba˛nyči¹ Kra˛iuose. Tai su˛inojź, Kra˛ių gyventojai pačiam carui pasiuntė praym¹ palikti ba˛nyči¹ parapijai. Kauno gubernatorius caro atsakymo nelaukė ir įsakė policijai ˛mones i ba˛nyčios ivaikyti. Rusams panaudojus jėg¹, ventoriuje susibūrź ir pagaliais ginkluoti vyrai puolė ginti muamųjų. Kilo smarkios mutynės su policija. Kra˛ių ba˛nyčios gynėjų teismas įvyko beveik po metų. Visuomenė labai pasipiktino tokiomis vald˛ios priemonėmis. Kaltinamuosius ginti ėmėsi ˛ymiausi Rusijos advokatai. Keturi ˛monės buvo nubausti 10 metų katorgos, tačiau pasikeitus carui, katorga buvo pakeista vienerių metų kalėjimu. Kitiems bausmės buvo dovanotos. Gėding¹ rusų vald˛ios susidorojim¹ su tikinčiaisiais pasmerkė Vakarų Europa, Amerika.

Katalikai buvo ir kitaip diskriminuojami. Jiems apribota teisė gauti kredit¹, pirkti ˛emės, nuomoti valstybinius ūkius. Vilniaus generalgubernatorius 1885 m. nustatė, kad valstiečiai katalikai gali pirkti ˛emės tik tiek, kad skirtoji ir pirktoji ˛emė nesudarytų daugiau kaip 60 deimtinių (apie 61 ha). Be˛emiams bajorams u˛ perėjim¹ į stačiatikybź buvo ˛adama įvairių lengvatų. 1864-1866 m. visame iaurės vakarų krate į stačiatikybź perėjo daugiau kaip 40 tūkst. katalikų. Vėliau stačiatikybė plito lėčiau.

Siekdama susilpninti Lietuvos dvarininkus, rusų vald˛ia konfiskavo visų aktyviai sukilim¹ rėmusių dvarininkų ˛emes. Dvarininkai katalikai buvo apdėti kontribucija 10% nuo pelno. Tik 1897 m. i rinkliava buvo panaikinta.

Kolonizavimo politika

Visus gyventojus katalikus, politiniu po˛iūriu, paskelbus nepatikimais, rusų vald˛iai reikėjo formuoti Lietuvoje kuo gausesnį jiems itikimų asmenų sluoksnį - kolonizuoti krat¹. Ry˛tingiau tai daryti imta po 1863-1864 m. sukilimo. U˛ dalyvavim¹ sukilime į Rusijos gilum¹ buvo igabenti itisi kaimai, o visose konfiskuotose ˛emėse įsikūrė rusai. Daugeliui 'nusikaltusių' dvarininkų buvo įsakyta savo dvarus parduoti, tačiau tik rusams. Jei kurie dvarininkai skirtu laiku nesuspėjo tai parduoti, i jų ˛emė buvo atimta ir atiduota rusams kolonistams arba isimokėtinai parduota rusams valdininkams. Tuomet ir atsirado daugelis rusų valdomų naujų dvarų ir itisų rusų kaimų Lietuvoje. Dviem bangom į Lietuv¹ buvo atkelta eimų (apytiksliai 11 tūkst. ˛monių). Joms idalyta apie 34 tūkst. deimtinių ˛emės. Daugiausia kolonistų buvo iaulių, Kauno ir Ukmergės apskrityse.

Rusijos vald˛ios politikos U˛nemunėje ypatybės

Kiek geresnė padėtis buvo U˛nemunėje. Ten nuo 1807 m. buvo panaikinta baud˛iava, galiojo Napoleono kodeksas, kuris skelbė, kad visi gyventojai pagal įstatym¹ yra lygūs. Valstiečiams buvo suteikta asmens laisvė. Netrukus po sukilimo, 1867 m. buvo sudaryta Suvalkų gubernija. Ji buvo gerokai paveikta lenkų kultūros, čia buvo stipri lenkų patriotizmo dvasia.

Numalinus 1863-1864 m. sukilim¹, rusų vald˛ia, matydama augantį lenkų ir lietuvių pasiprieinim¹, nutarė atskirti lietuvius nuo lenkų įtakos. Muravjovas U˛nemunės valstiečiams davė daugiau ˛emės negu Rusijos valstiečiams. Be to, ˛emė tapo visika jų nuosavybe. Todėl io krato valstiečiai, kurių neslėgė sunkios prievolės, pradėjo sparčiai tvirtėti ir atkuto daug anksčiau nei kitų Lietuvos dalių valstiečiai.

U˛nemunės valstiečių vaikai mokėsi Suvalkų ir Marijampolės berniukų, Suvalkų mergaičių, Seinų progimnazijose. I tų valstiečių vaikų ir iaugo lietuvika inteligentija. Marijampolės berniukų gimnazijos auklėtiniams buvo paskirtos stipendijos Peterburgo ir Maskvos universitetuose. Tačiau baigusieji Rusijos universitetus katalikai darbo Lietuvoje negalėjo gauti. Suvalkų gimnazijoje taip pat mokyta lietuvių kalbos, nors dauguma mokinių buvo lenkai. Mokytojais galėjo dirbti ir lietuviai. Veiveriuose įsteigta mokytojų seminarija. Ji ruoė prad˛ios mokyklų mokytojus. Ten taip pat buvo dėstoma lietuvių kalba. Tačiau stoti į i¹ bei kitas Suvalkų gubernijos mokyklas iaurės vakarų krato jaunuoliai negalėjo.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1428
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/Carizmo-politika-Lietuvoje-XIX32784.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/Carizmo-politika-Lietuvoje-XIX32784.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/Carizmo-politika-Lietuvoje-XIX32784.php">Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab.</a>

Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab.

istorija

DOCUMENTE SIMILARE

Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab.

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: