JAV ekonominës ir politinës galios augimas

Ekonomikos raida XIX a. antroje pusëje

Po pilietinio karo JAV prasidëjês ekonominis kilimas išvedë šalá á pirmaujanèias labiausiai išsivysèiusiø valstybiø gretas. Tai lëmë daugelis priežasèiø. JAV buvo turtingos gausiais naftos, geležies rûdos, vario, cinko, alavo ir kitø naudingøjø iš­kasenø ištekliais. Didelê reikšmê pramo­nës raidai, ištekliø naudojimui bei naujø žemiø apgyvendinimui turëjo geležinke­liø tiesimas. Vyriausybë geležinkeliø kompanijoms skyrë didelius žemës plotus ir finansiškai rëmë. Pramonëje ir žemës ûkyje buvo diegiama daug mokslo ir technikos naujoviø. Amerikieèiø moksli­ninkai ir išradëjai padarë daug atradimø, kurie greitai ir efektyviai buvo taikomi gamyboje ir buityje. JAV vyriausybë, no­rëdama apsaugoti šalies vidaus rink¹, vykdë protekcionizmo politik¹. Pigioms užsienio šaliø prekëms buvo uždëti dideli muitai. Plûstantys imigrantai greitai ap­sigyveno laisvuose plotuose šalies vaka­ruose ir tapo papildoma darbo jëga grei­tai kylanèioje pramonëje. Vakariniø žemiø apgyvendinimas ir naujø techniniø išradimø diegimas paspartino žemës ûkio raid¹. Ûkiuose buvo pradëta naudoti šienapjoves, javapjoves, mechanines sëjam¹sias. Augant gamybai ir pleèiantis vidaus rinkai kûrësi korporacijos ir trestai. Taip buvo siekiama monopolizuoti atskiros šakos gamyb¹, sukaupti daugiau kapitalo, ásigyti naujø patentø, išsaugoti aukštas kainas. Greitai trestai apjungë medvilnës, cukraus, tabako, plieno pramonê.

Ekonomines problemas Sëkmingai sprendë prezidentas Teodoras Ruzveltas. Jo valdymo laikotarpiu pradëta 'garbingo sandërio' ('s¹uare deal') politika padidino valstybës átak¹ ekonominiame šalies gyvenime. Daug trestø už nele­gali¹ veikl¹ turëjo sumokëti dideles pinigines baudas. Vyriausybei buvo suteik­ta teisë tarpininkauti sprendžiant darbdaviø ir darbininkø konfliktus. Daugelyje valstybiniø ámoniø darbo diena buvo apribota iki aštuoniø valandø. Priimti dar­bo saugos ástatymai, apribotas vaikø darbas. Švaraus maisto ástatymas uždrau­dë maisto ir vaistø gamyboje naudoti žalingas medžiagas. Patvirtinamas ástaty­mas dël sanitarinës skerdyklø ir mësos kombinatø priežiûros. Sukuriami ástaty mai, užtikrinantys gamtos ištekliø apsaug¹, išpleèiami valstybës miškø saugo­mi plotai, ákuriami nacionaliniai parkai.

Imigracija á Nauj¹já Pasaulá

XIX a. antroje pusëje prasidëjusi gausi imigracija á JAV šalies istorijoje suvai­dino svarbø vaidmená. Amžiaus viduryje JAV susidarë palanki situacija priimti atvykstanèius imigrantus. Vakarinëje šalies dalyje buvo dar daug neapgyven­dintø žemiø, o greitai auganèiai pramonei vis daugiau reikëjo darbo jëgos. Kurá laik¹ JAV vyriausybë imigracijos beveik neribojo. Á JAV nuo pilietinio karo iki XXa. pr. atvyko 13,5 mln. imigrantø.

Tuo metu Europoje dël medicinos pažangos ir pagerëjusiø higienos s¹lygø sparèiai augo žmoniø skaièius. Kaimuose, sumažëjus ûkiø plotams, šeimos ne­beástengë išsimaitinti. Miestuose dël ágûdžiø ir išsilavinimo stokos ne visi galë­jo ásidarbinti fabrikuose ir gamyklose. Be to, europieèiams JAV atrodë neribotø galimybiø šalis, kurioje viešpatavo politinë laisvë ir galimybë praturtëti ('The American Dream'). Imigrantai JAV tikëjosi susikurti geresná gerbûvá negu tu­rëjo savo tëvynëje. Žmogus, daug k¹ gyvenime pasiekês savo jëgomis ('self made man'), tapo neatskiriamu JAV ávaizdžiu. Suprantama, kelionë ir gyveni­mo pradžia Amerikoje daugumai imigrantø buvo sunki.

odël daugumai teko dirbti paèius sunkiausius ir pavojingiausius darbus - ka­syklose, gyvuliø skerdyklose, plieno gamyklose, statybose.

Imigrantø indëlis á JAV ekonominá ir kultûriná gyvenim¹ buvo milžiniškas. Jie statë miestus, tiesë geležinkelius ir kelius, dirbo kasyklose ir plieno liejyk­lose. Retai apgyvendintuose JAV vakaruose imigrantai kûrë naujus ûkius. Kiekviena imigrantø etninë grupë turëjo savo kultûr¹, paproèius, tradicijas. Imigrantai aktyviai ásitraukë á šalies visuomeniná kultûriná gyvenim¹ tuo pra­turtindami savo ir amerikietišk¹j¹ kultûr¹.

Ekspansinë JAV užsienio politika

XIX a. pab. JAV pradëjo vykdyti aktyvi¹ užsienio politik¹. Pirmieji žingsniai šia linkme buvo padaryti dar 1867 m., kai JAV už 7,2 mln. doleriø iš Rusijos nusipirko Aliask¹. Daugelis politikø skeptiškai žiûrëjo á toká vyriausybës žingsná. Jie teigë, kad šalyje yra pakankamai gamtos turtø ir žemës, todël JAV plëstis yra netikslinga. Taèiau išaugusi JAV ekonominë galia sudarë palankias s¹lygas ieškoti naujø rinkø kitose šalyse. Amerikieèiai norëjo išplësti savo áta­k¹ Karibø jûros baseine bei Lotynø Amerikoje. 1895 m. Kuboje prasidëjo suki­limas prieš ispanø valdži¹. JAV turëjo palanki¹ prog¹ paremti sukilëlius ir ási­viešpatauti Kuboje. Tokiam žingsniui buvo palanki ir visuomenës nuomonë. Taèiau prezidentas S. Klivlendas nerëmë nei ekspansinës politikos, nei Kubos sukilëliø. Á valdži¹ atëjus prezidentui V. Makinliui, JAV užsienio politika suak­tyvëjo. 1898 m. JAV laive prie Havanos ávyko sprogimas! Amerikieèiai dël šio ávykio apkaltino ispanus ir pradëjo kar¹ prieš Ispanij¹. Kariaujama buvo Kubo­je, Puerto Rike, Filipinuose, tai truko tik keturis mënesius. JAV užsienio reika­lø ministras šá kar¹ pavadino 'Nuostabiu mažu karu'. Pagal taikos sutartá, pasi­rašyt¹ Paryžiuje, JAV atiteko Puerto Rikas, Guamas, Filipinai. Kuba buvo pa­skelbta nepriklausoma valstybe, taèiau JAV kariuomenë liko saloje. Tais pa­èiais metais JAV prisijungë ir Hava­jus, kuriuose ákûrë karinê jûrø bazê Perl Harbor¹.

T. Ruzvelto valdymo laikotarpiu ypatingai išaugo JAV galia pasauly­je. Tai geriausiai apibûdina jo paties žodžiai: 'švelniai kalbëtis, laikant rankose didelá vëzd¹'. Daug dëme­sio JAV skyrë karinio jûrø laivyno statybai. Pleèiant laivyn¹ buvo va­dovaujamasi principu: 'Amerikos laivyno neturi pranokti joks pasaulio laivynas, išskyrus britø'. T. Ruzvel­tas siekë plësti JAV átak¹ Kinijoje.

JAV visoms suinteresuotoms valsty­bëms pasiûlë vykdyti atvirø durø'

Imigracija á JAV vyko keliais etapais. Pirmuoju etapu, kuris prasidëjo XIX a. pr. ir têsësi iki 1880 m., 85% imigrantø atvyko iš Didžiosios Britanijos, Airi­jos, Vokietijos, Prancûzijos ir Skandinavijos. Dauguma atvykusiø buvo protes­tantai, kalbëjo angliškai, mokëjo skaityti ir rašyti. Jie lengviau ir greièiau ásitraukë á JAV visuome­niná gyvenim¹. Antruoju etapu (nuo 1880 m. iki XX a. pr.) imigrantø plûs­telëjo dar daugiau. Kiek­vienais metais á JAV vidu­tiniškai atvykdavo apie 500 tûkst. imigrantø. Daugelis jø atvyko iš Pie­tø ir Rytø Europos. Antro­jo etapo imigrantai, kuriø daugum¹ sudarë žydai ir italai, buvo ávairiø religi­jø, paproèiø, kalbø. Jie kûrësi miestuose sudarydami  atskirø etniniø grupiø išsilavinusiø buvo mažiau, politik¹, kuria amerikieèiai siekë, kad visos valstybës Kinijos rinkoje laisvai konkuruotø savo prekëmis. XX a. 'atvirø durø' politika tapo pagrindiniu JAV užsienio politikos ekonomikos principu.

Po JAV ir Ispanijos karo amerikieèiai suprato, kad norint sëkmingai pasi­naudoti kariniu jûrø laivynu, reikia iškasti kanal¹, jungiantá Atlanto ir Ramøjá vandenyn¹. Tinkamiausia tam vieta buvo Panama, priklausiusi Kolumbijai. Ta­èiau Kolumbijos senatas nesutiko JAV suteikti teisê kasti kanal¹. Panamos gy­ventojai, amerikieèiø kurstomi, sukilo prieš Kolumbijos valdži¹ ir paskelbë Pa­namos nepriklausomybê. T. Ruzveltas iš karto pripažino Panamos nepriklauso­mybê ir pasirašë palanki¹ sutartá dël kanalo statybos. 1904 m. amerikieèiai pra­dëjo kasti kanal¹, kurá baigë po dešimties metø. Dabar amerikieèiams neberei­këjo laikyti dviejø laivynø, Atlanto ir Ramiajame vandenynuose ir kelias iš Niujorko á San Prancišk¹ sutrumpëjo apie 12 tûkst. kilometrø.

Klausimai ir užduotys

Kokios priežastys lëmë sparèi¹ JA V ekonomikos raid¹ po pilietinio karo?

Kokias ekonomines ir socialines reformas vykdë T. Ruzveltas?

Kodël XIX a. antroje pusëje europieèiai ëmë gausiai imigruoti á JA V?

Apibûdinkite imigracijos etapus. Kuo jie skyrësi?

Kodël tik XIX a. pab. JAV pradëjo vykdyti ekspansinê užsienio politik¹?

Kokias teritorijas JA V prisijungë po karo su Ispanija?

Kodël JA V, prisijungusios naujø teritorijø, tapo ypaè átakingos pasaulyje?