CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Jakobinų atėjimas į valdi¹
Jakobinai, remiami Paryiaus sankiulotų, sudarė sukilimo komitet¹. Sukilimas prasidėjo 1793 m. geguės 31 d., kai komunos delegacija i Konvento pareikalavo suimti irondistų lyderius. Konventui į reikalavim¹ atmetus, birelio 2 d. apie 100 tūkst. ginkluotų sankiulotų ir nacionalinės gvardijos karių apsupo Konvent¹. Agresyvi minia aukė: 'Tegyvuoja respublika!', 'Mirtis irondai!' Konventas, nusileisdamas liaudiai, priėmė nutarim¹ suimti irondistų lyderius. Taip visa valdia Paryiuje atiteko jakobinams. Netrukus i Konvento buvo paalinti visi irondistai, o 'pelkės' deputatai perėjo į jakobinų pusź. Konvente, įsigalėjus jakobinams, susidarė palankios s¹lygos priimti rytingus sprendimus.
Visuomenės pertvarkymai ir jakobinų konstitucija
1793 m. birelio mėn. Konvente buvo priimti du svarbūs dekretai. Pirmasis dekretas suteikė teisź emigrantų emes parduoti maais sklypeliais, u juos isimokant per deimt metų. Antruoju - galutinai ir be ipirkos emė tapo valstiečių nuosavybe. ios jakobinų reformos negrįtamai panaikino feodalizm¹ Prancūzijos kaime. Konvento deputatai usitikrino valstiečių param¹ visoje alyje.
1793 m.
birelio pab. Konventas priėmė nauj¹ Prancūzijos konstitucij¹.
Įstatymų leidiamoji valdia priklausė Nacionaliniam susirinkimui,
kuris turėjo būti
renkamas vieneriems metams. Rinkimų teisź gavo visi vyrai, sulaukź
21-erių metų amiaus, nepriklausomai nuo jų turtinės
padėties. Nacionalinis susirinkimas rinko vyriausybź, kuri¹ sudarė
24 narių Vykdomoji taryba. Svarbiausius
Nacionalinio susirinkimo įstatymus turėjo patvirtinti visuotinis
referendumas. i konstitucija įtvirtino neatimamas mogaus teises:
laisvź, saugum¹ ir privači¹ nuosavybź. Liepos mėn. konstitucija buvo
patvirtinta referendumu. Tačiau realiai konstitucija neįsigaliojo,
nes norint irinkti Nacionalinį susirinkim¹, reikėjo paleisti
Konvent¹, o tai padaryti karo s¹lygomis buvo pavojinga. Konstitucijos įsigaliojimas buvo atidėtas iki tol, kol
įsigalės taika. 1793 m. spalio mėn. Konventas
įvedė laikin¹ revoliucinį valdym¹, kuris ir yra vadinamas jakobinų
diktatūra. Didiulius įgaliojimus alyje turėjo Konvento
irinktas Visuomenės gelbėjimo komitetas, kuris tvarkė gynybos
reikalus, vidaus ir usienio politik¹. Jakobinai, siekdami nutraukti ryį
su feodaline praeitimi, 1793 m. spalio 5 d. dekretu įvedė nauj¹
kalendorių. Metai buvo pradėti skaičiuoti nuo Respublikos paskelbimo.
Jakobinai keitė gyvenviečių, aikčių, gatvių pavadinimus. Naujagimiai buvo pavadinami vardais,
susijusiais su respublika ir revoliucinėmis
vertybėmis (pvz.: Sankiulotas, Maratas ir kt.). Kaip lygybės simbolis
buvo pradėtas vartoti kreipinys
'tu'.
Karas su usienio valstybėmis
1793 m. pavasarį Prancūzijos padėtis buvo katastrofika. Prūsijos kariuomenė įengė į Elzas¹, austrai iaurės rytų Prancūzijoje uėmė kelet¹ tvirtovių, anglai įsitvirtino Tulone ir Korsikos saloje.
Jakobinai, siekdami veiksmingai organizuoti respublikos gynyb¹,
per trump¹ laik¹ sugebėjo i esmės pertvarkyti ginkluot¹sias
pajėgas. alyje buvo įvesta visuotinė
karo prievolė, kariuomenės vadais tapo nauji gabūs monės,
kurių daugelis buvo kilź i paprastos liaudies. Pradėta
steigti naujas valstybines karines
manufaktūras, gaminusias autuvus ir patrankas. Kariniais tikslais buvo
pradėta taikyti technikos naujoves. valgybai ir mūio veiksmus stebėti
buvo naudojami oro balionai. Chemikai pritaikė nauj¹ parako gamybos
būd¹, leidusį atsisakyti
salietros, kurios atsivedavo i Indijos. Pirm¹ kart¹ susisiekimui buvo
panaudotas optinis telegrafas. Sukurta nauja karo taktika. Vietoj būdingo
puolimo itźstomis linijomis prancūzai ėmė taikyti isklaidyt¹
aulių rikiuotź, derindami j¹ su
puolančiomis kolonomis. Taip pagrindinės jėgos buvo rikiuojamos svarbiausiam smūgiui. Per trump¹ laik¹
jakobinai sugebėjo sutelkti daugiau kaip vieno milijono
monių kariuomenź. 1793 m. rudenį ir iem¹ visuose karo frontuose įvyko lemiamas persilauimas.
Jaunas kapitonas Napoleonas Bonapartas
sumaniai vadovavo Tulono turmui. Koalicijos armijos, neturėdamos vieningo vadovavimo, veikė nerytingai ir
iki 1794 m. pr. buvo istumtos i
Prancūzijos teritorijos.
Karas su kontrrevoliucija ir teroras
Sudėtinga buvo ir vidaus padėtis. I 83 departamentų 50 stojo prie jakobinų vadovaujam¹ Konvent¹. Plėtėsi Vandėjos sukilimas, kuris pasiymėjo ypatingai atkaklia kova. Vandėjos provincijoje valstiečiai, skatinami kunigų, sukilo prie respublik¹ ir siekė atkurti monarchij¹. Kariuomenės ir iaurių priemonių pagalba jakobinams pavyko sukilim¹ numalinti. Pablogėjo Prancūzijos ekonominė padėtis, nuolatos truko maisto produktų. Vyko liaudies bruzdėjimai, kuriuose buvo reikalaujama nustatyti pastovias kainas, ukirsti keli¹ spekuliacijai, aprūpinti varguomenź maistu. Jakobinai įvedė Visuotinio maksimumo įstatym¹. Buvo nustatytos pastovios duonos, miltų, cukraus, druskos, tabako, anglies ir paarų kainos. U ių produktų slėpim¹ ar spekuliavim¹ jais grėsė mirties bausmė. Turtingiesiems buvo pradėta taikyti priverstines neatlyginamas paskolas ir rekvizicijas. Jakobinai, norėdami sėkmingai kovoti su kontrrevoliucija, ėmėsi teroro politikos. ios politikos įrankiu tapo Revoliucinis tribunolas, kurio sprendimai buvo galutiniai ir neapskundiami. Dauguma suimtųjų buvo giljoti-nuojami, neatsivelgiant nei į socialinź jų padėtį, nei į lytį, amių ar nuopelnus respublikai. Paskelbus nuosprendį mirties bausmė turėjo būti įvykdyta per 24 valandas. Tūkstančiai monių buvo udaryti garsiajame Paryiaus Konsjereri kalėjime, kuriame ir posėdiavo Revoliucinis tribunolas. Ypatingai iauriai buvo susidorota su Vandėjos sukilėliais bei Lijono ir Tulono maitininkais. Suimtieji buvo skandinami ir suaudomi i patrankų. Vien tik Liono mieste uvo apie 2 tūkst. paimtų į nelaisvź maitininkų. Teroro politika tźsėsi iki jakobinų valdymo pabaigos. Apie 50 tūkst. monių tapo revoliucinio teroro aukomis. Jakobinai teigė, kad teroras igelbėjo alį. Įvertindamas jakobinų atėjim¹ į valdi¹ ir masinį teror¹ revoliucijos prieams, irondistas P. Vernjo itarė garsiuosius odius: 'Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus'.
Prietaravimai tarp jakobinų
1793 m. pab. jakobinai,
įveikź kontrrevoliucija ir usienio intervencij¹, įsitvirtino valdioje. M. Robespjeras tapo jakobinų
diktatūros vadovu. Jakobinai norėjo sukurti nauj¹ teising¹
visuomenź, tačiau realiai tai įgyvendinti buvo neįmanoma. Per
revoliucij¹ ikilusi buruazija siekė, kad būtų panaikinti visi
prekybos apribojimai ir kad būtų galima pasinaudoti ūkinės veiklos laisve. Įvestu kainų maksimumu bei vykdomomis rekvizicijomis buvo nepatenkinta
ir pasiturinti valstietija. Ilgainiui irykėjo skirtingi jakobinų
grupuotės vidaus interesai. Nuosaikieji,
kurių ymiausias atstovas buvo . Dantenas, siūlė baigti
revoliucinį teror¹. Jų manymu, reikėjo panaikinti visuotinio
maksimumo įstatym¹, kitus apribojimus
ir sudaryti taik¹ su usienio valstybėmis. Kairieji jakobinai, kuriems vadovavo . Eberas, ragino toliau tźsti teroro politik¹. Pabrėdami,
kad Paryiuje trūksta būtiniausių
produktų, jie kvietė sankiulotus sukilti. Tačiau nesulaukź
sankiulotų pritarimo, . Eberas ir jo alininkai buvo suimti, apkaltinti s¹mokslu prie respublik¹ ir
giljotinuoti. Netrukus buvo giljotinuoti
ir nuosaikiųjų jakobinų lyderiai. . Dantenas budeliui Samsonui
prie mirtį tarė: 'Parodysi mano galv¹ monėms - ji to
verta'. Susidorojźs su savo
prieininkais, M. Robespjeras ir jo alininkai manė, kad situacija alyje
turėtų stabilizuotis. Bandydamas suvienyti taut¹, Robespjeras
įvedė 'Aučiausiosios būtybės' kult¹,
turėjusį pakeisti katalikų tikėjim¹. Tačiau sankiulotai ir
buruazija iam bandymui liko abejingi. 1794 m. birelio mėn.
prancūzų kariuomenė, kovodama su usienio
valstybėmis, pasiekė naujų laimėjimų. Sustiprėjus tarptautinei Prancūzijos
padėčiai, buruazija manė, kad reikia nutraukti teroro
politik¹ ir panaikinti visuotinį maksimum¹. Daugelis Konvento
deputatų taip pat siekė nutraukti teror¹ ir atkurti politines
laisves. Tačiau jakobinai, bandydami toliau
stiprinti savo pozicijas, priėmė įstatym¹, sugrietinantį
teror¹. is jakobinų ingsnis tarp įvairių
visuomenės sluoksnių kėlė didelį nepasitenkinim¹ ir paspartino s¹mokslo rengim¹.
Termidoro devintoji
Liepos 27 d. (termidoro 9), prasidėjus Konvento posėdiui, deputatas Taljenas atsistojźs prabilo: 'Vakar vakare jakobinų klube a drebėjau dėl respublikos. Nusprendiau: jeigu Konventas neidrįs smogti tironui, a idrįsiu, ir jeigu reikės - ituo daiktu,' - ir isitraukė durkl¹. Daugelis deputatų audringai pritardami pradėjo skanduoti: 'Tironija!', 'Diktatūra!' Konvento nutarimu jakobinų lyderiai ir M. Robespjeras buvo suimti ir udaryti į kalėjim¹. Po kelių valandų M. Robespjeras ir jo alininkai, ivaduoti Nacionalinės gvardijos, atvyko į Paryiaus rotuź. Tačiau sostinės sankiulotai M. Robespjero neparėmė. Konventui itikimi Nacionalinės gvardijos daliniai uėmė rotuź. Liepos 28 d. M. Robespjeras ir 21 jo alininkas be jokio teismo buvo giljotinuoti. Termidoro 9 d. perversmu alyje baigėsi teroras. Ivarginta penkerių revoliucijos metų, karo, teroro Prancūzijos visuomenė pritardama sutiko jakobinų nualinim¹ nuo valdios.
Klausimai ir uduotys
Kokias visuomenės pertvarkymo reformas, atėjź į valdi¹, įvykdė jakobinai?
Palyginkite 1793
m. jakobinų priimt¹ konstitucij¹ su 1791 m. konstitucija.
Raskite panaumų ir skirtumų.
Kaip jakobinams
pavyko sustabdyti usienio valstybių kariuomenės
puolim¹?
Kodėl jakobinai ėmė vykdyti teroro politik¹?
Kokios prieastys jakobinų grupuotėje lėmė tarpusavio prietaravimus ?
Kodėl lugo jakobinų diktatūra ?
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 4134
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2025 . All rights reserved