Lenkijos-Lietuvos valstybës likvidavimas

Ûkinë ir politinë situacija

XVIII a. antroje pusëje Lenkijos-Lietuvos valstybëje vyko didžiulës permai­nos. Vakarø Europoje didëjo paklausa žemës ûkio produktams. Per trump¹ lai­kotarpá Lietuvos pajamos iš eksporto padidëjo kelet¹ kartø. Plito samdomasis darbas ir žemës nuoma. Taèiau ûkio pagyvëjimas reikalavo pertvarky­mø valstybëje.

Skubëti daryti reformas vertë ir politinës aplinkybës. Dël bajorijos laisviø ir privilegijø susilpnëjo karaliaus valdžia, nusilpo jos karinë galia, valstybë atsi­dûrë ties anarchijos riba. Stanislovas Augustas Poniatovskis, tapês Lenkijos-Lietuvos valstybës valdovu, siekë sustiprinti karaliaus valdži¹. Tam aktyviai pasipriešino Rusija, Austrija ir Prûsija. 1772 m. Prûsija Rusijai ir Austrijai pa­siûlë pasidalyti Lenkijos-Lietuvos žemes. Prûsija pasiëmë Pamará be Gdansko ir Toninës miestø ir dalá vakariniø prûsø žemiø, Rusija - Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijas, Austrija - Galicij¹. Dideliø plotø atplëšimas nuo valsty­bës visam kraštui padarë didelës žalos.

Ketveriø metø seimas

1788 m. Varšuvoje pradëjo darb¹ Ketveriø metø seimas, kuriame vyravo siekis išsivaduoti iš priklausomybës nuo Rusijos.

Ketveriø metø seimas ávedë pastovø valstybës mokestá žemvaldžiams (pa­saulieèiams ir dvasininkams), iki 100 tûkst. padidino kariuomenê, nustatë nauj¹ jos sudarymo ir valdymo tvark¹. Miestieèiams buvo suteiktos teisës ir privile­gijos: nebûti suimtam be teismo sprendimo, ágyti žemës valdas, užimti tarnybas valstybës administracijoje ir teismuose, siøsti savo delegatus á seim¹, tarnauti kariuomenëje karininkais. Šiomis privilegijomis iki tol naudojosi tik bajorai. Pasiturintys miestieèiai galëjo jais tapti. Reformos mažiausiai palietë valstie­èius. Jie negavo kilnojimosi teisës, liko baudžiava. Taèiau pirm¹ kart¹ pareikš­ta, kad valstieèiai imami 'á krašto teisëtvarkos ir valdžios glob¹.' Tai reiškë, kad bajorø ir valstieèiø sutartys tapo privalomos abiems pusëms.

Seime tuo pat metu išryškëjo ir du skirtingi požiûriai á valstybës ateitá. Vie­ni, tarp kuriø buvo ir S. A. Poniatovskis, siûlë kurti centralizuot¹ unitarinê valstybê. Karaliaus dvare parengtas projektas skelbë, kad 'dvi tautos - lenkø ir lietuviø - sudarytø tik vien¹ taut¹'. Taèiau šis valstybës pertvarkymo projek­tas buvo nepriimtinas LDK delegatams. Jie, kaip ir anksèiau, reikalavo, kad Lenkijos ir LDK santykiai bûtø grindžiami unijos principais, kad kas treèias seimas posëdžiautø LDK (Gardine arba Vilniuje), kad galiotø 1588 m. Lietuvos Statutas, bûtø išsaugotas atskiras LDK vykdomosios valdžios aparatas.

1791 m. gegužës 3-iosios konstitucija

1791 m. gegužës 3 d. seimas priëmë 'Valstybës ástatym¹', kuris gavo Gegužës 3-iosios konstitucijos vard¹. Konstitucija nustatë paveldim¹ karaliaus valdži¹.

Negalëjo vykti tarpuvaldžio seimai, kuriuose savivaliaudavo didikai. Buvo už­draustos konfederacijos (bajorø ginkluoti sambûriai), panaikinta liberum veto teisë. Tai pakirto politinê didikø gali¹. Ástatymø leidimas buvo perduotas Dvie­jø rûmø seimui. Bajorø rinkimo á Atstovø rûmus teisê varžë turto cenzas. Ta­èiau bajorams buvo patvirtintos jø laisvës ir privilegijos. Vykdomoji valdžia pavesta karaliui ir Ástatymø sargybai, kuriai vadovavo karalius. Konstitucijos pagalba buvo numatyta sukurti naujos valstybës valdymo formos - konstituci­nës monarchijos pagrindus.

Taèiau konstitucija neišsprendë esminës problemos - kokia - unitarinë ar federacinë - bus pertvarkyta valstybë. Abi pusës - Lenkija ir LDK buvo pri­verstos daryti kompromisus. Tokiu kompromisu tapo 1791 m. spalio 20 d. sei­mo priimtas 'Abiejø tautø savitarpio garantijos ástatymas'. Jis áteisino bendr¹ kariuomenê ir ižd¹, bendrus centrinës valdžios organus (komisijas). LDK buvo pripažinta lygia Lenkijai Abiejø Tautø Respublikos dalimi.

Pasipriešinimas reformoms

Ketveriø metø seimo reformoms pritarë tik dalis bajorijos. Dauguma jø buvo nusiteikê prieš reformas, kurios naikino bajorø luomo privilegijas, griovë nusi­stovëjusi¹ gyvenimo tvark¹.

Targovicos miestelyje, Ukrainoje, konstitucijos ir reformø priešininkai para­šë pagalbos prašym¹ Rusijos imperatorei Jekaterinai II. Bajorai buvo raginami eiti gaivinti 'sulaužytø' bajorijos laisviø. Konfederatai, kuriems Jekaterina II á pagalb¹ pasiuntë savo kariuomenê, etmonu išsirinko Simon¹ Kosakovská. Len­kijoje ir Lietuvoje prasidëjo karas. Ketveriø metø seimas bandë organizuoti pa­sipriešinim¹ Rusijai. Taèiau jo neparëmë në viena Europos valstybë. Jos vis¹ dëmesá buvo sutelkusios á revoliucijos apimt¹ Prancûzij¹. Konstitucijos šalinin­kai buvo nugalëti, Ketveriø metø seimo reformos pradëtos naikinti, o konstitu­cija paskelbta negaliojanèia.

Antrasis valstybës padalijimas

1793 m. Peterburge Rusija ir Prûsija pasirašë antrojo padalijimo sutartá. Prûsija užgrobë vakarines lenkø žemes, tarp jø Gdansk¹, Torûnê ir Poznanê, o Rusija -dešiniakrantê Ukrain¹ ir dalá Gudijos - Kijevo, Braclavo, Podolës, Minsko vai­vadijø, rytinê Vilniaus vaivadijos dalá, Bresto žemê ir dalá Voluinës. Austrija antrajame padalijime nedalyvavo, nes tuo metu kariavo su Prancûzija. Po ant­rojo padalijimo Lenkijos-Lietuvos valstybë neteko kone pusës teritorijos, joje liko apie 4 mln. gyventojø. Lietuv¹ užëmë Rusijos kariuomenë, o Lenkijoje valdži¹ užgrobë konfederatai, Atsidûrês beviltiškoje padëtyje, karalius S. A. Poniatovskis prisidëjo prie konfederatø ir pradëjo derybas su Rusijos atstovais. Seimas, apsuptas Rusijos kariuomenës, pripažino antr¹já padalijim¹ ir atkûrë buvusi¹ valstybës santvark¹. Abiejø Tautø Respublika, apkarpytomis sienomis, atskirta nuo jûrø ir apsupta trijø galingø kaimynø, prarado galimybê savaran­kiškai vystytis.

1794 m. sukilimas

Nepatenkinti esama padëtimi Gegužës 3-iosios dienos konstitucijos šalininkai suki­lo prieš Rusij¹. Jie reikalavo išvesti Rusi­jos kariuomenê, atkurti valstybê 1772 m. sienomis ir pratêsti Ketveriø metø seimo reformas.

1794 m. kovo mën. Lenkijoje prasidëjo sukilimas, kuriam vadovavo Tadas Kos­ciuška. Balandžio vid. sukilimas persime­të ir á Lietuv¹. Vilniuje sukilim¹ organiza­vo ir vëliau visos Lietuvos sukilëliams va­dovavo Jokûbas Jasinskis. Sukilëliai suda­rë vyriausybê - Lietuvos tautinê aukšèiau­si¹j¹ taryb¹.

Savarankiška Lietuvos sukilëliø politi­ka Lenkijoje buvo sutikta su nepasitikëji­mu. Todël gegužës pab. lenkø valdžia pa­naikino Lietuvos tautinê aukšèiausi¹j¹ ta­ryb¹ ir nušalino J. Jasinská nuo vado pa­reigø. Kol sukilëliai aiškinosi vidaus nesu-

tarimus, Rusija pasiuntë sukilimui malšin­ti gausesnê, geriau apmokyt¹ kariuomenê. Iki rugsëjo pab. sukilimas Lietuvoje buvo numalšintas. Lenkijoje sukilëliø kovos pasibaigë lapkrièio mën.

Treèiasis padalijimas ir Lenkijos-Lietuvos valstybës likvidavimas

Po 1794 m. sukilimo Lenkijos-Lietuvos valstybës teritorij¹ okupavo Rusijos, Prûsijos ir Austrijos kariuomenës. Šios valstybës 1795 m. spalio mën. Peter­burge pasirašë Lenkijos-Lietuvos valstybës treèiojo padalijimo akt¹.

Buvusios valstybës sostinës atiteko: Vilnius — Rusijai, senoji Lenkijos sosti­në Krokuva - Austrijai, o Varšuva - Prûsijai. Po Treèiojo padalijimo Rusijai teko Kuršas, vakarinës gudø žemës, Volynë ir Lietuva iki Nemuno. Lietuvos Užnemunë atiteko Prûsijai. Kitos Lenkijos žemës teko Prûsijai ir Austrijai. 1797 m. sausio mën. buvo pasirašytas Rusijos, Austrijos ir Prûsijos aktas, ku­riuo galutinai buvo užbaigtas ir 'áteisintas' Lenkijos-Lietuvos valstybës likvi­davimas.

Klausimai ir užduotys

Apibûdinkite Lenkijos-Lietuvos valstybës ûkinê ir politinê padëtá XVIII a. antrojepusëje.

Kuo reikšmingos Ketveriø metø seimo vykdytos reformos?

Koki¹ valstybës valdymo tvark¹ átvirtino 1793 m. gegužës 3 d. konstitucija?

Kokios priežastys lëmë Lenkijos-Lietuvos valstybës likvidavim¹?