Lietuva vokieèiø okupacijos metais

Lietuva pirmojo pasaulinio karo pradžioje

Kai Vokietija paskelbë kar¹ Rusijai, rusø kariuomenë buvo telkiama Lietuvos -Vokietijos pasienyje. Lietuvoje buvo vykdoma skubota mobilizacija, pradëti rekvizuoti arkliai ir vežimai, o svarbiausia - maistas, reikalingas kariuomenei.

Netrukus prasidëjo ir karo veiksmai. Per Lietuv¹ Rusijos kariuomenë traukë á Prûsij¹. Rugpjûèio pab. Rusijos kariuomenë ásiveržë á Rytprûsius, bet patyrë didelá pralaimëjim¹. Rytprûsiuose buvo apsuptos ir sunaikintos dvi rusø armi­jos. Tos tragedijos metu Rytprûsiuose ir Mozûrø pelkëse žuvo daug kareiviø iš Lietuvos. Rusijos kariuomenëje buvo per 60 tûkst. lietuviø. Ávairiose Lietuvos pasienio vietose vyko Rusijos ir Vokietijos kariuomeniø susirëmimai.

1915 m., patyrusi pralaimëjim¹ Prûsijoje, Rusijos kariuomenë ëmë trauktis iš Lietuvos. Netrukus svarbesnës ámonës, valdžios ástaigos,vidurinës mokyklos buvo pradëtos evakuoti á Rusijos gilum¹. Apie 300 tûkst. Lietuvos gyventojø pasitraukë drauge su rusø kariuomene arba buvo jos prievarta išsivaryti. Pabë­gëliai lietuviai didelëmis kolonijomis ásikûrë ávairiose Rusijos vietovëse, dau­giausia Voroneže, Tambove, Jaroslavlyje, Petrograde, Maskvoje.

Vokietija okupuoja Lietuv¹

Vokieèiø puolimas buvo sulaikytas 1915 m. rudená Naruèio ežero - Daugpilio miesto linijoje. Frontas èia išsilaikë iki 1917 m. Vokieèiø armija užëmë vis¹ Lietuv¹ ir pradëjo šeimininkauti griežtomis karinëmis priemonëmis. Pasikeitë lietuviø nuotaikos. Dauguma ëmë laukti sugrážtant rusø, pradëjo vokieèiø ne­kêsti ne tik dël rekvizicijø, dël visokiø pyliavø bei mokesèiø, bet ir dël to, kad vokieèiø valdžia su vietos gyventojais elgësi labai išdidžiai, kartais prasitarda­mi, kad po karo jie lietuviø žemëse ákursi¹ puikius ûkius.

Vokietijos kariuomenës okupuota Lietuva turëjo paklusti karinei okupacinei valdžiai. Visos okupuotos Rusijos imperijos sritys, išskyrus didži¹j¹ lenkø gy­venamø žemiø dalá, buvo sujungtos á Vyriausiojo vado Rytuose krašt¹, trumpai vadinam¹ Oberostu. Èia vis¹ valdži¹ turëjo Vokietijos Rytø fronto vadas. Oberosto kraštas buvo paskirstytas á 6 sritis, tarp kuriø buvo Vilniaus, Suvalkø ir Lietuvos sritys. Val­džios aparat¹ centre ir vietose su­darë vokieèiai. Srities viršininkas su savo apskrièiø ir valsèiø valdi­ninkais bei žandarais sudarë oku­pacinê valdži¹. Vietos gyventojai galëjo bûti skiriami tik kaimo se­niûnais. 1917 m. kovo mën. iš minëtø trijø srièiø buvo sudaryta viena Lietuvos karinë valdyba, turinti bûstinê Vilniuje. Sritys skirstësi á apskri­tis, šios - á valsèius, o valsèius apëmë kelias seniûnijas.

Krašto padëtis valdant vokieèiams

Okupantai iš gyventojø stengësi išgauti kuo daugiau gërybiø. Jos buvo skiria­mos Vokietijos ir jos kariuomenës reikalams.

Nuo pat pirmøjø okupacijos dienø buvo pra­dëtos rekvizicijos, ûkininkai turëjo duoti sun­kiai pakeliamas natûrines duokles bei mokëti mokesèius. Buvo ávesta ávairiø baudø ir kontri­bucijø. Vyrams nuo 15 iki 60 metø amžiaus bu­vo ávestas 'pagalvës' mokestis, kuris Rusijoje jau seniai buvo panaikintas. Prasidëjo tiltø ir kitokios rinkliavos. Per vis¹ okupacijos laik¹ net 5 kartus iš ûkininkø buvo atimami arkliai. Tai skaudžiai paveikë ûkininkø gyvenim¹. Sparèiai buvo kertami miškai, o medžiai veža­mi á Vokietij¹. Vokieèiai ypaè reikalavo kirsti ¹žuolynus. Vyrus gaudë ir vežë dirbti á Vokieti­j¹. Priverstiniams darbams buvo steigiami dar­bo batalionai, kuriuose žmonës buvo laikomi kaip belaisviø stovyklose.

Okupuotoje Lietuvoje buvo ávesta daug ávairiø draudimø. Buvo draudžiama važiuoti á kit¹ apskritá, be paso išeiti už seniûnijos ribø, laikyti neregistruotus ir neapmo­kestintus šunis, vaikšèioti naktimis po savo kaim¹, kepti pyragus, gaminti alø, skersti gyvulius, avižomis šerti arklius ir pan. Net laiškus buvo reikalaujama rašyti tik vokiškai. Vokieèiø valdžia griežtai reikalavo laikytis visø draudimø. Be šeimininkø likusius dvarus ëmë valdyti vokieèiai. Ûkininkams buvo už­drausta pardavinëti ar kitaip perleisti savo ûkius kitiems ûkininkams. Trûko bû­tiniausiø prekiø, o pasitaikanèios buvo brangios. Greitai nuvertëjo Rusijos rub­liai, o juos pakeitê Obosto rubliai ir kiek vëliau pasirodžiusios Ostmarkës buvo menkavertës. Visas derlius, išskyrus sëkl¹ ir menk¹ daviná ûkininko šeimai, bu­vo paimamas. Prekiauti javais, mësa, daržovëmis, pašaru buvo uždrausta, gra­sinant kalëjimu. Okupantai griežtai kontroliavo prievoliø atlikim¹. Sunyko Lie­tuvos pramonë. Buvo paliktos ir net pleèiamos tik tos ámonës, kurios turëjo perdirbti miško medžiag¹ ir žemës ûkio produktus. Darbo užmokestis buvo menkas. Miestuose buvo ávestos maisto kortelës.