Napoleono karai

'Banginio ir liûto kova'

Amjeno taikos sutartis, pasirašyta tarp Prancûzijos ir Anglijos, truko neilgai. Prancûzija neketino ásileisti anglø prekiø á savo ir jai pavaldžiø šaliø rink¹. An­glija nenorëjo galutinai pripažinti prancûzø viešpatavimo žemyne. Anglijos buržuazija, matydama, kad nepavyks sudaryti palankios prekybos sutarties su Prancûzija, pritarë ministro pirmininko V. Pito karo politikai. Šis karas dar yra vadinamas 'banginio ir liûto kova'. Anglija neturëjo galingos armijos, kad áveiktø prancûzø kariuomenê sausumoje, o Prancûzija neturëjo pakankamai stipraus laivyno, kad galëtø kovoti su Anglija jûroje. Napoleonas, kariaudamas su Anglija, siekë sutriuškinti karines jos pajëgas, užimti kolonijas bei panaikin­ti žemyne politinê Anglijos átak¹. Jau 1803 m. tarp Prancûzijos ir Anglijos pra­sidëjo karo veiksmai. Prancûzø kariuomenë užëmë Anglijai priklausanèias val­das Vokietijoje (Hanoveryje). Napoleonas taip pat ásakë visose Prancûzijai pa­valdžiose žemëse konfiskuoti anglø prekes. Galiausiai Napoleonas pradëjo ruoštis išlaipinti prancûzø kariuomenê Anglijoje. 1805 m. rudená Bulonëje ir kitose Lamanšo pakrantës vietose Napoleonas sutelkë didžiulê kariuomenê. 'Man reikia trijø dienø ûkanoto oro - ir aš bûsiu Londono, parlamento, Angli­jos banko viešpats', - pareiškë Napoleonas. Pasiruošimas desantinei operacijai vyko sparèiai, ir Anglijai ëmë grësti rimtas pavojus. Anglijos vyriausybë su­skubo organizuoti nauj¹ koalicij¹ prieš Prancûzij¹. J¹ sudarë Austrija, Rusija, Anglija ir Neapolio karalystë.

Prancûzijos karas su nauja koalicija

Kilus grësmei iš Austrijos pusës, Napoleonas atsisakë ásiveržti á Anglij¹ ir pa­grindines prancûzø jëgas nukreipë kovoti su Austrijos kariuomene. 'Jeigu aš per 15 dienø nebûsiu Londone, tai lapkrièio viduryje turësiu bûti Vienoje', -pasakë Napoleonas. 1805 m. spalio mën. pietø Vokietijoje prancûzai keliuose mûšiuose nugalëjo austrus, ir lapkrièio mënesá Napoleonas ážengë á Vien¹. Austrijos imperatorius Pranciškus II, tikëdamasis sulaukti Rusijos pagalbos, nusprendë toliau têsti kar¹ su Prancûzija.

Per kar¹ su Austrija 1805 m. spalio 21d. ávyko Trafalgaro mûšis. Admirolo H. Nelsono vadovaujamas anglø laivynas susikovë su jungtiniu Prancûzijos ir Ispanijos laivynu. Nors Trafalgaro mûšyje admirolas H. Nelsonas žuvo, pran­cûzø ir ispanø laivynas patyrë baisø pralaimëjim¹. Nuo šio mûšio Anglijos lai­vynas iki pat XX a. pr. tvirtai ásiviešpatavo jûrose.

Žemyne lemiamas mûšis ávyko tarp Prancûzijos ir jungtinës Austrijos bei Rusijos kariuomeniø. 1805 m. gruodžio 2 d. prie Austerlico kaimo ávyko mû­šis, kuris baigësi puikia prancûzø pergale. S¹jungininkø pralaimëjimas prie Austerlico taip sukrëtë Anglijos ministr¹ pirminink¹ V. Pit¹, kad jis po keliø savaièiø mirë. Gruodžio pab. tarp Austrijos ir Prancûzijos buvo pasirašyta taikos sutartis. Austrija Napoleon¹ pripažino Italijos karaliumi, Prancûzijai atidavë Venecij¹, Istrij¹, Dalmatij¹ ir sumokëjo 40 mln. aukso florinø kontri­bucij¹.

Šventosios Romos imperijos panaikinimas

Pasirašês taikos sutartá su Austrija, Napoleonas, norëdamas sustiprinti savo po­zicijas Vakarø ir Centrinëje Vokietijoje, 1806 m. vasar¹ ákûrë Reino s¹jung¹. Ši¹ s¹jung¹ sudarë 16 vokieèiø kunigaikštysèiø, kurios savo protektoriumi 'iš­sirinko' Napoleon¹ ir ásipareigojo, kilus karui, á Prancûzij¹ pasiøsti 63 tûkst. kareiviø. Daugiau kaip šimtas mažø vokieèiø valstybëliø, priklausiusiø Habsburgø dinastijai, buvo ájugta á Reino s¹jungos valdas. Taip buvo panaikinta Šventosios Romos imperija, gyvavusi apie tûkstantá metø. Austrijos imperato­rius Pranciškus II atsisakë Šventosios Romos imperijos valdovo titulo. Reino s¹jungos ákûrimas Napoleono valdži¹ áteisino Vokietijos žemëse.

Prûsijos okupacija

Prûsijos valdžia nerimavo dël Napoleono veiklos Vokietijos žemëse. Dalis di­duomenës Prûsijos karaliø skatino paskelbti kar¹ Napoleonui. 1806 m. Frydri­chas Vilhelmas III Prancûzijai áteikë ultimatum¹. Iki šio karo pradžios Prûsija neáëjo á koalicij¹ prieš Prancûzij¹ ir Austrijos pralaimëjimus stengësi panaudoti taip, kad sustiprintø savo viešpatavim¹ Vokietijos šiaurëje. Prancûzijos kariuo­menë dviejuose pagrindiniuose mûšiuose neátikëtinai lengvai nugalëjo Prûsijos armij¹. Likusi Prûsijos kariuomenë be pasipriešinimo pasiduodavo, prancû­zams atiduodama vien¹ tvirtovê po kitos. Spalio pab. prancûzai užëmë Berlyn¹, o Prûsijos karalius su šeima pabëgo á Rytprûsius. Frydrichas Vilhelmas III vy­lësi sudaryti taikos sutartá su Prancûzija, taèiau Napoleonas këlë labai sunkias s¹lygas.

Kontinentinë blokada

1806 m. lapkrièio 21d. Berlyne Napoleonas pasirašë dekret¹ dël kontinentinës blokados. Pirmajame dekreto paragrafe buvo parašyta: 'Britanijos saloms skel­biama blokada', antrajame paragrafe - 'Bet kokia prekyba ir bet kokie santy­kiai su Britanijos salomis yra draudžiami'. Šiuo dekretu Europos šalinis buvo uždrausta palaikyti ryšius su Anglija. Kontinentine blokada tikëtasi Anglij¹ sužlugdyti ekonomiškai. Napoleonas ásakë Prancûzijai priklausanèiose šalyse suimti visus anglus, konfiskuoti jø prekes bei kitoká turt¹. Už dekreto pažeidi­m¹, kontraband¹ angliškomis prekëmis buvo griežtai baudžiama. Napoleonas taip pat ásakë užimti visus Hanzos s¹jungos uostus. Nuo šiol Hanzos uostuose šeimininkavo prancûzø muitininkai, kurie prižiûrëjo, kad anglø prekës nepa­tektø á žemyn¹. Kontinentinë blokada buvo žalinga ne tik Anglijai, bet ir vi­soms žemyno šalims. Europos valstybëms buvo reikalingi anglø gaminiai, o daugelis šaliø norëjo išvežti savo prekes á Anglij¹ ir jos kolonijas. Prancûzijai kontinentinë blokada atvërë visos Europos rink¹, taèiau jos pramonës gaminiai buvo brangesni negu anglø. Kontinentinë blokada galëjo bûti sëkminga tik tuomet, jeigu j¹ butø palaikiusios visos valstybës. Todël Napoleonas nusprendë têsti kar¹ žemyne ir visas Europos šalis priversti vykdyti kontinentinê blokad¹.

Tilžës taika

Napoleono pergalës prieš Austrij¹ ir Prûsij¹ ypaè baugino Rusij¹. Pirma, Pran­cûzijos sienos artëjo prie Rusijos. Antra, lenkø atstovai kvietë Napoleon¹ at­kurti Lenkijos valstybingum¹. Treèia, manyta, kad Napoleonas sieks Rusijos prisijungimo prie kontinentinës blokados. Šios priežastys paskatino Rusij¹ têsti kar¹ prieš Prancûzij¹. Lapkrièio mën. Napoleono vadovaujama kariuomenë ážengë á lenkø žemes. Lenkai prancûzus pasitiko džiaugsmingai, nes tikëjosi,kad Napoleonas padës susi­gr¹žinti valstybingum¹.

Lemiami mûšiai su Rusi­jos kariuomene ávyko 1807 m. Rytprûsiuose. Rusijos ka­riuomenei patyrus didžiuliø nuostoliø, caras Aleksandras sutiko sudaryti paliaubas ir pradëti taikos derybas. Napo­leonas têsti karo su Rusija taip pat negalëjo, nes tam rei­këjo daug geriau pasiruošti.

1807 m. liepos 8 d. buvo pasirašyta Tilžës taikos su­tartis. Pagal j¹ buvo žymiai sumažinta Prûsijos teritorija, o iš jai priklausiusiø žemiø Lenkijoje buvo ákurta Varšuvos kunigaikštystë. Be to, Prûsija turëjo sumokëti didelê kontribucij¹ ir prisijungti prie kontinentinës blokados. Napoleonas ir Aleksandras pasirašë slapt¹ gynybos ir puolimo s¹jung¹. Rusija pripažino visus Napoleono užkaria­vimus ir prisijungë prie kontinentinës blokados.

Po Tilžës taikos sutarties Napoleonas pasiekë savo galybës viršûnê. Prûsija, turëdama tik maž¹ teritorij¹, bes¹lygiškai pakluso Napoleonui. Austrija ir Rusi­ja po pasirašytø taikos sutarèiø taip pat buvo priverstos paklusti Prancûzijos diktatui. Tik vienintelë Anglija tebetêsë kov¹ prieš Prancûzij¹. Pajamos, kurias Prancûzija gaudavo plëšdama pavergtas šalis, padengë visas karo išlaidas. 'Ka­ras turi pats save maitinti', - sakydavo Napoleonas.

Klausimai ir užduotys

Kodël Napoleonas pradëjo kar¹ su Anglija?

Kokie buvo svarbiausi 1805 m. karo ávykiai Europoje?

Koks buvo pagrindinis kontinentinës blokados tikslas?

Kodël Napoleonas panaikino Šventosios Romos imperij¹?

Kaip pasikeitë Prancûzijos padëtis po Tilžës taikos ?