TRENIOTA (

Po Mindaugo mirties į valdovus pretendavo:

q       Polocko kunigaikštis Tautvilas

q       Kunigaikštis Treniota (Mindaugo artimiausias bendražygis) Jis Mindaugo pavestas rūpinosi žemaičių reikalais.

Abu tiek Tautvilas tiek Treniota siekė valdžios. Tačiau Treniota veikė greičiau, Jis Tautvil¹ nužudė.

Atrodė jau Treniota galėjo netrukdomas valdyti Lietuv¹, jo pagalbos lanko ir 3m. su kryžiuočiais kovojantys prūsai (Didysis prūsų sukilimas). Bet jau po pusmečio Mindaugo tarnų Treniota nužudytas.

Jis buvo geras karvedys, nesutaikomas Livonijos ordino priešas (nes jis žemaitis).

Mindaugas kitados jį iškėlė kaip sau reikaling¹ žmogų.

VAIŠELGA

Mindaugas turėjo 4 sūnus:

1. Vaišelg¹
2. Girstuk¹ nežinomas
3. Ruklį nužudyti kartu
4. Rupeikį su Mindaugu

Buvo Naugardo kunigaikštis.

Vidaus karo su Tautvila, Edivydu ir Vykintu, metu Vaišelga rėmė tėv¹.

Tačiau vėliau jis atsižadėjo pasaulietinės valdžios, priėmė stačiatikybź ir tapo vienuoliu. (Dėl nesutarimų su tėvu ir pamote Morta).

Po Mindaugo mirties ir po Treniotos nužudymo Vaišelga nusivelk¹ vienuolio apdar¹, atsisėda į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio sost¹. Tačiau valdė 3m.

Žymesniais įvykiais nepasižymėjo:

q       susidorojo su Deltuvos ir Nalšios žemių gyventojais, kurie rėmė Treniot¹ ir Daumant¹.

Jis bandė tźsti tėvo pradėt¹ politik¹. Stengėsi palaikyti gerus santykius su krikščionimis, todėl leido vokiečiams nesutrukdomiems malšinti Didįjį prūsų sukilim¹, įsitvirtinusį Livonijoje. Bet tuo užsitraukia sau nemalonź:

q       į pagonišk¹ Lietuv¹ vėl galėjo veržtis vokiečių riteriai.

1267m. Vaišelga apsigyveno Laurentijaus vienuolyne, o Lietuvos valdži¹ perleido svainiui ŠVARNUI 1267-1269m.

1268m. Leonas, Vaišelgos sūnaus krikštatėvis, supykźs nužudo Vaišelg¹.

1269m. iš šalies Švarn¹ išveja Traidenis.

TRAIDENIS

q       Buvo energingas ir veiklus Lietuvos valdovas, gera karvedys.

q       Jis norėjo Livonij¹ prijungti prie Lietuvos.

q       1274m. karas tarp Traidenio ir Haličio kunigaikščio Leono (dėl keršto už savo brolio Švarno išvijim¹):

padėjo totoriai;

žuvo 3 Traidenio broliai;

Traidenis 1281m. paimt¹ Livonijos ordinui priklausanči¹ Ersikės pilį jis išsikeitė į Daugpilį;

Traidenis – baltų genčių vienytojas kovose su vokiečių riteriais.

Jam pavyko prijungti prie Lietuvos dalį Kuršo, o svarbiausi¹, jis apgynė Lietuvos valstybź.

Nuo Traidenioàkova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos uždaviniu.

Pirmieji gediminaičiai Lietuvos didž. kunigaikščio soste

Ø      Po Traidenio neilgai valdė DOMANTAS. Jis žuvo 13a. mūšyje su rusais Tvėrės kunigaikštystėje.

Ø      Lietuvos didž.kunig. tapo BUTIGEIDIS, Vytenio ir Gedimino dėdė. Jis buvo buvźs pirmasis gediminaičių dinastijos valdovas Lietuvos soste. Jis valdė kartu su broliu PUKUVERU-BUTVYDU (1285-1294).

BUTIGEIDISà rūpinosi Aukštaitija

PUKUVERAS-BUTVYDASà rūpinosi Žemaitija

Ø      1283m. prasidėjo nuolatiniai karo veiksmai tarp kryžiuočių ir lietuvių. Pagr. susirėmimo vieta – Žemaitija.

Ø      Vokiečių riteriai užpuldavo netikėtai, lietuviai buvo nepasiruošź. Todėl Butigeidis ir P.Butvydas ėmėsi veiksmų :

Per labai trump¹ laik¹ pavertė pilis neprieinamomis tvirtovėmis (Įvedė jų apsaug¹).

1291m. vadovaujant Butigeidžiui buvo pastatyta VELIUONOS PILIS (Junigeidos).

Broliu Butigeidžio ir Pukuvero-Butvydo valdymo metais :

Ø      Lietuva sugebėjo atsispirti Kryžiuočių ordino puolimui;

Ø      Išlaikė jėgų persvar¹;

Ø      Buvo pradėta gynybos sistemos pertvarka.

VYTENIS (1295-1316m.)

Pukvero-Butvydo sūnus VYTENIS. Jis Liet.didž.kunig. išbuvo 21metus. Svarbiausias jo valdymo laikų požymis- kovos su kryžiuočias.

1302;1305m. padegta Aukaimio, 1307m. Putvių tvirčiausios žemaičiu pilys. Tai žemaičių didžiūnų perėjusių į kryžiuočių pusź, veiksmai ir grasinimai Vyteniui.

Vytenio veiksmai:

Ø      Pastato pilį Kvėdarnos apylinkėse, remiamas brolio gedimino.

Ø      Gediminas sutramdė priešiškai nusiteikusius žemaižius.

Kovos dėl Žemaitijos ir kryžiuočių skverbimosi stabdymo:

1298m. mūšis prie KARKUSO

Vytenis sudarė s¹jung¹ su Ryga prieš Livonijos ordin¹ ir vykdydamas s¹jungininko pareig¹ 1298m. parsiuntė į Livonij¹ savo kariuomenź.

Tais pačiais metais mūšyje prie Karkuso Livonijos ordino kariuomenė sumušta.

REZULTATAI:  - sumuštas Livonijos ordinas;

Rygoje lietuvių pastatyta pilis – kliūtis veržtis kryžiuočiams į Lietuv¹.

1311m. mūšis prie Voplaukio (kova su kalavijuočiais).

1311m. Vytenio vadovaujamai rinktinei įsiveržus į Prūsij¹, Kryžiuočių ordinas juos puolė tik po savaitės.

REZULTATAI: - lietuviai pralaimėjo, bet nuostolių turėjo ir kryžiuočiai;

tarp Lietuvos ir Kryžiuočių ordino sudarytos paliaubos;

kryžiuočiai įsitikino, jos Vytenis – dr¹sus karys.

Vytenis vykdė karybos reform¹:

formuojami lietuvių rinktiniai būriai, kurių kariai buvo atleisti nuo kitų prievolių, bet ėjo karinź tarnyb¹.

Rezultatas: paaiškėjo, jog profesionalių karių kariuomenė pranašesnė už pašauktinź.

Vytenio nuopelnai:

Aktyvūs karo veiksmai neleido plėsti kryžiuočių valdoms;

Kariaujant įgyta patirtis pravertė lietuviams. Vėliau kovoje dėl nepriklausomybės.

GEDIMINAS (1316-1341)

1316m. valdži¹ paveldėjo iš brolio Vytenio. Gedimino valdoma Lietuva tapo galingiausia R.Europos valstybe

Jo taktika:

Nemėgo kariauti, o valdė išmintinga politikaàdaugybź rusų žemių prijungė prie Lietuvos ne kardu, ne prievarta, o savo sūnų ir dukterų vedybomis:

Sutuokus sūnų Algird¹ su vienturte Vitebsko kunigaikščio dukra GAVO VITEBSK„.

Kitam sūnui Liubartui vedus Valuinės kunigaikštytź, įgijo didelź dalį VALUINĖS.

Už Mozūrijos kunigaikščio Vaclovo išleido dukterį Elžbiet¹. Palaikė taikius ryšius su Mozūrija.

Karo žygiams vadovauti Gediminas parsisiųsdavo savo sūnus ar kitus valdininkus.

Gediminui valdant LDK rusų žemių plotas buvo jau net kelet¹ kartų didesnis už pačių lietuvių.

Jo laikais įsigalėjo nerašytas įstatymas:

o       Didž.kunigaikšč. sost¹ paveldi tas jo palikuonis, kuriam atitenka sostinė. Tai turėjo didelź reikšmź dinastijos susidarymui ir valdžios patvarumui.

Dinastinės valdžios įsigalėjimas buvo svarbus:

Sutvirtėjo didž.kunigaišč. valdžia;

Aprimo feodalų tarpusavio kovos;

Susidarė geresnės s¹lygos žemdirbiams ir amatų raidai, prekybos ir miestų augimui;

Sostinių raida:

KERNAVĖàSenieji TRAKAIàKAUNASàVILNIUS (1323)

SANTYKIAIS SU POPIEŽIUMI IR V.EUROPA

Kryžiuočiai visur skelbė, kad lietuviai didžiausi krikščionių priešininkai. Tais gandais patikėjo Europos žmonės. Norėdamas įrodyti kad kryžiuočiai meluoja, Gediminas rašė laiškus popiežiui.(1323m.nusiųstame laiške aiškino, kad jei ne grobuoniška kryžiuočių ordino politika, Lietuva būtų seniai apsikrikštijus). Gedimino laiškai padėjo suprasti, kad lietuviai ne su krikščionimis kovoja, o gina savo laisvź. Tai svarbiausias Gedimino laimėjimas.

BANDYMAS KRIKŠTYTIS

Jis būtų apsikrikštijźs 1323-1324m., bet šalies viduje nepasitenkinimas (suorganizavo kryžiuočiai). Kryžiuočiu ordinas po nepavykusio Lituvos krikšto buvo priverstas, sudaryti su Lietuv¹ 4m. paliaubas (patvirtino popiežius). S¹jungai sutvirtinti Gediminas išleido 1325m. dukterį Aldon¹ už Lenkijos karaliaus Vladislovo sūnaus – Kazimiero. Sudaryta Lietuvos ir Lenkijos s¹junga prieš kryžiuočius.

1326m. bendras lietuvių ir lenkų žygis į Vokietijos imperatoriaus sūnaus valdos Brandenburge. Šis žygis sustiprino Lietuvos ir Lenkijos s¹junga.

1329-1332m. Netrukus iširo ši s¹junga. 1337m. Vokietijos imperatorius leido Kryžiuočiams nukariauti vis¹ Lietuv¹. Lietuvai grėsė mirtinas pavojus. Reikėjo ieškoti politinių sprendimų.

PILĖNŲ GYNYBA 1336m.

1336m. kryžiuočiai, padedami atvykusių V.Europos (Prancūzija, Austrija) riterių būrių, apsiautė PILĖNŲ TVIRTOVŹ. Gynėjams vadovavo Gedimino brolis MARGIRIS. Jėgos buvo nelygios, kryžiuočių stipresnės. Tvirtovź gynė visi –moterys, vyrai, paaugliai.Kryžiuočiai sukėlė gaisr¹. Bet gynėjai nepasidavė ir kiemo viduryje susikūrė didelį lauž¹, į kurį sumetė visa savo turt¹. Kariai pradėjo žudyti visus, bet gynėjai nepasidavė, kas nebeturėjo jėgų šoko į lauž¹. Paskutinis į lauž¹ įšoko Margiris.

GEDIMINO MIRTIS

1340-1341m. Gediminas bandė krikštytis antr¹ kart¹, bet saviškiai jį nunuodijo.

ALGIRDO 1345-1377m. IR KŹSTUČIO 1345-1382m. VALDYMAS

Po Gedimino mirties sostinė Vilnius bei didž.kunigaikšč. sostas atiteko Junučiui 1341-1345m. Ji Lietuv¹ valdė neilgai, vos kelet¹ metų. Tuo laiku pasmarkėjo kryžiuočių antpuoliai, reikėjo telkti lietuvių jėgas, o Jaunutis tam netiko. Jam trūko gabumų deramai valstybės tvarkai palaikyti.

Du vyresnieji Jaunučio broliai – ALGIRDAS ir KŹSTUTIS nutarė pašalinti jį iš sosto ir pasidalyti didž.kunikaiščio valdži¹. ŠIS PERVERSMAS ĮVYKO 1345m. Kźstutis ir Algirdas įvedė DIARCHŲ valdym¹ (valdo du).

BŪDINGI ALGIRDO IR KŹSTUČIO UŽSIENIO POLITIKOS BRUOŽAI

RUSŲ ŽEMIŲ JUNGIMAS PRIE LDK:

Užemė žemes rytuose:

Dalį Smolensko;

Briansk¹

Ržer¹

Motislavį

Seversko Naugarduk¹;

Černigov¹;

Starodub¹

Trubčevsk¹

Pietuose kovojo su mongolais-totoriaisà1363m. prieš Mėlynųjų Vandenų upės juos sumušė, prisijungė Mažaj¹ Podolź, didelź Volynės žemės dalį.

Turėjo įtakos Naugardukui ir Pskovui:à rėmė Tvėrės valdovus prieš Maskv¹. à3kartus puolė Maskv¹: 1368m.,1370m.,1372m..

Į žygius ėjo Algirdas.

VOKIEČIŲ ORDINO AGRESIJOS ATRĖMIMAS:

Ordinui pakeitus kariavimo taktik¹ (siekiant nedideliais, bet dažnais puolimais varginti lietuvius) nuolatinė kova vyko prie Nemuno krantų.

1345-1377m. kryžiuočiai surengė 70, o kalavijuočiai 30 žygių į Lietuv¹.

Lietuviai per šį laikotarpį surengė atsakomuosius žygius, 30 prieš kryžiuočius, 10 prieš kalavijuočius. Padėjo rusai ir baltarusiai.

Daugiausia kovojźs Kźstutis 1361m. buvo patekźs į vokiečių nelaisvź (į marienburgo pilį).

Kźstutis ir Algirdas žadėjo krikštytis, jeigu Ordinas gr¹žins žemes prie Baltijos jūros.

Jų derybos su Čekijos karaliumi ir Vokietijos imperatoriumi dėl Lietuvos krikšto sulėtino kryžiuočių skverbim¹si į Lietuv¹.

Svarbiausi mūšiai:

1348m. Strėvos mūšis;

1362m. Kauno pilies išgriovimas;

1370m. mūšis prie Rūdavos.

KŹSTUTIS:

1. Rūpinosi Vakarais ir santykiais su kryžiuočiais, mozūrais, lenkais.
2. valdė Trakus, Gardin¹, Žemaitij¹.
3. Tikslas – išlaikyti vakarų sienas.
4. Pirmas valdovas, su kuriuo ordinas pradėjo skaitytis kaip su lygiu.

ALGIRDAS:

1. Rūpinosi Rytais ir santykiais su rusais ir totoriais.
2. Valdė LDK, sostinź Vilnių, Vilniaus kunigaikštystź ir Rusios kunigaikštystes(baltarusių ir ukrainiečių).
3. Tikslas – rusų žemių prijungimas.

Algirdas 1345-1377m.

Jo rytų politika skirstoma į 6 etapus:

1. 1342m., kai prasidėjo rusų žemių nukariavimas. Užvaldė PSKOV„ ir POLOCK„.
2. 1346-1349m.: à 1349m.Pskovas nutraukia ryšius su Lietuva. à 1348m. Algirdas siuntė savo brolį Karijot¹ pas ordos chan¹ ir prašė totorių pagalbos prieš Maskv¹. Maskvos kunigaikštis ir chanas išdavė jam Algirdo pasiuntinius.à1349m. Algirdas susitaikė su Maskvos kunigaikščių ir išvadavo brolį Karijot¹.
3. 1355-1359m. Algirdas pradeda kov¹ dėl SMOLENSKO. Jis apsupo šį miest¹ ir užėmė Brial¹, Ržev¹, Briansk¹, Mstislav¹.
4. 1362-1363m. Algirdas užima Ukrain¹. Tai buvo didžiausias jo laimėjimas. Naudodamasis ilgomis vidaus kovomis Aukso ordoje, LDK pasisekė kelias pergales prieš mongolus-totorius. 1363m. LDK atėmė iš Fiodoro KIJEV„, todėl kilo Lietuvos karas su totoriais. 1363m. lietuviais surengė žygį š Podolź. Prie Mėlynųjų vandenų Algirdas sumušė totorius, LDK teritorija pasiekė Juod¹j¹ jūr¹.
5. 14a. 7-as ir 8-as dešimt. Algirdas užvaldė ČERNIGOVO-SIEVERSKO žemź(atidavė broliui Kaributui). Atskiras rusų žemes dalijo giminaičiams. Algirdas siekė įsitvirtinti Okos aukštupio žemėse ir čia susirėmė su Maskvos kunigaikščiu.
6. 1368-1382m. Algirdas stojo į atvir¹ kov¹ su Maskvos kunig. Dimitrijumi Ivanovičiumi.

Kova su Maskva

Algirdas siekė pasinaudoti dviejų pretendentų TVĖRĖS ir MASKVOS kova dėl rusų žemių. Tvėrės kunig. Michailas rengėsi susiremti su Maskva. Tačiau Dimitrijus, nelaukźs, kada jį užpuls, pats puolė Tvėrź, o Michailas pasitraukė į Lietuv¹, kviesdamas Algird¹ žygiuoti į Maskv¹:

1368m. Algirdas su didele kariuomene išžygiavo į Maskv¹. 1368.11.12. mūšis prie Trastnos upės. Rezultatas: àMaskvos sargybos pulkas sumuštas. àAlgirdas paskutinis atvyko į Maskv¹, j¹ apsupo ir įsakė miest¹ padegti.

Algirdas siekė: 1. Paremti savo giminaitį (Tverės Michail¹, jo žmonos brolis). 2. Sužinoti Maskvos jėgas. 3. Sunaikinti Maskvos resursus.

1370m. Michailas vėl įkalbėjo Algird¹ žygiuoti į Maskv¹. Pirmas susidūrimas – ties Nolokolamsku. Rezultatas: 1. Algirdui nepavyko paimti miesto ir jie atsitraukė. 2. 12.06. Lietuvos kariuomenei pavyko įsiveržti į Maskv¹, bet buvo pasirašytos PALIAUBOS.

1372m. Michailas 3-¹jį kart¹ prikalbėjo Algird¹ žygiuoti į Maskv¹. Birželio-liepos mėn. Susijungź Tvėrės ir Lietuvos kariais sutiko Maskvos pulkus. Rezultatas: Po kelių dienų kariaunos išsiskyrė be mūšio.

ŽYGIŲ Į MASKV„ REIKŠMĖ:

Šie žygiai nepasiekė nei karinės, nei politinės persvaros.

1377m. pavasarį Vilniuje pagoniškai sudeginti Algirdo palaikai (mirė).

Kźstutis 1345-1382m.

Paskutinis valdovas pagonis. Tauraus būdo-sumanźs pulti priešus, jiems tai pranešdavo ir tikrai puldavo. Šventai laikydavosi sudarytos taikos. Gerbė narsius ir kilnius riterius.

Vis¹ 14a. be paliovos niokodami Lietuv¹ kryžiuočiai siekė:

Užgrobti kuo daugiau lietuvių žemių;

Priversti Lietuvos valdovus daryti nuolaidų.

Kźstutis vadovavo lietuvių kovai su vokiečių ordinais (feodalais).

1348m. sausio mėn. STRĖVOS MŪŠIS

Kryžiuočiai išsirengė į didelį žygį.. Su Kźstučio ir Algirdo kariuomene jie susitiko vasario 2d. 30km nuo Trakų, prie Strėvos upelio.REZULTATAS:

Lietuviai pralaimėjo;

Žuvo du Gedimino sūnus Narimantas ir Manvydas.

1362m. kryžiuočiai talkinami Anglijos, Vokietijos, Italijos ir Livonijos ordino sugriovė svarbi¹ lietuvių KAUNO PILĮ nemuno ir Neries santakoje. Į nelaisvź pateko Kźstučio sūnus Vaidotas.

1370m. RŪDAVOS MŪŠIS

Lietuvos kariuomenė surengė žygį į kryžiuočių žemes (prie Rūdavos, netoli Karaliaučiaus).Lietuviai pralaimėjo, nes kryžiuočiai apie rengiam¹ žygį žinojź iš anksto ir sutraukź dideles jėgas, sumušė lietuvių pulkus. REZULTATAS:

Pralaimėjo lietuviai;

Ir kryžiuočiai patyrź daug nuostolių (žuvo Ordino maršalas ir 3 komtūrai-pilių įgulų viršininkai);

Šios nesėkmės nesustabdė lietuvių atsakomųjų žygių į Prūsij¹.

Jogaila

Lietuvos didž.kunigaikštis 1377-1381m. 1382-1392m.

Lenkijos karalius 1386-1434m.

1377m. mirė Algirdas ir jo vietoje ėmė valdyti Jogaila būdamas 26metų. Į valdymo reikalus kišosi jo motina rusė Tvėrės kunigaikštienė Julijona.

Ieškoti s¹jungos su krikščioniškomis šalimis Jogail¹ vertė:

Asmeninės ambicijos-norėjo būti krikščionių karaliumi.

Sunki lietuvos padėtis (kryžiuočių puldinėjimai, sustiprėjusios Maskvos kunigaikščio agresija).

Prieš ogail¹ sukilo jo tikrasis brolis Andrius (dėl sosto).

Sudarė s¹junga su totorių dranu Mamajumi ir su Riazanės kunigaikščiu Olegu prieš Maskv¹.

SLAPTOS JOGAILOS SUTARTYS SU ORDINU

1380 05 31 – Dovydiškių sutartis – Pažadėjo neginti Kźstučio žemių, jei pultų kryžiuočiai.

1382 10 31 – Dubysos sutartis – Trys sutartys:

pasižadėjo per 4 metus apsikrikštyti su visu kraštu;

Jogaila žadėjo kryžiuočiams padėti kovoti su jų priešais (karinė s¹junga);

Skaudžiausiai lietuviams : atidavė kryžiuočiams ŽEMAITIJ„ iki Dubysos upės.

Per t¹ laik¹, kol totoriai padedami Jogailos kariavo su maskviečiais (totoriai pralaimėjo), Kźstutis sužino apei slapt¹ Jogailos sutartį su Kryžiuočiais (Dovydiškių).

Kźstutis supykźs pašalino Jogail¹ ir išsiuntė iš Vilniaus valdyti tėvo valdų – Krėvos ir Vitebsko žemių. O pats Kźstutis bajorų akivaizdoje, pasiskelbė didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu 1381-1382m. Tźsė kovas su kryžiuočiais…

Vos tik Kźstutis išvyko iš Vilniaus (pas Seversko Naugarduko kunig. Karibut¹-Jogailos brolį), Jogaila su savo bendrininkais vėl užėmė Vilnių ir tapo didž. Kunigaikščiu 1382-1392m.

Kźstutis su sūnumi Vytautu surinko kariuomenź prieš Jogail¹.

Kźstučio(ir Vytauto) ir Jogailos (ir Skirgailos) kariuomenės sustojo ties Trakais. Prasidėjo derybos. Vytautas ir Kźstutis nieko blogo nenujausdami nuvyko į Jogailos stovykl¹. Ten abu suimti: VYTAUTAS- paliktas Vilniuje, bet vėliau atgabentas į Krėvos pilį, kur norėjo jį nužudyti. Bet pasinaudodamas žmonos Onos patarimu persirengti tarnaite, pabėga. KŹSTUTIS – nugabentas į Krėvos pilį ir po 5 dienų nužudytas.

1382m. DUBYSOS SUTARTIS

Neturėdamas nei tėvų žemės, nei kariuomenės, Vytautas prašo kryžiuočių pagalbos. Iš kryžiuočiu Vytautas sulaukia pagalbos, nes:

Kryžiuočiai bijojo, kad Lietuva valdoma Jogailos per daug nesustiprėtų;

Vytaut¹ manė panaudosi¹ kaip įrankį priversti Jogail¹ laikytis Dubysos sutarties.

Dubysos salos sutartis liko beverčiais pergamentais. Užuot rėmź neklaužad¹ Jogail¹, kryžiuočiai nutarė padėti Vytautui.

Dabar jau kryžiuočiai su Vytautu ėjo prieš Jogail¹.

Nebepriversdamas Jogailos vykdyti Dubysos sutarčių, Kryžiuočių ordinas pareikalavo žemaičių iš Vytauto ir

Šis juos jam užrašė KARALIAUČIUJE. 1384m. Vytautas perleido Ordinui žemes iki pat Nevėžio.

1384m. taika tarp Jogailos ir Vytauto

Vytautas įsitikinźs, jog geriau tapti Jogailos vasalu negu kryžiuočių, kuriem terūpėjo atimti Žemaitij¹, Vytautas nelauktai su savo kariuomene puolė kryžiuočių pilis prie Nemuno, ir jas sudegino.SUTARTIES PADARINIAI:

Vytautas išvadavo Nemuno krantus nuo 3 kryžiuočių pilių, iš kurių jie veržėsi į Lietuv¹;

Kryžiuočiai patyrė didelį pralaimėjim¹. Jie neteko seniai užvaldytų Nemuno pakrančių.

Vytautas sugrįžo į Lietuv¹. Jogail¹ jam atidavė visas Kźstučio žemes išskyrus Trakus (Brast¹ ir Gardin¹). Jogailai atsirado galimybių tapti Lenkijos karaliumi.

LENKIJOS IR LIETUVOS UNIJA

Krėvos sutartis 1385m.

Jogaila ieškodamas s¹jungos su krikščioniškomis šalimis ir norėdamas apkrikštyti Lietuv¹, turėjo 3 galimybes:

Pasiduoti kryžiuočių valiai;

Vesti Maskvos kunig. Dimitrijaus dukterį Sofij¹ (priimti stačiatikių tikėjim¹);

Vedus lenkų karalaitź Jadvyg¹, tapti Lenkijos karaliumi.

Jogaila pasirinko ryšius su Lenkija, nes

nenorėjo būti vasalu Maskvos kunig., o troško būti karaliumi.

Stačiatikiai, pagonys kryžiuočių manymu, todėl Lietuva būtų nerangi kryžiuočių atžvilgiu;

Tapdamas stačiatikiu, Jogaila būtų sukėlźs priešišk¹ lietuvių nusistatym¹;

Jogail¹ suviliojo lenkų ponai, kurie jam pasiūlė Lenkijos Karalystės karūn¹.

Lenkijai labiausiai tiko Jadvygai į vyrus Jogaila, todėl kad bijojo, jog tapdamas Vengrijos princo Vilhelmo žmona, taps Lenkija Vengrijos provincija.

1385m. 08.14.d. Krėvos pilyje Jogaila davė pažad¹ Jadvygos motinai Elžbietai vesti jos dukterį su tam tikromis S„LYGOMIS:

Priežastys:

Pagoniškoje Lietuvoje reikėjo įvesti krikščionybź, kad kryžiuočių ordinas neturėtų preteksto toliau niokoti krašt¹.

Buvo svarbu sujungti Lenkijos ir LDK jėgas ir pasipriešinti kryžiuočiams bei totoriams.

Lenkija norėjo įsiviešpatauti LDK žemėse, labiausiai Podolėje ir Voluinėje, ir su Lietuvos pagalba susigr¹žinti Haličo žemź, kuri¹ užėmė vengrai.

Jungtis vertė abiejų šalių interesai;

Jogaila norėjo tapti Lenkijos karaliumi.

Lenkijai reikėjo valdovo.

S¹lygos:

Kartu su savo broliais, Jogaila ir visa Lietuva priimsi¹ krikščionybź;

Visi turtai - tiek Lenkijos tiek Lietuvos – trūkumams pašalinti;

Sumokėsi¹s 200000 florinų už Vilhelmo sužadėtuvių sulaužym¹;

Paleisi¹s abiejų lyčių lenkų krikščionis – pasiuntinius ir karo belaisvius;

Atgausi¹s teritorinius Lenkijos praradimus, gr¹žinsi¹s užimtas Lenkijos karalystės dalis.

Savo Lietuvos ir Rusios žemes amžinai prijungsi¹s prie Lenkijos karalystės.

Reikšmė:

Lietuva tapo Lenkijos vasale;

Jogaila, gelbėdamas Lietuv¹ nuo fizinio sunaikinimo, negarantavo lietuvių tautos išlikim¹;

Lenkijos padedama, Lietuva apsigynė nuo kryžiuočių;

Mūsų kraštas, priėmźs katalikybź, žengė lemiam¹ žingsnį Vakarų kultūros kryptimi, nepatirdamas jokių teritorinių nuostolių (išlaikydamas Žemaitij¹).

Lietuva lenkėjo.

Dvi skirtingos valstybės, kurios skyrėsi santvarka ir kultūra, negalėjo gyventi bendrai. Ir po unijos jos gyveno atskirai. Lietuvos bajorai į Krėvos akt¹ žiūrėjo kaip į karinź s¹jung¹. Lietuva ir po unijos Lenkijai laikantis taikos ir neutralumo, viena kariavo su kryžiuočiais ir sudarinėjo su jais taikos sutartis.

LIETUVOS KRIKŠTAS 1387m.

Didelź reikšmź turėjo krikšto proga Jogailos vardu paskelbti TRYS TEISINIAI DOKUMENTAI:

Jogailos privilegija Vilniaus vyskupui. Ja jis įsteigė bažnytinź žemėvald¹. Vyskupas – pranciškonas Andrius.

Lengvatos apsikrikštijusiems bajorams. Pripažintas jų turtas, kuris yra privati nuosavybė.

Privilegija skirta Vilniaus miestiečiams. Vilnius gavo Magdeburgo teises,t.y. galėjo įsivesti savivald¹ (sav¹ valdyb¹, atskiras nuo bajorų teismas).

Šios privilegijos – teisinis pagrindas luomams susidaryti:

Katalikų dvasininkų;

Bajorų;

Miestiečių.

Privilegijų negavo krikštijami Lietuvos valstiečiai. Taigi valstiečių padėtis tik pasunkėjo.

Krikščionybės – valstybinės religijos – įvedimas Lietuvoje turėjo teigiam¹ reikšmź:

q       Per mokykl¹ ir rašt¹ krikščionybė platino Lietuvoje tai, kas buvo sukurta antikos ir viduramžių.

q       Sudarė s¹lygas tautų bendravimui, ji padėjo suartėti su katalikiškais kraštais.

q       Lietuv¹ pripažino Europos šalys;

q       Katalikiški Vakarų Europos kraštai ir pats popiežius jau viešai nerėmė vokiečių feodalų kovos su lietuviais;

q       Katalikybź stiprino valstybź (Negreit Lietuvoje išnyko seni tikėjimai).

Neigiama reikšmė:

q       Lenkų dvasininkai niekino lietuvių kalb¹ ir vertė lietuvius mokytis lenkiškai,. Prasidėjo mūsų krašto lenkinimas.

Žemaičiai nepakrikštyti, nes jie priklausė ordinui.

Vytautas 1392-1430m.

Tėvai Kźstutis ir Birutė.

Po oficialaus Lietuvos krikšto 1387m. kryžiuočių tikslas buvo:

Ø      Sužlugdyti unij¹;

Ø      Pasodinti į Lietuvos kunigaikščio viet¹ sau palankų kunigaikštį, kuris neremtų unijos;

Ø      Prievarta krikštyti lietuvius, kurie es¹ netirki krikščionys.

Tapus Jogailai Lenkijos karaliumi Lietuv¹ paskyrė valdyti broliui SKIRGAILAI. Jis gavo ir Vytauto tėviškź Trakus.

Jogailai neatidavė Vytautui Kźstučio sričių ir tėviškės Trakus, bet davė Valuinź. Todėl Vytautas atvyko pas kryžiuočius prašyti pagalbos atgauti iš Jogailos Trakus. Už paslaug¹ Vytautas turi tapti vokiečių riterių vasalu, taip pat įkaitais duoti žmon¹ On¹, brolį Žygimant¹ su sūnum, seserį Ringail¹ ir 100 bajorų.

1390m. išleidźs dukterį Sofij¹ už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus I, įgijo stiprų s¹junginink¹ Rytuose ir tuo išg¹sdino Jogail¹.

1390-1392m. iš Ritersverderio pilies Vytautas rengdavo žygius į Lietuv¹, kur jį sutikdavo palankiai, nes lietuviai nepatenkinti lenkų kišimusi į vidaus reikalus.

Vytautas atėmė iš Jogailos Merkinź, Gardin¹ ir Naugarduk¹. Visos žemės palei Nemun¹ buvo Vytauto rankose.

Jogaila matydamas, kad Lietuvos žmonės mielai jungiasi prie Vytauto, pasiryžo su juo susitaikyti ir gr¹žinti jam tėviškź ir visas Lietuvos žemes.

1392m. ASTRAVOS SUTARTIS Tarp Vytauto ir Jogailos:

Vytautas atgavo Trakus ir kitas tėvo žemes;

Kaip Jogailos vietininkas (vasalas) ėmė valdyti Vilnių;

Vytautas pažadėjo teikti Lenkijai pagalb¹;

Po Vytauto mirties LDK , išskyrus brolio Žygimanto valdas,atiduoti Lenkijos karaliui.

Taip 1392m. Vytautas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jis sudegino Ritersverderio pilį ir grįžo į Lietuv¹, nors kryžiuočiai buvo labai įniršź.

Vytauto tikslas, padaryti Lietuv¹ stipri¹, nepriklausom¹ nuo Lenkijos. Stengėsi stiprinti kunigaikščio valdži¹ ir centralizuoti valstybź. Sustiprėjo ekonomika.

Bajorų luomo stiprėjimas:

Jie paskirti aukšti pareigūnai;

Vytautas valdė, remdamasis karine bajorų jėga;

Jiems daugiau žemių už tolesnź karinź tarnyb¹;

Užuot dalijźs pajamas, ėmė bajorams dalyti valstiečius, kurie tapdavo baudžiauninkais;

Lietuvių bajorai ir didžiojo kunigaikščio klausantys kunigaikščiai sudarė Didžiojo kunigaikščio taryb¹;

Lietuviu bajorai padėjo Vytautui sprźsti svarb. Valstybės reikalus;

Bajorai – valstybės savarankiškumo gynėjai.

1394m. paskutinis didesnis kryžiuočių žygis į Lietuv¹, Jogailos atsiųsti daliniai padėjo atremti kryžiuočius.

1398m. SALYNO SUTARTIS su kryžiuočiais. Užrašė jiems Žemaitij¹ iki Nevėžio. Kryžiuočiai pažadėjo nepulti Lietuvos ir padėti jai įsigalėti tuometinėse rusų žemėse.

1398m. ŽYGIS PRIŠ AUKSO ORD„

Įsiveržźs į Pietų Rusi¹ Vytautas iš ten atsivedė totorių ir karaimų, įkurdino juos Lietuvoje.

1399m. VORSKLOS MŪŠIS

Jungtinė lenkų, kryžiuočių ir lietuvių kariuomenė – prieš totorius. Lietuva ir s¹jungininkai pralaimėjo.

1400m. Vytautas sudarė taik¹ su Naugarduku ir vėliau nusistovėjo geri ryšiai su Maskvos kunigaikštyste.

1401m. VILNIAUS-RADOMO SUTARTIS tarp Vytauto ir Jogailos:

Vytautas pripažintas didž. Kunigaikščiu, bet iki mirties.

Po Vytauto mirties, Lietuva-Lenkijai.

Lenkų bajorai pasižymėjo, kad mirus Jogailai, karalius bus renkamas lietuviams žinant.

Buvo paskelbtas, Lietuvos savarankiškumas, bet tik iki Vytauto mirties.

1401m. ŽEMAIČIŲ SUKILIMAS

Žemaičiai išvijo kryžiuočių pareigūnus ir susijungė su visa Lietuva.

1404m. RACIONŽO TAIKOS SUTARTIS Vytautas – Ordinas

Pasirašė LDK ir Lenkija su kryžiuočiais. Lietuviai:

Pažadėjo per metus atiduoti kryžiuočiams Žemaitij¹ ir vakarinź Sūduv¹;

Kryžiuočiai:

Pažadėjo neberemti Švitrigailos, bandžiusi¹ užimti Lietuvos sost¹, ir padėti Vytautui.

1404m. Vytautas užėmė ir prisijungė SMOLENSK„ (parama Žalgirio mūšiui).

1406-1408m. Vytautas kariavo su Maskvos Didžiuoju kunigaikščiu dėl Pskovo ir Naugarduko, tačiau sudarźs taikos sutartis su jais, užsitikrino Maskvos kunigaikščio param¹.

1409m. žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius, remiamas Vytauto.

Kryžiuočiai išvyti iš Žemaitijos, o ši prijungta prie Lietuvos.

Šis sukilimas PIRMASIS KARO SU KRYŽIUOČIAIS SIGNALAS.

DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO UŽSIENIO POLITIKA

ŽALGIRIO MŪŠIS 1410 liepos 15d.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos su kryžiuočiais.

Strateginis karo žygio planas:

S¹jungininkų kariuomenė susitinka prie Vyslos, ties Červisnku;

Toliau-artimiausiu keliu į sostinź Marienburg¹, pakeliui į j¹ sutriuškinus ordino kariuomenź.

Mūšis įvyko ties TANENBURGO kaimu.

EIGA:

Ties Tanenburgu, s¹jungininkams pastoja kryžiuočiai keli¹.

Kariuomenės išsirikiavo.

Puolim¹ pradeda kryžiuočiai (Valenrodo ataka).

Per 1val. Vytauto vadovaujama kariuomenė (išskyrus Smolenkso pulkus centre) pasitraukė. Tai MANEVRAS tariamas pasitraukimas, kuriuo Vytautas siekė suardyti Ordino kariuomenź ir išsklaidytas vėl užpulti.

Prieš Žalgirio mūšį Vytautas rikiavo Lietuvos pulkus “pagal sen¹ tėvų paprotį”.

Likusi mūšyje lenkų kariuomenė tźsė kov¹.

Į kovos lauk¹ sugrįžo kryžiuočiai, persekiojź atsitraukianči¹ Lietuvos kariuomenź.

Į kautynes magistras parsiunčia 16 pulkų.

Kryžiuočiai jau tikėjź, kad laimėjo.

Tačiau grįžo Vytauto vadovaujami pulkai.

Kai nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti, yranči¹ kryžiuočių kariuomenė, jų eilės nebeatsilaikė.

Ordinas vissiškai sutriuškintas.

S¹jungininkai laimėjo, nes jų valdovai veikė apdairiai ir sumaniai, greitai sutelkė kariuomenź. Jie rinkosi praktikos patikrintu kovos būdus.

Žalgirio mūšio reikšmė:

Žlugo Kryžiuočių ordino galybė, užkirstas jų veržimosį kelias į Rytus;

Mūšis sustabdė beveik 200m. trukusį lietuvių tautos naikinim¹;

Lietuva ir Lenkija buvo pripažintos didž. Valstybėmis, jos įgijo pirmenybź prieš Ordin¹ Rytų Europoje;

Išaugo Lietuvos autoritetas;

Pagarb¹, rimto politiko vard¹ pelnė Jogaila.

1411m. TORŪNĖS TAIKA

S¹lygos:

Ordinas už išpirk¹ atgavo s¹jungininkų užimtas pilis, bet jam teko atsisakyti teisių į Žemaitij¹ (iki Vytauto ir Jogailos mirties);

Lenkija susigr¹žino Dobrynź, o likusios pilys Kujavijoje liko pas kryžiuočius.

Torūnės taika neilgam sulaikė kryžiuočius. Jie troško užvaldyti Žemaitij¹. Lietuva reikalavo, kad kryžiuočiai gr¹žintų tebevaldom¹ Žemaitijos dalį – Klaipėd¹ ir jos sritį. Abi šalys rengėsi karui. Kryžiuočiai stengėsi sukiršinti Lietuva su Lenkija. Bet jie, norėdami parodyti jog gerai sugyvena, pasirašo   1413m. HORODLĖS UNIJ„ . Susitarta:

Mirus Jogailai, be Vytauto žinios lenkai nerinks karaliaus. O mirus Vytautui, Jogaila turės teisź skirti Lietuvos valdov¹.

Abi šalys pasižadėjo viena kitai padėti gintis nuo priešų ir kryžiuočių.

Kad susitarimas būtų tvirtesnis lenkų bajorai suteikė lietuvių bajorams savo herbus. Taip užmegzti abiejų valstybių didikų giminystės ryšiai.

REIKŠMĖ:

Suteikė didesnź nepriklausomybź Lietuvai. Atsisakyta planų įjungti j¹ į Lenkijos karalystź.

Lenkijos ponai Lietuv¹ griovė kitu būdu.

1414m.-1418m. Konstanco bažnytinis susirinkimas dėl Žemaitijos. Lenkija ir Lietuva – prieš Ordin¹. Byl¹ laimėjo lietuviai su lenkais,

Popiežius paėmė žemaičius į savo glob¹ ir 1417m. atsiuntė atstovus steigti žemaičių vyskupijos. (Būstinė – Varniai, Žemaičių pirmasis vyskupas – Motiejus).

1413m. ŽEMAIČIŲ KRIKŠTAS

Vytautas pats aiškino žemaičiams nauj¹ tikėjim¹.

Kryžiuočiai nesiliovė ginčijźsi dėl Žemaitijos sienos.

1422m. Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė įžengė į jųvaldom¹ teritorij¹. Kryžiuočiai sutiko taikytis.

KARŲ SU ORDINU PABAIGA

1422m. MELNO TAIKA tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino:

Lietuva amžiams atgavo Žemaitij¹ ir Sūduv¹.

Ordinui liko Klaipėda.

Lietuva įgijo siaur¹ išėjim¹ tarp Palangos ir Šventosios.

Žemaitijos susigr¹žinimas – baigėsi kruvini karai su kryžiuočiais. Prarasta paskutinė viltis susijungti Kryžiuočiams ir Livonijos ordinui.

1429m. LUCKO SUVAŽIAVIMAS

Suvažiavimas įvyko Lietuvos pilyje Lucke, kur buvo sukviesti, politiniams Rytų Europos reikalams aptarti, visų Rytų Europos kunigaikščiai.

Vytautas iškėlė savo vainikavimosi idėja. Su tuo nesutiko lenkų ponai. Vytautas ryžosi tapti Lietuvos karaliumi be lenkų ponų sutikimo. Paskyrė vainikavimosi dien¹ 1430.09.08. Lenkai tam sutrukdė. Jie užpuolė vokiečių pasiuntinius ir atėmė jų vežamus vainikus.

Susikrimtźs ir sirgdamas, jau senas 80m. Vytautas pakeliui iš Vilniaus į Trakus nukrito nuo žirgo ir smarkiai susitrenkė.

1430.10.27d. Vytautas mirė Trakuose.

VYTAUTO VALDYMO REIKŠMĖ:

Įvedė krašte griežt¹ tvark¹;

Paliko turting¹, galing¹ ir didelź valstybź;

Padarė Lietuv¹ savarankiška valstybe;

Pašalino kryžiuočių pavojų;

Užmezgė tiesioginius santykius su Europos šalimis;

Atvėrė keli¹ į Lietuv¹, Europos kultūrai.

Jo valdoma Lietuva plytėjo nuo Baltijos šiaurėje iki Juodosios jūros pietuose.