CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

ˇmones trėmė į Sibir¹

istorija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ˇmones trėmė į Sibir¹

ˇmones trėmė į Sibir¹: Vorkut¹, Igark¹, Irkutsk¹, Karagand¹, Norilsk¹,… Tai buvo lageriai kuriuose ˛monės gyveno itremti į Sibir¹. Jie turėjo labai sunkiai dirbti. Lageriuose nebuvo nei patogių lovų, nei krosnies ar kokios nors ildymo priemonės alt¹ ˛iem¹. U˛ darb¹ gaudavo 300g duonos, bei 3 rublius kuriuos pasigrobdavo ˛iaurūs rusai. O apie ˛iem¹ geriau nekalbėti, nes ten Sibire buvo iki -40 laipsnių celcijaus. Apsirengti jiems neduodavo. Vargus ˛mones trėmė dėl to, kad jie buvo isilavinź, kai kurie turėjo nema˛ai ˛emės. Buvo ir partizanų, kaip kitaip vadinamų mikiniais. Jie neturėdavo ko valgyti, tai naktimis eidavo kaimiečių prayti maisto. Kai kurie duodavo ir maisto, ir drabu˛ių, o kiti net paskųsdavo rusam ir partizanus į Sibir¹ dirbti ive˛davo. Kiti buvo vietoj nuauti. Tremtinius muė, nesigailėjo net ma˛ų vaikų, ˛udė,…Niekam, iskyrus darbininkų gimines jie, tremtiniai nerūpėjo. Buvo dar trys ar keturios ˛monių tremtys į Sibiro platybes. Did˛iausia Lietuvos ˛monių tremtis buvo 1948m. gegu˛ź. Kad kitų valstybių tautos nesu˛inotų kad tremiami ˛monės dirbti, tai tie trėmimai buvo pavadinti: “Pavasaris”, “Bangų mūa” “Ruduo”. Tik siaubingajam Stalinui pasimirus palengvėjo iek tiek itremtųjų kančios, nors rusai elgėsi su jais kaip tik norėjo. Pavasariui atėjus kaliniai sugalvojo, kad i dilgėlių galima sriubos isivirti, tai prisirinkź ir isivirź pavalgė. Tai labai pastiprino jų organizm¹. Bet Stalinui dar vadovaujant buvo verčiami ir 6 metų vaikai. Pagrinde jie dirbo druskų kasyklose. Net po 8 valandas per dien¹, ir be jokių pertraukų. Jie klijavo maius druskai pilti. Jiem buvo liepta per dien¹ suklijuoti 500 maių, bet pajėgdavo tik 200 maių. Ir darbo nepadarź negaudavo valgyti. Vaikai buvo atrenkami dirbimui taip: jai pakeli kastuv¹- pirmyn dirbti! Drusk¹ kasti buvo beprotikai sunku. Jie dirbdavo ir naktinėmis pamainomis. Po darbo jie vos parvilkdavo kojas namo keliasdeimt kilometrų. Kasykloje atsitikdavo ir tokių dalykų: maiydama moteris drusk¹ būdavo tokia nusilpusi nuo maisto trūkumo, kad imdavo ir įkrisdavo į kart¹ drusk¹. Mirdavo i karto. Einantis pro alį pri˛iūrėtojas sumurmėdavo: - Nesilaikė saugumo technikos, viena banditka ma˛iau! - Betgi igriebti… ar negalima?- nesuprasdami klausdavo jos bendradarbiai. - Valys katil¹ po pusmečio- iims, jei bus kas likź i kaulų.-tai pasakźs nueidavo ˛iūrėti tvarkos. Bet dėl tokios mirties niekas nestabdė darbo. Kai nebebuvo Stalino tremtyje gyvenantys ir dirbantys ˛monės sugalvojo imainyti vis¹ savo turt¹ į kibir¹ bulvių, kurias jie pasėjo ir rudeni turėjo didelį bulvių derlių. ˇmonės pasakojo, jog silpniausi buvo ve˛am, ir nu˛udomi prie e˛ero. Nustumdavo nuo skard˛io tiesiai į e˛er¹. silpniausi nepajėgdavo isigelbėti ir nusirisdavo ˛emyn. O stipriausi įsikibdavo į akas ar ˛oles ir u˛lipdavo auktyn, arba po kiek laiko irgi atsidurdavo e˛ere praradź visas savo jėgas. 1944-1953m. tremtis pasibeldė beveik į kiekvien¹ eim¹. Taip buvo ive˛ta 300 000 labiausiai isilavinusių, kūrybingiausių ir darbčiausių Lietuvos ˛monių.

7 stebuklai

Stebuklų buvo septyni: Egipto piramidės, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo kolosas, Aleksandrijos vyturys, Efeso Artemidės ventykla, Olimpijos Dzeuso statula ir kabantieji Semiramidės sodai.

Jų skaičius lėmė magika septyniukės galia, ribotos ˛monių atminties galimybės, antikinio pasaulio u˛imtas plotas ir svarbiausia - tradicijų pastovumas. Kada ma˛daug III am˛iuje prie mūsų er¹ kaip tik į septynet¹ ka˛kas paskelbė esant stebuklų etalonu, ˛monijos dalis, gyvenusi aplinkui Vidur˛emio jūr¹, pakluso autoritetui, ir tik kai kurie vietiniai patriotai, neneigdami paties principo, stengėsi padaryti vien¹ kit¹ patais¹. Pavyzd˛iui, Romos poetas Marcialis septintuoju pasaulio stebuklu laikė Koliziejų, kiti - Aleksandrijos bibliotek¹, dar kiti - Pergamo altorių. Netrukus stebuklai vienas po kito pradėjo nykti. Jau Romos keliautojas nebūtų pamatźs visų septynių. O iki mūsų dienų iliko tik vienas, kuris - kad ir labai paradoksalu - yra visų seniausias, būtent Egipto piramidės. Egipto piramidės - ˛inomiausi ˇemės statiniai. Į˛ymesnių nerasi. Be to, ir seniausi i visų į˛ymiųjų. Ketvirtosios Egipto dinastijos faraonų Chufaus(Cheopso) ir Chafros(Chefreno) mil˛iniki antkapiai pastatyti ma˛daug prie penkis tūkstantmečius, ir nei laikas, nei u˛kariautojai nieko negalėjo jiems padaryti. Po to Egipto valstybė gyvavo beveik tris tūkstančius metų: keitėsi faraonai ir karaliai, tačiau piramidės, pastatytos Egipto civilizacijos prad˛ioje, tebėra impozantikiausi alies, kartu ir viso pasaulio statiniai. iandien, sakydami, jog 1889 m. Cheopso piramidė nustojo būti aukčiausias pasaulio pastatas ir pirmenybź u˛leido Eifelio boktui, mes, gretindami abstrakčius negyvus skaičius, tiesiog nutylime, kad ie statiniai nepalyginami. Auktis - tik viena i piramidės charakteristikų. 137 metrų mil˛inas (anksčiau piramidė buvo 147 metrų, tačiau jos virūnė nugriuvo) sukrautas i 2 300 000 kruopčiai aptaytų klintinių luitų, kurių kiekvienas sveria daugiau kaip dvi tonas. Tiesiog be jokių mechanizmų, vien pleitais ir kūjais. Luitai būdavo ikertami akmens skaldyklose kitapus Nilo, vietoje apdailinami, paskui papirusiniais lynais atvelkami prie vandens, perplukdomi, atitempiami į statybos aiktelź ir su piramide augusios kalvos nuo˛ulniu laitu u˛tempiami į virų. Herodotas tvirtina, kad i piramidė buvo statoma dvideimt metų, vienu laiku statyboje dirbo 100 000 ˛monių, kurie būdavo pakeičiami kas trys mėnesiai, ir kiek jų per iuos tris mėnesius likdavo gyvų, galėjo pasakyti tik faraono ratininkai - mes nebe˛inome, kiek gyvybių reikėjo paaukoti piramidei, kol ji tapo vieno ˛mogaus kapu. Į tamsi¹j¹ mirties karalystź faraonas isivedė deimtis, greičiausiai imtus tūkstančių valdinių. U˛tat gerai ˛inoma, kad iame dvideimt metų trukusiame tautos ˛ygdarbyje, kuris, atrodo, beprasmikas, tačiau didingas, niekas daugiau nedalyvavo, tik egiptiečiai ir vergai i gretimų alių. Kiekvien¹ statybos etap¹ u˛fiksavo dailininkai, o mūsų dienomis patvirtino archeologai. Prireikus i¹ piramidź būtų galima pastatyti i naujo, tiksliai nukopijavus visus statytojų veiksmus: akmens skaldyklose rasta papirusinių lynų, kuriais i ten būdavo ivelkami luitai, ir akmenskald˛ių įrankių. Mes ˛inome, kuo vardu buvo ir netgi kaip atrodė tasai genijus, ko gero pirmasis ˛monijos istorijoje paminėtas genijus. Jį pripa˛ino gyv¹ ir neu˛miro tūkstančius metų po mirties. O jeigu taip, tai ir mums reikia ˛inoti jo vard¹ - Imchotepas. Leonardas da Vinčis turėjo didį pirmtak¹. Kabantieji Babilono sodai jaunesni u˛ piramides. Jie atsirado tuo metu, kai jau buvo sukurta “Odisėja” ir statomi Graikijos miestai. Ir vis dėlto sodai kur kas artimesni senovės Egipto pasauliui negu Graikijos. Sodai ˛enklina Asirijos-Babilonijos valstybės, senovės Egipto am˛ininkės ir jos var˛ovės, saulėlydį. Kai į Babilon¹ į˛engė Aleksandro Makedoniečio kariuomenė, jis nebebuvo didelės valstybės sostinė, nes u˛kariautojai persai jį buvo padarź vienos satrapijos centru. Nors Aleksandras Makedonietis ir nesukūrė nė vieno i pasaulio stebuklų, vis dėlto jis yra ˛mogus, sudrebinźs visus Rytus ir padarźs didesnź ar ma˛esnź įtak¹ didiesiems praeities paminklams, jų sukūrimui arba ˛uvimui. Įrengti iuos sodus Babilonijos karalių Nabuchodonosar¹ paskatino kilnus despoto įgeidis. Nabuchodonosaras mylėjo savo jaun¹ ˛mon¹ - Medijos princesź, kuri dulkiname ir visai neturinčiame augmenijos Babilone ilgėjosi tyro oro ir med˛ių oimo. Babilono karalius neperkėlė sostinės prie ˛aliųjų Medijos kalvų, o padarė tai, ko neįstengtų kiti mirtingieji. Čia, karto slėnio centre, jis sukūrė tų kalvų iliuzij¹. Statyti sodų - karalienės prieglobsčio - buvo sutelktos visos senosios karalystės pajėgos, visas jo statytojų ir matematikų patyrimas. Babilonas visam pasauliui įrodė, kad gali sukurti pirm¹jį istorijoje paminkl¹ meilei. Babilono statytojų įrengti sodai buvo keturaukčiai. Auktų skliautus rėmė 25 metrų aukčio kolonos. Auktų platformos, sudėtos i plokčių akmens luitų, buvo iklotos meldų sluoksniu, u˛lietu asfaltu ir u˛dengtu vino laktais, kad vanduo neprasisunktų į ˛emesnį aukt¹. Ant viso to buvo u˛piltas sluoksnis ˛emės - tokio storumo, kad čia galėtų augti dideli med˛iai. Terasomis kylančius auktus jungė platūs nuolaidūs laiptai, ikloti spalvotomis plytelėmis. Dėl Efeso Artemidės ventyklos jau seniai painiava, todėl nelabai aiku, apie kuri¹ i tų ventyklų rayti: apie paskutinź ar priepaskutinź. Nuo seno autoriai, raantys apie į pasaulio stebukl¹, netiksliai įsivaizduoja, k¹ gi sudegino Herostratas ir k¹ pastatė Chersitronas. Efesas buvo vienas i did˛iausių graikų miestų Jonijoje, galimas dalykas, kultūringiausia ir turtingiausia graikkojo pasaulio, čia dar praturtėjusio Rytų kultūra, sritis. Kaip tik Ma˛osios Azijos miestai davė dr¹sių jūreivių ir kolonistų, kurie keliavo į Juod¹j¹ jūr¹ ir prie Afrikos krantų. Turtingi Jonijos miestai daug statė. Visas antikos pasaulis ˛inojo Heros ventykl¹ Same, Apolono ventykl¹ Didimuose, netoli Mileto, Artemidės ventykl¹ Efese… Paskutinė ventykla buvo statoma daug kartų. Tačiau ankstyvieji mediniai statiniai pasenź suirdavo, sudegdavo arba sugriūdavo per da˛nokus ˛emės drebėjimus, todėl VI a. pr. Kr. buvo nutarta gobėjai deivei pastatyti diding¹ buveinź, negailint nei lėų, nei laiko, juoba, kad kaimyniniai miestai ir valstybės pa˛adėjo remti tokį didelį sumanym¹. Liūdnas ankstesnių statybų Efese patyrimas vertė architekt¹ Chersitron¹ pasukti galv¹, k¹ padaryti, kad ventykla ilgai stovėtų. Sprendimas buvo dr¹sus ir nekasdienikas: pastatyti ventykl¹ pelkėje prie upės. Chersitronas nutarė, kad minkta pelkėta dirva bus geras amortizatorius per būsimus ˛emės drebėjimus. O kad savo svorio slegiamas marmurinis kolosas nenugrimztų į ˛emź, buvo ikasta gili pamatų duobė ir pripildyta med˛io anglies bei vilnos miinio - padaryta kelių metrų storio pagalvė. i pagalvė i tikrųjų pateisino architekto viltis - ventykla stovėjo daugelį am˛ių. Tiesa, ne ita , o kita… i¹ pirm¹j¹ ventykl¹, siekdamas nemirtingumo, atlikźs nusikaltim¹, sudegino Herostratas. Bet ventykl¹ efesiečiai nutarė pastatyti i naujo. Antr¹j¹ ventykl¹ statė architektas Cheirokratas, į˛ymus iradėjas, kuris, kaip manoma, suplanavo pavyzdinį helenistinio pasaulio miest¹ Aleksandrij¹ ir buvo ikėlźs idėj¹ i Afono kalno padaryti statul¹, vaizduojanči¹ Aleksandr¹ Makedonietį, laikantį ind¹, i kurio iteka upė. Naujoji ventykla buvo 109 metrų ilgio, 50 pločio. J¹ dviem eilėmis supo 127 dvideimties metrų aukčio kolonos, be to, kai kurios jų buvo rai˛ytos, su į˛ymiojo skulptoriaus Skopo ikaltais bareljefais…I vidaus ventykl¹ puoė nuostabios Praksitelio ir Skopo darbo statulos, bet dar puikesni buvo paveikslai. Architektai, pastatź pelkėje ventykl¹, visk¹ apskaičiavo tiksliai. ventykla istovėjo dar pusź tūkstantmečio. Kada Efes¹ ėmė valdyti krikčionikoji Bizantija, prasidėjo tolesnis ventyklos ˛ūties etapas. Marmurinė apdaila buvo grobiama įvairiems statiniams, buvo nuardytas stogas, pa˛eistas konstrukcijos vientisumas. Pagaliau pradėjo griūti kolonos, jų nuolau˛os skendo toje pat pelkėje, kuri anksčiau gelbėjo ventykl¹ nuo pra˛ūties. O dar po kelerių deimtmečių dumble ir upės s¹naose inyko paskutiniai Jonijos geriausios ventyklos pėdsakai. Netgi vieta, kur ji stovėjo, buvo pama˛u pamirta. Halikarnaso mauzoliejus buvo Artemidės antrosios ventyklos bendraam˛is. Be to, juos statė ir puoė tie patys meistrai. is mauzoliejus - taip pat meilės paminklas, kaip Babilono sodai arba Indijos Tad˛ Mahalis. Nuo Efeso Artemidės ventyklos ir kitų panaių Ma˛osios Azijos statinių Halikarnaso mauzoliejus skiriasi tuo, kad jame greta ilaikytų daugelio graikikų tradicijų ir statybos metodų ryki Rytų Architektūros įtaka. Graikų architektūroje jis neturi prototipų, u˛tat pasekėjų susilaukė daug - panaūs mauzoliejai vėliau buvo statomi įvairiuose Artimųjų Rytų rajonuose. Halikarnaso tirono laidojimo patalp¹ architektai pastatė beveik kvadratinź. Pirmas pastato auktas buvo pati mauzolo ir Artemisijos grabvietė. I lauko pusės i mil˛inika 5000 m2 ploto ir apie 20 metrų aukčio laidojimo kamera buvo iklota balto marmuro ploktėmis, nutaytomis ir nupoliruotomis taip, kaip daro persai. Pirmo aukto virų juosė frizas - helenų kova su amazonėmis - did˛iojo Skopo “Amazonomachija”. Kolonados apsuptame antrame aukte buvo laikomos aukos, o mauzoliejaus stog¹ sudarė piramidė, u˛sibaigianti marmurine kvadriga: ketvertu arklių pakinkytame ve˛ime stovėjo Mauzolo ir Artemisijos statulos. Aplink mauzoliejų buvo pastatytos liūtų ir uoliuojančių raitelių figūros. Mauzoliejus bylojo apie klasikinio graikų meno saulėlydį. Pirm¹ kart¹ graikų mene viename pastate buvo panaudoti visi trys į˛ymieji orderiai. Apatinį aukt¹ rėmė penkiolika dorėninių kolonų, virutinio aukto vidinės kolonos buvo korintinės, o iorinės - jonėninės. Visame antikiniame pasaulyje buvo statomos Halikarnaso mauzoliejaus kopijos ir imitacijos, tačiau, kaip ir dera kopijoms, jos buvo ne tokios vykusios ir todėl greitai u˛mirtos. O originalas taip igarsėjo, kad romėnai mauzoliejais ėmė vadinti visas dideles laidojimo patalpas. Rodo kolosas - jaunesnysis mauzoliejaus ir Artemidės ventyklos am˛ininkas. Idėja jį sukurti kilo 304 m. pr. Kr. pavasarį , kada Ma˛osios Azijos pakrantėje esančios nedidelės salos gyventojai, stovėdami ant ilgos apsupties nusiaubtų sienų, ˛iūrėjo, kaip jūros tolybėse nyksta vieno i Aleksandro Makedoniečio valstybės paveldėtojų, Prieakinės Azijos ir Sirijos valdovo sūnaus Demetrijaus Poliorketo laivai. Po nepavykusios apsiausties ivykdamas i salos, Poliorketas ant kranto paliko savo paskirties neatlikusi¹ heleopolidź(apsiausties bokt¹) - irgi tam tikra prasme pasaulio stebukl¹. Po pergalės mieste susirinkź pirkliai pasiūlė perk¹ heleopolidź “metalo lau˛ui” ir u˛ gele˛į davė 300 talentų - tais laikais pasakik¹ sum¹. Pa˛ymint miesto igelbėjim¹ ir u˛ pinigus, gautus pardavus bokt¹, buvo nutarta pastatyti Rodo globėjo Helijo statul¹. Rodiečiai tikėjo, kad jų sala ikilusi i jūros dugno, iam dievui papraius. Statulos daryti buvo pakviestas skulptorius Charas, Lisipo mokinys. Trisdeimt eių metrų aukčio statulos pagrindas buvo trys masyvūs akmeniniai stulpai, pečių auktyje sutvirtinti gele˛inėmis sijomis. Stulpų pamatai buvo statulos kojose ir skraistėje. Pečių auktyje ir per juosmenį stulpus jungė skersinės sijos. Ant stulpų ir sijų buvo pritvirtintas gele˛inis karkasas, apdengtas kaltiniais bronzos laktais. Kolosas kilo uosto krante ant baltu marmuru iklotos dirbtinės kalvos. Dvylika metų statulos niekas nematė, nes, karkas¹ apdengus viena bronzos laktų juosta, tuoj pat būdavo paauktinamas kolos¹ sup¹s pylimas, kad meistrams būtų patogiau kilti aukčiau. Tik tada, kai pylimas buvo paalintas, rodiečiai pamatė savo globėj¹ diev¹ su spinduliuojančiu vainiku ant galvos. Spindintis dievas buvo matyti daug kilometrų nuo Rodo, ir netrukus ˛inia apie jį pasklido visame antikos pasaulyje. Tačiau jau po pusės am˛iaus stiprus ˛emės drebėjimas, sugriovźs Rod¹, parvertė kolos¹ ant ˛emės. Silpniausia statulos vieta pasirodė keliai. I čia ir kilo pasakymas: mil˛inas molio kojomis. Rodiečiai bandė kolos¹ pakelti. Tačiau nieko neiėjo. Taip ir gulėjo kolosas įlankos pakrantėje - svarbiausia turistinė salos į˛ymybė. Tūkstantį metų igulėjo perskilźs kolosas prie Rodo, kol 977 metais arabų vietininkas, kuriam reikėjo pinigų, jį pardavė vienam pirkliui. Prie gabendamas kolos¹ perlydyti, pirklys supjaustė jį dalimis ir bronza pakrovė 900 kupranugarių. Paskutinis klasikinis stebuklas, vienaip ar kitaip susijźs su Aleksandro Makedoniečio vardu, yra Aleksandrijos vyturys. Aleksandrija, įkurta 332 metais, plyti Nilo deltoje, Egipto miestelio Rakočio vietoje. Tai buvo vienas i pirmųjų helenizmo epochos miestų, pastatytų pagal viening¹ plan¹. Aleksandrijoje stovėjo Aleksandro Did˛iojo sarkofagas, čia taip pat buvo musejonas - mūzų buveinė, menų ir mokslo centras. Aleksandrijos uostas, gal judriausias ir labiausiai visame pasaulyje lankomas pirklių, buvo nepatogus. Nilas plukdo gausybź dumblo, seklumose ilaviruoti tarp akmenų ir seklumų galėdavo tik suamnus locmanas. Siekiant u˛tikrinti jūrų laivybos saugum¹, buvo nutarta Aleksandrijos prieigose, Faro saloje, pastatyti vyturį. 285 m. pr. Kr. sala buvo sujungta su ˛emynu pylimu, ir architektas Sostratas Knidietis ėmėsi darbo. vyturys ikilo 120 mertų aukčio - trijų auktų boktas, pirmasis ir pavojingiausias Egipto piramid˛ių “var˛ovas”. Jo pamatas buvo kvadratas su 30 metrų kratinėmis. Pirmas 60 metrų auktį siekźs bokto auktas buvo imūrytas i akmens plokčių, ant jo stovėjo 40 metrų aukčio atuoniakampis boktas, iklotas baltu marmuru. Trečiame aukte, apvaliame, kolonų apsuptame bokte vis¹ laik¹ degė mil˛inikas lau˛as, kurio vies¹ atspindėdavo sudėtinga veidrod˛ių sistema. Malkos lau˛ui buvo gabenamos įvijais laiptais, tokiais nuolaid˛iais ir plačiais, kad jais į virų, į imto metrų auktį, u˛va˛iuodavo asilų traukiamos ve˛ėčios. vyturys buvo ir tvirtovė - Aleksandrijos forpostas, ir stebėjimo punktas. Bokte buvo daugybė sudėtingų technikos prietaisų: vėjarod˛ių, astronominių aparatų. ˇlugus Romos imperijai, jis u˛geso, apgriuvo per imtmečius sunykźs virutinis boktas, tačiau dar ilgai stovėjo apatinio aukto sienos, kurias sugriovė ˛emės drebėjimas XIV am˛iuje. Senovės vyturio griuvėsius panaudojo turkai, statydami savo tvirtovź, ir jie iki iol tebėra joje. Olimpijos Dzeuso statula - vienintelis pasaulio stebuklas, buvźs Europos ˛emyne. Nė viena Elados ventykla graikams netrodė verta stebuklo vardo. Ir kaip stebukl¹ pasirinkź Olimpij¹, jie įsiminė ne ventykl¹, ne maldos viet¹, o tik viduje stovėjusi¹ statul¹. Dzeusas buvo labai artimai susijźs su Olimpija. Kiekvienas tų vietų gyventojas puikiai ˛inojo, kad kaip tik čia Dzeusas nugalėjo kraugerį Kron¹, tikr¹ savo tėv¹, kuris, bijodamas, kad sūnūs neatimtų vald˛ios, pradėjo juos ryti. Olimpinės ˛aidynės kaip tik buvo rengiamos iam įvykiui pa˛ymėti ir prasidėdavo aukojimu Dzeusui. Svarbiausia Olimpijos ventovė buvo Dzeuso ventykla su jo statula, padaryta did˛iojo Fidijo. Fidij¹ igarsino ne tik Olimpijos Dzeuso statula, bet ir Atėnės statula Partenone bei reljefai ant jo sienų. Dzeuso statula stovėjo ventykloje, kurios ilgis siekė 64 metrus, plotis - 28; vidinė patalpa apie 20 metrų aukčio. Salės gale soste sėdintis Dzeusas galva rėmė lubas. Iki juosmens plikas Dzeusas buvo padarytas i med˛io. Jo kūn¹ dengė rausvos, ilto atspalvio dramblio kaulo ploktelės, rūbus - aukso laktai. Vienoje rankoje jis laikė auksinź pergalės deivės Nikės statul¹, kita rėmėsi ilgu skeptru. I ilikusių Dzeuso sosto apraymų matyti, kad sostas buvo papuotas dramblio kaulo bareljefais ir auksinėmis dievų statulomis. Sosto onus buvo itapźs dailininkas Panenas, Fidijo giminaitis ir padėjėjas. Vėliau Bizantijos imperatoriai labai atsargiai perve˛ė statul¹ į Konstantinopolį. Nors jie ir buvo krikčionys, niekam nepakilo ranka prie Dzeus¹. Tačiau V mūsų eros am˛iuje imperatoriaus Teodosijaus II rūmai sudegė. Ugnis prarijo ir medinį kolos¹: tik keletas suanglėjusių kaulo ploktelių ir isilyd˛iusio aukso gurvolėliai liko i Fidijo kūrinio. Taip ˛uvo ir septintasis pasaulio stebuklas. *** Jeigu suskaičiuotume visus į˛ymius senovės paminklus, tai pasirodytų, kad iki mūsų dienų vargu ar iliko vienas i imto. Laimė, ˛monės dėl to niekada nesiliovė statyti, lipdyti, tayti, pieti - did˛iu menu ireikti save ir savo laik¹. Ir tas nedaugelis paminklų, ilikusių iki mūsų dienų, įgalina įsivaizduoti, koks buvo Rytų menas, leid˛ia did˛iuotis į˛ymiaisiais praeities meistrais, kad ir kur jie būtų kūrź - Indijoje, Sirijoje, Japonijoje, Birmoje, Etiopijoje…

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1024
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/mones-trm-Sibir63795.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/mones-trm-Sibir63795.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/260/mones-trm-Sibir63795.php">ˇmones trėmė į Sibir¹</a>

ˇmones trėmė į Sibir¹

istorija

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: