Švedija „skandinaviško socializmo“ modelio autorė ir puoselėtoja

SKANDINAVIJA. ŠVEDIJA

Švedija „skandinaviško socializmo“ modelio autorė ir puoselėtoja.

Istoriniai-kultūriniai veiksniai

Švedija nuo 1804 m nekariavźs kraštas. Išlaikźs etnines, kultūrines savybes (90 švedų/skandinavų)Þ homogeniška etniniu ir religiniu požiūriu (liuteronai), palyginus sėslūs.

Solidarumo/kooperacijos mentalitetas , nuostata, kad bendradarbiavimas svarbiau už konfrontacij¹.

Nuo vikingų laikų: lygybės prieš įstatym¹ dvasia, nepriklausomai nuo turtinės padėties.

Pirmas pasaulyje parlamentas „Altingas” – XI a. vikingų laikų Islandijoje.

Net monarchija iki XIX a. buvo renkama, vėliau jau paveldima

Socialdemokratų politinė įtaka (1932 – 2007 mm laikotarpyje SD valdžioje buvo net 75 metus).

Gamybos struktūra

Švedijoje – 90 gamybos privačiose rankose [žaliavos irgi privatus reikalas].

Direktyvinis planavimas: In Out

ir kontrolė visuose etapuose.

Švedijoje valstybė perskirsto finansinius rezultatus, kišasi daugiausia į pajamų paskirstymo rezultatus per progresyvius mokesčius ir t.t. „Skandinaviškas socializmas“ – nenaudoja direktyvinio privalomo planavimo, nesikiša į gamyb¹ ir mainus, bet kišasi į pajamų paskirstym¹

Švedija ir kitos Skandinavijos šalys – didžiulė ekonomikos koncentracija, atvira ekonomika (importo santykis su BVP ~ 28

1995m kiekvienoje šakoje po 3 didžiausios firmas sudarė > 80 Þ nes reikia masto ekonomijos tam tikram lygiui pasiekti: 1) ek-os atvirumo, 2) valdžios apribojimai per mokesčius, 3) kooperatyvų s¹junga (Kooperativa Forbundet) – riboja monopolijas ( ~ 50 švedų priklauso įvairiems kooperatyvams).

Per PK švedai buvo neutralūs. Po PK1 karo Europoje didžiulė infliacija, eksporto rinkos susitraukė, ފvedija negali eksportuoti.

1924m valdžia grįžta prie aukso standarto, Þ krona pervertinta Þ atlyginimai pradėjo kristi ( net 35 defliacija.) dėl nedarbo ir dėl defliacijosÞ žmonės mažiau perkaÞ sumažinama gamyba Þ praranda darb¹Þ praradź darb¹ dar labiau taupoÞ defliacija ir jos lūkesčiai dar labiau didėja   (defliacinis multiplikatorius).

Iki 25 išauga nedarbas, gamybos nuosmukis 33-35 . Padėtį dar blogina didžioji ekonominė (pasaulinė) depresija (1928-1932) ir valstybės veiksmai: aukso standarto ir neo-klasikinės teorijos laikymasis - sumažintos ir taip mažos valstybės išlaidos, visuotinis taupymas nuosmukis tai trunka iki 1932 m.

1932 metais rinkimus laimi socialdemokratai, žadantys išbristi iš krizės ir duoti darbo. Ekonomikos politik¹ diktuoja jauni ekonomistai Gunnar Myrdal, Erik Lindahl, Bertil Ohlin. Jų novatoriška idėja: tebūnie biudžeto deficitas, reikia didinti išlaidas ir mažinti mokesčius, taip pat teikti dosnias investicines paskolas, gausis „žirklės“ ir biudžeto deficitas, bet tai sukurs vidaus paklaus¹ ir išjudins ekonomik¹. Bedarbiams organizuojami viešieji darbai (bedarbiams reikia vartojimo – leidžia gautas už viešuosius darbus pajamas Þ išauga paklausa Þ plečiama gamyba Þ priimami darbuotojai Þ dar labiau išauga paklausa Þ prekyba didėja dar ir t.t. Þ išjudinama ekonomika.

Produktyvumo augimas, našumo augimas, viršija infliacij¹ (pinigų masės prieaugį).

„Auksinė Myrdalio balanso taisyklė“: “deficitas, kurį valstybė pasiekia per ekonominio nuosmukio laikotarpį, turi būti lygus biudžeto pertekliui, kurį valstybė sukaupia per ekonomikos pakilim¹”. T.y. per pakilim¹ reikia taupyti. Pakilimo metu – restrikcinė politika, smukimo metu – rinkos stimuliavimas.

Verslo ciklai

Sušvelnina ciklų amplitudź

Þgaunasi kiti ciklai

Þ Davė įspūdingus rezultatus.

DARBO SANTYKIAI

Iki krizės pabaigos buvo didelė emigracija - daugiausia į JAV ir Kanad¹

Švedijos profs¹jungos susikūrė 1898m. Po I pasaulinio karo, susikūrė Švedijos darbdavių asosciacija – SAF.

Konfliktai tarp darbdavių ir darbuotojų:   palyginus su kitomis šalimis Švedijoje buvo daugiausiai streikų, tai tźsiasi iki 1932m.,. Didžiausias profs¹jungų susivienijimas: LO („Darbo organizacija“)

Po 1932 metų streikų konfliktų mažėja – sulig ekonomikos atsigavimu. 1938 m. Saltsjobadeno sutartis tarp LO ir SAF – jie pripažįsta vieni kitus kaip atitinkamų pusių reprezentatus ir sutaria dėl esminių darbo santykių nuostatų: atleidimo iš darbo, darbo dienos trukmės, darbo saugumo reikalavimų, įsipareigoja susilaikyti nuo streikų ir konfrontacijos, nebandyti keisti ankstesnių susitarimų (kad nežiūrėtų, kiek gauna kitoje gamykloje) Þ streikai labai ryškiai sumažėjo.

Po II pasaulinio karo:

Centralizuota kolektyvinių derybų sistema:

1 – derybos nacionaliniame lygmenyje Þ bendra sutartis dėl vidutinio algų pakėlimo, darbo valandų bendra orientacija, visi šie susitarimai tampa privalomi abiem pusėm. Susitarimus galima peržiūrėti tik po metų.

2 – tolesnė sprendimo teisė tenka konkretiems darbdaviams, profs¹jungoms ir įmonėms. [Jei profs¹jungos nesilaikytų nustatytų taisyklių, jos būtų išmestos iš konfederacijos, ir negautų finansinės paramos.] Profs¹jungoms – gerai, nes valdžia nesikiša. “Algų solidarumo taisyklė” – didžiausi¹ algų prieaugį turi gauti mažiausiai gaunantys darbuotojai. Algų didinimas verčia didinti įmonės produktyvum¹, kad apsimokėtų darbuotojams kelti algas (techniškai perginkluoti gamyb¹ [investuoti ir t.t.]). Iš to viso seka, kad algų pakėlimas yra ekonomiškai naudingas dalykas/motyvas.

Gosta Rehm‘o (darbo ministras) „aktyvi darbo politika“ (pašalpų mokėjimai – pasyvi politika):

Siekis: užimtumas turi būti artimas nuliui. (nors 4-5 nedarbas yra naudingas, nes sukuria darbo rezerv¹.)

1) Darbo jėgos paklausos skatinimas:

a)      viešieji darbai,

b)      gamintojų subsidijavimas - įmonėms, kuriančioms darbo vietas, mažesni mokesčiai, įvairios išmokos ir t.t..

2) Darbo jėgos pasiūlos pritaikymas:

a)      perkvalifikavimo programos (įveikia struktūrinį nedarb¹, regioninį struktūrinį nedarb¹).

b)      regioninės migracijos skatinimas (suteikiamos finansinės subsidijos, gyvenamasis plotas). 

3) Informavimas: kur ir kokios yra laisvos darbo vietos + kur ir kokia yra laisva darbo jėga

1993-1994 metais, nedarbas išaugo iki 14 . Tai buvo šokas švedams, kurie įpratź prie 2 nedarbo Þ pradėjo mažinti soc. išmokas.

FINANSINĖ SISTEMA

Švedijos centrinis bankas yra seniausias pasaulyje, įkurtas 1668 m. (DB – 1684 m.) Sveriges Riksbank.

(1968 m. – Nobelio premija ekonomikos srityje, įsteigta Švedijos CB)

CB – tradicinis bankas: reguliuoja diskonto palūkanų, privalomųjų atsargų norm¹, išskyrus tai, kad jisai (skirtingai nei kiti CB), komerciniams bankams nustato paskolų kvotų lubas. Pats didžiausias PK-Banken, priklausantis valstybei, kiti – privatūs KB’ai. Yra trys keturi taupomieji SPAAR Banke, nedidelė fondų birža, ipotekos institucijos, ir kooperatinės kreditų unijos.

Didžiausias ilgalaikių paskolų išdavėjas yra Nacionalinis Pensijų Fondas – jis skolina tik vyriausybei. Pats gali pirkti tik obligacijas (bet kokios valstybės). Fondas yra valdomas vyriausybės.

FM prerogatyva ekspansija ir mokesčių sušvelninimas - nuosmukio laikais, ir mokesčio padidinimas bei pinigų kiekio prilaikymas – klestėjimo laikais.

Vykdant fiskalinź-monetarinź politik¹, valstybės ekspansija: nukirsti svyravimus (žr.grafik¹).

Nuo 1955m. jie turi investicinio rezervo fond¹, kurio idėja – stabilizuoti ekonomik¹: kompanijos taupo – nesišvaisto vartojimo išlaidomis, ir neinvestuoja, ir atideda būsimom investicijoms į rezervinį fond¹ Þ už tai joms yra suteikiama mokestinė lengvata - iki 40 pelno gali būti iš viso neapmokestinama, jei jis yra pervedamas į t¹ rezervinį fond¹. Iš visų įdėjimų į rezerv¹, 46 yra laikomi Švedijos CB, be palūkanų, o likusios lėšos gali būti laikomos bet kur. Šitie rezervo pinigai gali būti panaudojami tiktai investicijoms, ir laikas, vieta, bei investicijų pobūdis turi būti suderinti su darbo kolektyvo taryba. Tokiu būdu, valstybei pavyksta kontroliuoti 1/8 visų investicijų (atidėtos investicijos yra neapmokestinamos).

PAJAMŲ POLITIKA

Dabar Švedija išleidžia apie 1/3 (~ 33 ) BVP programoms, susijusioms su socialiniu draudimu. (Buvo laikai kai išleisdavo ir daugiau 1981m – iki 75 Þ todėl Švedija yra priskiriama prie socialinės gerovės valstybių.

Žr. BVP perskirstymas – 3 lentelė.

1981-1982 metais, net 75 BVP Švedijoje buvo perskirstoma (tai susijź su naftos krize).

Socialinės politikos “+”: socialinės išmokos vidutiniškai sudaro apie 45 gyventojų pajamų – tai yra daug. Nedarbo pašalpa ~ 80 (buvo net 90 moterų dirba.

Motinystės/tėvystės/tėvų pašalpa siekia 90 atlyginimo, ir skiriama vieneriems metams. Dar 90 dienų po to (po 1 m.) mokama fiksuota nustatyto dydžio išmoka ~ 60 kronų per dien¹. Toliau mokama ~1.500 Lt išmoka kasmet už kiekvien¹ vaik¹ iki 16m. pašalp¹ gali gauti tiek tėvas, tiek motina, gali imti pasikeisdami.

Mokamos algos iš valstybės kišenės ir dvasiškiams. Nemokami darželiai, mokslas, gydymas.

Atostoginiai mokami net namų šeimininkėms (25 dienos per metus). Senelių priežiūros tarnyba lengvai prieinama.

1974-1975 m. progresyvus viršutinis mokesčių tarifas siekė net 85

Dabar: Švedijos mokesčių našta (perskirstoma BVP dalis ) viena didžiausių tarp ekonomiškai pajėgių šalių:

- municipaliniai pajamų mokesčiai: ~

- nacionaliniai p/mokesčiai: 0

Darbo mokesčiai: 32

Soc.draudimas: 6.95%

PVM:

- Pelno mokestis

Mokestinis pleištas – tam, kad netto alga padidėtų 1 , brutto alg¹ reikia padidinti 5-6 Þ tai neskatinanti daugiau uždirbti sistema. (Tax wedge – mokesčių pleištas)

Universitetinis išsilavinimas Švedijoje vidutiniškai prideda ~ 3,5 pajamų prie atlyginimo (kitose šalyse, pvz., JAV - 30 ). Du maži atlyginimai yra geriau (dėl progresyvios mokesčių sistemos) nei vienas didelis Þ todėl dažniausiai dirba abu sutuoktiniai.

Alga smarkiai išlyginta hierarchiškai, struktūriškai: 40metis darbuotojas gauna tiktai 25 didesnź alg¹ nei tik pradedantis dirbti. Þ visos pašalpos neskatina tobulėjimo pastangų. Apie 40 švedų dirba valstybiniame sektoriuje, ir dėl tokio išsipūtusio valstybinio sektoriaus didėja infliacija, nes v-binis sektorius yra mažiau produktyvus nei gamybinis, o atlyginimai yra dideli.

Švedijos sistema gera tiems, kas nėra linkźs pasikliauti savimi ir siekti daugiau už kitus.

Prognozuojama, kad Švedijos modelis nyksta, “šiurkštėja”, nes integruojantis į ES, dėl darbo jėgos judėjimo Švedija nebepajėgi išlaikyti tokios dosnios rūpybos sistemos.