Švietimo kultûra Lietuvoje

Švietimo reformos ágyvendinimas

Lietuvos Didži¹j¹ Kunigaikštystê Švietimo idëjos pasiekë XVIII a. pab. Visuo­menës švietimas, jos nariø ugdymas, turëjo padëti kurti tobulesnê visuomenê, stiprinti valstybê. Švietëjai teigë, jog laisvas ir suinteresuotas dirbti valstietis gali kraštui duoti daug daugiau naudos už baudžiaunink¹. Pagrindinis švietëjø uždavinys buvo reformuoti vis¹ švietimo sistem¹. Jie pasisakë prieš vienuoliø išlaikomas mokyklas ir siekë, kad švietim¹ remtø valstybë. Bažnyèioms buvo siûloma palikti tik tikybos mokym¹. Jø nuomone, buvo nenatûralu, kad vaikus auklëjo vienuoliai, kurie buvo nutolê nuo aktualiø valstybës reikalø. Švietimo reformos tikslas buvo mokykl¹ priartinti prie visuomenës gyvenimo. 1773 m. popiežiui panaikinus jëzuitø ordin¹, Lietuvoje buvo ásteigta Edukacinë komisi­ja. Tai buvo pirmoji Europoje pasau­lietinë švietimo ástaiga. Edukacinë komisija tvarkë visas mokyklas ir stengësi ávesti viening¹ švietimo sis­tem¹. 7-12 m. vaikams Edukacinë ko­misija bandë ávesti privalom¹ pra­džios moksl¹. Taèiau pradžios mo­kyklø steigimas ir jø išlaikymas liko parapijø ir vienuolynø žinioje. Pra­džios mokyklose valstieèiø vaikai mokësi gimt¹ja kalba. Daugiausiai dë­mesio Edukacinë komisija skyrë vidu­rinëms ir aukštosioms mokykloms, kuriose ávesti gamtos ir tikslieji mokslai. Mokomoji lotynø kalba buvo pakeista lenkø kalba. Taèiau lietuviš­kø viduriniø mokyklø kûrinio klausi­mas nebuvo svarstomas. Lietuviø kal­ba buvo laikoma netinkama mokslui -

deranti tik baudžiauninkams.

Vilniaus universitetas - LDK Vyriausioji mokykla

1781 m. Vilniaus universitetas buvo pavadintas LDK Vyriausi¹ja mokykla, ku­rioje buvo trys fakultetai: Moralës, Fizikos ir Medicinos. Vyriausioje mokyklo­je daug dëmesio buvo skiriama gamtos mokslø ir medicinos mokymui. Joje vei­kë gerai árengtos laboratorijos ir kabinetai. Rektoriaus Martyno Poèobuto ini­ciatyva buvo perstatyta Vilniaus observatorija. Ji buvo aprûpinta moderniais prietaisais, sukaupta didžiulë biblioteka. Vyriausioje mokykloje studentai buvo mokomi I. Niutono fizikos, supažindinami su M. Koperniko atradimais. Teisininkas Jeronimas Stroinovskis savo paskaitose kritikavo feodalinës teisës pagrindus. Jis teigë, kad baudžiavinë valstieèiø priklausomybë yra smurto padarinys ir todël žalinga visuome­nei. Edukacinës komisijos prašymu, prancûzø švietëjas de Kondijakas pa­rašë logikos vadovëlá, kuris iki XIX a. pr. buvo naudojamas Lenkijos ir Lietuvos mokyklose. Vyriausioje mo­kykloje dirbo pasaulinio garso moks­lininkai. Vokieèiø keliautojas, gamti­ninkas Johanas Georgas Forsteris, da­lyvavês antrojoje Dž. Kuko kelionëje aplink pasaulá, dëstë botanik¹, zoolo­gij¹, paleontologij¹. Prancûzø botani­kas Žanas Emanuelis Žiliberas dëstë gamtos mokslus. Jo rûpesèiu Vilniuje buvo ásteigtas pirmasis Lietuvoje bo­tanikos sodas.

Nors vyriausioje mokykloje daug dëmesio buvo skiriama fizikos, matemati­kos, gamtos mokslams, taèiau ji ir toliau liko humanitarinës krypties mokymo ástaiga.

Klasicizmas dailëje ir architektûroje

XVIII a. Europoje ásivyravo klasicizmo stilius. Jis susiformavo Prancûzijoje ir buvo priešingybë ištaigingajam barokui. Klasicizmui bûdingas paprastumas, li­nijø griežtumas. Pastatø didingumo áspûdis buvo pasiekiamas simetriniu išpla­navimu, saikingu dekoravimu. Klasicizmo stiliaus architektai rëmësi senovës Graikijos ir Romos archi­tektûra.

XVIII a. pab. Lietu­vos architektûroje susi­formavo savita klasiciz­mo mokykla. Jos raidai didelê reikšmê turëjo 1793 m. Vyriausioje mo­kykloje ásteigta Architek­tûros katedra, kuriai va­dovavo Laurynas Stuoka-Gucevièius. Jis suprojek­tavo Verkiø rûmø ansam­blá, Vilniaus katedr¹ ir

rotušê. L. Stuoka-Gucevièius pirmasis Lietuvoje atskleidë pagrindiná klasiciz­mo architektûros princip¹ - pastato grožis ir didingumas pasiekiamas ne puošy­ba, o daliø ir visumos darna.

Lietuvoje klasicizmo stilius plito ir tapyboje. Jo pradininku ir žymiausiu at­stovu laikomas Pranciškus Smuglevièius. Nuo 1797 m. jis vadovavo universi­teto piešimo ir tapybos katedrai. P. Smuglevièius tapë istorinius paveikslus, portretus ir dekoracijas, vaizdavo savo krašto gamt¹, scenas iš valstieèiø gyve­nimo. Jo kûryba padarë didelê átak¹ tolimesnei lietuviø dailës raidai.

Pasaulietinës lietuviø grožinës literatûros atsiradimas

XVIII a. pr., veikiant švietëjiškoms idëjoms, atsirado ir pasaulietinës lietuviø literatûros. Jos pradininkai yra Karaliauèiaus universiteto auk­lëtiniai Johanas Šulcas ir Kristijonas Donelai­tis. J. Šulcas á lietuviø kalb¹ išvertë ir 1706 m. išleido 'Ezopo pasakëèias' - pirm¹j¹ pasaulie­tinê lietuvišk¹ knyg¹. Grožinei lietuviø litera­tûrai pradži¹ davë K. Donelaitis. Garsiojoje sa­vo poemoje 'Metai' K. Donelaitis pavaizdavo bûrø (valstieèiø baudžiauninkø) gyvenim¹, jø džiaugsmus ir rûpesèius. Poetas gynë naciona­liná lietuvninkø orum¹, peikë nutautëjim¹, ta­èiau ragino iš svetimtauèiø perimti ger¹sias jø savybes. Be to, skatino siekti žiniø, sudrausmi­no bûrus, nenoriai leidžianèius savo vaikus á 'šiuiles' (mokyklas), mokë darbštumo, gyventi taip, 'kaip krikšèionims reik'. Šios K. Donelaièio pažiûros, išsakytos „Metuose“, buvo artimos švietimo pasaulëžiûrai.

Klausimai ir užduotys

Kaip XVIII a. pab. Lietuvoje buvo reformuota švietimo sistema?

Koki¹ reikšmê švietimo pertvarkymui turëjo Edukacinë komisija?

Kokie ážymûs mokslininkai dirbo Vyriausioje mokykloje?

Kuo klasicizmo stilius skyrësi nuo baroko?