CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Leksikos klaidos

literatūra

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VILNIAUS TECHNIKOS KOLEGIJA

Mechanikos fakultetas

Bendrųjų mokslų katedra

Kalbos kultūros referatas

Leksikos klaidos

Įvadas

iuolaikinė visuomenė yra pa˛engusi įvairiose srityse: mokslo, technikos, informacijos gavimo ir daugelyje kitų, tačiau viena i did˛iausių ˛monijos problemų yra netinkamas kalbos vartojimas. i problema ypač aktuali Lietuvos visuomenei. Prisimindami Lietuvos istorinź padėtį įvairiais laikotarpiais (pavyzd˛iui: draudimas naudoti lietuvių kab¹ mokyklose ir vieai) galime lenvai nuspėti, kad mūsų tauta daro daugybź kalbos kultūros klaidų.

io referato tema yra leksikos klaidos. Taigi io referato pagalba atskleisiu pagrindines leksikos klaidas ir pateiksiu kelet¹ pavyzd˛ių. Pagrindinės io raferato potemės kuriomis ir aikinsiu did˛iasias leksikos klaidas bus:

vartotina svetimoji leksika;

nevartotini skoliniai (barbarizmai);

nevartotini netaisyklingi vertiniai.

Galiausiai referate aptarsiu da˛iausiai daromas leksikos klaidas: priedėlių vartojimo klaidas, netaisyklingus ˛od˛ius su priesagomis.

Tikiuosi mano referatas suteiks reikalingų ˛inių iekančiam ir pagilins ˛inias jau nema˛ai ˛inančiam.

Leksikos klaidos

Pradėdamas nagrinėti leksikos klaidas nusprend˛iau, kad pirmiausia derėtų pateikti ˛od˛io „Leksika“ apibrė˛im¹.

Leksika (gr. lexikos – ˛odinis, lexis – ˛odis) – tai kurios nors kalbos ˛od˛ių visuma.Lietuviskai tarptautinį ˛odį leksika galėtume pakeisti ˛od˛iu ˛odynas, nors ji turi kiek platesnź reikmź.

Leksika yra kalbos ˛od˛ių visuma, trumpai tariant, ˛odynas. O ˛od˛ius, jų parinkim¹ ir vartojim¹ tiria mokslo aka leksikologija.

Leksikos normos nusistovi natūraliai ir apraomos ˛odynuose bei specialiuose kalbos kultūros leidiniuose.

Did˛ioji lietuvių kalvos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Nema˛a ˛od˛ių ilikź net i indoeuropiečių prokalbės. Kalbininkai yra nustatź, kad itin da˛ni ˛od˛iai motina duktė, brolis, akis, avis ugnis ir panaūs turi neabejotinų atitikmenų sanskrito, senovės graikų, lotynų, slavų germanų ir kitose indoeuropiečių kalbose.

Tačiau pasitaiko ir nevartotinų ˛od˛ių. Jų i esmės yra trys grupės:

nevartotinos svetimybės, vadinamos barbarizmais;

nevartotini vertiniai, vadinami vertalais;

netinkama reikme pavartoti ˛od˛iai, vadinami semantizmais.

Leksika – kalbos ˛od˛ių visuma, ˛od˛ių klaidos.

Skoliniai – ˛od˛iai pasiskolinti i kitų kalbų. Iskiriamos dvi rykesnės svetimos leksikos grupės senieji skoliniai ir tarptautiniai ˛od˛iai

Barbarizmai arba svetimybės – tai neįteisinti bendrinėje kalboje ˛od˛iai

Vertalai – nevarotini, neteiktini vertiniai, nekūrybiki, netinkamai arba be reikalo isiversti ˛od˛iai, kuriems pakeisti yra savų

Hibridai – ˛od˛iai mirūnai. Juose yra savų ir svetimų reikminių ˛od˛ių dalių. Hibridai būna vartotini ir nevartotini. Vartotini yra tie hibridai, kuriuose yra lietuvių kalvoje įteisintų tarptautinių ˛od˛ių elementų. Nevartotini hibridai – kai kuri nors reikminė ˛od˛io dalis lietuvių kalboje neįteisinta.

Semantizmai – ˛od˛iai, vartojami ne savo reikme.

Vartotina svetimoji leksika

Ne viskas, kas kalboje svetima, yra nevartotina. Vartotinos dvi rykesnės svetimos leksikos grupės: senieji skoliniai ir tarptautiniai ˛od˛iai.

Senieji skoliniai pasiskolinti labai seniai. Jie yra prisitaikź prie lietuvių kalbos sistemos, paprastai nera jų kuo pakeisti, todėl laikomi vartotinias ir dedami į visus norminamuosius ˛odynus. Tai senoveje (X – XI a.) prekiaujant su slavais gauti ˛od˛iai turgus, muitas muilas, ilkas, pipiras ir kaikurie kiti. I germanų gavome ˛od˛ius durpės, gatvė, pinigas, kunigas. Senieji skoliniai yra nema˛a dalis mūsų vartojamos religinės leksikos: ba˛nyčia, koplyčia, altorius, kry˛ius, poteriai, Kūčios, Kalėdos, Velykos. Kad ie ˛od˛iai ˛od˛iai pasiskolinti i kaimynų, visuomenė da˛nai net neįtaria – tai nustato tik kalbininkai.

Vis dėlto nepamirtini alia senųjų skolinių ilikź lietuviki pakaitalai. Kur galima, pirmenybė teiktina jiems. Vietoj anūkas tinkas gra˛us lietuvikas ˛odis vaikaitis, vietoj koė – ypač jei skystesnė: tyrė, tyrelė. Tačiau vieno kito skolinio pakaitas neįsigalėjo.

Dr¹siai vartotini tie tarptautiniai , kuriems nėra pakaitų, pavyzd˛iui, mokslo sričių pavadinimai gramatika, matematika, algebra, fizika, chemija, geografija istorija. Arba tai Australijoje okinėja kengūra, auga eukaliptas – visas pasaulis taip vadina, todel neverta lietuvių kalbininkams lau˛yti galv¹, kuo kengūr¹ arba eukalipt¹ pakeisti. Kai kurie tarptautiniai ˛od˛iai taip įėjź į mūsų buitį, kad be jų savo kalbos neįsivaizduojame.

Antra vertus, negalime tarptautinių ˛od˛ių įsileisti per daug. Jie stums savuosius, kalb¹ skurdins ir sunkins.

Nevartotini skoliniai

Barbarizmai

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi ˛od˛iai, kuriems randame savų pakaitų. is terminas yra padarytas i ˛od˛io barbaras „svetimalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus ˛ymi svet., t. y. nevartotina svetimybė.

Barbarizmų altiniai. Barbarizmai į lietuvių kalb¹ seniau ver˛ėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiam¹ ba˛nyči¹, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais.

Daugaiusia barbarizmų yra atėjź i kaimynų slavų – i baltarusių: gadynė; i lenkų: kolioti, plėmas. Yra imta taip pat i rusų kalbos, ypač naujasiais laikais – sovietmečiu: kūrtkė, nakleika, univermagas, skladas, ukolas. Neretai neaiku, i kurios kalbos ˛odis imtas, nes keliose jis tas pats.

Dalis barbarizmų yra i germanų kalbų: bikį, biskį, liuosas, balkis, ˛iurstas, buterbrodas, pricas, zelcas.

Dabar daug nevarotinų svetimybių plūsta i Vakarų – ypač i anglų kalbos. Jeigu ˛urnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vien¹ jų toleruoja kaimynų kalbos, tai bando juos laikyti tarptautiniais ˛od˛iais, nors da˛niausiai jie nėra tokie.

Barbarizmai ir kalbos dalys. Barbarizmai gali būti ne viena kalbos dalis. Da˛niausi barbarizmai yra daiktavard˛iai. I kaimynu į Lietuva patekźs koks buities daiktas, drabu˛is, apavas, valgis da˛niausiai atsineė ir svetim¹ pavadinim¹: bantas (= kaspinas, petelikė), baranka, baronka (= riestainis), barchatas (= aksomas), basanokės (= basutės), blicas (= blykstė), bliūdas (= dubuo), bonkė (= butelis), britva (= skustuvas), bulka (= batonas), drata (= viela), fara (= ˛ibintas), guzikas (= saga), l¹stai (= plaukmenys), papkė (= aplankas), vailokai (= veltiniai), paklis (= glaistas), tapkės (= lepetės), ˛ilka (= valas). Svetimų daiktavard˛ių pasitaiko ir, pavyzd˛iui, nusakant giminystź: baba (= senelė), ciocė (= teta), vogeris (= svainis), tai pat įvardijant įvairius kitokius dalykus: kazarma (= kareivinės), mazolis (= nuospauda), miera (= dydis, numeris)

Kur kas ma˛iau barbarizmų būdvard˛ių ir jų vedinių: biednas (= neturtingas), brudnas (= purvinas, murzinas, nevarus), durnas (= kvailas), kūdas (= liesas), ry˛as (= rusvas, rusvaplaukis).

Yra barbarizmų veiksma˛od˛ių ir jų vedinių: bujoti (= veėti), daboti (= saugoti, pri˛iūrėti), fundyti (= vaiinti, dovanoti), kavoti (= slėpti), mieroti (= matuoti), mysliti (= m¹styti).

iek tiek barbarizmų yra įvarių nekaitomų ˛od˛ių: apart (= be, kartais), jo (= taip), nu (= na), vot (= tai).

Barbarizmų keitimas. Barbarizmai labia kenkia kalbos grynumui, yra rykios klaidos. Kad ˛odis barbarizmas, paprastai nustato ir pakaitų pasiūlo kalbininkai. Da˛niausiai savų lietuvkų pakaitų randame tarmėse: itaip pečius pakeistas krosnimi. Trūkstam¹ barbarizmo pakait¹ sukurdavo ir kalbininkai: pavyzd˛iui, labia greitai prigijo Jono Jablonskio pasiūlytas naujadaras degtukas vietoj vartoto barbarizmo sierčikas.

Nevartotini netaisyklingi vertiniai

Vertinys – tai ˛odis ar ˛od˛ių junginys, sudarytas kitų kalbų pavyzd˛iu. Vertiniai gai buti taisyklingi ir netaisyklingi. Taisyklingi vertiniai neprietarauja lietuvių kalbos ˛od˛ių darybos ar ˛od˛ių junginių sudarymo polinkiams, jie bendrinėje kalboje da˛niausiai neturi lygiaverčių atitikmenų. Pavyzd˛iui. Taisyklingas vertinys yra ˛odis įtaka. Jis padarytas pagal kitų kalbų atitinkamų ˛od˛ių pavyzdį.

Netaisyklingi vertiniai yra tokie, kurie neatitinka lietuvių kalbos ˛od˛ių darybos ar ˛od˛ių junginių sudarymo polinkių ir bendrinėje kalboje turi atitikmenų. Įsidėmėtini ie jokiame kontekste nevartotini vertiniai: apystova, gerbūvis, įstamdavys, įstamdavystė, isireikti, laisvanoris.

Da˛niausiai daromos leksikos klaidos

Priedėlių vatojimo klaidos

Priedėliniai daiktavard˛iai ir būdvard˛iai paprastai vartojami taisyklingai. Svetimų kalbų įtakai labiau pasiduoda veiksma˛od˛ių priedėlių varosena. Tam prielaidas sudaro priedėlinių veiksma˛od˛ių reikmių gausumas

Norminiai priedėlių vediniai da˛niausiai atsiranda dėl priedėlių painiojimo ir nelietuviskos kilmės priedėlių vartojimo.

Priedėlis ap- netinka ten, kur reikia priedėlio i-, su-, u˛-, pvz., Ar jau apmokėjai u˛ but¹?

Priedėlis at(i)- nevartojamas, kur reikia priedėlio i-, pa-, par-, per-, su-.

Priedėlio i- nereikia, kai ˛odis gali būti vartojamas be priedėlio arba, kur reikia priedėlio pa-, su-.

Priedėlis pa- nevartojamas, kur reikia priedėlio ap-, i-, pri-, su-.

Priedėlis per- netinka vietoj priedėlio at- ir su-.

Priedėlis pra- nevartojamas, kur reikia priedėlio į-, i-, nu-, pa-, u˛- arba priedėlio visai nereikia.

Priedėlis pri- nedera vietoj priedėlio at-, į-, su-.

Priedėlio u˛- negalima painioti su priedėliais ap-, at-, į-, pri-, su-.

Viena i did˛iausių priedėlio vartojimo klaidų yra vartojimas slavikos kilmės priedėlio da-, nedabėgo, dadėk ir panaūs.

Netaisyklingi ˛od˛iai su priesagomis

Priesaga	Klaidinga vartosena	Pavyzd˛iai
-tojas, -ėjas	Įrankis, prietaisas	Dėmių valytojas ( valiklis)
-ikis(asm. pagal gyv. viet¹)	Profesija	Dvasikija (= dvasininkija)
-ietis	Profesija, tautybė(tam tikrais atvejais)	Brazilietis(= brazilas)
-uotas	Vidinė įpatybė	Nervuotas (= nervingas)
-iniai	Su prieveiksmiais	Fiziniai (= fizikai)
-uoti	Painiojamos reikmės	Įkainavo nam¹ (= įkainojo
-ukė	Vedinių darymas i skaitvard˛ių	Penkiukė ( penketas)
-inėti, -dinėti	Veiksmo eigai ˛ymėti	Nusirenginėti ( rengtis)
-ikas	Tautybei, priklausomybei reikti, tarptautiniai ˛od˛iai	Modernikas (= modernus)

Ivados

Lietuvių kalba viena seniausių ilikusių pasaulio kalbų, nuejo sunkų keli¹. Daugelį metų lenkinta, rusinta ji iliko. Tačiau norint isiugdyti atsaking¹ po˛iūrį į gimt¹j¹ kalb¹ ir jos kultūr¹, gebėti taikyti bendr¹siais ir praktines raybos, kirčiavimo taisykles, atpa˛inti netaisykling¹ ˛od˛io vartojimo atvejį, tobulinti nekam¹j¹ ir oficiali¹j¹ kalb¹ visų pirma savo kalb¹ reikia gerbti ir mylėti.

Apraźs būdingiausias lietuvių kalboje vartojamas leksikos klaidas ir tinkamus vartojimo pavyzd˛ius: vartotina svetimoji leksika, nevartotini skoliniai (barbarizmai); nevartotini netaisyklingi vertiniai,galiu padaryti toki¹ ivad¹:

lietuviu kalbos taisyklingas vartojimas turi būti skatinamas net ir kasdieniniame gyvenime;

turime atsisakyti neteisingų ˛od˛ių varojimo;

˛inios apie kalbos kultūros klaidas turi būti nuolat plečiamos.

Literatūros s¹raas

Gavenauskienė D., Kerienė O., Leonavičienė V., Vėtienė E. Kalbos kultūros vadovėlis. Vilnius, 2001

Lietuvių kalbos ˛inynas. Kaunas: viesa, 2000

ukys J. Kalbos kultūra visiems. Kaunas: viesa, 2003

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2429
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/262/Leksikos-klaidos44996.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/262/Leksikos-klaidos44996.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/262/Leksikos-klaidos44996.php">Leksikos klaidos</a>

Leksikos klaidos

literatūra

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: