Ekonomikos ir vadybos studijø ávadas(kursinis)

Turinys

Ávadas

Vadybos mokslas atsirado tik XX a. pradžioje. Pirmieji darbai, skirti racionalizuoti darbo ir valdymo organizavimà pasirodë JAV, nes kaip tik èia susiklostë palankiausios sàlygos formuotis gamybos valdymo problemoms ir jø sprendimo poreikis. Taigi, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios sandûroje pradeda formuotis valdymo mokslinë samprata. Pirmàjà mokslinæ valdymo koncepcijà (MVK) suformulavo Teiloras, Grantas ir Džilbertas. Jie stengësi žmones priversti dirbti organizacijos labui ir tam tikslui kûrë procedûras, kaip geriau atlikti darbus, kontroliuoti jø eigà, kaip skatinti žmones geriau dirbti. Teiloras suformulavo pirmuosius valdymo organizavimo principus.

Klasikinës administracinës valdymo mokyklos bûdingas bruožas organizavimo problemø tyrimas. Jos pradininkai prancûzø mokslininkas Anri Fajola. Jis pirmasis universalø valdymo procesà suskaldë á atskiras funkcijas: planavimà, koordinavimà ir kontrolæ. A. Fajola sukûrë ir administravimo doktrinà, kurios principai yra aktualûs ir šiandien.

Žmogiškø santykiø mokykla 1930-1950m . Vienas šios mokyklos kûrëjø: Harvardo universiteto profesorius Eltonas Meijo. Jis árodë, kad žmogaus poelgius gamyboje nulemia ne tik ekonominiai svertai, pinigai, bet ir moraliniai: tarpusavio santykiai, aplinka, vadovø požiûris á dirbantájá, psichologinis klimatas ir kt.

Po 1950m. pradëjo formuotis naujoji valdymo mokykla (NVK) arba kiekybiniø metodø mokykla. Ši mokykla remiasi taikomosios matematikos teikiamomis galimybëmis rengiant vadybos sprendimus.

Pirmasis Lietuvoje vietoj sàvokos „menedžmentas” pradëjo naudoti žodá „vadyba” V.A.Graièiûnas (1889 – 1952) gimæs JAV, Èikagoje, lietuviø šeimoje. JAV ásigijo specialybæ, pradëjo domëtis verslo organizavimu, vadyba. Jis pirmasis pasaulyje matematiškai árodë optimalø vadovo pavaldiniø skaièiø.

Paskutinis XX amžiaus dešimtmetis Lietuvai ypaè reikšmingas tiek politiniu, tiek visuomeniniu, tiek ekonominiu požiûriu. Lietuva pasuko visuomenës demokratizavimo keliu, tvirtai orientuojasi á rinkos ekonomikà. Todël reikia esminës politinio, visuomeninio ir ekonominio gyvenimo pertvarkos. Turi bûti derinamas pažangus Vakarø šaliø patyrimas su Lietuvoje susiformavusiomis tradicijomis ir aplinka. Tai verèia ieškoti naujø šaltiniø efektyvumui didinti visose srityse: kuriant naujus gaminius, diegiant pažangià technikà, technologijà, organizuojant darbà ir valdymà.

1. Vadybos specialistø kvalifikacinë charakteristika,

darbo sritys ir rizika

Vadyba suprantama kaip nepertraukiamas procesas, nes darbas, kuris atliekamas siekiant iškeltø tikslø, yra visuma veiksmø, pasirinktø remiantis informacija apie objektà ir turinèiø tikslà palaikyti arba pagerinti jo funkcionavimà, atsižvelgiant á esamà padëtá. Vadybininkas – žmogus, kuris organizuoja konkretø darbà, vadovaujantis šiuolaikiniais metodais. Jo darbo objektas yra informacija apie organizacijos aplinkà, veiklà, organizacijos nariø sugebëjimus ir norus, o jo darbo produktas yra vadybos sprendimas, nurodantis ir norimà rezultatà – tikslà ir priemones tam tikslui pasiekti, ir bûdus sužadinti pavaldiniø aktyviai veiklai to tikslo siekti. Vadybos sprendimas yra ta pagrindinë vadybos specialisto darbo dalis, iš kurios susidaro visa daugiakryptë ir ávairiapusë vadybos veikla. Vadybos specialistai turi gerai suvokti vadybos sprendimo esmæ bei ávaldyti racionalius jø sprendimo bûdus. Kuo toliau, tuo labiau didëja vadybos sprendimø reikšmë, kartu ir atsakomybë už jiems patikëtø žmoniø veiklos rezultatus bei vis didëjanèiø materialiniø vertybiø panaudojimà. Kiekviena organizacija, pradëdama veiklà, užsibrëžia tikslà, t.y. konkretø, galutiná organizacijos bûvá arba siekiamà rezultatà ir paprastai jø bûna ne vienas. Taigi visø organizacijos tikslø viršûnëje atsiranda paskirtis – misija. Turint paskirtá, remiantis smulkesniais marketingo tyrimais ir savo galimybiø analize, numatomi ilgalaikiai, arba strateginiai, tikslai. Pagal tikslus sukuriama organizacinë struktûra, nustatomos užduotys ir uždaviniai, o jø vykdymui numatomos konkreèios technologijos, kurios maksimaliai turi padëti organizacijai siekti nustatytø tikslø.

Vadovavimà bûtina traktuoti kaip ciklà, susidedantá iš konkreèiø vadybinio darbo srièiø, vadinamø valdymo funkcijomis, kurios sudaro vieningà bendrà procesà, tai: planavimas, organizavimas, motyvacija ir kontrolë.

1 pav. Valdymo funkcijos

Vadybininkas privalo atsižvelgti á susidariusià padëtá ir veikti prognozuodamas ávykius. Prognozavimo tikslas – sumažinti situacijas, kurioje yra arba gali atsidurti organizacija, neapibrëžtumà, kurá didele dalimi lemia išorinës aplinkos veiksniai. Prognozavimo darbas brangus “malonumas”, bet be prognozavimo ateityje nebus galima išsiversti, nes jo rezultatai yra svarbiausieji duomenys kitai vadybos funkcijai – planavimui vykdyti. Planavimas yra nepertraukiamas ir nuolat kintantis procesas – vienà ciklà keièia kitas ir juo rûpintis reikia pastoviai. Planavimas formuoja bazæ tam, kad bûtø realizuoti organizacijos planai (organizuoja sistemos struktûrà, sukuria aparatà, kuris dirbs šitoje bazëje), o organizavimas, kaip valdymo funkcija, formuoja darbinæ struktûrà, kurio pagrindinis komponentas yra žmogus. Ilgalaikiai planai apima visus ámonës veiklos aspektus, kurie ávertina ir esamus, ir bûsimus numatomus ekonominius, socialinius ir techninius faktorius. Tai yra nenutrûkstamo planavimo procesas ir jis atspindi naujà màstymà apie ateitá. Tai yra daugiau negu komercinës veiklos prognozë išaiškinant vystymosi tendencijas ir kryptis.

Nuo vadybininko kvalifikacijos didele dalimi priklausys organizavimo funkcijø vykdymas ir pagrindiniø jø principø: perskirstyti išteklius ir žmones darbo procese, numatyti jø funkcijas, konkreèias užduotis, aprûpinti juos viskuo, ko reikia darbui, pasirûpinti savalaikiu paruošiamøjø darbø atlikimu, darbø kokybës užtikrinimu; darbø saugos garantavimo, laikymosi.

Á vadybininko funkcijas áeina kontrolës funkcija, kurios tikslas – nustatyti, kaip laikomasi sudarytø veiklos planø ir organizaciniø sprendimø. Kontrolës metu nustatomi nukrypimai nuo pasirinkto organizacinio modelio, analizuojami nukrypimø priežastys ir rengiami pasiûlymai nukrypimams pašalinti. Svarbu, kad laiku bûtø sužinota apie esamus nukrypimus.

Labai svarbu, kaip objektyviai bus ávertinti tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai ir kaip priimti sprendimai paveiks visà organizacijà. Vidinës aplinkos veiksniai – tai strategijos tikslai, struktûra, uždaviniai, technologija, procesai, kultûra ir dirbantieji žmonës. Prie išorinës aplinkos veiksniø priskiriama: ekonominë, politinë šalies padëtis, visuomenës, mokslo išsivystymo lygio. Vadybos

specialisto veiklà átakojantys veiksniai pavaizduoti 2 paveiksle.

2 pav. Vadybos specialisto veiklà átakojantys veiksniai

Galima išskirti specifines vadybinio darbo ypatybes:

1. Valdymo aparato darbuotojø protinis darbas, kurá sudaro trys veiklos rûšys:

Organizacinë-administracinë ir auklëjamoji (informacijos priëmimas bei perdavimas, sprendimø perdavimas vykdytojams, vykdymo kontrolë),

analitinë ir konstruktyvi (informacijos suvokimas ir reikalingø sprendimø priëmimas

informacinë-techninë (mokymo, apskaitos ir dokumentuotos formaliai loginës operacijos);

dalyvavimas kuriant materialines vertybes tarpininkavimo pagalba (naudojant kitø žmoniø darbà);

veiklos objektas – informacija;

darbo priemonës – organizacinë ir skaièiavimo technika;

darbo rezultatas – vadybiniai sprendimai.

Atsižvelgiant á funkciná vaidmená valdymo procese išskiriami vadovai, specialistai ir pagalbinis personalas. Vadovai priima svarbiausius organizacinës veiklos sprendimus, nukreipia ir koordinuoja žemesniøjø grandžiø darbà. Specialistai atlieka vadybiniø sprendimø priëmimo ir realizavimo funkcijas. Pagalbinis personalas (techniniai darbuotojai) teikia informacijà valdymo aparatui.

Vadybininkai klasifikuojami ir pagal kitus požymius, taip pat iš dalies pagal jø vadovaujamø kolektyvø sudëtá bei profilá, pagal valdymo sistemoje užimamà vietà ir lygá. Šie požymiai nustato, ar vadovas gali bûti aukšèiausiojo, vidutiniojo ar žemiausiojo lygio.

Atsakomybë už svarbø organizaciná sprendimø priëmimà sunki našta. Sprendimo priëmimas psichologinis procesas ir pagrysti tam tikrais vertinimais, tai pasirinkimas kurá lemia žinios ar sukaupta patirtis. Svarbu organizacijà nagrinëti sistemiškai ir nustatyti sprendimo pasekmes visoms jos dalims. Kad iš galutinio tikslo jis bûtø geriausias, sprendimø priëmimo situacijas skirstomos pagal skalæ, nuo tikrumo iki netikrumo. Tikrumas, kai žinomas tikslas, tiksli, ávertinama ir patikima informacija apie visø svarstomø alternatyvø rezultatus. Rizikuojama tuomet, kai negalima numatyti alternatyvaus rezultato, bet turima pakankamai informacijos nuspræsti tikimybei. Netikrumas yra tada, kai mažai arba nieko nežinoma apie alternatyvas ar jø pasekmes. Pagal tai kokia rizika bûdinga vadybos darbuotojui jie skirstomi: atsargios, dràsios ir tarpinës rizikos. Išskiriamos tokios rizikos rûšys:

Pagal atsiradimo šaltiná susijusá su ekonomine – ûkine veikla, su konkreèiu asmeniu, gamtos reiškiniais, politiniais motyvais ir t. t

Pagal netikëtumà reklamacija, baudos, technologijø gedimai, informacijos nutekëjimai, vadovo pasikeitimas, konkurentø atsiradimas ir t. t.

Rizika mažinama šiomis kryptimis:

Nustatant rizikos atsiradimo vietas, priežastis ir šaltiná;

Iš anksto numatant nepageidaujamø reiškiniø atsiradimà ir jø átakà firmos veiklai;

Bet kuriuo metu turint parengtas priemones rizikai sumažinti;

Sudarant rizikos mažinimo veiksmø planà.

2. Vadovø darbo stilius, reikalavimai vadovams

Spræsdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius valdymo uždavinius, vadovas veikia kaip valdomosios ir valdanèiosios sistemos organizatorius. Dirbti minëtàja kryptimi reikia atitinkamos vadovo kvalifikacijos: šiuolaikinëmis sàlygomis vadovas ne tik pareigybë – tai ypatinga profesija. Dël informacijos gausos, daugybës sprendimø variantø reikia perprasti šiuolaikinæ skaièiavimo technikà, išmanyti matematinius metodus, valdymo sprendimø priëmimo procedûras.

Vadovas – tai žmogus, galintis priimti sprendimus pagal savo kompetencijà ávairiose jam patikëto kolektyvo veiklos srityse, atsakingas už valdomo padalinio veiklos rezultatus,veikiantis jam patikëtà kolektyvà specifinëmis vadovavimo priemonëmis.

Ûkiniai vadovai skiriasi pagal darbø sudëtá. Jie skirstomi á linijinius ir funkcinius. Linijiniai vadovai atsakingi už gamybiniø padaliniø veiklà, funkciniai – tik už tam tikros valdymo funkcijos vykdymà.

Vadovø klasifikavimo pagal darbo profilá kriterijus yra konkreèios valdymo funkcijos: paruošimo, gamybos, tyrimø ir plëtros, realizavimo, finansø, apskaitos, personalo ir kitø srièiø valdymas.

Toliau vadovai skirstomi pagal valdymo lygá – rangà. Priimta skirti žemutiniojo valdymo lygio,vidutinio, aukštesniojo ir aukšèiausiojo lygio vadovus.

Valdymo lygiai ir jiems priklausanèiø darbuotojø kompetencija pavaizduota 3 paveksle.

Konkreèiø darbø mastas priklauso nuo valdomo objekto dydžio, specializacijos lygio, o ypaè nuo vadovo hierarchinio lygio. Galima teigti, kad aukšèiausiojo lygio vadovai, ypaè linijiniai, daugiau vadovauja, o žemesniojo lygio vadovai, ypaè funkciniai, daugiau dirba kaip specialistai. Be to, kuo aukštesnis lygis, tuo dažniau reikia spræsti perspektyvines, raidos problemas, o ne operatyvinius klausimus.

3 paveikslas

Valdymo stilius – tai vadovo poveikio bendradarbiams bûdas, kryptingai valdant jø elgsenà ir sudarant palankiausias sàlygas užtikrinti veiklos efektyvumà. Skiriami tradiciniai ir naujieji valdymo stiliai:

Tradiciniai valdymo stiliai yra autoritariniai. Ásakymu tiksliai nurodoma, kà, kada ir kaip reikia padaryti. Vadovas priima sprendimus, pavaldiniai tam neturi didesnës átakos, jie tik sprendimus pripažásta ir vykdo. Valdyti šiuo stiliumi reikia stiprios vadovo asmenybës bei charakterio ir gero profesinio pasirengimo.

Tradiciniams valdymo stiliams priklauso:

Charizmatinis valdymo stilius, jis remiasi asmens spinduliavimo jëga. Galima teigti, kad vadovas šiuo atveju pasižymi tam tikra hipnozës jëga . Charizmatiniam vadovui bûdingas sugebëjimas užkrësti kitus savo energija, puiki laikysena, geras charakteris, retoriniai gabumai.

Patriarchaliná valdymo stiliø galima palyginti su valdymu šeimoje, remiantis tëvo – motinos autoritetu. Šiandien já galima taikyti mažose ámonëse, taèiau bûtina sàlyga, kad patriarchas tikrai bûtø vertas to autoriteto, kuriuo jis mëgina naudotis. Šio stiliaus privalumas tas, kad rûpinamasi savo bendradarbiais net tada, kai jie negali dirbti.

Autokratinis valdymo stilius, kaip ir patriarchalinis, yra grástas besàlygišku vadovo autoritetu, taèiau jis rûpinasi savo bendradarbiais tik tiek, kiek jie yra naudingi. Šis stilius šiandien yra netaikytinas, nes vadovaujant šiuo stiliumi negalima iki galo panaudoti pavaldiniø potencialo, kyla pasipriešinimas vadovo diktatui.

Biurokratinis stilius taip pat autokratinis stilius, skirtumas tik tas, kad žodinis vadovo nurodymas pakeièiamas ástatymais, ásakymais, reglamentais, standartais. Taip sumažinamas valdomos sistemos lankstumas.

Prie naujø valdymo stiliø priskirtini kooperatinis kitur vadinamas-demokratiniu ir laisvasis - liberalus valdymo stilius.

Kooperatiniame valdymo stiliuje bendradarbiai traktuojami kaip partneriai. Šis valdymo stilius labai aktyvina darbuotojus, skatina atsiskleisti jø potencialui, realizuoti augimo siekius. Vienas iš svarbiausiø šio valdymo stiliaus bruožø yra tas, kad darbuotojai átraukiami á valdymà. Dël šiø priežasèiø kooperatinis valdymo stilius geriausiai atitinka šiuolaikines sàlygas, o trûkumas – kad sprendimui priimti reikia daugiau laiko, jie dažnai nepakankamai kryptingi. Taip atsitinka dël to, kad išsiaiškinti nuomoniø skirtumus visada reikia laiko. Derinant atskiras nuomones, dažnai negalima priimti kryptingo sprendimo, jis dažniausiai bûna kompromisinis.

Laisvasis valdymo stilius. Iš viso atsisako reglamentuoto valdymo. Šiam valdymo stiliui bûdingas minimalus vadovo kišimasis á pavaldiniø veiklà. Darbuotojas pats sprendžia, kà ir kaip daryti. Šis lygybës principas gali privesti prie áprastø darbo santykiø iškraipymo, tik aukšto sàmoningumo ir profesinio lygio kolektyvuose jis gali pasiteisinti, pavyzdžiui, projektuotojø grupëje.

Valdymo stilius nëra subtilus, jis gali keistis atsižvelgiant á:

situacijà normali ar kritinë

bendradarbius iniciatyvûs – inertiški, kûrybingi – pasyvûs

vadovø orientacijà autokratai – demokratai

Reikia pripažinti, kad kiekvienas valdymo stilius turi savo privalumø ir trûkumø. Visø kritikuojamas autokratinis valdymo stilius yra nepakeièiamas kritinëje situacijoje, kai reikia žaibiškø sprendimø; taikant kooperatiná stiliø, sprendimai priimami ne iš karto. Ypaè svarbu suvokti lankstaus požiûrio vadovavimà svarbà.

Pagrindiniai vadovavimo stiliaus modeliai grindžiami prielaida, kad kiekvienam vadovui rûpi du svarbiausiai dalykai:

pasiekti rezultatø orientacija á užduotá

tarpusavio santykiai orientacija á žmones

Organizacijos sëkmæ labai lemia sveika vadovo asmenybë. Vadovo poreikiai, savybës ir kompetencija yra sudëtingi, bet ávardinami.

Pirma. Asmenybës nuostatos yra pagrástos vertybiø sistema, kuri nusako, ko žmogus siekia. Kiekvienas vadovas pasirenka, kaip ir kà daryti. Tai, kas vadovui atrodo svarbu ir teisinga, turi didelës átakos ir jo, ir pavaldiniø gyvenimo kokybei. Vadovui, kuriam neaiškûs prioritetai, veiklos prasmë bei vertybës, neturi tvirto savo veiksmø pagrindo, linkæ priimti spontaniškus, vienadienius sprendimus, taip užprogramuodami nesëkmingà veiklà.

Antra. Tai kompetencija bei sugebëjimas. Kompetencija – tai žiniø ir ágûdžiø derinys bei sugebëjimas juos pritaikyti konkreèioms aplinkybëms. Dabartiniu metu tyrëjai akcentuoja ir darbingumo bei fizinæ kompetencijà, kuri apima fizinio atsparumo, atsparumo stresams bei sveikatingumo ugdymo ágûdžius darbo sëkmingumui didinti.

Treèia. Ážvalgumas. Efektyvus vadovas intuityviai ir sistemiškai tiria aplinkà, ieško išeities iš sudëtingiausiø situacijø, analizuoja begalæ informacijos, ieškodamas potencialiø susitikimo su nauja rizika srièiø. Vadovui bûtinas probleminis màstymas, gebëjimas matyti tobulëjimo galimybes. Norëdamas išplëtoti ážvalgumà, vadovas turi priimti pasaulá, kaip nuolat besikeièiantá, mokytis sisteminio požiûrio, ypaè taikydamas vientisumo bei visapusiškumo principus.

Ketvirta. Vaizduotës ágûdžiai. Efektyvûs vadovai turi vizijà, kuri yra pastovi ir nuosekli, bei moka perduoti, ákvëpti,sutelkti kitus jai ágyvendinti. Žmonës nori dirbti organizacijose, kurios turi didelës struktûros vizijà.

Penkta. Padaryti aiškià vertybiø sistemà ir ákvëpti jai gyvybæ. Bendromis vertybëmis nusakoma: pagrindiniai organizacijos tikslai, bûdai šiems tikslams pasiekti,pagrindinës darbuotojø pareigos organizacijoje, elgesio bûdai, reikalingi efektyviam vaidmens atlikimui.

Šešta. Ágalinimo ágûdžiai. Valdžia turi bûti dalijamasi. Valdžios pagrindai – tai ne tik priešingos svarstykliø lëkštës, bet tarpusavio parama siekiant bendro tikslo. Tokie vadovai tiki žmonëmis. Jie stiprios asmenybës, taèiau jautrûs kitiems, ákvëpia pavaldiniø entuziazmà, tikëjimà, lojalumà.

Septinta. Savæs supratimo ágûdžiai. Asmenybë yra tokia, kokià pati save sukuria. Kiekvienas turime savojo “Aš” vaizdà. Tai mûsø nuomoniø apie save sistema, kurià mes sukuriame veikdami, bendraudami. Ši sistema lemia asmenybës vientisumà ir reiškiasi savæs vertinimu, savigarba, tikëjimu savo sëkme. Vadovas, susidaræs realø ir adekvatø savo “Aš” vaizdà, siekia partneriško ir konstruktyvaus bendravimo. Žmogus sugeba suprasti kità žmogø tik tiek, kiek moka ir gali suprasti save

3. Kolektyvo socialinis-psichologinis klimatas

Tik gimæs žmogus iš karto patenka á organizacijà – šeimà. Toliau – visas žmogaus gyvenimas – kelionë per ávairiausias organizacijas: vaikø darželis, mokyklos ir t. t. Kadangi kiekvienas žmogus didžiàjà laiko dalá praleidžia organizacijose, jam tiesiog bûtina suvokti tiek organizacijø gyvavimo pagrindinius reiškinius, tiek vadybos darbo esminius bruožus.

Grupë organizacijoje atlieka ir socialines bei psichologines funkcijas, nes darbas grupëje sudaro sàlygas jos nariams ágyvendinti savo visuomeninius ir psichologinius poreikius: (draugystës, paramos, pagalbos); grupë padeda savo nariams išlaikyti savigarbos jausmà, nes pats darbas, jo rezultatai gali bûti žmogaus vertinimo kriterijai bei saviraiškos priemonë; darbas grupëje mažinama nesaugumo, nerimo, bejëgiškumo jausmus; grupë padeda savo nariams išspræsti problemas; grupë padeda pažinti gyvenimo tikrovæ, nes žmogus grupëje susiduria su požiûriø, nuomoniø, vertybiø bei interesø ávairove. Gerai suformuotø ir vadovaujamø grupiø veikla efektyvi ir naudinga tiek grupës nariams, tiek organizacijai, tiek visuomenei.

Në viena organizacija negali funkcionuoti be jos darbuotojø sàveikos. Jos veiklos rezultatai priklauso nuo tos sàveikos kokybës. W. G. Bennis ir kt. teigia, jog visi asmeniniai tarpusavio santykiai pasižymi mažiausiai vienu iš keturiø tikslø:

socialiniø realijø formavimas (mažø mažiausiai – tikslaus savo ávaizdžio);

jausmø išreiškimas bei emocinis kontaktas su aplinkiniais;

átaka kitø elgesiui iki visiško pakeitimo

dalykiniai tikslai.

Formaliai vadovà turi dominti tik dalykiniai žmoniø tarpusavio santykiai. Taèiau verslui svarbûs visi keturi tikslai. Veikdami kompanijos tikslais organizacijos žmonës stengiasi ásitvirtinti , nustato emocinius ryšius su kolegomis, bando paveikti kitø elgesá. Socialiniø vaidmenø ir asmeniniø santykiø išsiaiškinimui bûtinas bendravimas.

Kiekvienos organizacijos veiklai bei palankiai atmosferai joje bûtinas keitimasis žiniomis ir emocijomis. Abipusis ryšys ágalina patikslinti informacijà bendraujant su kolegomis ir vadovais. Abipusiai kontaktai su kolegomis glaudesni, efektyvesni už santykius su vadovais. Taèiau ypaè svarbûs abipusiai kontaktai su vadovu, nes taip žmogus formuoja organizacijai priimtinà nuomonæ apie save. Jei valdinio padëtis neleidžia klausinëti vadovo ir išsiaiškinti neaiškumus, bendravimas gali taip sutrikti, jog nepadës pasiekti pagrindinio tikslo.

Jei vadovas nepripažásta dvipusiø kontaktø, gali netekti galimybës gauti informacijos, reikalingos geresniam darbui. Jei pavaldiniai bijo ar neturi galimybës pasakyti , kad nesuprato užduoties, jie atliks jà blogai arba apskritai neatliks. Jei žmogus jauèia, kad su juo elgiamasi netinkamai, taèiau nesiryžta pakalbëti su vadovu, ta nuoskauda labai atsiliepia jo darbui.

Ypaè aktuali yra apskritai žmoniø ir, konkreèiai darbuotojø, organizacijos grupiø bei paèiø organizacijø suderinamumo problema. Puikus suderinamumas užtikrina darnà grupëje.

Suderinamumas, darna – tai grupës nariø gebëjimas bendrai veikti, optimaliai sàveikauti, tai yra, optimaliai derinti veiksmus. Tarpasmeninis nesuderinamumas – tai vieno žmogaus individualiø-psichologiniø ypatybiø neatitikimas kito žmogaus ypatybëms, t.y. du asmenys pasižymi savybëmis, kurios sunkiai suderinamos ar visai nesuderinamos tam tikromis sàlygomis.

Komplektuojant grupæ veiklai, bûtina atsižvelgti kiekvieno žmogaus individualias psichologines savybes bei á galimus reiškinius, kylanèius tiems žmonëms susibûrus. Bendroje veikloje žmonës turëtø papildyti vieni kitus, t.y. sudaryti vienetà. Veikloje tas tarpusavio papildymas stiprina grupæ, daro jà vertinga, vieninga.

Skiriamos kelios žmoniø suderinamumo rûšys:

Funkcinis suderinamumas – tai žmoniø atitikimas pagal antropometrinius duomenis, pagal aukštosios nervinës veiklos tipà, amžiø, fiziná bei sensomotoriná išsivystymà, ištvermæ, treniruotumà, pasirengimà.

Psichofiziologinis suderinamumas daugmaž vienodas judesiø, reakcijø greitis, informacijos suvokimo ir apdorojimo sparta bei tikslumas, kiti psichofiziologiniai parametrai.

Psichologinis suderinamumas Tai analogiškas situacijø suvokimas, vertinimas, adekvaèios emocijos ir jausmai, panaši vaizduotë bei màstymas, dëmesio savybës, temperamento tipø atitikimas ir kt.

Socialinis – psichologinis suderinamumas. Jo pagrindas – bendri tikslai, interesai, kolegø interesø ásivaizdavimas, požiûriai, ketinimai, pasaulëjauta ir pasaulëžiûra bei ásitikinimai, vertybiø orientacijos, analogiški socialinio elgesio tipai, ávykiø bei kitø asmenø vertinimo atitikimas, bendros tradicijos ir t.t.

Grupës darna – tai mažiausiomis bendraujanèiøjø “sànaudomis” gaunamas didžiausias veiklos rezultatas, o nesuderinamumas – skirtingas požiûris á dalykus, draugiškø santykiø nebuvimas, nepalankumas vienø kitiems. Grupës darnos, susiklausymo kriterijais galima laikyti:

jos veiklos rezultatus;

žmoniø emocines ir energijos sànaudas;

grupës nariø pasitenkinimà darbu, veikla.

Iš visø suderinamumo rûšiø svarbiausias yra socialinis psichologinis suderinamumas, t.y. žmoniø elgesio grupëje tipø sutapimas.

Žmoniø dermë nëra absoliuti. Ji susijusi su konkreèia veikla ar bendravimo sritimi. Didelë darna pasiekiama sàmoningomis pastangomis, siekiant palaikyti normalià atmosferà. tai tinka ir šeimai, ir kiekvienai kitai grupei.

Psichologinæ darnà ir bendrà veiklos sëkmæ lemia pažiûrø bendrumas, veiklos motyvai, optimalios kiekvieno grupës nario psichologinës savybës, žmogaus savikritiškumas ir pakantumas aplinkiniams; individualiø psichologiniø savybiø ávairovë, ágalinanti lyderio išsiskyrimà, visiškas pasitikëjimas vienas kitu, suvokiant savitarpio priklausomumà, maksimalus užimtumas reikiama veikla.

Žmoniø suderinamumas labai priklauso nuo:

grupës ir jos nariø individualiø tikslø bei uždaviniø;

grupës funkcinës struktûros, t.y. nuo žmoniø išdëstymo;

veiklos pobûdžio, t.y. nuo tarpusavio priklausomybës;

darnà lemia žmoniø skaièius;

bendros veiklos laikas;

žmoniø temperamentas;

jø asmenybës tipas;

asmens statusas grupëje;

asmenybës kokybë (koks tai žmogus

Psichologinës darnos greièiau ir lengviau pasiekia grupës, formuojamos iš vienodø gabumø žmoniø; kai grupës nariai laikosi analogiško požiûrio, t.y. turi vienodà socialinæ-psichologinæ kryptá. N. N. Obozov tyrimai parodë, jog 54,3 darbuotojø linkæ nuolat dirbti ta paèia sudëtimi, nes jie ateina dirbti ir privalo gerai uždirbti. Tai jø tikslas ir jie mažiau dëmesio skiria socialinei aplinkai. Todël vertëtø grupes formuoti iš vienodo kryptingumo žmoniø. Psichologinë darna yra vienas iš svarbesniø palankaus socialinio- psichologinio grupës klimato komponentø.

3.1. Psichologinis klimatas grupëje

Psichologinis klimatas yra vyraujantis grupëje emocinis nusiteikimas Psichologinis klimatas – tai žmoniø požiûris á ávykius, reiškinius; tai subjektyvûs vertinimai to, kas vyksta grupëje ir su ja. Klimatas atspindi darbuotojø tarpusavio santykius, jø vertybiø orientacijas, interesus bei moralines normas. Socialinis psichologinis grupës klimatas sudaro ir ásivyrauja bendraujant, veikiant.

Bendraujant išryškëja vidinës žmoniø tarpusavio situacijos: konkuravimas, kolektyvinë atsakomybë, grupës spaudimas ar bendradarbiavimas, sàmoninga ar formali drausmë.

Visos poveikio žmogui situacijos realizuojamos keturiais tarpusavio poveikio bûdais: psichologiniu užkrëtimu, átaiga, pamëgdžiojimu ir átikinëjimu.

Psichologinis klimatas gali bûti palankus ir nepalankus, sveikas ir nesveikas. Palankiam, sveikam klimatui bûdinga:

žmoniø tarpusavio atidumas,

pagarbus požiûris á vienas kità,

tarpusavio supratimas,

grupës susitelkimas, “mes” jausmas,

kiekvieno asmens saugumo jausmas,

emocinë kiekvieno gerovë,

visa tai derinasi su tikràja, vidine drausme, principingumu, atsakomybe.

Negalima tapatinti psichologinio klimato su individø poelgiais, nors jie ir susijæ. Á tai bûtina atsižvelgti. Santykiai grupëje, jø pobûdis veikia socialiná – psichologiná jos klimatà. Tø santykiø suvokimas, jø vertinimas, požiûris á poelgius ir yra socialinis – psichologinis klimatas. Klimatas – nuolatinis atspindys, t.y. subjektyvus derinys. Atspindá visada lemia aibë sàlygø, dalykø. Todël, nagrinëjant socialiná – psichologiná klimatà, bûtina atsižvelgti á mikroaplinkà …….

Makroaplinka (makrostruktûra) – tai visuomeninë – ekonominë formacija, kurioje gyvena ir veikia grupës. Tikrovë, šiandienos ypatybës palieka žymes grupës socialiniame – psichologiniame klimate. Visuomeniniai santykiai persisunkia á visà jos veiklà. Valdanèios organizacijos, vadovai reguliuoja grupiø veiklà, kartu ir jø socialiná – psichologiná klimatà. Valdymo poveikis grupës vadovams ir savivaldai yra nukreipiantis, konkretizuojantis. Valdymo ir vadovavimo principus lemia nuosavybës formos.

Drauge su administracija ir savivaldybe grupiø klimatà veikia bei formuoja ir visuomeninës organizacijos profsàjungos, judëjimai, partijos Grupës klimatà veikia ir jo santykiai su rajono, miesto organizacijomis.

Ámonës, ástaigos mikroaplinka – tai materialinë bei dvasinë terpë. Mikroaplinka – tai grupës funkcionavimo “laukas”. Mikroaplinkos faktoriai, veikiantys grupës socialiná – psichologiná klimatà, yra daiktinë grupës veiklos sfera: technologinës, techninës, higieninës ir kt. sàlygos; taip pat grupiniai reiškiniai ir procesai paèiame pirminiame kolektyve (grupëje): formaliø ir neformaliø ryšiø specifika, žmoniø ir santykiø subordinacija, vadovavimo grupei stilius, žmoniø suderinamumo lygis, veiklos pobûdis.

3.2. Psichologinio klimato veiksniai

Grupës psichologiná klimatà lemia:

darbuotojø vertikalûs bei horizontalûs tarpusavio santykiai,

vadovavimo grupei stilius,

darbo sàlygos konkreèiose darbo vietose,

darbo ir dirbanèiøjø poilsio organizavimas,

materialinis ir moralinis skatinimas.

Santykiams grupëje daug átakos turi vadovas. Bulgaro V. Vièev nuomone, juos lemia vadovo autoritetas ir vadovavimo stilius bei metodai. Psichologiná klimatà veikia vadovo savybës bei grupës nariø individualios asmenybës savybës. Vadovas parenka darbuotojus, juos paskirsto, skatina ir baudžia, organizuoja darbà, auklëja žmones, informuoja juos, formuoja tokias savybes, kurios užtikrina grupës aktyvø, draugiškà, našø darbà bei sudaro teigiamà nuotaikà

Suprantama, kad darbo sàlygos priklauso nuo materialiniø, ekonominiø, organizaciniø veiksniø ir t.t. Taèiau reikia atkreipti dëmesá á spalvø klimatà: raminanèios, dirginanèios, šiltos, šaltos, niûrios it t.t. spalvos; Á garsø klimatà: funkcinë muzika, triukšminga; á šviesø klimatà: šviesos stiprumas, šviestuvø vieta.

Prisimintinas ir posakis: “Gerai dirbantis turi gerai pailsëti”:. Kiekviena organizacija turëtø pasirûpinti savo darbuotojø aktyviuoju poilsiu, rekreacija.

Pastaruoju metu mûsø vadovai ir daugelis darbuotojø pernelyg akcentuoja materialiná skatinimà, nepelnytai menkindami ir apskritai pamiršdami moralines paskatas: jaunam (18-25 metø) pradedanèiam darbuotojui svarbus yra pažintinis skatinimas: nuvykti á kursus, konferencijas, konkursus, sàskrydžius ir pamatyti, pasimokyti, pasirodyti ir t. t.; kurianèiam šeimà (20-30m.) darbuotojui aktualiausias yra materialinis skatinimas; ávaldžiusiam profesijà, pasiekusiam tobulumo joje (25-35m.) žmogui svarbi savirealizacija,pasiekimo, saviraiškos galimybë, pripažinimas; brandžiam darbuotojui (35-45m.) bûtinas komfortas, sàlygos; baigianèiam darbo karjerà asmeniui (45-60m.) materialinis skatinimas.

3.3. Palankaus psichologinio grupës klimato sudarymas

Sukurti palankø psichologiná klimatà grupëje yra vienas sunkiausiø, imliausiø darbui ir pastangoms vadovo veiklos uždaviniø. Optimizuodamas santykius grupëje, vadovas turëtø suformuoti stiprø, sveikà grupës branduolá: tegul tai bus neabejingi grupës tikslams, jos veiklai asmenys, o vëliau tas bûrys plësis.

Svarbu suformuoti ir bendrà grupës vertybiniø orientacijø sistemà, o tai reiškia – pasiekti, kad analogiškus, t.y. grupei ir visai organizacijai svarbius dalykus visi laikytø vertybe, dorybe (sëkmë turi bûti brangi kiekvienam grupës nariui; svarbiausiø visuomeniniø reiškiniø vertinimas turëtø bûti analogiškas, gal net indentiškas). Vadovas turëtø stengtis, kad grupë palaipsniui virstø komanda, t.y. kad visose veiklos srityse žmonës dalyvautø vienoda proporcija, kad visiems grupës gyvenimas bûtø vienodai svarbus. Jei vadovas nuo kokios nors pareigos darbuotojà atleidžia, daro jam išimtá, reikëtø informuoti grupæ apie tai, nes žmonës vieni kitus stebi, mato ir daro subjektyvias išvadas, kurios tik blogina klimatà. Labai svarbu darbams, ávairioms užduotims, net pramogoms žmones skirstyti pagal temperamentà, charakterá, áproèius bei poveiká vienas kitam. Kiekvienoje grupëje turëtø jaustis sveika konkurencija, ambicijos, bet jos neturi peržengti padorumo ribø, gadinti žmogiškuosius santykius.

4. Aukštojo mokslo sistema užsienio šalyse

Politinis Lietuvos valstybës pripažinimo siekis buvo neatsiejamas nuo akademinio pripažinimo tikslø. Vienas iš pirmøjø uždaviniø buvo plëtoti bendradarbiavimà su Europos Taryba, UNESCO ir Europos Sàjunga siekiant padëti Lietuvos mokslo ir studijø institucijoms integruotis á Europos ir pasaulio akademinæ bendrijà, palengvinti asmenø judëjimà, užtikrinant jø teises dirbti ir studijuoti.

Akademiniam pripažinimui skirtos penkios Europos Tarybos konvencijos, kitaip vadinamos Europos konvencijomis. 1999m. rugsëjo duomenimis, prie Europos konvencijos buvo prisijungusios 36 valstybës. Lietuva ratifikavo šià konvencijà 1997 metais.

Europos universitetø asociacija (CRE) vienija 426 Senojo žemyno universitetus iš 42 šaliø.. Asociacijos nariai yra trys Lietuvos aukštosios mokyklos: Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetai. Ši asamblëja rengiama kas ketveri metai ir sprendžia svarbiausius Europos universitetø klausimus, numato perspektyvà, atsiskaito už atliktus darbus ir renka naujà vadovybæ. 1998m Generalinëje asamblëjoje Lietuvai atstovavo VDU rektorius prof. V.Kaminskas ir KTU mokslo prorektorius prof. A.Lukoševièius.

Europos universitetai, per daugelá šimtmeèiø árodæ savo gyvybingumà ir reikšmæ visuomenei, ir šá kartà, tûkstantmeèio pabaigoje, ëmësi dar syká patikslinti savo misijas, atsigræždami á dinamiškas Europos realijas, koreguoti strategijà ir taktikà. Todël svarbiausios Asamblëjos darbo temos buvo universitetø átaka Europos ekonomikai ir kultûrai, universitetø ryšiai su aplinka, jø atskaitomybë.

Bûtina modernizuoti universitetus, pritaikyti juos išaugusioms socialinëms reikmëms, rasti naujus universitetø ryšiø su aplinka modelius. Globalizuotas Europos ámoniø ir socialiniø partneriø tinklas yra labai sudëtinga sistema, kuriai valdyti reikia plataus universitetinio màstymo, gilaus socialinio ir technologinio išprusimo. Globalizacija po truputá išlygins rinkos ir vadybos galimybes visoje Europoje. Išvada: konkurencingumà padidins tik naujas strateginio modeliavimo ir technologijø lygis, naujai màstantys žmonës, kurie gali bûti išugdyti tik universitetuose.

Be abejo, kalbant apie universitetø modernizavimà, nebuvo pamirštos daugelio šimtmeèiø tradicijos. Autonomija bûtina, norint užtikrinti akademinæ laisvæ, kad universitetai bûtø visuomeninës ir technologinës raidos priekyje. Kartu reikalinga ir atskaitomybë socialiniams universitetø partneriams, vyriausybëms, pramonei, kad nebûtø prarastas gyvybiškai svarbus universitetø ryšys su aplinka.

Naujai išrinktojo Europos universitetø asociacijos prezidento prof. K.Edvardso programinëje kalboje ryškëjo XXI amžiaus universitetø vizija. Universitetai, plëtodami dialogà su savo socialiniais partneriais, humanizuodami visuomenæ ir technologijas, turi sustiprinti savo vaidmená visuomenëje, savo struktûrà organizuoti taip, kad sugebëtø keistis, programuoti, per jaunàjà kartà ir mokslinius tyrimus vesti ir šviesti šalis ir regionus, o tarptautinio bendradarbiavimo dëka didinti Europos ekonominá konkurencingumà ir kultûriná savitumà.

Kaip žinome, seniausias Europoje yra Bolonijos universitetas Italija - jam jau 912 metø. Pernai èia vykusiame renginyje Bolonijos deklaracijà pasirašë 29 šaliø ministrai. Tarp jø buvo Lietuvos švietimo ir mokslo ministras K. Platelis. Pagrindinis deklaracijos siekis – sukurti vientisà Europos aukštojo mokslo sistemà, didinti jos gebëjimà konkuruoti tarptautiniu mastu. Dabar rengiamas kitas dokumentas – Prahos deklaracija, nes ji bus pasirašyta Prahoje kitais metais. Ji sieks iki 2010metø sukurti bendrà studijø erdvæ. Bus sukurta bendra moksliniø laipsniø teikimo sistema, kurios pagrindas – bakalauro magistro studijos. Kiekvienoje valstybëje gali bûti savita sistema, taèiau susieta su bendràja. Kuriama erdvë, á kurià šalys ir institucijos ásilies savanoriškai. Ar galime nepaisyti to, kas daroma Europoje? Mûsø Universiteto studijø sistema tam labai artima, nes jà kûrëme 10 metø. Tam pirmieji Lietuvoje ásteigëme moduliø, kreditø sistemà ir šá darbà reikia tæsti. “Mokslas ir technika” 2000. Nr.7-8

Panagrinësime keletà Europos šaliø aukštojo mokslo struktûras.

4.1.Italija

Aukštojo mokslo sistemos apžvalga

Italijos aukštojo mokslo sistema yra binarë. Joje labiau išplëtotas universitetinis sektorius.

Universitetinës studijos. Jos yra trijø ciklø. Trumpalaikës universitetinës arba (pirmojo ciklo) studijos trunka nuo 2 iki 3 metø. Tokios studijos ávestos 1992-1993 mokslo metais. Jos labiau orientuotos á profesinæ veiklà, todël praktika yra sudedamoji trumpalaikiø studijø dalis. Baigus pirmojo ciklo studijø programà gaunamas diplomas ir ágyjamas laipsnis. Šios trumpalaikës programos vykdomos ir universitetuose, ir specialiose mokyklose.

Tradicinës (antrojo ciklo) studijos trunka nuo 4 iki 5 metø. Jø metu studentai ágyja teoriniø žiniø ir dalyvauja moksliniuose tyrimuose. Baigiant studijas, reikia parašyti moksliná darbà ir já apginti. Išlaikius baigiamàjá egzaminà, gaunamas diplomas, kuris suteikia teisæ vadintis dottore, taèiau šis vardas skiriasi nuo dottore di ricerca, kuris ágyjamas baigus doktorantûros studijas.

Á tolesnes universitetines, dar vadinamas treèiojo ciklo, priimami studentai turintys antrojo ciklo baigimo diplomà, tai doktorantûros studijos. Mokslas trunka apie tris metus. Baigus gaunamas diplomas di dottaranto di ricerca.

Neuniversitetinis aukštasis mokslas yra dviejø pagrindiniø krypèiø:

meno studijos dailës akademijos, taikomosios dalës institutai, konservatorijos. Baigus gaunamas tam tikros srities aukštojo mokslo diplomas.

profesinës studijos. Studijø programà sudaro pagrindiniai techniniai dalykai. Praktika turi sudaryti ne mažiau kaip 30-40 procentø visø studijø. Studijø trukmë 2-3 metai.

Teisë á aukštàjà mokyklà ir stojimo sàlygos

Stoti á universiteto pirmojo, antrojo ciklo studijas ir neuniversitetinio tipo aukštàjà mokyklà gali asmuo, turintis vidurinës mokyklos baigimo pažymëjimà ir išlaikæs italø kalbos egzaminà.

Finansinës studijø sàlygos

Italijoje mokslas yra mokamas. Kiekviena aukštojo mokslo institucija nustato mokestá už mokslà, atsižvelgdama á tokius veiksnius: tëvø pajamas, šeimos nariø skaièiø, nepriklausomai nuo studento tautybës. Visiems studentams privalomas socialinio draudimo mokestis.

Akademinis ir profesinis pripažinimas

Italijos universitetai pripažásta užsienio šaliø vidurinio mokslo baigimo diplomus, tame tarpe ir Lietuvos. Italija yra prisijungusi prie UNESCO 1979 metø konvencijos ir pasirašiusi Lisabonos konvencijà.

4.2. Danija

Danijos aukštojo mokslo sistema yra binarë. Ágyti aukštojo mokslo diplomà galima universitetuose ir neuniversitetinëse aukštosiose mokyklose.

Universitetinio lygmens studijø daugumos srièiø pirmasis laipsnis – bakalauro – ágyjamas paprastai po trejø ar trejø su puse metø trukmës studijø. Antrasis – kandidato- po dvejø ar dvejø su puse metø tolesniø studijø. Pusë metø ar metai kandidato studijø skiriama tezëms rengti. Baigus tokias programas ágyjamas pirmasis – kandidato laipsnis. Skirtingai nuo bakalauro tipo studijø programø, medicinos, farmacijos, veterinarijos ir kitø studijø programos yra vientisos ir trunka nuo penkeriø iki šešeriø su puse metø.

Studijos Ph.D. - filosofijos daktaro laipsniui ásigyti trunka trejus metus gavus kandidato laipsná. Jos apima ne tik disertacijos rengimà, bet ir metodinæ pedagoginæ veiklà.

Be áprastø nacionaliniø kvalifikacijø, vis daugiau Danijos universitetø siûlo magistro laipsná. Vienos iš tokiø programø yra dëstomos danø kalba, kitos – anglø.

Neuniversitetinës studijos skirtos konkreèiai profesijai ágyti. Jos yra labai ávairios, trunka nuo dvejø iki ketveriø metø. Baigusiems neuniversitetiniø studijø programà studentams išduodamas diplomas, kur nurodoma tam tikra sritis ar profesija pvz., medicinos sesuo, fizioterapeutas ir pan.

Teisë á aukštàjá mokslà ir stojimo á aukštàsias mokyklas sàlygos

Stojant á aukštàjà mokyklà reikia turëti vienà iš aukštesniosios vidurinio mokslo pakopos baigimo kvalifikacijø: bûti išlaikius aukštesniojo vidurinio mokslo baigimo egzaminus,auk6tesniuosius parengiamuosius egzaminus, auk6tesniuosius prekybos egzaminus ar auk6tesniuosius technikos egzaminus.

Užsienio šaliø pilieèiai, stojantys á Danijos aukštàsias mokyklas studijuoti visà kursà, turi árodyti pakankamai mokantys danø ir anglø kalbas bei turëti atitinkamà Danijoje ágytà stoti bûtinà ar jai lygiavertæ kvalifikacijà. Pavyzdžiui:

šalies, prisijungusios prie Europos konvencijos Nr. 15, vidurinio mokslo baigimo pažymëjimà;

tarptautinio ar Europos bakalauriato diplomà;

JAV vidurinës mokyklos baigimo diplomà, gautà išlaikius tris Advanced Placement tipo egzaminus ar ávykdžius kitas papildomas sàlygas.

Studentas, norintis lankyti aukštesnës pakopos 3-12 mënesiø kursus, kurie sudarytø dalá studijø jo šalyje, gali kreiptis individualiai arba pagal oficialias mainø programas pvz., SOCRATES/ERASMUS ar dvišalius susitarimus. Daug institucijø prieš pradedant studijuoti siûlo intensyvius danø kalbos kursus.

Áprasta sàlyga stoti á Ph.D. programà yra kandidato arba jam prilygstantis laipsnis.

Nors pagrindinë kalba Danijos universitetuose yra danø, vis daugëja Ph.D. programø anglø kalba.

Prieš prašant priimti studijuoti pagal Ph.D. programà, ne Danijos studentas turi susitarti su universiteto mokslininku, kad šis sutiktø bûti programos vadovu.

Danijoje yra labai mažai valstybiniø stipendijø Ph.D. laipsnio siekiantiems studentams iš kitø šaliø, gauti privaèià stipendijà taip pat sunku.

Finansinës studijø sàlygos.

Danijoje mokslas yra nemokamas visiems studijuojantiesiems. Valstybë teikia pašalpas ir paskolas, skirtas gyvenimo išlaidoms padengti ir studijø reikmëms tenkinti.

4.3. Vokietija

Aukštojo mokslo sistemos apžvalga

Vokietijos aukštojo mokslo sistema yra binarë. Vokietijoje yra dviejø tipø aukštosios mokyklos: universitetinio lygio ir neuniversitetinio.

Pagrindinis universitetinio lygio aukštøjø mokyklø ir neuniversitetiniø skirtumas yra tas, kad universitetinio lygio aukštosios mokyklos siûlo labiau teorinës orientacijos studijø programas, o neuniversitetinës teikia pirmenybæ taikomiesiems mokslams: inžinerijos, ekonomikos, socialinio darbo, dizaino studijas.

Universitetinio lygio aukštàsias mokyklas sudaro: tradiciniai universitetai, technikos universitetai, technikos aukštosios mokyklos ir keletas aukštøjø mokyklø, kuriø specializacija – pedagogika, teologija, medicina, veterinarija, menas ir muzika.

Vokietijos aukštojo mokslo sistemoje vyrauja valstybinës aukštosios mokyklos.

Vokietijoje yra trijø pagrindiniø tipø studijø programos:

studijos, baigiamos diplomo egzaminu;

studijos, baigiamos magistro egzaminu;

studijos, baigiamos valstybiniu egzaminu.

Studijø, baigiamø diplomo egzaminu, metu studentai studijuoja vienà dalykà kaip Lietuvoje .. Absolventai ágyja vadinamàjá diplomo laipsná. Pavyzdžiui, Matematiko – diplomas.

Studijos, baigiamos magistro egzaminu, skiriasi nuo aprašytøjø tuo, kad studijuojama keletas dalykø. Galima studijuoti viena pagrindiná ir du šalutinius arba du lygiaverèius pagrindinius dalykus. Pavyzdžiui, studentas gali studijuoti meno istorijà kaip pagrindiná dalykà, o filosofijà ir socialogijà – kaip šalutinius. Tokios studijos yra tik universitetinio lygio aukštosiose mokyklose. Studijø, baigiamø magistro egzaminu, metu neágyjamas tarpinis bakalauro laipsnis, ir tuo jos visiškai skiriasi nuo magistratûros studijø Lietuvoje.

Be šiø, yra studijos, baigiamos valstybiniu egzaminu. Tokios studijos yra medicinos, stomatologijos, farmacijos, veterinarijos, mokytojø rengimo, teisës ir maisto chemijos. Valstybinius egzaminus organizuoja valstybinës neuniversitetinës egzaminø komisijos. Tokios studijos yra tik universitetinio lygio aukštosiose mokyklose.

Studijos paprastai apima dvi pakopas. Besimokant pirmojoje pakopoje suteikiami pasirinkto dalyko pagrindai ir mokslas trunka keturis semestrus universitetinio lygio mokyklose ir tris ar keturis semestrus – neuniversitetinio lygio. Antrosios studijø pakopos metu studentai gilina privalomøjø dalykø žinias ir pasirenka specializacijos sritá. Antroji pakopa trunka: universitetinio lygio aukštosiose mokyklose – nuo penkiø iki aštuoniø semestrø ir neuniversitetinio lygio – keturis ar penkis semestrus. Pirmosios pakopos studijos baigiasi kompleksiniu preliminariu egzaminu, o antrosios – kompleksiniu baigiamuoju egzaminu.

Teisë á aukštàjá mokslà ir priëmimo sàlygos

Priëmimas á Vokietijos aukštàsias mokyklas neribojamas, išskyrus vadybà, teisæ, medicinà, stomatologijà, veterinarijà, psichologijà. Bûsimieji studentai á turimas studijø vietas paskirstomi ir atrenkami pagal specialias procedûras. taèiau tam tikras studijø vietø skaièius skiriamas užsienieèiams iš Europos Sàjungos bei Rytø Europos šaliø.

Užsienio pilieèiai, norintys stoti Á Vokietijos aukštàsias mokyklas, pirmiausia turi turëti teisæ stoti á aukštàsias savo šalies mokyklas. Stojantys iš Lietuvos privalo turëti brandos atestatà arba kità išsimokslinimo dokumentà, suteikiantá teisæ stoti á Lietuvos aukštàjà mokyklà.

Norintieji studijuoti Vokietijoje privalo mokëti vokieèiø kalbà. Vokietijoje studijos užsienio kalba dabar nëra labai paplitusios.

Doktorantûros studijos yra universitetø ir universitetinio lygio aukštøjø mokyklø privilegija. Bûdami kvalifikuoti neuniversitetinio lygio absolventai gali siekti daktaro laipsnio universitetuose.

Užsienieèiai, norintys stoti á doktorantûrà Vokietijoje, pirmiausia turi turëti teisæ stoti á doktorantûrà savo šalyje. Stojantiems iš Lietuvos privalomas magistro diplomas ar kitas lygiavertis dokumentas.

Pagal universitetø fakultetø doktorantûros studijø reglamentà, stojanèiøjø diplomas turi prilygti Vokietijos universiteto diplomui. Kadangi á doktorantûrà Vokietijoje stojamøjø egzaminø nëra, tai stojanèiojo gali bûti paprašytas pristatyti savo magistro darbà . Stojanèiojo diplomo pažymiai turëtø bûti ne žemesni 9; 10 balø pagal Lietuvos vertinimo sistemà.

Finansinës studijø sàlygos

Vokietijoje nëra mokesèio už mokslà, išskyrus kai kurias privaèias mokyklas. Stipendijos paprastai suteikiamos tik aukštesniøjø kursø studentams, jau ásigijusiems laipsná.

Išvados

Kauno technologijos universitete áteikti diplomai magistrams, kurie Socialiniø mokslø fakultete baigë tarptautinæ vadovø verslo administravimo programà. Tarptautinë vadovø verslo magistrantûra - pirmoji tokio tipo tarptautiniø magistro studijø programa Lietuvoje, pradëta 1998 m. bendromis trijø šaliø universitetø: Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Italijos SDA Bocconi (Milanas) ir Roskilde (Danija) pastangomis. Šios keturios aukštosios mokyklos, rengdamos vadovø verslo administravimo magistrus, ágyvendina trimetá TEMPUS PHARE projektà.

Po pusantrø metø studijø diplomus gavo 23 ávairiø pramonës bei verslo ámoniø vadovai, kiti vadovaujantá darbà dirbantys asmenys.

Toks tarptautinis bendradarbiavimas labai produktyvus, jis duoda daug naudos ne tik studijuojantiems magistrams, bet ir patiems dëstytojams, verèia juos pasitempti. Lietuvos ekonomikai sparèiai integruojantis á tarptautinæ rinkà, turint tarptautinius verslo administravimo magistro diplomus atsiras daugiau galimybiø plësti partneriø tinklà, užmegzti platesnius ryšius su kitø šaliø verslo žmonëmis.

Literatûra:

Violeta Barvydienë, Juozas Kasiulis. Vadovavimo psichologija. Kaunas. “Technologija”. 1998.

Algimantas Sakalas. Personalo vadyba. Vilnius. “ Margi raštai”. 1998

James A.F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert Vadyba. Poligrafija ir informatika. 1999.

N. Paliulis, E. Chlivickas. Vadybos pagrindai. Vilnius. “Technika” 1998

Akademinis ir profesinis pripažinimas Europos Sàjungoje ir Lietuvoje. Vilnius. Justitia. 1999

B. Neverauskas, V. Stankevièius Ekonomikos ir vadybos studijø ávadas. Kaunas. “Technologija”. 2000

Mokslas ir technika. 1998 Nr.10

Mokslas ir technika. 2000 Nr.7-8

Interneto puslapiai