CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

ĮMONĖS VALDYMO METODŲ ANALIZĖ - KURSINIS DARBAS

valdymas

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

X ĮMONĖS VALDYMO METODŲ ANALIZĖ

KURSINIS DARBAS

ĮVADAS

Temos aktualumas. Kiekvienos naujos įmonės veikla apima materialinių vertybių, būtinų visuomenei, gamybą, paskirstymą ir vartojimą, sujungdama gamybos techninius bei technologinius elementus, ˛monių gamybinius ir kitus santykius į sistemą. ios sistemos esmę nusako tikslai, dėl kurių is verslas buvo sukurtas. Įmonės valdymas - tai tikslingos veiklos procesas, kuris remiasi sprendimais, priimtais inagrinėjus gaunamą informaciją. Kiekvieną valdymo sistemą sudaro valdymo objektai, valdymo organai ir valdymo produktai. Valdymo objektus sudaro įvairūs ūkio subjektai, kurie u˛siima ūkine veikla. Valdymo organai planuoja kontroliuoja, reguliuoja ir atlieka kitas valdymo funkcijas. Valdymo produktai - tai sprendimai, kurie u˛tikrina ūkinės veiklos tikslų įgyvendinimą.

Geram verslui svarbūs organizaciniai valdymo veiksniai. Pakanka paprastai valdyti: nekurti sudėtingų planavimo, kontrolės ir darbų koordinavimo sistemų. Ma˛ų firmų valdymui įtakos turi daugelis veiksnių, t. y. akos technologijos pobūdis, darbuotojų skaičius ir įmonės vadovo asmenybė. Vadovavimas ma˛ai įmonei yra visai kitoks negu didelei organizacijai. Ir strateginė, ir operatyvi veikla yra įmonės savininko-vadovo prerogatyva. Nedidelės įmonės valdymo organizacinė struktūra paprasta, lanksti, leid˛ianti greitai perduoti informaciją ir gauti atsakymą.

Pati paprasčiausia organizacinė ma˛os įmonės valdymo struktūra yra tokia: prezidentas, viceprezidentas, realizavimo specialistas. Didėjant įmonei, didėja ir valdymo grupės. Valdymo aparate gretinamos įvairios profesijos. Da˛nai firmos vadovas kartu u˛siima buhalterija, finansais, realizavimu, tiekimu, kainomis, reklama.

Tyrimo objektas – mėsos perdirbimo įmonė UAB Samsonas.

Tyrimo tikslas – ap˛velgti įmonės valdymo metodų teorinius aspektus ir pritaikyti juos praktinėje įmonės analizėje.

Darbo u˛daviniai:

Isiaikinti įmonės valdymo metodus

Pagal teorinius metodus ianalizuoti įmonės valdymo aspektus.

1.ĮMONĖS VALDYMAS

1.1.Įmonės charakteristika

Kaip teigia Z.Gineitienė ir kt. įmonės valdymas – tai sugebėjimas priimti sprendimus, kontroliuoti ir valdyti įmonės ūkinę ir komercinę veiklą [7, p. 105].

Kiekviena įmonė yra organizacija. O tai reikia, kad ji yra:

socialinė grupė, nes suburia ˛mones ir organizuoja jų darbą;

gaminanti ar teikianti paslaugas ir paskirstanti u˛dirbtas pajamas;

atvira aplinkai, tai yra bendraujanti su kitomis įmonėmis, savivaldybe, bankais ir pan.;

turi tikslus veikti, igyventi, didinti pelnus ir t.t.

Dabar pagal bendrus bruo˛us galime apibrė˛ti, kas yra įmonė.

Įmonė - tai ekonominė, savarankika, gaminanti rinkai organizacija

Įmonė, kaip organizacija, tenkina tris kriterijus :

Ji yra socialinė grupė, nes čia susiburia ˛monės, turintys vieną tikslą - veikti bendrai; visikai automatizuota ar robotizuota gamykla, kur nėra nė vieno ˛mogaus, nebus organizacija, o tik sudėtinga industrinė sistema.

Ji yra racionaliai sutvarkyta grupė, nes kiekvienas ˛ino, kokius darbus reikės dirbti, u˛ ką jis atsako, kas yra vadovas, o kas tik pavaldinys.

Ji yra patvari grupė, nes priemonės (pastatai, įrengimai, baldai, automainos ir visa kita, kas reikalinga gamybai ar paslaugai suteikti), kurias ji nusipirko, tarnaus ilgai, o tikslai, kurių siekia, neįgyvendinami akimirksniu. Įmonė, panaiai kaip gyvas organizmas, gimsta, rutuliojasi ir inyksta [2, p. 13].

Apibendrinant įmonės valdymo sampratą galime teigti, kad įmonė tai materialinius, socialinius ir informacinius resursus valdanti organizacija turinti tikslą savo veiklos rezultate gauti pelną.

1.2. Įmonės aplinka

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, kur yra pati įmonė. Įmonės ryius su aplinka vaizduoja 1 pav. Įmonė palaiko ryius su keletu, keliolika, keliasdeimt ar net keliais imtais asmenų, įmonių bei organizacijų. Tų grupių interesai yra skirtingi, kartais sutampantys, kartais prietaringi. Įmonė gali veikti sėkmingai tik tada, kai pasiekiama tarp įmonės ir jos partnerių interesų pusiausvyra.

Plačiąja prasme įmonės aplinka yra visas alies ūkis. Ir nenuostabu, nes, pavyzd˛iui, valstybė nustato įvairiausių mokesčių dyd˛ius, minimalius atlyginimų dyd˛ius darbuotojams, atostogų trukmę, saugaus darbo taisykles, higienos reikalavimus, iduoda licencijas naudoti gamtos iteklius.

Visi ekonomikos dalyviai tarpusavyje glaud˛iai susiję ir veikia i esmės pagal tuos pačius principus, siekia tų pačių tikslų.

SKOLINTOJAI AKCININKAI

1 pav. Įmonės iorinė aplinka [2, p. 13]

Pagrindinis organizacijos veiklos srities ekonominių ir kitų charakteristikų analizės tikslas - atsakyti į klausimą - kokia i tikrųjų yra organizacijos veikla ir sąlygos iai veiklai.

Pagrindiniai ios analizės parametrai yra ie:

Rinka:

rinkos dydis;

rinkos kitimo dinamika;

vartotojų ir jų poreikių struktūra;

Konkurencinė aplinka:

konkurentai, jų skaičius ir jėga;

konkuravimo strategijos ir metodai;

konkurentų stipriosios ir silpnosios pusės, bei jų pačių savęs vertinimas;

Specifinių sugebėjimų ioje veikloje svarba;

Kapitalo ir kitų resursų poreikis;

Patirties kreivės įtaka;

Pagrindiniai sėkmės veiksniai;

Įėjimo į rinką ir iėjimo i jos barjerai;

Vertikalios integracijos svarba [8, p. 196].

Apibendrinant įmonės aplinkos sąvoką prieiname ivados, kad tai poveikį organizacijai darantys tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai vienaip ar kitaip įtakojantys įmonės efektyvią ar nuostolingą veiklą.

1.3. Įmonės veiklos tikslai

Pirmas universalus organizacijos bruo˛as yra tikslas. Tikslų nustatymas turi labai svarbią reikmę organizacijos veiklos efektyvumui, kadangi tai suteikia prasmę tiek individualioms, tiek kolektyvinėms pastangoms [14, p. 9].

Pelnas ir pelningumas

Paklauskime bet kurio verslininko, koks jo veiklos pagrindinis tikslas, ir jis tikriausiai nedvejodamas atsakys - gauti kuo didesnį pelną. Pelnas paprastai apskaičiuojamas i pajamų, gautų pardavus prekes ar gaminius, atėmus jų įsigijimo ar gamybos sąnaudas:

VEIKLOS PELNAS = PAJAMOS – SĄNAUDOS

Pardavimų pelningumas apskaičiuojamas, pelną padalijus i pajamų (paprastai skaičiuojamas procentais, todėl dalmenį reikia padauginti i 100 ir suapvalinti vienos imtosios tikslumu; kartais knygose pateikiama be daugiklio 100, is veiksmas atliekamas mintyse):

PELNINGUMAS = VEIKLOS PELNAS / PAJAMOS [10, p. 224]

Apibendrinant įmonės tikslų analizę galime teigti, kad veiklos pelningumas yra vienas i pagrindinių įmonės tikslų. Pelningumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė padeda atskleisti ne tik veiksniu, nulėmusius tam tikrą pelno dydį, bet ir pelno kitimo tendencijas bei galimybes jam didinti.

Valdymo esmė ir jo ciklas

1.4.1. Valdymo veiksniai

Gamybos veiksniai

Gamybos veiksniai lemia, kaip bus pasiektas vienas pagrindinių įmonės veiklos tikslų - pelnas. Natūralu, kad mums reikia ˛inoti, kaip tas pelnas atsiranda, nuo ko priklauso jo dydis. Visus veiksnius, nuo kurių priklauso įmonės sėkmė, galime suskirstyti (tiesa, gana sąlygikai) į dvi grupes: materialius ir veiklumo.

Materialūs veiksniai

Materialūs veiksniai - tai darbo priemonės, darbo objektai, darbo jėga. Darbo priemonės ir darbo objektai sudaro įmonės turtą. Darbo priemonės - tai ˛emė, ant kurios pastatyta įmonė, pastatai, įrengimai, darbui naudojami įrankiai, transporto priemonės. Darbo priemonės yra labai įvairios - nelygu kokia veiklos sritis. Pavyzd˛iui, parduotuvėje tai būtų prekystaliai, svarstyklės, aldytuvai, lentynos, kur sukrautos prekės, ve˛imėliai, kuriais pardavėjos atve˛a produktus i sandėlių, krepeliai, į kuriuos dedame prekes, kasos aparatai ir daugelis kitų čia nepaminėtų įrengimų. Dar didesnė jų įvairovė tose įmonėse, kur vyksta gamyba.

Vadovas ir vald˛ia

Vald˛ia – tai teisė priimti sprendimus, tvarkyti kitų ˛monių darbą ir duoti nurodymus [4, p. 19].

Vadovu tinka vadinti kiekvieną, kuris turi bent vieną pavaldinį. Asmuo, neturintis nė vieno pavaldinio, yra vykdytojas. Įdomu ˛inoti, kodėl vieni asmenys klauso kitų. Toks reikinys vadinamas vald˛ia. Vald˛ia - tai tam tikras mainų santykis tarp dviejų asmenų — vadovo ir pavaldinio, arba tarp dviejų grupių (˛r. 2 pav.).

2 pav. Vadovo ir pavaldinio santykis [2, p. 28]

is santykis i esmės yra vienpusis, nebent pavaldinys prieinsis. Įmonėje, įstaigoje vald˛ia palaikoma pirmiausia tuo, kad vadovas (tai gali būti savininkas) moka atlyginimą, gali jį padidinti, imokėti premijas arba jų nemokėti, teikia įvairią materialinę naudą (nuomoja butą, automainą, duoda kelialapius į poilsio namus) ar remia pavaldinius moralikai, nes darbuotojui atlyginama simbolikai (pavyzd˛iui, įteikiami garbės ratai, sveikinama gimtadienio, vardo dienos proga ar dar kitokiu būdu pagerbiama).

Vald˛ią palaiko ir informacijos, didesnio patyrimo, specialių ˛inių sukaupimas.

Vadovo darbą apima: planavimas, organizavimas, aktyvinimas, vykdymas ir kontrolė. ie darbai sudaro u˛darą ciklą, nes neaiku, kur, kaip ir kada baigiasi vienas ir prasideda kitas. Tai - nepertraukiamas procesas. is procesas dar vadinamas valdymu.

Apibendrinant valdymo veiksnius prieiname ivados, kad juos sudaro gamybos veiksniai ir materialūs veiksniai. Gamybos veiksniai lemia, kaip bus pasiektas vienas pagrindinių įmonės veiklos tikslų - pelnas. Tuo tarpu materialūs veiksniai - tai darbo priemonės, darbo objektai, darbo jėga. Kitais ˛od˛iais tai įmonės turtas.

1.4.2. Planavimas

Planavimas - tai valinga veikla, kai numatomas tikslas ar tikslai, apibrė˛iamos priemonės ir būdai jiems pasiekti. Nuo seno ˛monės stengėsi numatyti savo ateitį, kūrė įvairius planus. Senovėje jie buvo vadinami burtininkais, ˛yniais. Vėliau atsirado planuotojai, gerai imanantys ią specifinę veiklos sritį.

Kas u˛siima planavimu įmonėje? Tai priklauso nuo įmonės dyd˛io ir pareigų pasiskirstymo (3 pav.).

3 pav. Planavimo organų sukūrimas [2, p. 30]

Kaip matome i 3 paveikslo, planuoti gali pats įmonės savininkas, direktorius (I atvejis). I atvejis būdingas individualiajai įmonei ar nedidelei u˛darajai akcinei bendrovei.

Antruoju, didesnės įmonės, atveju visą planavimo darbą atlieka marketingo tarnyba, nes ji tiesiogiai bendrauja su vartotojais ir ˛ino, kiek ir kokių prekių reikės pagaminti ar parduoti. Parengti ir direktoriaus (savininko) patvirtinti planai perduodami kitoms įmonės tarnyboms.

Didesnėse įmonėse kiekviena tarnyba turi savo planuotoją, kuris ir rengia planus (III atvejis). iuo, trečiuoju, atveju planai gali būti parengti labai kokybikai ir greitai, nes kiekvienas planuotojas smulkiai ˛ino savo tarnybos ypatumus. Tačiau čia yra vienas trūkumas - būtina kruopčiai derinti atskirų tarnybų planų rengimą.

Ketvirtuoju atveju planus rengia direktoriui pavaldus asmuo - planuotojas arba atskira plano tarnyba, kuri vėliau patvirtintus planus perduoda atskiroms tarnyboms ar asmenims. Planuotojas pirmiausia parengia bendrąjį planą. Jis skirtas visai įmonei. Savaime aiku, kad bendrasis planas negali būti labai detalus, nes tai būtų stora knyga, kuriai perskaityti reikėtų daug laiko ir kantrybės. Pagal bendrąjį planą sudaromi padalinių planai, o pagal juos kiekvienas firmos darbuotojas gali sudaryti savo planus ir suderintai veikti.

Bet koks planavimas prasideda nuo pasiruoimo, po to raomas planas. Paraytas planas - tai jau dokumentas, kurį tvirtina vadovas.

Apibendrinant planavimo funkciją galime teigti, kad juo įmonėje gali u˛siimti įmones savininkas, marketingo tarnyba arba planuotojas. ios funkcijos paskiriamos tam ar kitam padaliniui ar specialistui priklausomai nuo įmonės dyd˛io. Planas apima veiksmų ir resursų paskirstymą laike numatant galutinį rezultatą ar tikslą.

1.4.3. Organizavimas

Organizavimas yra dinamikas procesas, nes negalima visko sutvarkyti visiems laikams. Organizuoti - tai sustatyti mainas ir ˛mones į savo vietas, duoti jiems reikalingus įrankius, med˛iagas ir teises veikti, tai yra u˛tikrinti ilgai ir stabiliai egzistuojančią vidinę tvarką.

Bene svarbiausias darbas - tai įmonės personalo suskaidymas į tam tikras grupes ir tų grupių hierarchikas idėstymas. Jis dar vadinamas valdymo organizavimu. Pirmoji ir pagrindinė tokio skaidymo prie˛astis - darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbo naumą, nes darbai supaprastėja, lengviau ir greičiau atliekami, galima pritaikyti naias mainas. Tačiau nevalia pamirti, kad darbo pasidalijimas reikalauja deramo darbų koordinavimo. Darbo pasidalijimą rodo organizacijos struktūra [11, p. 38].

Pagal padalinių indėlį į galutinį (pagrindinį) organizacijos tikslo pasiekimą skiriami linijiniai ir funkciniai padaliniai; pagal darbo pobūdį (kas svarbiau: ar informacijos apdorojimas, ar darbas su vykdytojais, atliekančiais gamybos ir paslaugų veiksmus) - valdymo ir gamybos (paslaugų) padaliniai; pagal veiklos sričių (vertikalų ar horizontalų) padalijimą - technikos, finansų, komercijos, personalo padaliniai. Bet kurio padalinio darbuotojas turi savo tiesioginį vadovą, kitaip tariant, tarp vadovo ir pavaldinio yra tiesioginis (linijinis) ryys.

Seniausias ˛inomas skirstymas pagal padalinių indėlį į galutinį organizacijos tikslo pasiekimą - tai linijiniai ir funkciniai padaliniai. Bene detaliausiai jį yra apraęs H.Fayolis, o funkcijų iskyrimų svarbą nagrinėjo F.W. Tayloras [15, p. 50].

Struktūrai, kurios pagrindą sudaro linijiniai padaliniai ir pavaldumas, būdinga: auktas darbo pasidalijimo laipsnis, stipri vald˛ia, ilga komandų grandinė, daugybė konkrečiai apibrė˛tų personalo elgesio taisyklių ir normų, personalo parinkimas pagal jų profesines savybes. i struktūra, tinkamiausia nuolatinei pasikartojančiai veiklai, būdinga daugumai organizacijų, pvz.: pramonės įmonėms, paslaugų įmonėms, valstybinės vald˛ios institucijoms.

Funkcinio pavaldumo struktūra - tai personalo grupavimas į padalinius pagal u˛duotis, kurias jis atlieka. Pagrindinė ios struktūros idėja - maksimaliai panaudoti specializacijos privalumus ir suma˛inti vadovų apkrovimą.

Anot E.Bagdono ir E. Bagdonienės visą organizacijos veiklą galima vertikaliai suskirstyti į sritis (funkcijas). Schematikai vertikalusis skirstymas parodytas 4 pav. Čia trikampis vaizduoja visą hierarchinę įmonės struktūrą, horizontaliosios linijos – valdymo lygius, o vertikaliosios — da˛nas valdymo funkcijas.

Teorikai ir praktikai galimi A, B, C, D, E, F ir G atvejai (˛r. 4 pav.).

4 pav. Vertikalusis organizacijos skirstymas pagal funkcijas [2, p. 38]

A. Grynai funkcinis skirstymas būna, kai sudaromi gamybos ar paslaugų, marketingo ir pardavimų, finansų, personalo, tyrimų, tarptautinių santykių, administracijos padaliniai ar jų grupės.

B. Dauguma organizacijų plečia gaminamos produkcijos asortimentą ir pardavimus. Tačiau da˛nai tik keli produktai yra pagrindiniai, t.y. duoda daugiausia pelno, nes yra labiausiai perkami. Tada pagal tuos produktus sudaromos reikiamos struktūros.

C. Gali būti suprojektuota organizacinė struktūra, orientuota į vartotoją. Įmonės da˛nai gamina produktą, kuris patenkina kelių didelių vartotojų grupių poreikius. Tačiau kiekvienos ios grupės poreikiai, be bendrų bruo˛ų, turi dar specifinių savybių.

D. Teritorinė bei geografinė struktūra rodo padalinių buvimo vietą. Ji būdinga organizacijoms, turinčioms keletą ar net keliolika padalinių skirtingose vieno miesto vietose arba keliuose miestuose, alyje bei u˛sienyje.

E. Struktūros, sudarytos pagal veiklos laiką. Pavyzd˛iui, skiriamos rytinė, dieninė, vakarinė ir naktinė pamainos, kurių metu dirba deimtys skirtingas funkcijas atliekančių padalinių. Taip dirba ir kai kurios mokyklos.

F. Pagal eilės tvarką sudaryti skyriai. Pavyzd˛iui, banke vienas skyrius aptarnauja klientų sąskaitas nuo 1 iki 5000 numerio, kitas - nuo 5001 iki 10000. Antrasis pavyzdys - studentų skirstymas į akademines grupes pagal numerius, o moksleivių – į klases pagal raides.

G. Struktūros, sudarytos pagal u˛duotis. Tai da˛nai laikina struktūra, skirta konkrečiam u˛daviniui įgyvendinti. Jos esmė yra ta, kad į vieną komandą surenkami kvalifikuočiausi organizacijos darbuotojai sudėtingam projektui realizuoti. Kai
projektas įgyvendintas, komanda paleid˛iama [2, p. 40].

Apibendrinant organizavimo funkciją prieiname ivados, kad organizavimas yra dinamikas procesas, nes negalima visko numatyti dėl kintančios aplinkos. Organizuoti - tai reikia sustatyti mainas ir ˛mones į savo vietas, duoti jiems reikalingus įrankius, med˛iagas ir teises veikti, tai yra u˛tikrinti ilgai ir stabiliai egzistuojančią vidinę tvarką. Organizacijos veikla paprastai skirstoma pagal funkcijas kurių pagrindu sudaromos organizacinės struktūros.

1.4.4. Kontrolė

Kontrolė yra baigiamoji valdymo ciklo fazė ir kartu kito ciklo prad˛ia. Be kontrolės valdymas nebus sėkmingas. Kontrolė yra pagalba, o ne nuobauda. Tai pagrindinė taisyklė, u˛tikrinanti gerą organizacijos veiklą. Kontrolė taikytina visuose valdymo proceso etapuose.

Kontrolė gali būti iankstinė, kad padėtį dar būtų galima pataisyti, arba rezultatų kontrolė — kad įvertintume padėtį. Da˛niausiai kontroliuojami įvairūs finansiniai rodikliai pagal apskaitos duomenis. Technologijos ir apdirbamų produktų techninių parametrų kontrolė paprastai sudaro atskirą kokybės kontrolės sritį.

Metodiniu po˛iūriu kontrolės procesas skyla į keletą fazių (˛r. 5 pav.)

5 pav. Kontrolės procesas [2, p. 49]

Pirmoji fazė — tai normos (standarto) nustatymas. Norma turi būti pastovi ir ilgalaikė. Normų nustatymas yra sudėtingas procesas ir reikalauja specialių ˛inių. Tuo u˛siima specialios organizacijos (pavyzd˛iui, standartizacijos tarnybos), o didesnėse įmonėse — atskiri skyriai. Pagal normas nustatomi valdomieji parametrai ir leistinos jų reikmės.

Antroji fazė — rezultato ir normos palyginimas arba, technikai kalbant, matavimas, jei tai gaminio parametrų įvertinimas. Įmonės ar skyriaus veiklos įvertinimas yra labai sudėtingas ir brangiai kainuojantis procesas. Todėl matavimų da˛numas irgi turi būti tiksliai apskaičiuotas.

Trečioji fazė — pataisymai. Jie gali būti daromi įvairiai. Pavyzd˛iui, esant nukrypimams, galima keisti proceso parametrus, tikintis gauti norimą rezultatą (iankstinė kontrolė); arba paprasčiausiai nieko nedaryti, nes nukrypimai gali būti atsitiktiniai, o gal reikės pataisyti normas ar tikslus [2, p. 50].

Apibendrinant kontrolės funkciją galime teigti, kad pagrindinė kontrolės u˛duotis u˛tikrinti kokybę. Kontroliuoti galima bet kuriuo gamybos proceso periodu. Kuo geriau u˛tikrinama kontrolė tuo ma˛esnė tikimybė rezultate gauti broką.

1.4.5. Darbo apmokėjimas

Atlyginimą u˛ darbą, reikia traktuoti ne tik kaip katus - turi būti atsi˛velgiama ir į tai, kad atlyginimas u˛ darbą atitiktų kiekvieno darbuotojo indėlį, siekiant įmonės tikslų, ir motyvuotų ir toliau kuo visapusikiau panaudoti ˛mogikąjį potencialą.

Todėl įmonei labai svarbu suformuoti teisingą apmokėjimo u˛ darbą sistemą, kuri remtųsi tokiais principais:

Atlyginimo sistema privalo būti aiki ir suprantama, t.y. kiekvienam darbuotojui turi būti aikus darbo rezultato ir apmokėjimo u˛ darbą ryys.

Atlyginimas turi skatinti kiekvieną darbą atlikti gerai i pirmo karto.

Skatinti darbuotoją didinti darbo naumą.

Turi apmokėti u˛ realiai atliktą darbą, o ne u˛ numatytąjį.

Turi būti ˛inomi ir pripa˛inti darbo rezultatai.

Kitas labai svarbus punktas - isiaikinti atlyginimo u˛ darbą sudedamąsias dalis ir pagrįsti jų formavimo teisingumą [12, p. 141].

Atlyginimo u˛ darbą sudedamosios dalys pateiktos 6 paveiksle.

PASTOVIOJI DARBO UˇMOKESČIO DALIS

6 pav. Atlyginimo u˛ darbą sudedamosios dalys [12, p. 141].

Apibendrinant atlyginimo u˛ darbą funkciją prieiname ivados, kad formuojant atlyginimą svarbu, kad darbuotojas suprastų kaip jis yra sudarytas, kad atlyginimas atitiktų atliktą darbą ir būtų savalaikis.

2.UAB SAMSONAS VEIKLOS ANALIZĖ

2.1. Įmonės veikla ir tikslai

UAB „Samsonas“ - stabiliai auganti maisto produktų gamybos, prekybos, paskirstymo ir logistikos kompanija, veiklą pradėjusi 1991 m.

iandien įmonė yra viena did˛iausių mėsos perdirbėjų Lietuvoje, turinti nuolat plečiamą „Samsono“ ma˛meninės prekybos tinklą, specializuotą maisto produktų importo-eksporto terminalą bei logistikos centrą. Bendrovė teikia tarptautinių perve˛imų paslaugas, u˛siima didmenine prekyba vaisiais, dar˛ovėmis ir kitais maisto produktais.

Savo veiklą UAB „Samsonas“ pradėjo nuo didmeninės prekybos vaisiais, dar˛ovėmis, maisto produktais. 1992 m. bendrovė atidarė muitinės sandėlius ir importo-eksporto terminalą. Nuo 1993 UAB „Samsonas“ teikia tarptautinių ir vietinių perve˛imų paslaugas, plėtoja ma˛meninės prekybos tinklą. iandien bendrovė turi penkiolika prekybos centrų visoje Lietuvoje.

1994 m. investavęs 1,5 mln. Lt į mėsos perdirbimo įmonę, „Samsonas“ ėmėsi naujos veiklos - mėsos perdirbimo verslo. Dėl nuoseklių investicijų, gamybos apimčių didėjimo ir asortimento plėtojimo, jau 1998 m. „Samsono“ mėsos perdirbimo įmonė tapo ketvirta geriausių mėsos perdirbimo įmonių deimtuke. Po 2004 m. atliktos rekonstrukcijos ir modernizavimo bendrovė tapo itin modernia ir konkurencinga įmone, per mėnesį perdirbančia iki 700 t mėsos.

Lankstumu pagrįsta „Samsono“ darbo kultūra bei investicijos į įmonės modernizavimą u˛tikrina konkurencinį atsparumą, stabilumą ir patikimumą. iuolaikinių technologijų taikymas, efektyvus santykių su klientais valdymas, nuolatinė vartotojų poreikių analizė sudaro prielaidas naujų produktų ir paslaugų kūrimui bei stabiliam įmonės augimui. Aukčiausia kokybė, palankiausios sąlygos, platus produktų asortimentas ir paslaugų kompleksikumas - tai esminiai argumentai, kodėl „Samsonas“ - tinkamiausias partneris.

„Samsono“ siekį gaminti sveikus, saugius ir kokybikus produktus padeda realizuoti daugiau kaip 750 kryptingai dirbančių ir motyvuotų darbuotojų komanda. Dėl nuolatinių investicijų į kvalifikaciją ir efektyvios vidinės komunikacijos priemonių UAB „Samsono“ darbuotojai pasiekė itin auktą profesinį brandumą ir profesionalumą. Įmonės organizacinė valdymo struktūra pavaizduota 7 paveiksle.

7 pav. UAB Samsonas organizacinė valdymo struktūra

Analizuodami UAB Samsonas organizacinę struktūra matome, kad direktoriui yra tiesiogiai pavaldūs visi padaliniai. Kiekvienas padalinys turi vadovą kuris atsiskaito įmonės direktoriui.

Galime teigti, kad tai funkcinio pavaldumo organizacinė struktūra kur kiekvieno padalinio veikla suskirstyta pagal specializacijos pobūdį.

Planavimas. Ateities veiklos planais įmonėje rūpinasi ekonomistas. Jo pareigybines funkcijos apima esamos situacijos analizė, alternatyvių variantų ruoimą bei strateginių planų ruoimą. Prie patvirtindamas planus vadovybės lygmenyje ekonomistas juos derina su kitais padaliniais. Patvirtinti strateginės veiklos planai pateikiami padaliniams vykdymui. Prad˛ioje naujų kalendorinių metų apsvarstomi veiklos rezultatai, bei isiaikinamos veiklos neatitikimo planams prie˛astys.

Įmonės veiklos vertybės

Siekdamas kuo geriau suprasti ir patenkinti vartotojų poreikius, UAB „Samsonas“ remiasi vertės vartotojui kūrimo strategija. Įmonės stabilumas ir nuoseklumas, lankstumas ir modernumas leid˛ia gaminti konkurencingus bei patrauklius produktus. Naujų idėjų paieka, pagarba tradicijoms ir kūrybikumui, - tai ˛enklai, kad įmonės veiklos vizija remiasi ilgalaikėmis vertybėmis. Glaudūs ir diskretiki ryiai su partneriais u˛tikrina ilgalaikį bei konstruktyvų bendradarbiavimą, o inovatyvus po˛iūris į neivengiamai besikeičiantį gyvenimo būdą leid˛ia keistis, augti ir visuomet jausti palankų vartotojų ˛vilgsnį.

Pagal „Verslo ˛inių“ pateiktą statistiką, UAB „Samsonas“ yra tarp did˛iausių Lietuvos bei Baltijos valstybių įmonių. Įvairiose parodose ir konkursuose apdovanoti gaminiai stebina nepriekaitinga kokybe, subtiliu skonio pajautimu, unikalių lietuvikų kulinarijos tradicijų bei modernių gamybos technologijų sanderme.

8 pav. UAB Samsonas pardavimų dinamika [16]

Nuo pat prekybos tinklo įkūrimo 1993 m. „Samsono“ prekybos centrai pirkėją pasitinka patraukliais pasiūlymais, plačiu prekių asortimentu, iskirtiniu dėmesiu, nepriekaitingu aptarnavimu.

UAB „Samsonas“ prekybos tinklą sudaro trijų tipų parduotuvės:

Prekybos centrai, skirti įvairias pajamas gaunantiems ir kompleksikai apsipirkti siekiantiems pirkėjams;

Parduotuvės, skirtos vidutines pajamas gaunantiems pirkėjams;

Parduotuvės, kuriose prekiaujama tik pirmojo būtinumo prekėmis.

Turėdamas 15 parduotuvių tinklą ir siekdamas kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, UAB „Samsonas“ bendradarbiauja su įvairiais tiekėjais – tiek stambiais produkcijos gamintojais, tiek smulkesniais importuotojais. Svarbiausias tikslas – patenkintas ir turintis i ko rinktis pirkėjas, todėl prekių kokybei ir asortimentui skiriamas ypatingas dėmesys.

Pagrindiniai „Samsono“ partneriai: BĮ „Sanitex“, IĮ „Gelsva“, UAB „Osama“, UAB „Daisena“, Lietuvos ir JAV UAB „Bennet Distributors“, UAB „vyturys-Utenos alus“, AB „Ragutis“, AB „Kalnapilis“, UAB „Vičiūnai“, UAB „Nowaco“, UAB „Kraitenė“, UAB „Rivona“, UAB „Merijanta“, UAB „Vis vera“, UAB „Aventa“ ir kt.

Pagrindiniai reikalavimai tiekiamoms prekėms – aukta kokybė, konkurencinga kaina, stabilus tiekimas, operatyvus reagavimas ir pristatymas. Papildomi privalumai – produktų pridėtinės vertės kūrimas, įvaizd˛io formavimas ir populiarinimas [1].

Apibendrinant galime teigti, kad UAB Samsonas yra stabiliai auganti maisto produktų gamybos, prekybos, paskirstymo ir logistikos, viena did˛iausių mėsos perdirbimo kompanija, turinti muitinės sandėlius ir importo-eksporto terminalą. Pagrindiniai reikalavimai tiekiamoms prekėms – aukta kokybė, konkurencinga kaina, stabilus tiekimas, operatyvus reagavimas ir pristatymas.

2.2. Įmonės konkurencinė aplinka

Lietuvoje i iuo metu veikiančių daugiau kaip pusketvirto imto mėsos perdirbimo įmonių ir skerdyklų tik septynios atitinka Europos Sąjungos nustatytus standartus.

ios septynios mėsos perdirbimo įmonės turi ES veterinarijos patvirtinimo numerius ir gali eksportuoti savo produkciją į ES alių rinkas.

alyje net 196 mėsos perdirbimo įmonės yra labai smulkios, perdirbančios 11 proc. ˛aliavos, ir dėl finansinės būklės bei ribotos rinkos neturės galimybių dalyvauti maisto gamyboje Lietuvai įstojus į ES.

Kaip teigia VMVT direktorius, kad pagrindinės įmonių neatitikimo prie˛astys - netinkamos patalpos bei jų idėstymas, modernios įrangos trūkumas.

Visos mėsos perdirbimo įmonės bei skerdyklos gali naudotis ES specialiosios paramos Lietuvos ˛emės ūkiui programos (SAPARD) lėomis. Įmonėms, gavusioms paramą i SAPARD ar kitų fondų, galutinė reikalavimų įgyvendinimo data bus 2007 metų prad˛ia, nes teikiama parama gali u˛trukti.

Beje, valstybės pagalba bus teikiama toms įmonėms, kurios realiai gali persitvarkyti, o tokių galimybių neturinčias pama˛u teks u˛daryti [13].

1 lentelė

Sąraas projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir ˛uvininkystės prioriteto priemonę ,,ˇemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas”

Eil. Nr.	Pareikėjo pavadinimas	Projekto pavadinimas	Maksimali skirta paramos suma, Lt
Eil. Nr.	Pareikėjo pavadinimas	Projekto pavadinimas	Maksimali skirta paramos suma, Lt

	UAB ,,Daivida“	Mėsos perdirbimo cecho projektas	iki 3 449 360
	UAB ,,Geras skonis“	Mėsos perdirbimo įmonės modernizavimas ir plėtra	iki 429 809
	UAB ,,Stragutės mėsa“	UAB „Spragutės mėsa“ mėsos perdirbimo įmonės modernizavimas-rekonstrukcija	iki 2 303 811

Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, Lietuva per ių metų pirmuosius keturis mėnesius į u˛sienio rinkas ive˛ė mėsos, jos produktų bei subproduktų beveik 4 tūkst.t, t.y. 29% daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (3,096 tūkst.t).
Per pirmus keturis ių metų mėnesius Lietuva eksportavo 56% daugiau jautienos (2003 m. - 1,199 tūkst.t, 2004 - 1,871 tūkst.t) nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Pavyzd˛iui, pauktienos eksportuota 26,6% (2003 m. - 851 t, 2004 m. - 1,077 tūkst.t), maistinių subproduktų - 86% (2003 m. - 22 t, 2004 m. - 41 t) daugiau. Mėsos gaminių 2004 m. minėtu laikotarpiu eksportuota 393 t (praėjusiais metais - 268 t). Tris kartus daugiau eksportuota derų - 186 t (praėjusiais metais - 62 t).

Mėsos ir jos produktų daugiausiai eksportuota į Latviją ir ES. ˇymiai padidėjo eksportas į ES alis. Pavyzd˛iui, iais metais eksportuota 947 t mėsos ir jos produktų. I to skaičiaus jautienos eksportas sudarė 837 t, mėsos gaminiai - 83 t. 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu į ES buvo eksportuota 173 t mėsos ir jos gaminių. I jų - 90 t jautienos, mėsos gaminių - 28 t. [17].

Apibendrinant konkurencinę mėsos perdirbimo įmonių aplinką prieiname ivados, kad konkurencingumas Lietuvos bei u˛sienio rinkose gali būti u˛tikrintas tik toms įmonėms kurių produkcija atitiks auktus kokybės reikalavimus bei standartus.

2.3. Mėsos gaminių kainų analizė

Svarbiausias kriterijus, pagal kurį UAB “Samsonas” nustato savo gaminių pardavimo kainas – rinkos kainų lygis. T.y. įmonė lygiuojasi į konkurentų nustatomas kainas. Pagrindinės kainos sudedamosios dalys yra ˛aliavos ir perdirbimo ilaidos (jos sudaro gaminio savikainą) bei antkainis ( 2 lentelė).

2 lentelė

2004 m. UAB “Samsonas” kainos ir jos struktūra
Gaminių grupės	Savikaina, Lt/kg	Pardavimo kaina, Lt/kg	Antkainis, Lt/kg	Antkainis, proc.
Kiauliena
Jautiena
Pauktiena
Subproduktai
Kiti ˛alios mėsos produktai
Virtos deros ir derelės
Parūkytos deros ir derelės
Rūkyti gaminiai
alto rūkymo gaminiai
Kulinariniai gaminiai
Vitienos gaminiai
Kepeninės deros, kiti gaminiai

Pelningiausi yra virtos deros ir derelės bei kulinariniai gaminiai, nors visų gaminių grupių pelningumas yra pakankamai vienodas (iskyrus kiaulieną ir kitus ˛alios mėsos produktai).

Prieiname ivados, kad UAB Samsonas pelningumas pasiekiamas prekiaujant populiariais “Tarybinį” prekės ˛enklą turinčiais mėsos gaminiais.

2.4. Darbo principai

Vertindamas pastovumą, stabilumą ir norą dirbti, UAB „Samsonas“ visuomet laukia įvairių pasiūlymų, kurie greitai ir konstruktyviai apsvarstomi. Naujas prekes į tinklo parduotuves stengiamasi įvesti itin lanksčiai: yra galimybė rengti pristatymus, akcijas, pateikti reklaminę-informacinę med˛iagą. Galimybė prekių tiekimą organizuoti per centrinius „Samsono“ sandėlius bus patogi tiems tiekėjams, kurie negalėtų aprūpinti nuo did˛iųjų Lietuvos miestų labiau nutolusias parduotuves [3].

Po 2004 m. atliktos rekonstrukcijos ir modernizavimo bendrovė tapo modernia, atitinkančia Europos Sąjungos keliamus sanitarinius bei higieninius reikalavimus mėsos perdirbimo įmone.

Įmonės rekonstrukcija ir modernizavimas leido 30 proc. padidinti gamybos pajėgumus, diegti naujas technologijas, naudoti naujus gamybos ir fasavimo metodus. Į įmonės rekonstrukciją ir modernizavimą investuota daugiau kaip 11 mln. litų.

iandien „Samsono“ mėsos produktų asortimentą sudaro daugiau kaip 100 pavadinimų gaminiai, atspindintys unikalių skonio tradicijų bei modernių gamybos technologijų dvasią. Virtos deros ir derelės, kartai rūkytos deros ir derelės, virti vyniotiniai, altai rūkytos deros ir kiti gaminiai papuo stalą ir suteiks d˛iaugsmo ne vienai eimai.

Kūrybikai suderinęs vakarietikų technologijų brandumą ir lietuvikąją mėsos produktų gamybos patirtį, UAB „Samsonas“ siūlo tik natūralius, nepriekaitingos kokybės, savito skonio mėsos gaminius. ios savybės buvo pastebėtos ir įvertintos ne viename konkurse ar parodoje.

1998 m. pradėta gaminti „Tarybinių“ mėsos gaminių serija pelnė iskirtinio vartotojų dėmesio – tapo pripa˛intu ir populiariu mėsos produktu. Tai aukčiausios kokybės, unikaliais prieskonių miiniais praturtinti gaminiai, kuriuose nėra mėsos pakaitalų. „Tarybiniai“ mėsos gaminiai – ne banali sovietmečio nostalgija, o ry˛tingas kokybės siekis ir grį˛imas prie natūralumo.

Subūrusi kvalifikuotų specialistų komandą bei nuolat iekodama tobulėjimo ir plėtros perspektyvų „Samsono“ mėsos perdirbimo įmonė yra naujoms idėjoms atvira erdvė, jautriai reaguojanti į vartotojų poreikius bei kintantį gyvenimo būdą.

Galime teigti, kad įmonės kvalifikuota specialistų komanda bei nuolatinė tobulėjimo ir plėtros perspektyvų paieka u˛tikrina efektyvią įmonės veiklą.

2.5. Įmonės darbuotojų darbo apmokėjimas

UAB “Samsonas” darbo organizavimo ir apmokėjimo principai:

Visi darbuotojai dirba 1 pamaina.

Su visais darbuotojais pasiraytos ilgalaikės darbo sutartys.

Visiems darbuotojoms mokamos pastovios algos bei premijos nemokamos.

3 lentelė

Darbuotojų atlyginimai, Lt/mėn.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.
Administracija
Direktorius
Vyr. in˛inierius
Vyr. finansininkas
Buhalteriai
Technologė
Ekonomistas
Vairuotojai-vadybininkai
Vadybininkai
Vyr. sandėlininkė
Energetikas
Pardavėjos
Gamyba
Mėsos ipjaustytojai
Skerdyklos darbuotojai
Gamybos meistrai
Sandėlininkai
Derų gamintojai
Mėsos smulkintojai
Mėsos sūdytojai
Mėsos rūkytojai
Kulinarijos darbininkai
Pagalbiniai sandėlio darbininkai
Pagalbiniai darbininkai
Valytojos

Kontrolės sistema

Įdiegtos maisto saugos ir kokybės vadybos bei rizikos veiksnių analizės ir svarbiausių valdymo takų (RVASVT) sistemos garantuoja efektyvią kokybės kontrolę, gamybos procesų valdymą. Modernizavus įmonę, atsivėrė galimybės ma˛inti gamybos sąnaudas bei produkcijos savikainą, rinkai pasiūlyti naujų gaminių.

Atkaklios naujų receptūrų paiekos, ilgametės patirties bei technologinių galimybių sintezės rezultatas [3].

Į mėsos perdirbimo įmonę priimama tik sertifikuota, veterinarinės tarnybos patikrinta skerdiena, kurią tiekia atnaujinta UAB „Samsonas“ gyvulių skerdykla. Gyvuliai perkami tik i modernių Lietuvos ūkių ir kompleksų, todėl aukčiausios kokybės gaminiams naudojama lietuvika skerdiena. Ilgalaikės gyvulių tiekimo sutartys leid˛ia efektyviau kontroliuoti skerdienos kokybę. Visi importuojami prieskoniai ir jų miiniai turi kokybės sertifikatus, o gaminių apvalkalai atitinka keliamus saugumo reikalavimus.

Viena stambiausių ir moderniausių mėsos perdirbimo įmonių UAB „Samsonas“ siūlo plačiausią vie˛ių mėsos gaminių asortimentą palankiomis kainomis. Galimybė neribotais kiekiais u˛tikrinti stabilų tiekimą visoje Lietuvoje, operatyvumas ir lankstumas iskiria „Samsoną“ i kitų tiekėjų. Konceptualus produktų rėmimas bei prekės ˛enklo stiprinimas pasitelkiant ˛iniasklaidą bei kitas priemones, vartotojų informuotumo didinimas (degustacijos, pristatymai, dalyvavimas parodose ir pan.), produktų pridėtinės vertės kūrimas (moderni pakuotė, specialūs vakuuminio fasavimo metodai, egzotiki prieskonių miiniai) bei nuolatinis ipardavimo akcijų organizavimas ir kitoks pardavimų skatinimas – tai patikimo, ilgalaikiais tikslais besiremiančio tiekėjo bruo˛ai.

Nepriekaitingas u˛sakymų vykdymas, atsakingas po˛iūris ir daugiau kaip 10 metų darbo patirtis garantuoja sklandų tiekimą, konstruktyvų darbą.

„Samsonas“ siekia ilgalaikio ir nuolatinio bendradarbiavimo su prekybos partneriais, todėl plečiamas asortimentas, investuojama į modernią aldymo įrangą, atnaujinamas autoaldytuvų parkas, diegiama kokybės vadybos sistema.

UAB „Samsonas“ dirba su įvairaus dyd˛io prekybos tinklais ir parduotuvėmis, u˛sakymus priima bet kuriuo u˛sakovui patogiu būdu (telefonu, faksu, el. patu), mėsos gaminius bei kitus maisto produktus pristato per 24 val. į bet kurią Lietuvos vietovę. iuo metu UAB „Samsonas“ mėsos gaminius tiekia daugiau kaip 1900 prekybos takų.

3000 kv. m. ploto sandėlių bei aldytuvų kompleksas, logistikos centras, visos muitinės paslaugos bei veterinarinė kontrolė u˛tikrina sklandų transporto srautų aptarnavimą, operatyvų muitinės procedūrų vykdymą, kokybiką maisto produktų sandėliavimą ir paskirstymą.

Ianalizavus kontrolės sistemą įmonėje prieiname ivados, kad įdiegtos maisto saugos ir kokybės vadybos bei rizikos veiksnių analizės ir svarbiausių valdymo takų (RVASVT) sistemos garantuoja efektyvią kokybės kontrolę, gamybos procesų valdymą.

IVADOS

Ap˛velgę įmonės valdymo sampratą galime teigti, kad įmonė tai materialinius, socialinius ir informacinius resursus valdanti organizacija turinti tikslą savo veiklos rezultate gauti pelną.

Galime teigti, kad veiklos pelningumas yra vienas i pagrindinių įmonės tikslų. Pelningumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė padeda atskleisti ne tik veiksniu, nulėmusius tam tikrą pelno dydį, bet ir pelno kitimo tendencijas bei galimybes jam didinti.

Prieiname ivados, kad valdymo veiksnius sudaro gamybos veiksniai ir materialūs veiksniai. Gamybos veiksniai lemia, kaip bus pasiektas vienas pagrindinių įmonės veiklos tikslų - pelnas. Tuo tarpu materialūs veiksniai - tai darbo priemonės, darbo objektai, darbo jėga.

Prieiname ivados, kad organizavimas yra dinamikas procesas, nes negalima visko numatyti dėl kintančios aplinkos. Organizuoti - tai reikia sustatyti mainas ir ˛mones į savo vietas, duoti jiems reikalingus įrankius, med˛iagas ir teises veikti, tai yra u˛tikrinti ilgai ir stabiliai egzistuojančią vidinę tvarką. Organizacijos veikla paprastai skirstoma pagal funkcijas kurių pagrindu sudaromos organizacinės struktūros.

Galime teigti, kad pagrindinė kontrolės u˛duotis u˛tikrinti kokybę. Kontroliuoti galima bet kuriuo gamybos proceso periodu. Kuo geriau u˛tikrinama kontrolė tuo ma˛esnė tikimybė rezultate gauti broką.

Prieiname ivados, kad formuojant atlyginimą svarbu, kad darbuotojas suprastų kaip jis yra sudarytas, kad atlyginimas atitiktų atliktą darbą ir būtų savalaikis.

Prieiname ivados, kad UAB Samsonas yra stabiliai auganti maisto produktų gamybos, prekybos, paskirstymo ir logistikos, viena did˛iausių mėsos perdirbimo kompanija, turinti muitinės sandėlius ir importo-eksporto terminalą. iandien bendrovė turi penkiolika prekybos centrų visoje Lietuvoje. Lankstumu pagrįsta „Samsono“ darbo kultūra bei investicijos į įmonės modernizavimą u˛tikrina konkurencinį atsparumą, stabilumą ir patikimumą. iuolaikinių technologijų taikymas, efektyvus santykių su klientais valdymas, nuolatinė vartotojų poreikių analizė sudaro prielaidas naujų produktų ir paslaugų kūrimui bei stabiliam įmonės augimui. Įmonė produkcija pasi˛ymi aukčiausia kokybe, plačiu produktų asortimentu ir paslaugų kompleksikumu.

UAB Samsonas – tai funkcinio pavaldumo organizacinė struktūra kur kiekvieno padalinio veikla suskirstyta pagal specializacijos pobūdį.

Ianalizavus įmonės darbo principus galime pastebėti, kad įmonė dirba gana lanksčiai ir operatyviai reaguoja į rinkos paklausą. Naujas prekes į tinklo parduotuves stengiamasi įvesti itin lanksčiai: yra galimybė rengti pristatymus, akcijas, pateikti reklaminę-informacinę med˛iagą. Įmonės rekonstrukcija ir modernizavimas leido 30 proc. padidinti gamybos pajėgumus, diegti naujas technologijas, naudoti naujus gamybos ir fasavimo metodus. Kūrybikai suderinęs vakarietikų technologijų brandumą ir lietuvikąją mėsos produktų gamybos patirtį, UAB „Samsonas“ siūlo tik natūralius, nepriekaitingos kokybės, savito skonio mėsos gaminius.

Galime teigti, kad įmonės kvalifikuota specialistų komanda bei nuolatinė tobulėjimo ir plėtros perspektyvų paieka u˛tikrina efektyvią įmonės veiklą.

LITERATŪRA IR INFORMACINIAI ALTINIAI

Apie įmonę. [˛iūrėta 2005 10 09] Prieiga per internetą: https://www.samsonas.lt/?page;31;group;1>
Bagdonas E., Bagdonienė E. Verslo pradmenys. – Kaunas: Technologija, 2002. – 342 p.
Darbo principai ir reikalavimai. [˛iūrėta 2005 10 09] Prieiga per internetą:https://www.samsonas.lt/?page;39;group;3].
Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. – Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001. – 344 p.
Dėl paramos skyrimo pagal lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (bpd) kaimo plėtros ir ˛uvininkystės prioriteto priemonę „˛emės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ [˛iūrėta 2005 10 08]. Prieiga per internetą: <https://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_2253.cfm&langparam=LT
Didmeninė prekyba. [˛iūrėta 2005 10 06] Prieiga per internetą:https://www.samsonas.lt/?page;30;group;6
Gineitienė Z., Korsakaitė D., Kučinskienė M., Tamulevičius J. Verslas. – Vilnius: Rosma, 2003. – 269 p.
Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Monografija. Atr.patais.leid. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir vietimo centras, 1998 m. – 456 p.: iliustr.
Kontaktai. [˛iūrėta 2005 10 09] Prieiga per internetą: < https://www.samsonas.lt/?page;33;group;13>
Mackevičius J., Pokaitė D. Finansinės ataskaitos. – Vilnius:Katalikų pasaulis, 1998.- 352 p.
Martinkus B. Darbo procesų valdymas. – iauliai: VĮ iaulių universiteto leidykla, 2003. – 140 p.
Martinkus B., Sakalas A., Savanevičienė A. Darbo iteklių ekonomika ir valdymas. – Kaunas: Technologija, 2000. – 179 p.
Per metus alyje u˛darytos 59 mėsos perdirbimo įmonės. [˛iūrėta 2005 spalio 6 d.] Prieiga per internetą: https://www.euroverslas.lt/?-1046061275>
Sakalas A., ilingienė V. Personalo valdymas. – Kaunas: Technologija, 2000. – 205 p.
Sakalas A. Personalo vadyba. – Kaunas: Technologija, 2001. – 80 p.
Verslo ˛inios [online] [˛iūrėta 2005 10 05] Prieiga per internetą: www.vz.lt
ˇičiūtė V. Lietuva didina mėsos bei jos produktų eksportą. [˛iūrėta 2005 10 03] Prieiga per internetą:< https://www.ris.lt/?id=2958&action=more>].

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 5919
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/MONS-VALDYMO-METOD-ANALIZ-KURS84627.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/MONS-VALDYMO-METOD-ANALIZ-KURS84627.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/MONS-VALDYMO-METOD-ANALIZ-KURS84627.php">ĮMONĖS VALDYMO METODŲ ANALIZĖ - KURSINIS DARBAS</a>