ORGANIZACINIO KLIMATO KLAUSIMYNO TARPKUTÛRINËS VALIDACIJOS TYRIMO REZULTATAI

1. Skaliø tarpkultûrinës validacijos rezultatyvumo tipiniai pavyzdžiai

Šieme skyriuje siekiama išsiaiškinti, kokiu mastu pavienës skalës, kurios yra validžios ir patikimos pirminëje kultûroje gali (negali) bûti á kità kultûrà perkeltos tiesiogiai, neatliekant testo žingsniø atrankos (Item selection) analitinës procedûros.

Šiuo tikslu atlikta skaliø korekcija, kurios tipiniai pavyzdžiai išdëstyti žemiau. Korekcija skirstyta á keturis sàlyginius tipus:

I. Tiesioginá perkëlimà. Skalës, priskirtos šiam tipui, persikëlë be jokiø papildomø korekcijø pagal visus psichometrinius rodiklius.

II. Perkëlimà su minimalia korekcija. Tai skaliø tipas, nurodantis, jog èia priskirtoms skalëms vis tik reikëjo minimaliø korekcijø pavieniø testo žingsniø lygmenyje (atsisakyta vos vieno ar dviejø blogiausiai „susuveikusiø“ testo žingsniø).

III. Perkëlimà su ženklia korekcija. Skaliø tipas, á kurá buvo priskirtos skalës dël ženklios korekcijos pavieniø testo žingsniø lygmenyje (atsisakyta daugiau nei trijø nepavykusiø perkelti testo žingsniø, po kuriø išmetimo skalës rodikliai ženkliai pakilo).

IV. Nepavykusá perkëlimà. Šiam tipui priskirtinø skaliø net ir po maksimaliø korekcijø nepavyko perkelti kultûriškai.

1.1 lentelë. Tiesioginio perkëlimo tipiniai pavyzdžiai

Gana nemažai validuojamo klausimyno skaliø persikëlë tiesiogiai. 1.1 lentelëje pateikti charakteringiausi perkëlimo pavyzdžiai, priskirtini primajam perkëlimo tipui. Pagal visus pasirinktus klausimyno validavimo rodiklius aukšèiausi áverèiai sutinkami Anglijos bei Belgijos imtyse. Anglijos imtyje geriausiai persikëlë „Tarpusavio santykiø“ skalë, kurios Standardized item alpha siekia net 0,94, Belgijos imtyje –“Neformaliø grupiø“ skalë, kurios šis rodiklis taip pat yra labai aukštas (0,83). Kiti tipiniai tiesioginio perkëlimo pavyzdžiai pateikiami 7 ir 8 priede.

1.2 lentelë. Perkëlimo su minimalia korekcija tipiniai pavyzdžiai

Antrajam skaliø korekcijos tipui priskirtinø skaliø charakteringiausi pavyzdžiai pateikiami 1.2 lentelëje.

Anglijos imtyje „Neverbalinës komunikacijos“ skalëje pasirodë netinkamas tik vienas testo žingsnis. Já išmetus, visos skalës Standardized item alpha pagerëjo per 0,14 punkto. Skalës „Atëjimas á organizacijà ir išëjimas iš jos“ rodikliai buvo gana aukšti ir prieš korekcijà, taèiau išmetus vienà mažiausio áverèio testo žingsná skalës Standardized item alpha pakilo nuo 0,76 iki 0,84.

Vokietijos imtyje žymiausiai pagerëjo „Verbalinës (žodinës) komunikacijos“ skalës konsistencija. Joje, išmetus tik vienà netinkantá testo žingsná, visi rodikliai išaugo ženkliai: Standardized item alpha koeficientas padidëjo per 0,2 punkto (nuo 0,37 iki 0,57), itt per 0,17 punkto, o rSB per 0,97 punkto (-0,26 iki 0,71). Kiti pateikti perkëlimo su minimalia korekcija pavyzdžiai taip pat atskleidžia, jog atmetus tik vienà testo žingsná kaip netinkamà, visi skalës rodikliai ženkliai pagerëja (žr. 1.2 lentelæ, 7 ir 11 priedà).

Treèiajam tipui priskirtinoms skalëms prireikë ženklios korekcijos pavieniø testo žingsniø lygmenyje. Dažniausiai pasitaikë, jog buvo atsisakyta daugiau nei trijø nepavykusiø perkelti testo žingsniø, po kuriø išmetimo, skalës rodikliai ženkliai pakilo. Šis tipas charakteringiausiai atsiskleidžia per 1.3 lentelëje pateiktus pavyzdžius. Belgijos imtyje ženkliai (nuo 0,18 iki 0,71) pakilo „Humoro“ skalës Standardized item alpha rodiklis atsisakius net pusës skalæ sudariusiø testo žingsniø. Gautas aukštas skalës vidinio nekintamumo rodiklis nurodo, jog pasiektas aukštas skalës patikimumo lygis, taèiau abejotina, ar išties ši skalë gali bûti laikoma validi. Juk matavimo tikslumas ir patikimumas tiesiogiai susijæs su skalës ilgumu.

1.3 lentelë. Skaliø perkëlimo su ženklia korekcija tipinis pavyzdys. Belgijos atvejis

Ketvirtajam nepavykusio perkëlimo, tipui priskirta nedaug „Organizacinio klimato klausimyno“ skaliø. Iš pateiktø pavyzdžiø (žr.1.4 lentelæ) matyti, jog Èekijos ir Vokietijos imtyse „Vyrø ir moterø santykiø“ bei „Kûrybiškumo ir iniciatyvos skatinimas, bausmës“ skaliø visiškai nepavyko perkelti, kadangi gauti statistiniai rodikliai yra per daug maži tiek visos skalës, tiek pavieniø testo žingsniø lygyje (žr. 9 ir 10 priedà). Pavyzdžiui, Èekijos imtyje skalës „Kûrybiškumo ir iniciatyvos skatinimas, bausmës“ Cronbach alpha rodiklis pagerintas po trijø etapø korekcijos. Vis dëlto, matyti, jog ši skalë taip ir liko nevalidi – rodiklio ávertis nepasiekë minimalios reikalaujamos 0,5 ribos, nors buvo atsisakyta daugiau nei pusës skalæ sudariusiø testo žingsniø.

1.4 lentelë. Nepavykusio perkëlimo pavyzdžiai

Apibendrinant skaliø tarpkultûrinës validacijos rezultatyvumo tipinius pavyzdžius matyti, jog Organizacinio klimato klausimynas, kurio psichometrinës charakteristikos Lietuvos imtyje yra labai aukštos, negali tuo paèiu prilygti nagrinëtais atvejais: bent minimalios skaliø korekcijos atliktos visø šaliø imtyse. Apibendrinant rezultatus atskirø skaliø lygmenyje galima konstatuoti, kad nematyti tendencijos, jog egzistuoja tam tikros skalës, kurioms visø šaliø atveju bûtø prireikæ korekcijos. Galima teigti, jog atskirose šalyse buvo koreguojamos skirtingos skalës, neišvengiant kai kuriø sutapimø (pavyzdžiui, „Neverbalinës komunikacijos“ skalës nepavyko perkelti tiek Èekijos, tiek Vokietijos imtyje).

2 Skaliø tarpkultûrinës validacijos rezultatai atskirose šalyse

Šiame poskyryje aptariami skaliø tarpkultûrinës validacijos rezultatai atskirose šalyse.

2.1 lentelëje pateikiami Organizacinio klimato klausimyno skaliø vidinë konsistencijos (Cronbach α) rodikliai po skaliø korekcijos. Matyti, jog visose šalyse geriausiai persikëlë „Gandø, apkalbø, veidmainiavimo“ ir „Tarpusavio santykiø“ skalës. Aukšèiausia skaliø vidine konsistencija pasižymi Anglijos imtis. Skalës „Tarpusavio santykiai“ Cronbach α yra net 0,94, o i/tt ir Split half rodkilai taip pat aukšti: r vidurkis yra lygus 0, 56; r _min = 0,14; r _max = 0,91 (žr. 14 priedà). I/tt _min = 0,45; i/tt _max = 0,87; vidurkis = 074 (žr. 12 priedà), SH = 0,84, o Spirmeno Brauno koeficientas lygus 0,92 (žr. 13 priedà). Anglijos imtyje taip pat labai gerai persikëlë ir šios skalës: Gandai, apkalbos, veidmainiavimas, Kartø santykiai, Valdymo/vadovavimo stilius. Jø aukštà konsistencijà patvirtina r, I/tt, SH rodikliai (žr. 12, 13 ir 14 priedus). Žemiausias šioje šalyje Cronbach α (0,59) yra Kûrybiškumo ir iniciatyvos skatinimas, bausmës dimensijoje, kuriai buvo atliekamos keturios korekcijos (žr. 7 priedas). Kaip matyti iš pateiktos lentelës, vidutinis konsistencijos koeficientas, kuris parodo testo patikimumà, aukšèiausias yra Anglijoje - 0,82. Turint omenyje, jog kuo šio rodiklio reikšmë didesnë (arèiau vieneto), tuo testas yra patikimesnis. Galima daryti išvadà, jog Anglijoje Organizacinio klimato klausimynas yra validus.

Belgijoje visø dimensijø Cronbach α vidurkis yra 0,75. Aukšèiausia vidinë konsistencija yra Saugumo / apibrëžtumo pojûtis, psichologinis komfortas dimensijoje, kur Cronbach α siekia 0,87, o ITT _vidurkis = 0,45, r _vidurkis = 0,42, SH = 0,72, RSB = 0,84. (žr. 12, 13 ir 14 priedà ).

Latvijos imtyje pastebëti geriausi Organizacinio klimato klausimyno padaptavimosi rodikliai (beveik visos skalës persikëlë tiesiogiai, žr. 2.2 lentelæ). Vis dëlto matyti, jog Cronbach α ávertis yra kiek žemesnis nei kitø šaliø imtyse (neskaitant Èekijos). To priežastis – taikyta sutrumpinta klausimyno versija. Tikëtina, jog taikant ilgàjà Organizacinio klimato klausimyno versijà, nagrinëjamø rodikliø áverèiai dar labiaui padidëtø.

Èekijos imtyje skaliø persikëlimas nebuvo sëkmingas. Iš 2.1 ir 2.2 lenteliø matyti, jog ši imtis pasižymi mažiausiais Cronbach α áverèiais, o skaliø korekcijos laipsnis taip pat bûvo aukšèiausias. Hipotetinë interpretacija: nesëkmingos adaptacijos priežastis – klausimyno vertimo schema, kuomet pirmiausia buvo verèiama á Anglø kalbà, o tik po to á Èekø.

2.1 lentelë. Organizacinio klimato klausimyno skaliø vidinë konsistencija (Cronbach Alpha) po adaptavimo

2.2 lentelë. Organizacinio klimato klausimyno skaliø korekcijos laipsnis adaptavimo procese

Apibendrinant skaliø tarpkultûrinës validacijos rezultatus atskirose šalyse matyti, jog gana daug skaliø persikëlë tiesiogiai. Organizacinio klimato klausimyno tarpkultûrinës validacijos geriausi rezultatai apëmë Anglijos, Belgijos ir Latvijos imtis. Latvijos imtyje beveik visos skalës persikëlë tiesiogiai, nors jos Cronbach α yra žemiausia tarp šiø trijø šaliø. Anglijos bei Belgijos imtyse taip pat daug skaliø persikëlë tiesiogiai, taèiau kai kurioms skalëms prireikë minimalios korekcijos. Vokietijos imtyje Organizacinio klimato klausimyno nagrinëjamø statistiniø rodikliø áverèiai taip pat nëra žemi. Net vienuolikoje skaliø Cronbach α ne žemesnis nei 0,7. Sunkiausiai validuojamas klausimynas persikëlë á Èekijos imtá. Tik keturios skalës persikëlë tiesiogiai, net šešios skalës priskirtinos ketvirtam perkëlimo tipui, Cronbach α vertë taip pat žemiausia iš visø tyrinëtø šaliø. Šiø rezultatø galimos priežastys analizuojamos sekanèiame poskyryje.

Veiksniai, darantys átakà skaliø tarpkultûrinio perkëlimo metodologinei kokybei

1 Skaliø korekcija, taikant testo žingsniø atrankà

Ankstesniuose skyriuose pateiktos analizës rezultatai nurodo, jog Latvijos atveju atskirø skaliø lygmenyje galima konstatuoti Organizacinio klimato klausimyno tiesioginá perkëlimà. Vis dëlto, kitose tirtose šalyse prireikë tam tikros korekcijos, kurià atlikus visi rodikliø áverèiai išaugo. Tai akivaizdžiai matyti iš 1.1 paveiksle pateiktuose sukauptøjø dažniø grafikuose: po atliktos korekcijos vieneto-visumos koreliacijos rodiklio teigiamas pokytis matyti tiek bendru (statistiškai reikšmingas skirtumas, žr. lentelæ testà atskiroms imtims), tiek atskirø šaliø atveju. 

Lyginat atskirø šaliø vieneto visumos koreliacijos rodiklio pokytá klausimyno adaptavimo procese (iki ir po korekcijos) pastebima, jog Èekijos imtyje teko atlikti didžiausià skaliø korekcijà – buvo atsisakyta daugiausiai „nesuveikusiø“ testo žingsniø. Latvijos imtis pasižymëjo geriausiais rodikliais. Šiuo atveju sukauptøjø dažniø skirstinys bei T testo rodikliai rodo, jog nëra statistiškai reikšmingo skirtumo (prieaugio) po skaliø korekcijos (Sig. = 0,174). Turint omenyje ankstesniuosiuose poskyriuose pateiktus rezultatus, galima daryti prielaidà, jog šis statistiškai nereikšmingas skirtumas atsiranda dël analizuojamo klausimyno puikaus persikëlimo Latvijos imtyje. Anglijos, Belgijos ir Vokietijos imèiø statistinë analizë nurodo, jog èia gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp rodiklio vidurkio áverèiø (žr. 1.1 lentelæ).

Apibendrinant skaliø korekcijos ypatumus, galima teigti, jog išryškëjo statistiškai reikšmingas skirtumas skaliø kokybei iki netinkamø testo žingsniø atsisakymo ir po jo.

1.1 pav. Vieneto-visumos koreliacijos rodiklio pokytis Organizacinio klimato klausimyno adaptavimo procese (iki ir po korekcijos). Atskirø šaliø ir jungtinëse imtyse.

1.1 lentelë. Vieneto-visumos koreliacijos rodikliø vidurkiø palyginimas (iki ir po skaliø korekcijos) atskirø šaliø imtyse

1.2 lentelë Vieneto-visumos koreliacijos rodikliø vidurkiø palyginimas (iki ir po skaliø korekcijos) jungtinëje imtyje

2 Šalies (kalbos) ir kalbinio adaptavimo átaka

Vienas iš veiksniø, daranèiø átakà skaliø tarpkultûrinio perkëlimo metodologinei kokybei, yra šalies (kalbos) kontekstas ir kalbinio adaptavimo tipas.

Iš 2.1 pav. matyti, jog, nepaisant atliktos intervencijos, išlaikytas tas pats šaliø išsidëstymo reitingas iki ir po skaliø korekcijos: geriausi rodikliai matomi Anglijos imtyje, prasèiausi – Èekijos.

Teigtina, jog Latvijos atveju tiesioginis perkëlimas buvo átakotas dviejø veiksniø:

Latvija Lietuvai yra artima tiek istoriniu, tiek kultûriniu, tiek kalbiniu atžvilgiu.

Klausimynas verstas taikant Merkio (1997) sukurtà vertimo metodikà, kuri detaliai pristatoma 2.4 poskyryje.

Èekijos atveju taip pat ryški klausimyno kalbinio adaptavimo tipo átaka. Taikytas netiesioginis vertimas: anglijos imèiai parengtas klausimynas buvo išverstas á èekø kalbà. 2.1 pav. aiškiai matyti, jog tai turëjo átakos klausimyno perkëlimo kokybei – Èekijos imtyje i/tt rodiklio vidurkio áverèiai yra prasèiausi. 2.1 lentelëje matome kad Sig yra lygi 0.

Taigi, aiškiai matyti, jog vienas ryškiausiø veiksniø, daranèiø átakà skaliø tarpkultûrinio perkëlimo metodologinei kokybei yra šalies (kalbos) kontekstas ir kalbinio adaptavimo tipas.

2.1 pav. Vieneto-visumos koreliacijos rodiklio pokytis Organizacinio klimato klausimyno kalbinio adaptavimo procese (iki ir po korekcijos)

2.1 lentelë. Vienfaktorinë dispersinë analizë

3 Klausimø formuluoèiø „teigiamo – neigiamo“ kodavimo átaka skaliø perkëlimo kokybei

Vienas iš veiksniø, daranèiø átakà skaliø tarpkultûrinio perkëlimo metodologinei kokybei, yra klausimø formuluoèiø „teigiamas – neigiamas“ kodavimas. Dël Organizacinio klimato klausimyno sudarymo specifikos, analizuojant gautus rezultatus, teigiamos formuluotës testo žingsnius teko perkoduoti. Pateiktas paveikslas (žr. 1 pav.) atskleidžia, jog perkoduoti testo žingsniai sudaro rizikos grupæ – jø i/tt rodiklio vidurkio áverèiai patenka á žemø áverèiø sritá tiek iki skaliø korekcijos, tiek ir po jos.

1 pav. Klausimø formuluoèiø „teigiamo – neigiamo“ kodavimo átaka vieneto – visumos koreliacijos rodiklio pokyèiui klausimyno adaptavimo procese (iki ir po korekcijos)

IŠVADOS

1. Organizacinis klimatas, kaip tyrimø objektas, turi gana ilgà istorijà socialiniø mokslø studijose, taèiau nepaisant sukauptø teoriniø apibendriniø apie organizacinio klimato sàvokà ir dimensinæ struktûrà šis konceptas iki šiol pasižymi nevienareikšme traktuote. Ilgà laikà Organizacinio klimato reiškinys buvo nagrinëjamas išskirtinai empirinëmis priemonëmis kaip empirinis fenomenas, o tai ilgainiui ir lëmë, kad iki šiol nëra dominuojanèios šio fenomeno teorijos - tyrëjø pateikiami organizacinio klimato apibrëžimai remiasi skirtingomis teorinëmis perspektyvomis ir naudojamomis metodologijomis. nesutariama, kokios teoriškai ir empiriškai pagrástos dimensijos apibûdina organizaciná klimatà -skirtingi autoriai išskiria skirtingas dimensijas. Sukurti klausimynai pasižymi nevienoda dimensinæ struktûra: (pavyzdžiui, Verslo organizacinio klimato indeksà (BOCI), Organizacinio klimato apibûdinimo klausimynà (OCDQ), Organizacinio klimato indeksà (OCI), Komandinio klimato matavimo instrumentà (TCI) ir kitus.)
2. Tarpkultûriniai tyrimai pasižymi specifine metodologine funkcija – jie atveria galimybæ patikrinti psichosocialiniø n teorijø universalumà ir jø galiojimo srities platumà. Jie taip pat gali atskleisti psichosocialiniø reiškiniø kultûriná specifiškumà, jø priklausymà nuo konkreèios situacijos ir konteksto. Empiriniø socialiniø tyrimø metodologijoje laikomasi nuostatos, jog teorijos ir matavimo instrumentai (metodikos), sukurti vienoje kultûrinëje terpëje, negali bûti tiesiogiai, be specialios patikros, perkelti á kità kultûrà ir joje taikomi. Reikalaujama, jog klausimynas atitiktø svarbiausias metodologinës kokybës charakteristikas, t.y. jis bûti validus (tinkamas), reliabilus (patikimas), objektyvus bei reprezentatyvus.
3. Empirinio tyrimo rezultatø analizë atskleidë, jog vienas pagrindiniø veiksniø, daranèiø átakà tikrinamo „Organizacinio klimato klausimyno“ skaliø tarpkultûrinio perkëlimo metodologinei kokybei, yra šalies (kalbos) kontekstas ir taikytas klausimyno kalbinio adaptavimo tipas. Tai patvirtina išlaikytas tas pats šaliø išsidëstymo pagal adaptavimo kokybæ reitingas iki ir po skaliø korekcijos. Èia iškalbingas nesëkmingas skaliø adaptavimo rezultatas Èekijos respondentø imtyje. Hipotetinë interpretacija: nesëkmingos adaptacijos priežastis – klausimyno vertimo schema, kuomet pirmiausia buvo verèiama á Anglø kalbà, o tik po to á Èekø. Sklandžiausiai „Organizacinio klimato klausimynas“ persikëlë Anglijos bei Latvijos imtyse. Patvirtinama Merkio siûloma (1997, 1999) klausimynø kalbinës adaptacijos metodika, paremta konotacijos ir denotacijos konceptø panaudojimu.
4. Empiriniø rezultatø analizës dëka identifikuoti testo žingsniai ir skalës (dimensijos), kurios ávairiose kultûrose matuoja organizacinio klimato raiškà tinkamai ir patikimai, pavyzdžiui  “santykius ir darbingumà trikdanèios aplinkos”, “ neformaliø grupiø” skalës. Taip pat identifikuotos ir tos skalës, kurios sàlyginai problemiškai persikëlë á visas kultûras: “konfliktø” ir “kûribiškumo ir iniciatyvos skatinimo, bausmiø“ skalës. Minëta išvada turëtø bûti traktuojama kaip sàlyginis pastebëjimas, kadangi labai ryškûs skaliø perkëlimo struktûriniai šablonai nebuvo stebimi.
5. Penkios skalës iš visø dvidešimties á kitas kultûras (išskyrus Èekijos) persikëlë tiesiogiai. Vienuolika skaliø sëkmingai persikëlë po minimalios korekcijos (Item selection). Dviejø skaliø perkëlimas pareikalavo ženklios korekcijos, o dviejø skaliø iš dvidešimties nepavyko perkelti netgi atlikus daugiapakopæ skaliø korekcijà. Gauti rezultatai patvirtina žinomà tarpkultûriniø tyrimø metodologijos normatyvà: net ir tuo atveju, jei kultûroje X klausimynas ir jo skalës yra metodologiškai nepriekaištingi, visgi perkeliant apklausos instrumentà á kità kultûrà, jo metodologinæ kokybæ privalu iš naujo tikrinti empirinio tyrimo priemonëmis.
6. Visumoje išryškëjo tikrinto tyrimo instrumento (Organizacinio klimato klausimyno) tarpkultûrinio patikimumo tendencija. Jei pristatytas tyrimas bûtø ne testo patikros, o tarpkultûriniø palyginimø tyrimas, tai privalu bûtø iš duomenø bazës eliminuoti Èekijos imties duomenis kaip nepatikimus. Keturiose šalyse iš penkiø perkeltas klausimynas pademonstravo  sàlyginai neblogas metodologinës kokybës charakteristikas. Šiai tyrimo išvadai galutinai patvirtinti tikslinga atlikti tyrimus su didesnëmis imtimis ir taikant pakoreguotas klausimyno kalbinës adaptacijos versijas.

PRANEŠIMØ IR PUBLIKACIJØ SÀRAŠAS

Pranešimas „Organizacinis klimata: sampratø kontraversijos ir diagnozavimo galimybës” Kauno Technologijos universiteto Socialiniø mokslø fakulteto rengtoje studentø mokslinëje konferencijoje „Socialiniai mokslai – 2007: iššûkiai globalizacijos procese” (2007 04 06).

Pranešimas „Cross-cultural validation of organization climate questionnaire“ Liepojos pedagoginës akademijos (Latvija) organizuotoje tarptautinëje mokslinëje konferencijoje „Society and Culture“

Šiose konferencijose skaitytø pranešimø pagrindu pateikti straipsniai publikavimui.