ORGANIZAVIMO TEORIJØ APŽVALGA

ORGANIZAVIMO TEORIJØ APŽVALGA

1. Klasikinës valdymo teorijos

Valdymo teorijø pradininkai. Dauguma tyrinëtojø valdymo teorijø pradininkais laiko Robert¹ Oven¹ (Robert Owen) ir Èarlz¹ Babidž¹ (Charles Babbage).

Robertas Ovenas (1771-1858) buvo anglø pramoninkas, turëjês dideles medvilnës verpyklas. Daugelis to meto pramoninkø á darbinink¹ žiûrëjo kaip á mašinos priedëlá. R.Ovenas pastebëjo, kad sutrumpinus darbo dien¹ (nuo 15 iki 12 valandø), pagerinus darbo ir darbininkø gyvenimo s¹lygas, pagamintos produkcijos kiekis ne tik kad nesumažëjo, bet ženkliai padidëjo. Jis bene pirmasis suprato žmoniø ištekliø, kaip dabar sakoma, valdymo svarb¹, Amžininkai jo nesuprato ir laikë socialistu utopistu.

Èarlzas Babidžas (1792-1871) buvo anglø matematikas, sudarês labai tikslias logaritmø lenteles ir suprojektavês mechaninius skaièiavimo automatus. Daug dëmesio jis skyrë mašinø našumo nustatymui, tyrë, koki¹ naud¹ duoda darbo vielø specializacija.

Taèiau tik XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia (maždaug 1895-1930 metai) laikoma klasikiniø valdymo ir organizavimo teorijø klestëjimo laikotarpiu. Tuo metu daugiausia buvo domimasi s¹naudø sumažinimu ir darbo našumo didinimu. Šios teorijos prigeso 1929 metais prasidëjus pasaulinei krizei, ženkliai sumažëjus gamybos apimtims ir padidëjus socialinei átampai.

Klasikiniu teorijø grupëje galima skirti dvi pagrindines kryptis -administravimo ir techninê fiziologinê.

1.1. Administravimo teorijos

Valstybës valdymo klausimais pradëta domëtis labai anksti. Pasakojama, kad Prancûzijos karalius Liudvikas IX nuo 1226 iki 1270 metø turëjo tik keturis raštininkus, kurie tvarkë visus jo reikalus. XVI amžiuje Prancûzijos karaliaus kanceliarijoje dirbo 300 raštininkø. Liudviko XIV absoliutinë monarchija buvo vadinama aristokratiška profesionaliø biurokratø valstybe7. Panaši padëtis buvo ir Prûsijoje bei carinëje Rusijoje. Valstybës reikalø tvarkymas reikalavo laikytis vieningos politikos, nustatyti bendras taisykles jos tarnautojams, parinkti reikiamos kvalifikacijos asmenis. O tai sudarë prielaidas apm¹styti esamas veiklos organizavimo problemas. Taip atsirado pradinë valstybës (viešøjø reikalø) tvarkymo teorija, kuri administravimu vadino valstybës valdžios ágyvendinim¹8.

XX amžiaus pradžioje jau buvo daugybë kapitalistiniø pramonës ámoniø, kuriose kilo panašiø valdymo problemø kaip ir valstybës ástaigose.

Natûralu, kad tarp stambiø ámoniø valdytojø buvo tokiø, kurie bandë perteikti sukaupt¹ valstybës ástaigø valdymo patyrim¹. Vienas iš jø buvo Anri Fajolis (H. Fayol, 1841-1925). Pagrindinis A.Fajolio veikalas 'Pramonës ir bendroji administracija' pasirodë 1917 metais.

Svarbiausieji jo teorijos teiginiai yra šie : administravimas - tai bet kokios institucijos valdymas. Valdyti reikia ávairias tarnybas - technines, finansines, prekybines, aprûpinimo, apskaitos ir administravimo. Valdytojo darbas susideda iš tipiniø darbø - numatymo, organizavimo, nurodymo, koordinavimo ir kontrolës. Minëtø darbø apimtis priklauso nuo valdymo hierarchijos lygio ir nuo pavaldiniø skaièiaus. A.Fajolio mintys pasirodë esanèios gana universalios, daugelis jo teiginiø tebëra aktualûs ir dabar (1.3 lentelë).

1.3 lentelë

A.Fayolio efektyvaus valdymo taisyklës

Antras žymus šios krypties teoretikas buvo Maksas Vëberis (Max Weber, 1864-1920). Jo teorij¹ 'surado' amerikieèiø sociologai C.W. Millsas ir T.Parsonas, kurie 1946 ir 1947 metais anglø kalba išleido ištraukas iš jo raštø rinkinio (paskelbto 1922 m.). M.Vëberis daugiausia domëjosi valdžios ir biurokratijos problema. Jo manymu yra trys valdžios rûšys :

Tradicinë, kuri remiasi tikëjimu, paproèiais ir jø nekintamumu.
Tokios valdžios pavyzdys yra 'seniø' valdžia, arba gerontokratija, ir
patriarchališka valdžia (prisiminkime nesenus laikus, kai TSKP CK
generaliniai sekretoriai eidavo pareigas iki mirties).

Charizmatinë valdžia, besiremianti pavaldiniø paklusnumu vadui,
turinèiam šventumo savybiø arba labai herojiškam. Pavyzdys - dabartiniai
Irako ar Irano valstybiø vadovai.

Teisëta valdžia, paremta visø pripažástamais ástatymais. Jø duodami
nurodymai yra teisëti, taigi turi bûti vykdomi. Kad ir kokia bûtø valdžia,
turi bûti administracinis aparatas. Administracinis aparatas turi veikti pagal
racionalias taisykles, o tai yra grynoji biurokratija. Esant tokiai tvarkai,
vadovø nurodymai vykdomi geriausiai.

Kad grynoji biurokratija bûtø veiksminga, reikia laikytis šiø principø :

Darbai turi bûti padalyti atskiriems specializuotiems skyriams, o
skyriuje - atskiriems specializuotiems darbuotojams, kurie gali tuos darbus
išmokti ir gerai juos atlikti.

Darbo reikalai turi bûti atskirti nuo asmeniniø, kad nebûtø
bièiulystës ir kitokiø santykiø, trukdanèiø racionaliai veiklai.

Darbuotojai turi bûti parenkami tik pagal kvalifikacij¹, o ne pagal
pažintis, giminystê ar kitas savybes.

Administracijos struktûra turi bûti hierarchizuota, t.y. kiekvienas
turi stovëti ant savo karjeros 'laiptelio' ir gauti atlyginim¹ pagal užimam¹
viet¹ bei bûti atitinkamai gerbiamas.

Kiekvienam skyriui ir darbuotojui turi bûti parengtos pareiginës
instrukcijos, kad kiekvienas tiksliai žinotø, k¹ reikia daryti.

Taigi gerai veikianti ástaigos administracija yra nelyginant kokia mašina. Taèiau èia M. Vëberis ážiûrëjo gresiantá pavojø netekti asmeninës laisvës, o ilgainiui ir demokratijos.

Vëliau buvo pastebëtas ir atvirkštinis reiškinys : esant autokratiškai politinei valdžiai, toks administracinis aparatas labai gerai padeda jai išsilaikyti. Nesenas pavyzdys - buvusios Tarybø S¹jungos valstybiniø ástaigø ir gamybiniø ámoniø subiurokratëjusios, nieko nesprendžianèios, o laukianèios nurodymø 'iš viršaus' administracijos. Tokios administracijos ^garniui sukëlë ûkio stagnacij¹ ir krizê, atvedusi¹ á politines permainas.

Lyndalas Urvikas (L.Unvick, 1891-1983). Baigês Britanijos armijos karininko karjer¹, dirbo valdymo konsultantu ir domëjosi valdymo teorijos

problemomis. Jis apibendrino A.Fajolio ir kitø tyrinëtojø darbus, ypaè domëjosi planavimo Organizavimo ir kontrolës efektyvumo padidinimu.

Èesteris Bernardas (Ch.Barnard, 1886-1961). Dirbo 'New Jersey Bell Telephone Company' prezidentu, daug dëmesio skyrë valdžios ir vadovo autoriteto problemoms. Jo teorija teigia, kad pavaldinys ávertina vadovo sprendimø teisëtum¹ ir tada nusprendžia vykdyti juos ar ne. Pavaldinys gali gerai ávykdyti užduotá, jei supranta organizacijos tikslus.

1.2. Techninës fiziologinës teorijos

Šios grupës teorijos turi daug pasekëjø ir mûsø laikais. Nesutariama ir dël jø pavadinimo. Vieni jas vadina empirinëmis, t.y. paremtomis tiesioginiais stebëjimais, o ne teorinëmis prielaidomis, kiti moksliniu darbo organizavimu, treti - tiesiog moksliniu valdymu (scientific management)9. Ryškiausieji šios krypties atstovai yra : F.W.Tayloras, F. Gilbretas, L. Gilbretas, H.Gantas, H.Emersonas, H.Fordas, o pradininku laikomas F,W.Tayloras.

Manytume, kad jø atliktus darbus labiau tiktø vadinti techniniais fiziologiniais tyrinëjimais, nes daugiausia dëmesio buvo skirta žmogaus darbui prie mašinos, darbininko išdirbio padidinimui, darbo organizavimo, normavimo ir apmokëjimo klausimams, nuovargio efektui dël darbo nustatyti.

Frederikas W.Tayloras (Frederick W.Taylor, 1856-1915). Baigês vidurine mokykl¹, F.W.Tayloras pusketvirtø metø praleido Europoje. Grižês á Amerik¹, ruošësi stovi á Harvardo universitet¹, bet dël materialiniø s¹lygø atsisakë šio ketinimo ir 1873 metais pradëjo dirbti 'Midvale Steel Company' paprastu darbininku. Atsiradus vietai dirbo frezuotoju ir pradëjo domëtis darbo organizavimo ir jo našumo didinimo klausimais. Netrukus jo darbo našumas tapo didžiausias ceche. Po to jis buvo pakeltas á vyriausiuosius mechanikus. Po trejø metø atkakliø F.Tayloro pastangø stakliø našumas padidëjo dvigubai. Paskirtas cecho vyriausiuoju meistru gavo administracijos sutikim¹ parengti kai kuriø darbø normas ir apskaièiuoti teising¹ užmokestá. Pateiksime tik vien¹ pavyzdá. Darbininkai 38 pëdø (apie 10 m) atstumu turëjo iš rietuviø nešioti á vagonus 92 svarø (apie 42 kg) ketaus liejinius. Darbininkø brigadai buvo nustatyta 11 tonø norma. Darbininkas per dien¹ už toká darb¹ gaudavo 1,15 dolerio. Jiems buvo pažadëta mokëti po 1,85 dolerio per dien¹, jei dirbs instruktoriaus vadovaujami. Vadovaujami instruktoriaus, jie sugebëdavo ištisus mënesius kasdien be ypatingo nuovargio pernešti po 47 tonas liejiniø. Taèiau iš 75 žmoniø tokiam darbui buvo tinkami tik aštuoni. Jie buvo vangaus proto ir kitiems fiziniams darbams mažai tinkami10.

F.Tayloras taip pat dirbo konsultantu ávairiose ámonëse, kitas pats reorganizavo. F.Tayloro sistema greitai paplito - 1912 metais ji buvo taikoma 212 ámoniø. Jos šalininkai susilaukë daug priešininkø iš darbininku ii jø profs¹jungø pusës. 1913 melais JAV parlamentas net buvo sudarês speciali¹ komisij¹, kuriai buvo pavesta ištirti, ar ši sistema nežaloja darbininkø sveikatos. Komisija nustatë, kad sistema neseniai taikoma, todël galutiniø išvadø negalima padaryti. Be to, komisija pažymëjo, kad daugelis ámonininkø taiko ši¹ sistem¹ nedidindami darbo užmokesèio, dël to kyla streikai.

Taigi, F.Tayloro nuomone, siekiant tinkamai organizuoti darb¹, reikia:

1) ištyrus darbo proces¹, surasti paprastus tikslingus judesius ir pašalinti nereikalingus; 2) parinkti kiekvienam darbui tinkamus árankius; 3) tiksliai nustatyti darbui atlikti reikaling¹ laik¹; 4) tinkamai nustatyti dienos darbo užmokestá; 5) nustatyti darbo užmokestá pagal diferencine vienetinê sistem¹ (už maž¹ našum¹ mažas užmokestis, už didelá - didesnis); 6) parinkti darbui tinkamus darbininkus ir juos apmokyti; 7) ámonës administracijai glaudžiai bendradarbiauti su darbininkais.

Tik laikant visus šiuos elementus galima gauti teigiam¹ efekt¹ ir nesukelti darbininkø protestø ar streikø. F. Tayloro nuomone, jo sistemos ádiegimui reikia tinkamai pasiruošti, átikinti darbininkus; tam gali prireikti 2-5 metø.

Frankas Gilbretas (Frank Gilbreth, 1868-1924) ir Liliana Gilbret (Lillian Gilbrelh, 1878-1972). Tai buvo pramonës ir statybos inžinieriø pora (vyras ir žmona). Frankas Gilbretas buvo statybos darbø inžinierius ir pasižymëjo labai tobulu darbø organizavimu, darbo laiko ir judesiø tyrimais. Jam pavyko surasti paprasèiausius, trumpiausius ir tobuliausius judesius. Tai leido sumažinti darbininko nuovargá ir padidinti darbo našum¹.

Pateiksime pavyzdá, kaip buvo pakeistas mûrininkø darbo organizavimas. Mûrininko profesija yra labai sena ir, atrodytø, šioje srityje žmogus turëjo pasiekti didelê pažang¹. Deja, F.Gilbretas pastebëjo, kad laikas bei technikos pažanga šiuos darbus menkai tepaveikë. Ištyrinëjês mûrininko darbo judesius, jis nustatë taisykling¹ mûrininko kojø padëtá prie mûrijamos sienos, tinkamiausias cemento skiedimo dëžës ir plytø krûvos vietas, parengë kilnojamø pastoliø su stalu brëžinius. Pagal brëžinius buvo pagaminti pastoliai. Toliau tiriant buvo nustatyta, kad plytas reikia surûšiuoti ir sudëti ant plytø stalo taip, kad mûrininkui jø nereikëtu rankoje vartyti ir žiûrëti, kuria puse padëti ant sienos. T¹ darb¹ gali atlikti pagalbinis darbininkas. Cemento skiedinys irgi turi bûti tinkamai paruoštas. F-Gilbretas atrinko grupê mûrininkø ir išmokë juos dirbti jo nustatytu bûdu. Greitu laiku jo išmokyti mûrininkai kraudavo po 350 plytø per valand¹, arba 2800 plytø per 8 valandø darbo dien¹, ir në kiek daugiau nenuvargdavo, nes reikalingø judesiø skaièius nuo 18 buvo sumažintas iki 5. Mûrininkø profesinë s¹junga buvo nustaèiusi 350 plytø norm¹ per darbo dien¹.

F.Gilbretas plaèiai propagavo racionalius darbo metodus. Jo iniciatyva 1924 metais Prahoje buvo sukviestas pirmasis taisyklingo darbo organizavimo kongresas. Deja, F.Gilbretas mirë mënesiu anksèiau negu susirinko kongresas.

Henris Gantas (Henry Gantt, 1861-1919). H.Gantas buvo F.Tayloro padëjëjas. Jo didžiausias palikimas yra linijiniai atkarpiniai grafikai, naudojami darbø planavimui ir kontrolei dar ir šiandien, dažnai vadinami Ganto grafikais. Antrasis indëlis - tai darbo apmokëjimo sistema pagal darbininkø atlikt¹ darb¹. Darbininkas, ávykdês norm¹, gauna minimalø dienos atlygá, o j¹ viršijês - pried¹ arba, kitaip tariant, premij¹.

Haringtonas Emersonas (Harrington Emerson, 1853-1931) buvo vienas iš pirmøjø valdymo konsultantø. Jis analizavo organizacijø ekonominio efektyvumo padidinimo klausimus, daug dëmesio skyrë pareigø padalijimui tarp tiesioginiø ir netiesioginiø vadovø.

Henris Fordas (Henry Ford, 1863-1947) nuo jaunystës domëjosi ávairiø mašinø dalimis, aparatais, bandë pats konstruoti. 1892-1893 metais pagamino savo pirm¹já keturtaktá vandeniu aušinam¹ 4 AJ variklá ir automobilá ir išvažiavo á Detroito gatves. Pirmoji mašina jo nepatenkino -buvo sunki ir lëta.

1902 metais su partneriais sukûrë bendrovê ('Henry Ford Company') ir jos dirbtuvëse têsë bandymus ir gamino automobilius. Greitu laiku ásitikinês, kad partnerius domina tik pelnas, o ne pažanga, 1903 metais ákûrë nauj¹ bendrovê 'Ford Motor Company', kurioje jam priklausë 25 procentai akcijø. Taèiau ir èia, patyrês, jog partneriai jam trukdo veikti, bijodami, kad H.Fordas rizikingais eksperimentais nesumažintø bendrovës dividendø, sistemingai pradëjo supirkinëti savo bendrovës akcijas ir 1906 metais turëjo daugiau kaip 50 procentø akcijø.

H.Fordas nesutarë su partneriais dël paèios gamybos tikslo. Jo partneriai teigë, kad reikia stengtis gauti maksimalø peln¹ su esamaisiais materialiniais, techniniais ir darbo ištekliais, t.y. mažinant atlyginimus darbininkams, keliant gaminiø kainas.

H.Fordo koncepcija iš esmës skyrësi nuo tuo metu vyravusios. Jis manë, kad kiekviena gamyba turi maksimaliai tenkinti daugumos poreikius, kad reikia gaminti daug ir pigiai. Pavyzdžiui, 1909/10 metais buvo pagaminti 18664 automobiliai, kuriø kiekvienas kainavo 950 doleriø, 1918/19 metais - 533706 po 525 dolerius, 1922/23 - 2200682 po 335 dolerius. Tokias gamybos apimtis galima buvo pasiekti tik ádiegus srovinê gamyb¹ ir standartizavus automobiliø detales bei mazgus.

Pramonininkas gali gauti peln¹, tobulindamas darbo ir gamybos metodus, t.y. sumažindamas gaminio savikain¹. Tai pagrindinis H.Fordo ánašas á valdymo moksi¹, tai naujas ámonës tikslo (misijos) supratimas, nauji tiems laikams gamybos ir darbo organizavimo metodai.

Klasikinës valdymo teorijos gerai tinka nedidelëms organizacijoms esant stabiliai išorinei aplinkai. Jø siûlomos taisyklës yra universalios, todël ne visada aišku, kaip jas taikyti. Dauguma šios krypties atstovø (išskyrus L.Gilbret ir Ch.Bernard¹) á darbinink¹ žiûrëjo kaip á gamybos priemonê, o nekaip á asmenybê.

2 Bihevioristinës teorijos

1926 metais „Western Electric Company“ vienoje iš savo ámoniø ('Hawthorne Works', Chicago) pradëjo tyrimus, norëdama nustatyti, kaip apšvietimo intensyvumas veikia darbininkø darbo našum¹. Apšvietimo stiprumo kaitaliojimas pastebimai darbo našumo nepakeitë. Tai gerokai nustebino šiems tyrimams vadovavusá Elton¹ Mayo (Elton Mayo, 1880-1949) ir paskatino têsti tyrimus. Buvo keièiama darbo užmokesèio sistema; darbo pertraukø skaièius ir trukmë, trumpinama darbo savaitë. Pagaliau darbo našumas pakilo. 1928 metais apklausus darbininkus, k¹ jie mano apie eksperiment¹, paaiškëjo, kad jie suprato gerus administracijos ketinimus ir priežastis, verèianèias kompanij¹ didinti darbo našum¹ dël konkurencijos. Darbininkai taip pat sake, kad, pagerëjus darbo s¹lygoms ir santykiams su vadovybe, pasidarë maloniau dirbti.

Eksperiment¹ Eltonas Mayo baigë 1932 metais. Pagrindinë išvada buvo tokia: darbininkø brigados paèios nustato vidines našumo normas, darbo ritm¹, paskirsto darbus brigados nariams ir sprendžia, kaip reikia reaguoti á administracijos vykdom¹ politik¹ priklausomai nuo jos ketinimu.

Á organizavimo ir valdymo istorij¹ šis eksperimentas áëjo Hawthorno vardu (Hawthorne Studies), o tyrimø kryptis pradëta vadinti žmogiškaisiais santykiais (human relations). Žmogiškøjø santykiø teorijø esmê sudaro tai. kad daugiausia dëmesio turëtø bûti skiriama neformalioms grupëms ir neformaliems žmoniø santykiams darbe, kad geri darbo santykiai sudaro ger¹ 'psichologiná klimat¹', gerokai padidina tiek pavaldiniø, tiek jø vadovu darbo našum¹.

Antrasis žymus šios krypties šalininkas ir tyrinëtojas buvo Abrahamas Maslovas (Abraham Maslow, 1908-1970). Jo didžiausias nuopelnas - tai žmogaus poreikiø skirstymas á grupes ir jø hierarchijos nustatymas (plaèiau žr. 4 skyriø). Kiekviename žmogaus poreikiø tenkinimo lygyje veikia tam tikri stimulai. Kai patenkinami to lygio poreikiai, tai aukštesniajame poreikiø lygyje tie stimulai nebeveikia, nors ir didintume jø intensyvum¹.

Treèiasis šios krypties atstovas Duglas McGregoras (Douglas McGregor, 1906-1964) nagrinëjo vadovø požiûrá á pavaldinius ir nustatë, kad nepaisant tø požiûriø ávairovës galima skirti dvi tipines jø grupes. Jis pavadino jas X ir Y teorijomis (1.4 lentelë).

1.4 lentelë

Douglas McGregor X ir Y teorijø teiginiø sugretinimas

Apie 1940 metus, prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, tyrinëjimai nutrûko. Jie buvo atnaujinti apie 1950 metus ir dabar têsiami. Tyrinëjamø klausimø ratas išsiplëtë, o kryptis vadinama organizacine elgsena. Pagrindiniai teorijos teiginiai ir metodai tapo akademine disciplina. Organizacinë elgsena dëstoma daugelyje pasaulio universitetø. Ne išimtis yra ir Lietuvos aukštosios mokyklos.

Teoretikai sutaria, kad realus žmogaus elgesys organizacijose yra daug sudëtingesnis negu teorijos pirmtakø siûlomuose modeliuose, kad tyrinëti galima tik bendradarbiaujant psichologams, sociologams, antropologams, ekonomistams, medikams ir kitø srièiø specialistams.

3. Kiekybinës valdymo teorijos

Kiekybinës valdymo teorijos paplito pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Verslininkai pradëjo naudoti kariškiø parengtus kariniø daliniø perkëlimo, jø aprûpinimo, veiklos koordinavimo metodus. Platesnës teorinës studijos, vadovëliai ir praktinës rekomendacijos JAV ir Vakarø šalyse pasirodë penktojo dešimtmeèio viduryje, o Lietuvoje šeštajame dešimtmetyje.

Kiekybinës valdymo teorijos yra paremtos ávairiais matematiniais modeliais, skirtais sprendimams priimti ar informacijai apdoroti. S¹lygiškai galima skirti operacijø tyrimo ir valdymo informacijos kryptis. Vartojant kompiuterius šiø krypèiø skirtumas vis mažëja.

Operacijø tyrimas11. Yra labai daug srièiø, kur gali bûti taikomi operacijø tyrimo metodai. Tai atskira disciplina. Jai ásisavinti reikia turëti bent jau vidutiná matematiná pasirengim¹. Keletas metodø bus apibûdinta 2.4.2 skyriuje.

Visiems operacijø tyrimo metodams bûdingi šie bruožai:

uždavinio sprendiniai susiejami su galimais veikimo bûdais;

galimi sprendiniai lyginami pagal tuos paèius apibrëžtus
ekonominius kriterijus (pavyzdžiui, s¹naudø dydá, pajamø ar pelno dydžius,
našum¹ ar kitus priimtinus kriterijus):

jei kriterijø yra keletas, tai siekiama pusiausvyros (dažnai tarp
prieštaringø kriterijø - pavyzdžiui, norima, kad produktas bûtø aukšèiausios
kokybës, o medžiagø s¹naudos minimalios):

vadovai, priimantys galutinius sprendimus, turi vienodai suvokti
uždavinio rezultatus ir jais tikëti;

naudojami kompiuteriai, kad per vadovams priimtin¹ laik¹
(negalima sprêsti uždavinio ilgai, nes pasikeis ekonominë situacija) bûtø
galima gauti reikalingus sprendinius.

Turëtø bûti savaime aišku, kad atlikta kiekybinë ekonominio reiškinio ar proceso analizë bei gauti sprendiniai negali bûti priimami aklai. Juos bûtina papildyti bihevioristiniais metodais gautais sprendiniais, nes galutiná sprendim¹ priima vadovas, o ne matematinis modelis. Modelis negali bûti visk¹ apimantis ir ávertinantis vis¹ realiame gyvenime esam¹ informacij¹.

Valdymo informacijos sistemos. Valdyme informacija vartojama nuo neatmenamø laikø. Pirmiausia tai buvo prekybinës sutartys, pajamø ir išlaidø knygos ar dvarø inventoriaus s¹rašai. Vëliau atsirado ištisa buhalterinës apskaitos sistema, kitos dokumentacijos tvarkymo ir saugojimo sistemos.

Laikui bëgant informacijos vis daugëjo (manoma, kad kas H) metø informacijos kiekis padvigubëja), atsirado mechaninës, o vëliau ir

elektroninës informacijos apdorojimo sistemos bei pagaliau asmeniniai kompiuteriai. Visa tai leido plaèiai panaudoti informacij¹ priimant sprendimus.

Pateikiame V.Bieleckio pasiûlyt¹ valdymo informacijos sistemø skirstym¹12 :

apskaitos ir perdavimo sistemos (Transaction Processing Systems-
TPS);

raštinës sistemos (Office Automation Systems- OAS);

valdymo informacijos sistemos (Management Information Systems-
MIS);

sprendimø priëmimo sistemos (Decision Support Systems- DSS);

vadovybës informavimo sistemos (Execuûve Information Systems-
EIS);

vadovybës pagalbos sistemos (Executive Support Systems- ESS);

ekspertø sistemos (Expert Systems- ES).

1.7 pav. Valdymo informacijos sistemø ryšiai pagal V.Bielecká

(paveiksle paliktos angliškos santrumpos)

Sistemos paprastai vartojamos tam tikruose valdymo hierarchijos lygiuose skirtingoms problemoms sprêsti (1.7 pav). Plaèiau šie klausimai bus aptarti 4.4 skyriuje. Pažymëtina, kad valdymo informacijos sistemos labai sparèiai tobulinamos ir diegiamos á praktik¹. Daugëja nebrangiø ir patogiø programiniø paketø.

4. Sisteminis požiûris

Pastaruoju metu vis labiau plinta naujas požiûris, kad reikia sujungti visø krypèiø pasiekimus ir á organizacij¹ žiûrëti kaip á vientis¹ sistem¹ (1.8 pav.).

1.8 pav. Organizavimo ir valdymo teorijø sugretinimas

Organizacija, kaip ir kiekviena sistema, yra sudaryta iš elementø, kurie paprastai sudaro posistemius. Todël tyrinëtojai daugiausia dëmesio skiria posistemiø ir jø elementø s¹veikai, ryšiams, sinergijai ir entropijai.

Sinergija reiškia, kad dël elementø ar posistemiø s¹veikos bendrasis rezultatas yra didesnis už atskirai veikianèiø elementø rezultatø sum¹. Taigi pagrindinë problema - išskirti organizacijos elementus, rasti jø pagrindinius esminius ryšius, nustatyti, kaip galima apskaièiuoti jø bûsenos bei pokyèiø reikšmes.

Entropija reiškia, kad sistemos vidinë energija mažëja ir sistema gali sunykti, jei ji yra uždara, t.y. nesikeièia veiklos produktais bei informacija su aplinka.

Sisteminis požiûris valdyme ir organizavime yra naujas, todël sunku pasakyti, kaip jo tyrinëjimai plëtosis ateityje.

PAAIŠKINIMAI

Lietuvoje mažøjø ámoniø status¹ gali gauti organizacijos kuriose dirba iki 50 žmoniø.
Vakarø šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje mažomis laikomos ámonës turinèios iki 100
darbuotojø, vidutinëmis - nuo 100 iki 1000, o didelëmis - nuo 1000 iki 10000 žmoniø.

Staèiokas R. Verslininkystës istorijos ávadas. - V. : Vilniaus universiteto leidykla, 1995. ■ 84 -
86 p.

Jucevièius R. Antreprenerystës reiškinio Lietuvoje sociologiniai bruožai //Socialiniai
mokslai. Sociologija. - K. : Technologija, 1995.- Nr. 2(3) - P. 47-55.

Piter F.Draker. Upravlcnije nacclennoc na rczultaty. - Moskva : Tcchnologiècskaja škola
biznesa, 1994.-200 s.

5 Etika : 1. mokslas, tiriantis moralê; 2. žmoniø elgesio normø visuma.

Etika - tai filosofijos šaka, nagrinëjanti moralines vertybes ir žmogiškuosius poelgius. Plaèiau žr. Anzenbacher A. Filosofijos ávadas. - Vilnius : Katalikø pasaulis. 1992.-P. 249-298.

6 Plaèiau apie žmogaus teises žr. Žmogaus teisës. Tarptautiniø dokumentø rinkinys. - V.: Mintis, 199!.-p.I2-19.

7 Zielenewski J. Organizacja i zarz¹dzanic. -Warszawa: PWN, 1969. - S. 108.

8 Dauguma amerikieèiø valdymo teorijø tyrinëtojø šias teorijas vadina klasikinëmis organizavimo teorijomis (classicai organization theoty).

9 Griffin R.W. Management.- Boston: Houghton Miffiin Company, 1984.- P. 33-57.

10 Vadyba Lietuvoje 1918-1940 metais.- V.: Mintis, 1991. -P. 163-183.

Operacijø tyrimo terminas yra atëjês iš Antrojo pasaulinio karo laikø ir tuo metu tikrai
reiškë karo veiksmø operacijø analizê. Lietuvoje šeštajame - devintajame dešimtmeèiuose
šiuos metodus buvo áprasta vadinti ekonominiais matematiniais metodais.

Bielecki W. Kompuleroive systemy wspomagaj¹ce zarz¹dzanie// Master of Business
Administration.- Warszawa, 1995. - Nr.3. - S. 9-16.