PROFESIONALAUS KELIONIŲ VADOVO DARBO STEBĖJIMO ATASKAITA

ŠIAULIŲ KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

PROFESIONALAUS KELIONIŲ VADOVO DARBO STEBĖJIMO ATASKAITA

Šiauliai 2003

Organizuota turistinė kelionė (turizmo paslaugų rinkinys) – iš anksto parengta, už bendrą kainą parduodama turistinė kelionė, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kitą esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu) ir kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba yra įtraukta nakvynė.

Kelionių vadovas – teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris suteikia kelionės metu informaciją ir lydi turistus kelionėse viduje arba užsienyje.

Šių metų balandžio 3 dieną man teko važiuoti į organizuotą turistinę kelionę po Beneliukso šalis. Kelionė vyko per Lenkiją, Vokietiją, Liuksemburgą, Belgiją, Olandiją ir Prancūziją. Kelionėje teko stebėti, kaip kelionių vadovas pristato kelionę, jo pasiruošimą, ar buvo atlikti visi darbo etapai.

Pirmas etapas, kurį kelionių vadovas turėjo atlikti, tai pasirengti kelionei: surinkti informaciją apie visas šalis, jų miestus, kuriuose teks apsilankyti ar pravažiuoti turistams.

Prieš važiavimą į kelionę vadovas gavo keletą dokumentų: grupės sąrašą, informaciją apie tarpines stotis ir sustojimo laiką, buvimo vietą bei informaciją apie keleivio vietą transporto priemonėje, sveikatos draudimo dokumentus, programą, kuriai ruošiasi, viešbučio vaučerius, viešbučio schemas, rumingas (kas su kuo miega), autobuso planą. Taip pat kelionių agentas pateikė informaciją kelionių vadovui apie turistų grupę, su kuria vadovui teks važiuoti, t.y. vadovas paminėjo keletą žmonių, kurie kuom nors išsiskiria iš grupės.

Pirmasis kelionės vadovo susitikimas vyko auditorijoje: kelionės vadovas susipažino su grupe, supažindino turistus su programa, pravedė instruktažą, atsakė į visus turistų klausimus. Antrasis kelionės vadovo susitikimas su grupe vyko balandžio 3 dieną, kelionės pradžioje, prie autobuso.

Turistams patogiai įsitaisius autobuse kelionių vadovas dar karta papasakojo apie kelionės programą, ir tiksliai paaiškino kokius objektus lankysime, planus pirmajai dienai.

Privažiuojant prie muitinių ar pasienio postų pagrindinis kelionės vadovo tikslas buvo supažindinti keleivius su elgesio normomis, paaiškinti ką reikia daryti (pasiimti pasą ir atversti paskutinį lapą su nuotrauka); retkarčiais kelionės vadovė rinko pasus ir atiduodavo muitininkui. Tuo metu vienas iš vairuotojų eidavo susimokėti už kelius.

Visos turistinės kelionės metu kelionės vadovas rūpinosi turistų užimtumu, važiuojant kitų šalių teritorijomis kelionės vadovas pasakojo apie tas šalis, jų buitį ir kasdienybę, valgius ir tradicijas, didžiuosius miestus, gyventojų skaičių ir įdomiausius lankomus objektus, jų atsiradimo istoriją. Taip pat buvo galima klausytis muzikos, siūloma arbata, kava, karštas vanduo, kad turistams nebūtų labai nuobodu buvo rodomi filmai

Privažiavus numatytą aplankyti miestą, kelionių vadovas konkrečiai pasakydavo kaip ir kokius objektus turistai pamatys, pasakojo jų istoriją, koks lankytinų vietų įėjimo mokestis.

Kelionės vadovas pateikė visą organizacinę informaciją: rytais buvo pranešama apie dienos planus, o vakarais buvo apibendrinama informacija. Kiekvieną rytą kelionių vadovas kėlė grupė ir primindavo kur šiandien važiuosim, kiek laiko tai užtrūks, ką aplankysime, kiek bus duota laisvo laiko ir pan..Informacija buvo tiksli ir visiems suprantama.

Kelionės vadovas puikiai mokėjo lankomos šalies užsienio kalbą, sakydavo turistams autobuso stovėjimo vietą tos šalies kalba, kad turistas galėtų susirasti autobusą pasiklydus, kelionės vadovas pranešė keleiviams savo telefono numerį, kad atsiradus nenumatytiems atvejams su juo galima būtų susisiekti. Jei turistams kildavo klausimų, ji visada nuosekliai atsakydavo, pateikdama tikslią ir suprantama informaciją. Taip pat kelionės vadovė paaiškindavo kokiose vietose yra pigiausiai apsipirkti, kokie dažniausiai perkami suvenyrai, ir kur jų galima įsigyti. Buvo parodomos vietos pigiausiai pavalgyti, bei visada buvo parodyti orientyrai, kaip galima rasti anokią ar kitokia vietą.

Kelionės vadovas teikė tikslią informaciją apie transporto priemonę, kuria vykstama, jos charakteristiką ir kategoriją, maršrutą, valiutų keitimo sąlygas ir tvarką, apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją, patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus, taip pat maitinimą (pusryčius) toje vietoje.

Kelionės vadovė visą laiką noriai bendravo su grupe, sudarydama malonią atmosferą, ji buvo labai nuovoki, paslaugi, parodė aukštą profesinę etiką, atsakingumą, kalbų žinojimą.

Parvažiuojant namo kelionų vadovas padėkojo, ir maloniai atsisveikino, palinkėdama visiems gerų atostogų..

Ši kelionė padėjo susipažinti su kelionės vadovo darbu, suteikė daug informacijos apie tai, koks ištikrųjų turi būti kelionių vadovas ir kokius darbus jis turi atlikt.

Paaiškinimai kaip pyldyti kelionės lapą:

Vežėjas kiekvienos nemaršrutinės paslaugos kelionės lapą užpildo 2 egzemplioriais prieš kelionę.

Vežėjas gali keleivių vardus ir pavardes nurodyti atskirame lape – iš anksto sudarytame keleivių sąraše, kuris turi būti pridedamas prie kelionės lapo. Sudarytame sąraše ir kelionės lape turi būti vežėjo spaudas arba vežėjo ar transporto priemonės vairuotojo parašas.

Kelionės lapo pirmasis egzempliorius visos kelionės metu laikomas transporto priemonėje ir pateikiamas įgaliotu tikrinti pareigūnu reikalavimu.

Vežėjas atsako už tikrinimą ir teisingą kelionės lapų pildymą. Jie pildomi didžiosioms raidėmis ir nenutrinamu rašalu.

Kelionės lapo knyga neperduodama.

LITERATŪRA:

Irena Svetikienė „Turizmo marketingas“, Vilnius 2002

Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas