Projektas „Bosų dialogai“ Projektų valdymo modulio kursinis darbas

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Teatro ir kino fakultetas

Vadybos skyrius

Projektas „Bosų dialogai“

Projektų valdymo modulio kursinis darbas

Vilnius,

TURINYS

Įvadas (projekto santrauka)

1. Projekto pagrindimas

1.1. Probleminės situacijos analizė

1. . Projekto tikslinės grupės charakteristikos

1. . Projekto tikslas ir uždaviniai

1.4. Projekto rezultatai ir poveikis

1.5. Projekto partnerystė ir komanda

2. Projekto planavimas

2.1. Projekto etapai (SDA) ir veiklų strukt ra (DIS)

2.2. Projekto įgyvendinimo planas

2.3. Projekto išteklių planavimas

2.3.1. Projekto biudžetas

2.4. Projekto kokybės užtikrinimas

Išvados (komandinio darbo refleksija)

Literatūra

PROJEKTO „BOSŲ DIALOGAI“ APRAŠYMAS

Įvadas. Projekto santrauka

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja nuostata, kad bosinis instrumentas yra tik ritminė, foninė detalė muzikiniame kolektyve. Tad atėjo pats metas pristatyti naujas bosinių instrumentų solines ir improvizacines galimybes, pasitelkiant bosinį vokal¹, mušamuosius bei elektroninź muzik¹.

Taigi šis projektas – tai edukacinio pobūdžio projektas; unikali proga parodyti, kaip galima iš skirtingų bosinių instrumentų, bosinio vokalo ir netgi elektroninės muzikos kompozijų sukurti bendr¹ improvizacij¹. Štai kaip visa tai turėtų atrodyti: kontrabosas (Vytis Nivinskas), bosinė gitara (Domas Aleksa) ir bosinis vokalas (Tadas Girininkas) bus vedantys ir soluojantys instrumentai. Elektroninė muzika kartu su mušamaisiais sukurs šių solistų dialogo harmoninį pagrind¹. Specialiai šiam projektui žymus elektroninės muzikos kūrėjas Andrius Šarapovas sukurs naujas kompozicijas, kurioms skambant muzikantai improvizuos. Be to, šioje improvizacijoje bus galima žavėtis ne tik muzika. Vykstant muzikantų improvizacinėms dvikovoms bus pademonstruotas išties originalus vizualizacijos šou ant sienos, kurio autorė - garsi vizualizacijos vedėja VJ Vesta. Kadangi šis projektas yra išties novatoriškas, tad ir viet¹ šiam renginiui numatėme netradicinź - Antakalnio loftus Vilniuje. Projekto įgyvendinimo laikas pasirinktas atsižvelgiant į šilto sezono laik¹ , kuomet lofto salygose žiūrovau galės jaustis pakankamai komfortabiliai. Ateityje vietos pasirinkimas tikime, kad turėtų skatinti nauj¹ požiūrį į netradicines erdves.

Šio edukacinio projekto naud¹ tikime, kad pajus ne tik į renginį atėjź žiūrovai, bet nauda bus ir patiems atlikėjams – juk tai puiki galimybė ugdyti improvizacinź saviraišk¹.

Rengdami šį originalų projekt¹ siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į šiandien vyraujanči¹ meno sintezės situacij¹ kultūros rinkoje. Viliamės paskatinti kūrėjus inicijuoti daugiau naujų meno formų ir įvairių sintezių pristatymus.

Probleminės situacijos analizė

Šiandien Lietuvos kultūriniame gyvenime pasigendama naujovių, jaučiamas naujų kūrinių, novatoriškų projektų trūkumas. Kol kas vangiai rengiamos įvairiausių meno šakų sintezės ir performansai, apsiribojama siaura meninės veiklos sritimi; pagrindiniai renginiai, vykstantys Vilniuje, yra festivaliai bei koncertai. „Atkūrus nepriklausomybź, anksčiau izoliuota „monolitinė“ lietuvių kompozivijos mokykla subyrėjo į fragmentus, imtasi individualiai plėsti išraiškos priemonių spektr¹, ieškoti kūrybinių impulsų. Šiuos atžvilgiu ypač svarbu, kad atsiranda audiovizualinis menas, atveriantis postmodernias interaktyvias erdves, o muzika įgauna kitas, dažnai netikėtas prasmes. Pasak videomenininko Gintaro Šepučio, „tai bandymas pateikti dvisluoksnį kūrinį, kur vaizdas ir muzika yra lygiaverčiai.“ [1]

Šio projekto svarb¹ ir reikalingum¹ galima pagrįsti Jurij Dobriakov straipsnio žodžiais [2]: „Vykstant bendrai Lietuvos muzikinės scenos evoliucijai, simultaniškai įvairėja klausytojų skoniai ir atlikėjų pasirenkami muzikiniai stiliai (taip pat ir įdomesnių stilių kūrybai reikalingi techniniai įgūdžiai ir estetinis suvokimas). Todėl nenuostabu, kad populiariojoje jaunimo kultūroje atsiranda vis daugiau vietos ne tik klubinei ir šokių muzikai, bet ir rafinuotesniems, mažiau stereotipiniams elektronikos stiliams, skirtiems aktyvesniam klausymuisi nei šokiams. Dėmesio vertas ir kai kurių tarpdisciplininio garso meno apraiškų stygius Lietuvoje. Trūksta techniškai sudėtingų interaktyvių garso instaliacijų.“

Pastebima, jog šiandieninėje kultūros rinkoje pateikiama nepakankamai novatoriškų, o ypač edukacinio pobūdžio projektų. „Šiame postmoderniame pasaulyje reikalinga nauja minčių raiškos erdvė. Naujausios kultūrinės inovacijos ima panašėti į meno ir genų technologijos mišrainź“.[3] Tokiame projekte kaip „Bosų dialogai“, puikiai atsiskleidžia kelių meno sričių sintezė, jauni kūrėjai turi puiki¹ galimybź išreikšti save akademinėje, elektroninėje muzikoje bei video mene.

• Tikslinės grupės charakteristikos

Šis projektas skirtas jaunimui ir ne tik. Mes orientuojamės į menu bei kultūra besidominčių žmonių auditorij¹, siekiame, jog tai būtų patrauklu ne tik tam tikro amžiaus grupės atstovams, bet tiesiog visiems, kam atrodo įdomios ir aktualios novatoriškos kelių meno šakų sintezės. Šiame projekte tiesioginiai naudos gavėjai būtų muzikos kūrėjai, nusprendź kurti muzik¹ ir j¹ demostruoti performanso metu, o netiesioginiai – visi visuomenės nariai, kurie domisi kelių meno šakų sintezės galimybėmis, t¹ vakar¹ nusprendź pasižiūrėti unikali¹ muzikos ir video vaizdų improvizacij¹.

Projekto tikslas, uždaviniai, rezultatai

• Tikslas

Pasiūlyti nauj¹ edukacinio pobūdžio laisvalaikio praleidimo form¹ viliečiams, taip skatinant novatoriškų performansų/projektų atsiradim¹ Vilniuje.

• Uždaviniai

1. Supažindinti auditorij¹ su visiškai nauja, dar niekur neregėta kelių meno šakų (instrumentinė muzika, vokalinė muzika, elektroninė muzika bei vizualizacija) sinteze.

2. Performans¹ demonstruoti kituose Lietuvos miestuose bei Pabaltijo šalyse.

3. Inicijuoti visiškai naujo elektroninės muzikos kūrinio sukūrim¹.

• Rezultatai

1. Sukurtas visiškai naujas muzikis kūrinys, susidedantis iš elektroninės muzikos, vokalinės ir instrumentinės muzikos.
2. Pirm¹ kart¹ pademostruotas tokio pobūdžio renginys, kuomet improvizacij¹ atlieka kontrabosas, bosinė gitara, vokalistas (bosas), mušamieji instrumentai, elektroninės muzikos kūrėjas-atlikėjas, VJ (vizualizacijos vedėjas).

• Pasekmės

Padidėjusi performansų pasiūla ir paklausa.

Pradėti žymiai dažniau rengti projektai/renginiai tokiose vietose kaip loftai.

Padidėjźs jaunimo susidomėjimas ekeltronine bei džiazo muzika.

Projekto komanda ir partnerystė

• Projekto vadybinė/kūrybinė komanda

• Partnerystė

Kontrabosas- Vytis Nivinskas

Bosinė gitara- Domas Aleksa

Bosas vokalas- Tadas Girininkas

Mušamieji instrumentai- Marius Aleksa

Elektroninės muzikos kūrėjas- Andrius Šarapovas

VJ (vizualizacijos vedėja) - VJ Vesta

Garso operatorius- Arūnas Zujus

Šviesų dailininkas- Šarūnas Dzvonkas ( klubas 'Siena')

Reklamos apipavidalinimas/logotipo kūrimas - Goda Jackutė

Apšvietimo technikos bei scenos įrengimas, suolai – UAB „Scenos technikos servisas“

• Komandos kompetencija

Ø      Vytis Nivinskas, Domas Aleksa bei Marius Aleksa

Tai vieni perspektyviausių ir talentingiausių jaunosios kartos atlikėjų Lietuvos muzikos pasaulyje. Šie muzikantai yra ne kart¹ dalyvavź meno projektuose, džiazo festivaliuose, meistriškumo pamokose, yra grojź daugelyje grupių bei projektų. Šie atlikėjai jau žinomi džiazo bei kokybiškos muzikos megėjų.

Vytis Niviskas, jau dešimtmetį groja džiaz¹, rok¹, akademinź klasik¹ bei šiuolaikinź muzik¹. Šis atlikėjas studijavo tiek Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tiek Danijos bei Amerikos muzikos akademijose. Šiuo metu jis taip pat savo nuostabia patirtimi dalijasi dėstydamas Liteuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2007 m. birželio mėnesį šis atlikėjas Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo surengźs rečitalį, kurį palydėjo teigiamos kritikų recenzijos tiek spaudoje, tiek internete.V. Niviskas renkasi netradicinius projektus, pavyzdžiui projektas „Riot“, taip pat nuo šių metų prsijungė prie Pieno Lazerių grupės.

Domas ir Marius Aleksos yra žinomi ne tik kaip džiazo atlikėjai, bet taip pat ir kaip muzikinės grupės „Skamp“ muzikantai. Domas Aleksa yra žymus improvizaciniu m¹stymu bei muzikos pajautimu, profesonalumu. Jo atliekama muzikinė technika yra artima Viktoro Vooteno bei Marcus Miller technikai.

Marių Aleks¹ muzikos kritikai apibūdina kaip savito m¹stymo ir pojūčio būgninink¹ - vien¹ iš perspektyviausių šių dienų mušamųjų instrumentų atlikėjų. Jį dažnai galime išgirsti grojant su žymiais džiazo grandais kaip Petras Vyšniauskas, Valerijus Ramoška ir kt.

Ø      Andrius Šarapovas yra žinomas elektroninės muzikos kūrėjas.Vienas iš  sekmingiausių jo projektų yra grupė „Pieno lazeriai“, kuri yra išties labai populiari Lietuvoje.

Ø      Tadas Girininkas šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį vokalo specialybź, tačiau džiazo muzika jam taip pat artima. Turėdamas talent¹ dainuoti tiek operiniu stiliumi, tiek pop muzikos ar džiazo stiliais dainininkas stipriai išsiskiria iš savo kartos atlikėjų. Dainininkas 2007 m. dalyvavo „Yamaha“ dainininkų konkurse, tais pačiais metais tapo S. Baro dainininkų konkurso antrosios premijos laureatu.T. Girininkas dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baletos teatro pastatymuose, Klaipėdos muzikiniame teatre 2007 m. rugpjūtį pakviestas sukurti vien¹ pagrindinių vaidmenų – Karontės partij¹ C. Monteverdi operos „Orfėjas“ premjeroje. Koncertuoja LMTA rengiamuose koncertuose, kitose Lietuvos koncertų salėse.

Ø      Vj Vesta yra viena ryškiausių vizualizacijos vedėjų Lietuvoje. Patirtis įvairiausiuose klubinės muzikos projektuose (nuo „MTV block“ iki „Ryralio“ vakarėlių), savitas muzikos bei vaizdo pateikimas stebina ne vien¹ lietuvį bei užsienietį.

Projekto planavimas

• Projekto etapai:

Pasiruošimas, kūrybinis procesas

Projekto pristymas visuomenei

Projekto tźstinumas

Projekto išteklių analizė

Projekto biudžetas

Projekto kokybės užtikrinimas

Norint šiame projekte užtikrinti produkto kokybź, projekto vykdantysis direktorius yra pasirengźs sukurti monitoringo sistem¹. „Monitoringas – tai nuolatinės būklės ar situacijos pokyčių stebėjimas. Tokia sistema yra labai reikalinga ir naudinga kaip informacijos rinkimas apie visk¹, kas keli¹ grėsmź projekto eigai.“[4] Vykdant monitoring¹ bus rengiami pranešimai apie projekto eig¹ ( t.y. projekto būklź, dabartinź padėtį bei situacij¹), rengiami susirinkimai su komandos nariais. Kad projekto kokybė nenukentėtų, projekto vadovas turi užtikrinti, kad užsibrėžti rezultatai bus pasiekiami su turimais ištekliais ir nustatytu laiku. Remiantis darbų grafikais ir projekto vadybinės organizacijos ataskaitomis bus išaiškinamos silpnosios projekto įgyvendinimo vietos, vedama atliktų darbų apimčių, išteklių ir išlaidų apskaita, analizuojama projekto būklė, prognozuojama tolimesnė eiga. Be abejo, vienas iš labai svarbių veiknių, užtikrinančių projekto kokybź, – tai projekto planavimo dokumentų išbaigtumas.

Projekto tźstinumas

Šis projektas tikrai neapsiribos tik menų sintezės pristatymu Vilniuje. Kadangi tai kelias meno šakas apjungiantis, novatoriškas projektas, kuriam specialiai bus kuriama muzika, tikimės projekto tźstinumo kituose Lituvos bei Pabaltijo šalių miestuose ir sudominti kuo didesnź auditorij¹.

Remiantis Jurij Dobriakov’o straipsniu[5], įsitikiname, jog tokio pobūdžio projekto tźstinumas yra būtinas: „Dažniau galima išgirsti nuomonź, kad lietuviška scena turėtų stengtis kuo labiau integruotis į pasaulinź scen¹. Tokia tendencija gali būti paaiškinta tuo, kad ši integracija neabejotinai padidina lietuvių kūrėjų leidybos ir pasirodymų galimybes (lietuvių darbai vis dažniau leidžiami užsienio įrašų kompanijų, o patys jie vis dažniau pasirodo tarptautiniuose festivaliuose kartu su žymiais pasaulinės scenos atstovais), tad lokalumas retai suvokiamas pozityviai.“

Išvados. Komandinio darbo refleksija

Atlikus M. Beblin knygoje „Management Teams. Why They Succeed or Fail“ pateikt¹ užduotį „Kaip man sekasi dirbti komandoje“ buvo padarytos išvados apie šio projekto rengimo komandinį darb¹. Pasitelkiant šios užduoties rezultatus pasitvirtino tai, kad abi komandos narės yra „tikslintojos“ ir puikiai dera dirbti drauge. Užduotyje minima, kad tikslintojų teigiami bruožai – dinamiškumas ir oportunizmas. Tokios savybės išties labai vertingos ir naudingos dirbant komandoje: kai susiduriama su skirtingomis nuomonėmis, pavyksta lanksčiai ir objektyviai priimti tinkam¹ abiem narėm sprendim¹. Dinamiškumas šiuo atveju irgi labai gelbsti, nes nėra delsiama dėl vienos ar kitos problemos išsprendimo, idėjos generuojamos pakankamai greitai ir efektyviai. M. Beblin knygoje pateiktos užduoties pagalba dar kart¹ įsitikinome, jog drauge dirbant, ypač tokio pabūdžio veikloje, darbas einasi išties puikiai. Nors esame labai skirtingos asmenybės, tačiau galime puikiai viena kit¹ papildyti. Viena iš komandos narių turi „firmos darbuotojo“ savybių – yra pareiginga, puikiomis organizatoriaus savybėmis pasižyminti asmenybė, o tuo tarpu kita komandos narė išsiskiria tokiomis savybėmis kaip tikslo siekiantis, entuziastingas žmogus. Be abejo, komandiniame darbe natūraliai yra susidūriama ir su kito žmogaus neigiamomis būdo savybėmis. Kaip paaiškėjo po užduoties atlikimo, abi komandos narės pasižymi nekantrumu, todėl impulsyviai priimti sprendimai dažnai nepasiteisina, todėl turi būti apsvarstomi iš naujo. Taip pat viena komandos narė dažnai stokoja specializuotos kompetencijos, o kita yra pernelyg pedantiška. Tačiau atsižvelgiant į šias neigiamas bei teigiamas savybes, komandoje stengiamasi kuo objektyviau pasidalinti darbais, kad kiekviena darytų ne tik tai, k¹ geriausiai sugeba, bet ir tai, kas prie širdies.

Kalbant apskritai, komandinis darbas išties naudingas: ne tik dėl to, kad tinkamai įgyvendinus komandinį darb¹, žymiai pagerėja produkcijos kokybė, darbinis aktyvumas, informacijos perdavimas, psichologinis klimatas, bet ir dėl to, kad artimiau susipažįsti su žmogumi ir gali galvoti ir apie ateities kūrybinius darbus drauge.

NAUDOTA LITERATŪRA

Jurij Dobriakov „Eksperimentinė elektroninė muzika ir garso menas Lietuvoje“

https://www.mic.lt/lt/articles/view/114

D. Tamošaitytė „Lietuviškumo metomorfozės šiuolaikinių kompozitorių kūryboje: audiovizualinių menų analizė“, žurnalas „Kultūros barai“, 2007, Nr.10, p.38.

Giep Hagoort „Meno vadyba verslo stiliumi“, KRONTA, 2005, p.38

R. Kučinskienė, V. Kučinskas „Socialinių projektų rengimas ir valdymas“, 2005, p.86