Projektas „Bosø dialogai“ Projektø valdymo modulio kursinis darbas

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Teatro ir kino fakultetas

Vadybos skyrius

Projektas „Bosø dialogai“

Projektø valdymo modulio kursinis darbas

Vilnius,

TURINYS

Ávadas (projekto santrauka)

1. Projekto pagrindimas

1.1. Probleminës situacijos analizë

1. . Projekto tikslinës grupës charakteristikos

1. . Projekto tikslas ir uždaviniai

1.4. Projekto rezultatai ir poveikis

1.5. Projekto partnerystë ir komanda

2. Projekto planavimas

2.1. Projekto etapai (SDA) ir veiklø strukt ra (DIS)

2.2. Projekto ágyvendinimo planas

2.3. Projekto ištekliø planavimas

2.3.1. Projekto biudžetas

2.4. Projekto kokybës užtikrinimas

Išvados (komandinio darbo refleksija)

Literatûra

PROJEKTO „BOSØ DIALOGAI“ APRAŠYMAS

Ávadas. Projekto santrauka

Šiuolaikinëje visuomenëje vyrauja nuostata, kad bosinis instrumentas yra tik ritminë, foninë detalë muzikiniame kolektyve. Tad atëjo pats metas pristatyti naujas bosiniø instrumentø solines ir improvizacines galimybes, pasitelkiant bosiná vokal¹, mušamuosius bei elektroninê muzik¹.

Taigi šis projektas – tai edukacinio pobûdžio projektas; unikali proga parodyti, kaip galima iš skirtingø bosiniø instrumentø, bosinio vokalo ir netgi elektroninës muzikos kompozijø sukurti bendr¹ improvizacij¹. Štai kaip visa tai turëtø atrodyti: kontrabosas (Vytis Nivinskas), bosinë gitara (Domas Aleksa) ir bosinis vokalas (Tadas Girininkas) bus vedantys ir soluojantys instrumentai. Elektroninë muzika kartu su mušamaisiais sukurs šiø solistø dialogo harmoniná pagrind¹. Specialiai šiam projektui žymus elektroninës muzikos kûrëjas Andrius Šarapovas sukurs naujas kompozicijas, kurioms skambant muzikantai improvizuos. Be to, šioje improvizacijoje bus galima žavëtis ne tik muzika. Vykstant muzikantø improvizacinëms dvikovoms bus pademonstruotas išties originalus vizualizacijos šou ant sienos, kurio autorë - garsi vizualizacijos vedëja VJ Vesta. Kadangi šis projektas yra išties novatoriškas, tad ir viet¹ šiam renginiui numatëme netradicinê - Antakalnio loftus Vilniuje. Projekto ágyvendinimo laikas pasirinktas atsižvelgiant á šilto sezono laik¹ , kuomet lofto salygose žiûrovau galës jaustis pakankamai komfortabiliai. Ateityje vietos pasirinkimas tikime, kad turëtø skatinti nauj¹ požiûrá á netradicines erdves.

Šio edukacinio projekto naud¹ tikime, kad pajus ne tik á renginá atëjê žiûrovai, bet nauda bus ir patiems atlikëjams – juk tai puiki galimybë ugdyti improvizacinê saviraišk¹.

Rengdami šá originalø projekt¹ siekiame atkreipti visuomenës dëmesá á šiandien vyraujanèi¹ meno sintezës situacij¹ kultûros rinkoje. Viliamës paskatinti kûrëjus inicijuoti daugiau naujø meno formø ir ávairiø sinteziø pristatymus.

Probleminës situacijos analizë

Šiandien Lietuvos kultûriniame gyvenime pasigendama naujoviø, jauèiamas naujø kûriniø, novatoriškø projektø trûkumas. Kol kas vangiai rengiamos ávairiausiø meno šakø sintezës ir performansai, apsiribojama siaura meninës veiklos sritimi; pagrindiniai renginiai, vykstantys Vilniuje, yra festivaliai bei koncertai. „Atkûrus nepriklausomybê, anksèiau izoliuota „monolitinë“ lietuviø kompozivijos mokykla subyrëjo á fragmentus, imtasi individualiai plësti išraiškos priemoniø spektr¹, ieškoti kûrybiniø impulsø. Šiuos atžvilgiu ypaè svarbu, kad atsiranda audiovizualinis menas, atveriantis postmodernias interaktyvias erdves, o muzika ágauna kitas, dažnai netikëtas prasmes. Pasak videomenininko Gintaro Šepuèio, „tai bandymas pateikti dvisluoksná kûriná, kur vaizdas ir muzika yra lygiaverèiai.“ [1]

Šio projekto svarb¹ ir reikalingum¹ galima pagrásti Jurij Dobriakov straipsnio žodžiais [2]: „Vykstant bendrai Lietuvos muzikinës scenos evoliucijai, simultaniškai ávairëja klausytojø skoniai ir atlikëjø pasirenkami muzikiniai stiliai (taip pat ir ádomesniø stiliø kûrybai reikalingi techniniai ágûdžiai ir estetinis suvokimas). Todël nenuostabu, kad populiariojoje jaunimo kultûroje atsiranda vis daugiau vietos ne tik klubinei ir šokiø muzikai, bet ir rafinuotesniems, mažiau stereotipiniams elektronikos stiliams, skirtiems aktyvesniam klausymuisi nei šokiams. Dëmesio vertas ir kai kuriø tarpdisciplininio garso meno apraiškø stygius Lietuvoje. Trûksta techniškai sudëtingø interaktyviø garso instaliacijø.“

Pastebima, jog šiandieninëje kultûros rinkoje pateikiama nepakankamai novatoriškø, o ypaè edukacinio pobûdžio projektø. „Šiame postmoderniame pasaulyje reikalinga nauja minèiø raiškos erdvë. Naujausios kultûrinës inovacijos ima panašëti á meno ir genø technologijos mišrainê“.[3] Tokiame projekte kaip „Bosø dialogai“, puikiai atsiskleidžia keliø meno srièiø sintezë, jauni kûrëjai turi puiki¹ galimybê išreikšti save akademinëje, elektroninëje muzikoje bei video mene.

• Tikslinës grupës charakteristikos

Šis projektas skirtas jaunimui ir ne tik. Mes orientuojamës á menu bei kultûra besidominèiø žmoniø auditorij¹, siekiame, jog tai bûtø patrauklu ne tik tam tikro amžiaus grupës atstovams, bet tiesiog visiems, kam atrodo ádomios ir aktualios novatoriškos keliø meno šakø sintezës. Šiame projekte tiesioginiai naudos gavëjai bûtø muzikos kûrëjai, nusprendê kurti muzik¹ ir j¹ demostruoti performanso metu, o netiesioginiai – visi visuomenës nariai, kurie domisi keliø meno šakø sintezës galimybëmis, t¹ vakar¹ nusprendê pasižiûrëti unikali¹ muzikos ir video vaizdø improvizacij¹.

Projekto tikslas, uždaviniai, rezultatai

• Tikslas

Pasiûlyti nauj¹ edukacinio pobûdžio laisvalaikio praleidimo form¹ vilieèiams, taip skatinant novatoriškø performansø/projektø atsiradim¹ Vilniuje.

• Uždaviniai

1. Supažindinti auditorij¹ su visiškai nauja, dar niekur neregëta keliø meno šakø (instrumentinë muzika, vokalinë muzika, elektroninë muzika bei vizualizacija) sinteze.

2. Performans¹ demonstruoti kituose Lietuvos miestuose bei Pabaltijo šalyse.

3. Inicijuoti visiškai naujo elektroninës muzikos kûrinio sukûrim¹.

• Rezultatai

1. Sukurtas visiškai naujas muzikis kûrinys, susidedantis iš elektroninës muzikos, vokalinës ir instrumentinës muzikos.
2. Pirm¹ kart¹ pademostruotas tokio pobûdžio renginys, kuomet improvizacij¹ atlieka kontrabosas, bosinë gitara, vokalistas (bosas), mušamieji instrumentai, elektroninës muzikos kûrëjas-atlikëjas, VJ (vizualizacijos vedëjas).

• Pasekmës

Padidëjusi performansø pasiûla ir paklausa.

Pradëti žymiai dažniau rengti projektai/renginiai tokiose vietose kaip loftai.

Padidëjês jaunimo susidomëjimas ekeltronine bei džiazo muzika.

Projekto komanda ir partnerystë

• Projekto vadybinë/kûrybinë komanda

• Partnerystë

Kontrabosas- Vytis Nivinskas

Bosinë gitara- Domas Aleksa

Bosas vokalas- Tadas Girininkas

Mušamieji instrumentai- Marius Aleksa

Elektroninës muzikos kûrëjas- Andrius Šarapovas

VJ (vizualizacijos vedëja) - VJ Vesta

Garso operatorius- Arûnas Zujus

Šviesø dailininkas- Šarûnas Dzvonkas ( klubas 'Siena')

Reklamos apipavidalinimas/logotipo kûrimas - Goda Jackutë

Apšvietimo technikos bei scenos árengimas, suolai – UAB „Scenos technikos servisas“

• Komandos kompetencija

Ø      Vytis Nivinskas, Domas Aleksa bei Marius Aleksa

Tai vieni perspektyviausiø ir talentingiausiø jaunosios kartos atlikëjø Lietuvos muzikos pasaulyje. Šie muzikantai yra ne kart¹ dalyvavê meno projektuose, džiazo festivaliuose, meistriškumo pamokose, yra grojê daugelyje grupiø bei projektø. Šie atlikëjai jau žinomi džiazo bei kokybiškos muzikos megëjø.

Vytis Niviskas, jau dešimtmetá groja džiaz¹, rok¹, akademinê klasik¹ bei šiuolaikinê muzik¹. Šis atlikëjas studijavo tiek Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tiek Danijos bei Amerikos muzikos akademijose. Šiuo metu jis taip pat savo nuostabia patirtimi dalijasi dëstydamas Liteuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2007 m. birželio mënesá šis atlikëjas Šv. Kotrynos bažnyèioje buvo surengês reèitalá, kurá palydëjo teigiamos kritikø recenzijos tiek spaudoje, tiek internete.V. Niviskas renkasi netradicinius projektus, pavyzdžiui projektas „Riot“, taip pat nuo šiø metø prsijungë prie Pieno Lazeriø grupës.

Domas ir Marius Aleksos yra žinomi ne tik kaip džiazo atlikëjai, bet taip pat ir kaip muzikinës grupës „Skamp“ muzikantai. Domas Aleksa yra žymus improvizaciniu m¹stymu bei muzikos pajautimu, profesonalumu. Jo atliekama muzikinë technika yra artima Viktoro Vooteno bei Marcus Miller technikai.

Mariø Aleks¹ muzikos kritikai apibûdina kaip savito m¹stymo ir pojûèio bûgninink¹ - vien¹ iš perspektyviausiø šiø dienø mušamøjø instrumentø atlikëjø. Já dažnai galime išgirsti grojant su žymiais džiazo grandais kaip Petras Vyšniauskas, Valerijus Ramoška ir kt.

Ø      Andrius Šarapovas yra žinomas elektroninës muzikos kûrëjas.Vienas iš  sekmingiausiø jo projektø yra grupë „Pieno lazeriai“, kuri yra išties labai populiari Lietuvoje.

Ø      Tadas Girininkas šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operiná vokalo specialybê, taèiau džiazo muzika jam taip pat artima. Turëdamas talent¹ dainuoti tiek operiniu stiliumi, tiek pop muzikos ar džiazo stiliais dainininkas stipriai išsiskiria iš savo kartos atlikëjø. Dainininkas 2007 m. dalyvavo „Yamaha“ dainininkø konkurse, tais paèiais metais tapo S. Baro dainininkø konkurso antrosios premijos laureatu.T. Girininkas dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baletos teatro pastatymuose, Klaipëdos muzikiniame teatre 2007 m. rugpjûtá pakviestas sukurti vien¹ pagrindiniø vaidmenø – Karontës partij¹ C. Monteverdi operos „Orfëjas“ premjeroje. Koncertuoja LMTA rengiamuose koncertuose, kitose Lietuvos koncertø salëse.

Ø      Vj Vesta yra viena ryškiausiø vizualizacijos vedëjø Lietuvoje. Patirtis ávairiausiuose klubinës muzikos projektuose (nuo „MTV block“ iki „Ryralio“ vakarëliø), savitas muzikos bei vaizdo pateikimas stebina ne vien¹ lietuvá bei užsienietá.

Projekto planavimas

• Projekto etapai:

Pasiruošimas, kûrybinis procesas

Projekto pristymas visuomenei

Projekto têstinumas

Projekto ištekliø analizë

Projekto biudžetas

Projekto kokybës užtikrinimas

Norint šiame projekte užtikrinti produkto kokybê, projekto vykdantysis direktorius yra pasirengês sukurti monitoringo sistem¹. „Monitoringas – tai nuolatinës bûklës ar situacijos pokyèiø stebëjimas. Tokia sistema yra labai reikalinga ir naudinga kaip informacijos rinkimas apie visk¹, kas keli¹ grësmê projekto eigai.“[4] Vykdant monitoring¹ bus rengiami pranešimai apie projekto eig¹ ( t.y. projekto bûklê, dabartinê padëtá bei situacij¹), rengiami susirinkimai su komandos nariais. Kad projekto kokybë nenukentëtø, projekto vadovas turi užtikrinti, kad užsibrëžti rezultatai bus pasiekiami su turimais ištekliais ir nustatytu laiku. Remiantis darbø grafikais ir projekto vadybinës organizacijos ataskaitomis bus išaiškinamos silpnosios projekto ágyvendinimo vietos, vedama atliktø darbø apimèiø, ištekliø ir išlaidø apskaita, analizuojama projekto bûklë, prognozuojama tolimesnë eiga. Be abejo, vienas iš labai svarbiø veikniø, užtikrinanèiø projekto kokybê, – tai projekto planavimo dokumentø išbaigtumas.

Projekto têstinumas

Šis projektas tikrai neapsiribos tik menø sintezës pristatymu Vilniuje. Kadangi tai kelias meno šakas apjungiantis, novatoriškas projektas, kuriam specialiai bus kuriama muzika, tikimës projekto têstinumo kituose Lituvos bei Pabaltijo šaliø miestuose ir sudominti kuo didesnê auditorij¹.

Remiantis Jurij Dobriakov’o straipsniu[5], ásitikiname, jog tokio pobûdžio projekto têstinumas yra bûtinas: „Dažniau galima išgirsti nuomonê, kad lietuviška scena turëtø stengtis kuo labiau integruotis á pasaulinê scen¹. Tokia tendencija gali bûti paaiškinta tuo, kad ši integracija neabejotinai padidina lietuviø kûrëjø leidybos ir pasirodymø galimybes (lietuviø darbai vis dažniau leidžiami užsienio árašø kompanijø, o patys jie vis dažniau pasirodo tarptautiniuose festivaliuose kartu su žymiais pasaulinës scenos atstovais), tad lokalumas retai suvokiamas pozityviai.“

Išvados. Komandinio darbo refleksija

Atlikus M. Beblin knygoje „Management Teams. Why They Succeed or Fail“ pateikt¹ užduotá „Kaip man sekasi dirbti komandoje“ buvo padarytos išvados apie šio projekto rengimo komandiná darb¹. Pasitelkiant šios užduoties rezultatus pasitvirtino tai, kad abi komandos narës yra „tikslintojos“ ir puikiai dera dirbti drauge. Užduotyje minima, kad tikslintojø teigiami bruožai – dinamiškumas ir oportunizmas. Tokios savybës išties labai vertingos ir naudingos dirbant komandoje: kai susiduriama su skirtingomis nuomonëmis, pavyksta lanksèiai ir objektyviai priimti tinkam¹ abiem narëm sprendim¹. Dinamiškumas šiuo atveju irgi labai gelbsti, nes nëra delsiama dël vienos ar kitos problemos išsprendimo, idëjos generuojamos pakankamai greitai ir efektyviai. M. Beblin knygoje pateiktos užduoties pagalba dar kart¹ ásitikinome, jog drauge dirbant, ypaè tokio pabûdžio veikloje, darbas einasi išties puikiai. Nors esame labai skirtingos asmenybës, taèiau galime puikiai viena kit¹ papildyti. Viena iš komandos nariø turi „firmos darbuotojo“ savybiø – yra pareiginga, puikiomis organizatoriaus savybëmis pasižyminti asmenybë, o tuo tarpu kita komandos narë išsiskiria tokiomis savybëmis kaip tikslo siekiantis, entuziastingas žmogus. Be abejo, komandiniame darbe natûraliai yra susidûriama ir su kito žmogaus neigiamomis bûdo savybëmis. Kaip paaiškëjo po užduoties atlikimo, abi komandos narës pasižymi nekantrumu, todël impulsyviai priimti sprendimai dažnai nepasiteisina, todël turi bûti apsvarstomi iš naujo. Taip pat viena komandos narë dažnai stokoja specializuotos kompetencijos, o kita yra pernelyg pedantiška. Taèiau atsižvelgiant á šias neigiamas bei teigiamas savybes, komandoje stengiamasi kuo objektyviau pasidalinti darbais, kad kiekviena darytø ne tik tai, k¹ geriausiai sugeba, bet ir tai, kas prie širdies.

Kalbant apskritai, komandinis darbas išties naudingas: ne tik dël to, kad tinkamai ágyvendinus komandiná darb¹, žymiai pagerëja produkcijos kokybë, darbinis aktyvumas, informacijos perdavimas, psichologinis klimatas, bet ir dël to, kad artimiau susipažásti su žmogumi ir gali galvoti ir apie ateities kûrybinius darbus drauge.

NAUDOTA LITERATÛRA

Jurij Dobriakov „Eksperimentinë elektroninë muzika ir garso menas Lietuvoje“

https://www.mic.lt/lt/articles/view/114

D. Tamošaitytë „Lietuviškumo metomorfozës šiuolaikiniø kompozitoriø kûryboje: audiovizualiniø menø analizë“, žurnalas „Kultûros barai“, 2007, Nr.10, p.38.

Giep Hagoort „Meno vadyba verslo stiliumi“, KRONTA, 2005, p.38

R. Kuèinskienë, V. Kuèinskas „Socialiniø projektø rengimas ir valdymas“, 2005, p.86