CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
STRATEGINIS PLANAVIMAS
1. Strategijos samprata, jos būtinybė, rengimo etapai
Strategijos s¹voka yra sena kaip pasaulis. į termin¹ vartojo jau senovės graikai3. Strategijos visais laikais mokėsi karybos mokyklose, j¹ rengė ir rengia generaliniai tabai, įgyvendina (naudoja) mūiuose karvediai.
Tačiau strategij¹ organizacijų ir įmonių valdymui pradėta taikyti XX amiaus pradioje (pvz., Henris Fordas). Teorikai i¹ sritį bene pirmasis kompleksikai apraė H.I.Ansofas. Dabartiniu metu tai labai intensyviai tyrinėjama sritis, apstu jos taikymo pavyzdių. Nė vieni vadovų rengimo kursai neapsieina be platesnio ar siauresnio strategijos kurso. Gausu įrodymų, kad gerai parengta strategija garantuoja įmonės sėkmź, o įdėtos s¹naudos greitai atsiperka (2.3 pav.).
Sėkmė 20% |
|
Sėkmė 80% | |
Strategija 5-10% |
Operatyvusis valdymas 95-90% |
2.3 pav. Strateginio ir operatyviojo valdymo santykis
Tam, kad skirtume strateginius ir operatyvius tikslus, pateiksime kelet¹ pavyzdių:
Strateginiai tikslai:
sukurti naujus produktus ar pradėti teikti naujas paslaugas;
nusakyti įmonės plėtros kryptis;
ukariauti naujas rinkas;
surasti finansavimo altinius.
Operatyvūs (einamieji) tikslai:
pasiekti, kad būtų parduota dvigubai daugiau produktų;
įdiegti prekių pardavim¹ patu;
suteikti pirkėjams kreditus;
surasti ar parengti naujus pardavėjus.
Ar reikia iandien klestinčiai įmonei rengti strateginį plan¹? inoma, jei įmonė nori ilikti stipri ar iplėsti savo veiklos apimtį, jei nori panaudoti savo privalumus (pvz., nauj¹ technologij¹, ger¹ savo parduotuvių viet¹ mieste, kvalifikuot¹ personal¹ ir pan.).
Norėti ir galėti yra ne tas pats. Kad parengtų strateginį plan¹, įmonės vadovybė turi:
sugebėti pavelgti į ateitį; numatyti įvykių eig¹;
suburti kvalifikuot¹, inantį
vadovybės siekius (nebūtinai smulkiai)
ir tiems siekiams pritariantį personal¹;
turėti valios permainoms, rytis imtis veiksmų, kai tam ateis laikas;
mokėti sukaupti tikslius duomenis apie
savo įmonź, konkurentus ir
Korinź aplink¹, juos objektyviai įvertinti;
suprasti, kad strateginio plano įgyvendinimas - tai procesas,
reikalaujantis nuolatinių pastangų (o kartais gali tekti kviestis
specialistų i
konsultacinių firmų).
Strategija - tai aplinkybių, siekių, galimybių ir veiksmų junginys. Jos sudarymo s¹lygas galime suskirstyti į 4 dalis (2.4 pav.).
VALDANČIOSIOS GRUPES VERTYBES, SIEKIAI, TIKSLAI Tai, k¹ norima daryti | ||
ITEKLIAI. PERSONALO PATYRIMAS Tai, k¹ galime (esame pajėgūs) daryti |
ORGANIZACIJOS ({MOKĖS, ĮSTAIGOS) STRATEGIJA |
PROGINES SITUACIJOS1 EKONOMINIAI IR TECHNINIAI APRIBOJIMAI Tai, kas privalu daryti |
SOCIALINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI (VIDAUS IR USIENIO POLITIKA) Tai, kas leidiama daryti |
2.4 pav. Strategijos dalys
Tačiau, prie rengiant strateginį plan¹, reikia isiaikinti, kokia yra padėtis. Galimi du atvejai. Pirmasis, kai strategija buvo parengta anksčiau; dabar reikia inagrinėti, ar tźsti pradėtus darbus pagal sudaryt¹ plan¹, ar reikia jį pataisyti. Strateginis planas yra vertingas tik tam tikr¹ laik¹ - kol padėtis nesikeičia (pvz., įstatymai yra tie patys, rinka stabiliai plečiasi, neatsirado usienio konkurentų ir pan.). Antrasis, kai strateginio plano nebuvo. iuo atveju vadovybė turi apsvarstyti, ar galės įmonė pasinaudoti
turimais pranaumais (pvz., technologija, personalu) po penkerių -deimties metų.
Jei bus nutarta, kad reikia keisti esam¹jį ar parengti nauj¹ strateginį plan¹, tai turime inoti, kad [paprastai strategijos parengimo procesas skaidomas į kelet¹ etapų ( 2.2 lentelė).
2.2 lentelė
Strategijos plano rengimo etapai
Etapai |
Pagrindiniai klausimai |
1. Sprendimas |
Ar bus rengiamas naujas ar taisomas senasis planas? Kas rengs plan¹? Kas kontroliuos rengimo proces¹? |
2. Strateginė analizė |
Kokia dabartinė įmonės padėtis? Kokia mūsų produktų (paslaugų) rinka? Kokios mūsų pozicijos rinkoje? Kokie turi būti neatidėliotini veiksmai? |
3. Plano parengimas |
Kokios yra alternatyvos? Kaip mes norime atrodyti po 5 metų? Kokias savybes ir konkurencinius pranaumus turi įgyti įmonė? Kokioje srityje mes norime būti unikalūs? Kokiais principais ir vertybėmis turi vadovautis direkcija ateityje? K¹ turime nedelsdami daryti ir kokių iteklių mums reikia pirmiausia? |
4. Įgyvendinimas |
Kokia turi būti veiksmų seka, kad planas būtų Įgyvendintas? |
Strategijai (planui) įgyvendinti reikia dviejų dalykų :
Sukurti sėkmės potencial¹ -
investuoti lėas į tyrimus, gamyb¹.
paslaugų apimčių plėtim¹.
Garantuoti įmonės veiklos
rentabilum¹, kasdien valdant produktu
gamyb¹ ar paslaugų teikim¹ ir jų kokybź, taupant iteklius, didinant
darbo
naum¹, mainant savikain¹.
2. Strateginė analizė
2.1. Įmonės rinkos analizė : pirmieji atuoni ingsniai
Strateginė analizė atliekama paprastais ingsniais arba, kitaip tariant. yra suskirstyta į atskirus darbus. ių ingsnių seka yra logika ir idėstyta laiko poiūriu tam tikra tvarka, skirstoma dvi dalis: rinkos analizź (l-8 ingsniai) ir įmonės vietos rinkoje analizź (9-19 ingsniai).Tik atlikus t¹ darb¹ galima imtis kito. Pradedant kiekvien¹ darb¹, reikia surinkti informacij¹ apie įmonės veikl¹ ioje srityje. Darbų s¹raas gali būti pateiktas įvairiai. Mes bandysime susieti analizės ingsnius su klausimais ir veiksmais, kuriuos reikėtų atlikti (2.3 lent.).
2.3 lentelė
Rinkos analizė (analizės ingsniai)
Analizės ingsniai |
Klausimai, Į kuriuos reikia atsakyti |
Poreikis imtis veiksmų |
1. Mūsų įmonė iandien ir rytoj |
Kuo mes iandien verčiamės? Koks bus mūsų verslas rytoj? |
Nauji esamųjų klientų problemų sprendimai |
2. Produktų, paslaugų ir rinkų apvalga |
Kokius produktus mes gaminame? Kokias paslaugas teikiame? Kokie kiti produktai gaminami (teikiamos paslaugos)? |
Pritraukti naujas klientų grupes |
3. Iorinės aplinkos Įvertinimas |
Kaip vystosi įmones aplinka? |
Kur link eina mūsų įstatymų leidyba (liberalizmo ar etatizmo kryptimi), ar didėja konkurencija, ar atsiranda usienio konkurentai mūsų rinkoje ir pan. |
4. Varovų (konkurentų) įvertinimas |
Kuo mes esame stiprūs ir kuo mes silpnesni u konkurentus? |
Teikti daugiau paslaugų, pagerinti jų kokybź |
5. Duomenys apie rink¹ ir jos raid¹ |
Kaip vystosi rinka (plečiasi, maėja ar yra pastovi)? |
Apskaičiuoti, ar esame pasirengź staiga padidinti parduodamų produktų kiekį (pvz., 10 procentų per mėnesi) |
6. Verslo akos apvalga |
Ar klesti mūsų aka? angl. analysis of the line of business |
Sudaryti prielaidas uimti geresnź viet¹ mūsų akoje arba pasirengti pereiti į kitas pelningesnes akas |
7. Pakaitalų pasirodymas |
Ar dėl technikos paangos gali atsirasti naujos technologijos ir produktai? |
įdiegti nauj¹ gamybos ar paslaugu technologij¹, uimti nauj¹ paskirstymo kanal¹ |
8. Ekologinė ala aplinkai |
Kaip mes galime sumainti al¹ aplinkai? |
iluminei energijai gaminti vietoje mazuto naudoti dujas - sumaės oro tara |
1-asis ingsnis. Mūsų įmonė iandien ir rytoj. Čia turime aprayti:
k¹ mes gaminame ar kokias paslaugas teikiame;
kuriose rinkose esame aktyvūs;
kokie yra vartotojų poreikiai, kodėl
jie perka mūsų produktus ar
naudojasi paslaugomis, kokių jie turi dėl to rūpesčių (kas
jų netenkina);
kaip galima pigiau ar geriau patenkinti vartotojų poreikius,
sumainti jų rūpesčius;
kokios mūsų galimybės patobulinti produktus ar pagerinti
paslaugas.
2-asis ingsnis. Produktų, paslaugų ir rinkų apvalga. Kai jau inome, k¹ mes gaminame ar kokias paslaugas teikiame, reikia itirti, kokia yra rinka. Rinkos apraymas turi būti detalus: kokios yra prekių ar paslaugų grupės, kokios prekės naudojamos su mūsų produktais (pvz., kompiuteriui reikalingi diskeliai, programinė įranga, spausdintuvams - juostelės arba kasetės, popierius, specialūs baldai ir pan.). Nepamirkime prekių paskirstymo kanalų, geografinio produktų ar paslaugų rinkos apraymo. Kokie nauji produktai ar paslaugos atsirado mūsų rinkoje ar gali greitai atsirasti (pvz., jau yra kitose alyse).
Labai svarbu inoti, kokia yra mūsų konkurentų apyvarta, pelnai; jei ių duomenų negalima gauti pinigine iraika, tai bent koki¹ dalį (kokį procent¹) rinkos jie uima. Koki¹ rinkos segment¹ (viet¹) uima atskiri produktai.
3-iasis ingsnis. Iorinės aplinkos įvertinimas. Aplinka suprantama plačiai, o jos analizė turi apimti:
makroekonominius pokyčius (pasiūlos dinamik¹);
vartotojų elgesį;
usienio konkurentų veikl¹;
situacij¹ darbo rinkoje;
naujus įstatymus ar normatyvinius aktus,
kuriuos ketina priimti
parlamentas ar vyriausybė;
technikos ir technologijos paang¹ ir jos
įtak¹ darbo naumui ir
produkcijos savikainai. Negalima apsiriboti vien tik faktų uraymu,
būtina
įvertinti, kaip tai gali atsiliepti įmonės veiklai, ar bus galima imtis
atsakomųjų veiksmų.
4-asis ingsnis. Varovų įvertinimas. Turime painti savo pagrindinius. stipriausius konkurentus, inoti jų silpnybes ir pranaumus. Stiprus yra tas konkurentas, pas kurį ateina daugiau vartotojų ar daugiau ateis ateityje. Analizė apima iuos elementus:
daugumos dabartinių svarbiausiųjų ir potencialių konkurentų
s¹ra¹;
konkurentų pranaumus ir silpnybes,
jų lyginim¹ su mūsų įmonės
savybėmis;
įvertinim¹, ar mūsų
dabartinė padėtis rinkoje yra tvirta ir kas tai
utikrina;
ar reikia plėsti mūsų pozicijas rinkoje.
Pabaigoje reikėtų nurodyti pagrindinį, stipriausi¹jį konkurent¹ iandien, rytoj ir t¹, kuris gali pasiūlyti naujų produktų ar paslaugų ateityje. Danai tokie konkurentai ateina i kitų ūkio akų.
5-asis ingsnis. Duomenys apie rink¹ ir jos raid¹. Statistiniai ir kitokie duomenys yra būtini rengiant strateginį plan¹. Paprastai duomenis galima gauti i ių altinių:
statistinių metračių ir mėnesinių apvalgų;
atskirų įmonių metinių ataskaitų, pateikiamų akcininkams;
specialių tyrinėjimų, kuriuos atlieka mokslininkai ir tuo
usiimančios įmonės.
Suprantama, kad surinkti isamius duomenis yra sunku, todėl būtina įvertinti gautos dalies reprezentatyvum¹ - kaip ji atitinka visum¹. Gautiems duomenims įvertinti gali tekti pasinaudoti kitais metodais. Pavyzdiui, ar apyvartos pokytis nuo 100 iki 200 tūkstančių litų yra reikmingas, ar ne. Ar tai reikia kokybikai nauj¹ situacij¹? Kitas pavyzdys: jei mes uimame 10 procentų rinkos - ar tai daug, ar maai? Tai gali būti maai, jeigu pagrindinis konkurentas turi pusź rinkos, ir daug, jei konkurentų yra daug ir kiekvienas jų turi po 1-2 procentus.
Vienokia bus situacija, jei rinka prisotinta tik 30 procentų, ir visai kitokia, jei prisotinimas sudaro 95 procentus.
Jei negalima gauti duomenų tiesiogiai,
tai galima palyginti savo
įmonės pozicij¹ su didiausio konkurento pozicija, pavyzdiui, pagal
tokius
rodiklius:
personalo skaičių,
parduotuvių ir pardavėjų skaičių,
prekių apyvartos apimtį,
prekėms veti turimų sunkveimių skaičių,
kiek sunkveimių per dien¹ atvea prekes į parduotuves,
kokio dydio jo sandėliai,
kokio dydio atveami konteineriai ir kiek jų būna.
Danai sunku būna nustatyti: a) kaip duomenų apie rink¹ trūkumas atsilieps mūsų prognozėms, b) ar konkurentas turi tikslesnius duomenis ir kokių pranaumų jis gali dėl to įgyti.
6-asis ingsnis. Verslo akos apvalga. Analizuojant padėtį verslo akoje, svarbu inoti, ar pardavimai ir paslaugų apimtys didėja ar maėja.
Pirmuoju atveju, kai apimtys didėja, tai ir vidutiniko pajėgumo įmonės bus pelningos.
Antruoju atveju, kai apimtys maėja ir pasiūla gerokai virija paklaus¹, konkurencija yra labai didelė ir tik stiprios bendrovės, uimančios ger¹ viet¹ rinkoje, būna pelningos.
Paprastai ger¹ viet¹ uima įmonės, kurios teikia iskirtines prekes ar paslaugas, kurių maa produkcijos savikaina arba dideli marketingo sugebėjimai.
Analizuojant verslo ak¹, reikėtų įvertinti iuos kriterijus:
A. Pelningum¹:
ar vidutinis akos pelningumas, palyginti su kitomis
akomis, yra didelis, vidutinis ar emas. Kaip vyksta konkurencija -
siūlomi
geresni produktai, teisingos kainos ar vykdoma kainų dempingo politika.
B. Kaip
pagal apyvart¹ pasidalija rink¹ didiausieji konkurentai, kaip
pasiskirsto smulkesni konkurentai.
C. Ar
gali atsirasti naujų konkurentų? Kokie yra įėjimo barjerai,
kaip
juos gali įveikti naujai ateinantys.
D. Ar
i verslo aka yra dinamikai besivystanti, ar pasiekusi brandos
ar nuosmukio stadij¹.
Pagaliau kokia yra mūsų pozicija ioje akoje - tvirta ar 'klibanti'.
7-asis ingsnis. Pakaitalų pasirodymas. Pakaitalai tai pirmiausia nauji produktai ir paslaugos, galintys patenkinti tokius pat ar panaius poreikius. Pavyzdiui, vietoje rusikos giros pradėta vartoti 'Coca Cola', vietoje lietuviko alaus - importinis ir pan. Kiek sunkiau yra nustatyti (atpainti) pakaitalus technikos srityje (pvz., įrengimus, prietaisus).
Antra vertus, pakaitalais laikytinos ir naujos technologijos ar atskiros įrengimų grupės.
1-asis pavyzdys - didesnio skersmens (nuo 18 mm ir didesni) gr¹tų ruoiniai gali būti gaminami pagal sen¹j¹ technologij¹, t. y. frezuojant spiralinį griovelį, arba juos ispaudiant presu per speciali¹ matric¹. iuo atveju sutaupoma apie 30 procentų brangaus legiruotojo plieno. iai operacijai atlikti reikalingas specialus ypač galingas hidraulinis presas.
2-asis pavyzdys - labai tikslių ir sudėtingos formos liejinių gamyba tolydinio liejimo būdu. Mainų gamintojai sutaupo daug apdirbimo operacijų, tačiau tenka naudoti specialias grafito formas, kurios yra labai brangios, todėl tokia technologija gali atsipirkti tik esant pakankamam gamybos mastui.
Atsiradus pakaitalams, galima rasti būdų, kaip uimti nauj¹ rinkos segment¹.
Galima paminėti kelet¹ pakaitalų įsiterpimo į rink¹ taisyklių:
1. Kiekvienam senam produktui ar paslaugai būdinga tam tikra vartojimo inercija, todėl naujovės negali i karto (staiga) uimti jų vietos.
Visikos naujovės pradioje diegiamos
lėtai arba tik tam tikrame
rinkos segmente.
Kai tik atsiranda pakaitalų,
įmonė gali spėti sėkmingai uimti nauj¹
rinkos segment¹.
Pakaitalai pradeda plačiai plisti, kai uima
apie 10 procentų rinkos
(prasideda 'sniego griūties' efektas).
Senųjų produktų ar paslaugų dalis rinkoje ir apyvarta maėja.
Pakaitalai gali uimti vis¹ rink¹ arba tik jos
dalį (paprastai apie 30
proc).
Prasidėjus 'sniego
griūties' efektui, pakaitalai labai sparčiai plinta,
o senieji traukiasi.
Sunku tiksliai apskaičiuoti, ar pakaitalų
įdiegimas atne įmonei
sėkmź, vis dėlto reikėtų įvertinti, kaip jie gali
paveikti mūsų rink¹.
8-asis ingsnis. Ekologinė ala aplinkai. Pastaruoju metu leidiami vis nauji įstatymai, ribojantys teralų kiekį. Įmonės, kurių technologijos teria aplink¹, gali patirti nemaų nuostolių arba gali tekti net visai jas udaryti.
Įmonės vietos rinkoje analizė : metodai, arba 9-19 ingsniai
Atlikus pradinź analizź, reikia įvertinti, koki¹ pozicij¹ įmonė uima rinkoje. Tai reikia, kad:
turime inoti, koki¹ viet¹ uimame dabar,
dabartinė vieta nepriklauso nuo įmonės strateginių pastangų,
turime apsisprźsti, koki¹ viet¹
norėtumėme uimti ateityje.
Analizė yra tźsiama ir apima 9-19 ingsnius (2.4 lentelė).
2.4 lentelė
Įmonės vietos rinkoje analizė (9-19 analizės ingsniai)
Analizės ingsniai |
Klausimai į kuriuos reikia atsakyti |
Poreikis imtis veiksmų |
9. Įmonės pranaumų ir silpnybių Įvertinimas |
Kaip geriausiai panaudoti mūsų pranaumus, kaip ivengti silpnybių? |
Padidinti pradedamų gaminti naujų produktų pavadinimų skaičių |
10. Įmonės vertybės |
Kokiomis vertybėmis vadovaujamės m¹stydami ir veikdami? |
Isiaikinti atskirų įmonės vadovybės narių nuomonių skirtumus |
2.4 lentelės tźsinys
11. Įmonės klientai (vartotojai) |
Kas yra mūsų vartotojai? Kaip jie pasiskirstź pagal skaičių ir sudėtį? |
Atsisakyti nepelningų smulkių klientų |
12. Pajamos |
Kokie produktai (paslaugos) mums yra pelningi? |
Plėsti pelningiausias veiklos sritis |
13. S¹naudos |
Kiek kainuoja kiekvieno produkto pagaminimas (paslaugos suteikimas)? Kokia savikainos struktūra? |
Transporto ilaidos yra per didelės - iekot1 būdų.kaip jas sumainti |
14. |monės įvaizdis |
Kaip mes atrodome mūsų vartotojams? Kaip mes patys sau atrodome? |
Mūsų pranaumas prie konkurentus vos pastebimas, reikia daugiau reklamos |
15. Vartotojų patenkinimo lygis |
Kiek vartotojų yra mumis patenkinti? |
Apie 20 procentų vartotojų nepatenkinti mūsų paslaugų kokybe |
16. Padėties (konkurentų atvilgiu) įvertinimas angl. portfolio analysis |
Ar mes esame stiprūs palyginti su konkurentais? |
Stokojame aikių konkurencinių pranaumų |
17. Naujovių įdiegimo galimybės |
Kokios naujovės mus domina? |
Galime pateikti naujas paslaugas |
18. Vieta pagal s¹naudų dydį |
Kokia yra mūsų vieta pagal s¹naudų dydį. |
Negalime sumainti produkcijos vieneto savikainos |
19. Bendra strateginė vieta |
Ar mūsų strategijos samprata vis dar ta pati? |
Aikiai per silpnos marketingo pastangos |
9-10-asis ingsniai. Įmonės pranaumų ir silpnybių bei vertybių vertinimas. Paanalizuosime padėtį pagal lentelėje pateikt¹ schem¹. Tarkime, kad mūsų įmonė teikia kopijavimo paslaugas (2.5 - 2.9 lentelės).
2.5. lentelė
Palankios aplinkybės, pranaumai (9-10 ingsniai)
Norima uimti vieta rinkoje |
Teikti visas kopijavimo ir įriimo paslaugas, atlikti spausdinimo darbus spausdintuvu, pardavinėti ratinės prekes |
iandieninė vieta |
Turime vien¹ aparat¹, aptarnaujame vieno fakulteto studentus |
Pelningumas |
Metus turėjome nuostolių, dabar jau perėjome 'lūio tak¹', pradedame nuolat gauti didesnių usakymų |
2.6 lentelė
Pavojai, silpnybės (9-10 ingsniai)
Norima uimti vieta rinkoje |
Reikia didelių papildomų įdėjimų įrangai įsigyti, padidės s¹naudos patalpų nuomai |
iandieninė vieta |
Vartotojų studentų skaičius gali sumaėti, nes daugėja kokybikų, nebrangių spaudinių |
Pelningumas |
Usakoma nedaug kopijų, popierius brangsta, konkurentai siūlo daugiau paslaugų, jų įkainiai maesni |
Toliau reikia tirti atskiras veiklos funkcijas : marketing¹, finansus, gamyb¹ ar paslaugas ir nustatyti savo pranaumus ir silpnybes vietas (2.7, 2.8 ir 2.9 lentelės)
2.7 lentelė Marketingas
Įmonės savybės |
Pranaumai |
Silpnybės |
Svarba |
||||
Dideli |
Mai |
Didelės |
Maos |
Didelė |
Vidutinė |
Maa |
|
inoma ir gerai vertinama |
V |
V | |||||
Turi pastovi¹ rinkos dalį |
V |
V | |||||
Gera paslaugų kokybė |
V |
V | |||||
Geras aptarnavimas |
V |
V | |||||
Maos s¹naudos |
V |
V | |||||
Maos pristatymo s¹naudos |
V |
V |
V |
||||
Pardavimo galia |
V |
V | |||||
Naujos paslaugų formos |
V |
V | |||||
Vieta |
V |
V | |||||
Aprūpinimas mediagomis |
V |
V |
2.8 lentelė
Finansai
Įmonės savybės |
Pranaumai |
Silpnybės |
Svarba |
||||
Dideli |
Mai |
Didelės |
Maos |
Didelė |
Vidutinė |
Maa |
|
Maos kapitalo s¹naudos |
V |
V | |||||
Kapitalo apsimokėjimas |
V |
V | |||||
Kapitalo rentabilumas |
V |
V | |||||
Finansinis stabilumas |
V |
V |
2.9 lentelė
Gamyba (paslaugos)
Įmonės savybės |
Pranaumai |
Silpnybės |
Svarba |
||||
Dideli |
Mai |
Didelės |
Maos |
Didelė |
Vidutinė |
Maa |
|
Nauji ir geri įrengimai |
V |
V | |||||
Gamybos masto ekonomija |
V |
V | |||||
Galimybė patenkinti staigiai padidėjusi¹ paklaus¹ |
V |
V | |||||
Geri ir atsidavź darbuotojai |
V |
V | |||||
Gebėjimas laiku atlikti usakymus |
V |
V | |||||
Techninis aptarnavimas |
V |
V |
ingsnis. Įmonės klientai (vartotojai). Analizės esmź sudaro
vartotojų suskirstymas j grupes pagal usakymų dydį. Paprastai jie
skirstomi į 3 grupes: A, B, C (pagrindiniai, vidutiniai, smulkūs). Po
to
reikia įvertinti, nuo kurių i jų įmonė labiausiai priklauso, kurių
aptarnavimo ilaidos yra didiausios, kuri grupė duoda didiausias
pajamas.
ingsnis. Pajamos. Analizės metu sudarome lenteles, kur
parodome:
kiek pajamų duoda kiekvienas produktas ar
paslauga; jei tokių
produktų yra daug, tai jie paprastai grupuojami;
koks atskiro produkto ar paslaugos (jų grupės) rentabilumas.
Suprantama, kad tokiai nesudėtingai analizei reikia turėti patikimus buhalterinius duomenis.
13 ingsnis. S¹naudos. Čia reikia atlikti produkto ar paslaugos
pilnosiosios savikainos analizź, taigi vėl reikia turėti patikimus
apskaitos
duomenis. Kreipiamas dėmesys į kiekvien¹ savikainos straipsnį.
14 ingsnis.
Įmonės įvaizdis. Įvaizdis yra įmonės
vizitinė kortelė, ir juo
reikia rūpintis. Darbuotojų nuomonź pravartu palyginti su kitų
nuomone
apie įmonź. Pageidautina inoti, koks yra vieno ar kito pagrindinio
konkurento įmonės įvaizdis. Tam tikslui apklausos rezultatai
gali būti
apibendrinti 2.10 lentelėje.
2.10 lentelė
Veiksniai |
Puikus 5 |
Geras 4 |
Pakankamas 3 |
Prastas 2 |
Labai prastas 1 |
Produktų ar paslaugų kokybė |
| ||||
Usakymų įvykdymas laiku |
|
| |||
Įmones vieta, jos artimas | |||||
Kaina |
| ||||
Malonus aptarnavimas |
|
| |||
Visada visi produktai ir paslaugos |
|
| |||
Niekada nereikia laukti eilėje |
|
|
| ||
Papildomos nemokamos paslaugos |
|
| |||
Nuolat nauji produktai ar paslaugos |
|
|
|||
Kiti reikmingi veiksniai |
Įmonės įvaizdio vertinimas (14 ingsnis)
Skirtingomis spalvomis ar linijomis paymima darbuotojų, vartotojų, konkurentų nuomonė. Po to tiktų paymėti, kokio įvaizdio norėtume, arba apskaičiuoti vidutinį įvertinim¹ balais.
15 ingsnis. Vartotojų patenkinimo lygis. Jei mūsų klientas ieina patenkintas, įsigijźs produkt¹ ar gavźs paslaug¹, tai didelė tikimybė, kad tai bus pastovus, nuolatinis klientas, kad jis atsives draugų. Tai galime suinoti įvairiais būdais - tirdami reklamacijas, atlikdami garantinį taisym¹ ar parduoto gaminio aptarnavim¹, apklausas (interviu ar anketines).
Apibendrinimas turi atsakyti į klausim¹, kokių nuostolių patiriame dėl ios prieasties.
16 ingsnis.
Padėties įvertinimas (angį. portfelio analysis). Padėtis
įvertinama lyginant su stipriausiais konkurentais pagal tris kriterijus:
produkt¹ ar paslaug¹,
vartotojus,
technologij¹.
Lyginimui naudojamos specialios lentelės (2.5, 2.6, 2.7 pav.j. pasitelkiami savi visų tarnybų specialistai, kurie paymi, koki¹ viet¹ mes uimame). Čia visada slypi pavojus, kad galime save pervertinti. Todėl, jei įmanoma, reikia pasikviesti ekspertų i kitur.
ingsnis. Naujovių įdiegimo
galimybės. Čia turime isiaikinti,
kokios naujovės domina mūsų firm¹, k¹ naujo galime pasiūlyti
vartotojui.
Vadovybėje turėtų būti bent vienas mogus, kuris
domėtųsi specialiaisiais
tos srities urnalais, lankytų parodas, sektų, k¹ naujo yra įdiegź
konkurentai.
ingsnis. Vieta pagal s¹naudų dydį.
Analizės tikslas - sumainti
s¹naudas esamajam gamybos būdui. Reikia palyginti savosios
įmonės ir
stipriausiojo varovo s¹naudas, kad galėtume nustatyti trūkumus ir
teigiamybes. Jei mūsų s¹naudos maesnės, tai galimas didesnis
pelnas arba
sumainus kainas mūsų produktas bus patrauklesnis vartotojui. Tačiau,
jei
mūsų s¹naudos didesnės negu varovo, tai teks tenkintis maesne
pelno
norma. Galimas ir kitas kelias - įmonė turi teikti paslaugas ar
gaminti ir
parduoti tokius produktus, kuriems galima nustatyti auktesnes kainas.
19 ingsnis. Bendra strateginė
vieta. Kad sektųsi rinkoje, reikia
įvaldyti keturis elementus:
A. inoti poreikių svarb¹. Įmonė turi inoti, kaip patenkinti
svarbiausius vartotojo poreikius, pavyzdiui, pateikti jam specialius
produktus ar paslaugas ('ponia, čia kaip tik jums!').
B. Gauti
naud¹ i produkcijos ar paslaugų tobulinimo. Įmonė turi
teikti vis geresnius produktus ar paslaugas ir geriau negu konkurentai
patenkinti vartotojų poreikius.
C. Pasiekti
kainų pranaum¹. Įmonė turi panaudoti visas progas tam,
kad sumaintų s¹naudas. Tai leis pateikti geresnį produkt¹ emesne
kaina.
D. Turėti
stiprų marketing¹. Įmonė turi plėtoti sugebėjimus
parduoti
kak¹ iskirtinio (specialius produktus ar paslaugas) tam tikriems
vartotojams.
Lyginama pagal ių keturių elementų derinius (2.8 - 2.9 pav.). Lyginti turi ekspertai ar įmonės specialistai.
1. Produktas, paslauga
2.5 pav. Padėties įvertinimas pagal produkt¹ ar paslaug¹
2. Vartotojai
2.6 pav. Padėties įvertinimas pagal vartotojus
3. Technologija
2.7 pav. Padėties įvertinimas pagal technologija
Kainos ir kokybės deriniai
2.8 pav. Padėties įvertinimas pagal kainos ir kokybės santykį
Poreikių ir marketingo santykis
2.9 pav. Įmonės vieta pagal vartotojų poreikių intensyvum¹ ir marketingo
pastangas
Kaip matome iuose paveiksluose, svarbu yra nustatyti, kokioje zonoje, palyginti su varovais, mes esame. Jei nepalankioje (pilka spalva), tai reikia numatyti, kokių veiksmų teks imtis ateityje.
Analizė turi įgalinti parengti esmines ivadas dėl dabartinės įmonės padėties. Galimi du atvejai:
Padėtis yra gera arba patenkinama - tada
reikia nusprźsti, kas, kada
ir kokių veiksmų turi imtis, kad būtų ilaikyta ir
pagerinta esama padėtis.
Padėtis yra prasta (esame pilkojoje
zonoje) - tada reikia nusprźsti,
ar galima padėtį pagerinti, ar nevertėtų imtis kitos
veiklos, jei s¹naudos
įmonei yra per didelės ar apskritai nepakeliamos.
Abiem minėtais atvejais teks tobulinti strategij¹ - parengti plan¹.
3. Strategijos plano rengimas
Plano rengim¹ irgi galima suskaidyti į atskirus ingsnius (2.11 lentelė).
2.11 lentelė
Strategijos plano rengimo etapai
ingsniai |
Klausimai |
|
Strategijos alternatyvos |
Kokios yra alternatyvos? |
|
Strategijos tikslai |
Ko pirmiausia siekiame? Kokia reikmė rinkai? |
|
Įmonės tikslai |
Kuo norime būti? Kaip norime atrodyti? |
|
Strategijos pamatai |
Kuo grįsime savo strategij¹? |
|
Sėkmės potencialas |
Kokie yra sėkmės veiksniai ir kaip galime sustiprėti? |
|
Strateginė vieta |
Koki¹ viet¹ galime uimti rinkoje? |
|
Plano turinys |
K¹ reikia surayti j plan¹? |
|
Numatomi rezultatai |
K¹ gausime įgyvendinź strategij¹? |
|
Reikalingi itekliai |
Kokius iteklius reikės pasitelkti planui įgyvendinti? |
|
Įgyvendinimas |
Kas atsakingas ? Kada ? Kas tikrins ? |
1-asis ingsnis. Strategijos alternatyvos. Alternatyvos nusako pagrindines Įmonės raidos kryptis ateinantiems trejiems, penkeriems ar net deimčiai metų. Kuo tolimesnis laiko horizontas, tuo daugiau alternatyvų atsiveria. Pavyzdiui:
galima intensyviai plėstis arba susiaurinti (sumainti) veiklos
apimtis;
galima įsiskverbti į visai naujas veiklos sritis arba pasilikti
senosiose;
galime sustiprinti tas pozicijas, kur turime
pranaumų arba galime
Jų įgyti;
galima numatyti uimti labai specifinių
produktų gamybos arba
paslaugų teikimo sritis;
galima gauti neblog¹ peln¹ tinkamu momentu
pardavus kai kurias
(gal ir pagrindines) veiklos sritis.
iuos pakeitimus s¹lygoja tik einamųjų ar ateinančių metų biudeto galimybės. Atlikta analizė turėjo mums padėti atsakyti į pagrindinį Mausim¹: 'Kokios ypač palankios aplinkybės gali leisti mums įsigyti daugiau vartotojų?'.
Tai galima suformuluoti ir kitaip (2.12 lentelė).
2.12 lentelė
Danai sutinkamos strategijos alternatyvos
Ekspansija (plėtimasis) |
Mes plėsimės ir uimsime naujus rinkos segmentus |
Koncentracija |
Mes sukaupsime jėgas tik tam tikrose veiklos srityse, rinkos segmentuose, paskirstymo kanaluose |
Specializacija |
Mes norime skirtis nuo konkurentų, todėl teiksime naujus ypatingus produktus arba paslaugas |
Ta pati padėtis (status quo) |
Mes patenkinti esama padėtimi ir stengsimės j¹ ilaikyti |
Kooperacija |
Mes kooperuosimės su kitais, kad ilaikytume pozicijas rinkoje |
Atsitraukimas (pasialinimas) |
Mums teks palikti i¹ ir pereiti j kit¹ veiklos sritį, nes negalime įsitvirtinti rinkoje |
2-asis ingsnis. Strategijos tikslai. Strategijos tikslai nusako busim¹j¹ įmonės viet¹, kuri¹ ji nori uimti. Tie tikslai turi būti pasiekiami, sutvirtinantys ar iplečiantys rinkos segment¹. Be to, jie turi garantuoti patenkinam¹ peln¹ ir ilgalaikź sėkmź nepaisant varovų pastangų. Paprastai ie tikslai yra perkeliami į būsimus biznio planus, todėl turi būti aikiai suformuluoti. Pavyzdiui, kad uimtume 76 procentus rinkos per 4 metus turime isprźsti iuos udavinius: pradėti projektuoti nauj¹ produkt¹ ateinančių metų sausio mėnesį, jį ibandyti spalio mėnesį ir įdiegti gruodio viduryje. Suprantama, kad tokie tikslai numatomi kiekvienam rinkos segmentui, kiekvienai vartotojų grupei ar veiklos sričiai. Tikslai gali būti suformuluoti ir kiek kitaip (2.13 lent.).
2.13 lentelė
Strategijos tikslų pavyzdys
Kiekis |
Mes norime uimti didiausi¹ rinkos segment¹ savo rajone |
Kokybė |
Mes norime teikti aukčiausios kokybės paslaugas ir tuo isiskirti |
Mes norime būti panaūs į didiuosius konkurentus |
|
Ypatingos paslaugos |
Mes norėtume teikti ypatingas paslaugas, nors jų apimtis būtų nedidelė |
Pasekėjai (angl. bandwaggoning) |
Mes darysime t¹ patį, k¹ darys lyderiai |
Atsiliekantieji (angl. outsider) |
Mes galime būti ir atsiliekantys, svarbu, kad isilaikytume rinkoje |
3-iasis ingsnis. Įmonės tikslai (misija). Paprastai juos stengiamasi ireikti vienu dviem sakiniais. Tai daroma tam, kad įmonės darbuotojai lengvai suvoktų be didesnių aikinimų. tai keletas pavyzdių: 'Mes imokėme pasaulį kopijuoti'. (Stagnacinis ūkis: 'Duosim aliai daugiau plytų!' ,'I kiekvienos karvės po 6 tonas pieno!', 'Pavysime ir pralenksime JAV!').
Mūsų pavyzdyje galėtų būti : 'Kiekvienam studentui - po konspekt¹!'.
Suprantama, kad tokį ūkį sugalvoti nėra lengva, nes besivystanti įmonė uima kelet¹ ar net keliolika įvairių rinkų segmentų. Danai vadovybė neino, kuo įmonė norėtų usiimti ateityje.
Kartais patariama pradėti nuo neigimo - kuo nenorėtume būti.
4-asis ingsnis. Strategijos pamatai. is klausimas apima keliolika skirtingų, tarpusavyje susijusių atsakymų:
būsimi produktai ar paslaugos,
geografinė produktų rinka,
būsimi mūsų vartotojai,
norima pozicija rinkoje,
kiek turi padidėti gamybos ar paslaugų apimtys,
kokios bus inovacijos,
koks turi būti pelno ir kainos santykis,
kokius atliksime tyrimus (rinkos,
vartotojų, konkurentų, produktų
ir pan.),
kaip apsirūpinsime reikalingomis mediagomis,
kaip bus gaminama arba kaip bus teikiamos paslaugos,
kaip bus vykdomas marketingas,
kaip bus reklamuojama.
kaip tvarkysime (i kur gausime) lėų,
ar samdysime papildom¹ personal¹,
kokia bus įmonės ar įstaigos struktūra,
su kuo kooperuosimos,
koks rizikos laipsnis.
] visus iuos klausimus gali būti atsakyta vienu sakiniu arba tai gali būti ir detalus apraymas.
5-asis ingsnis. Sėkmės potencialas. Pagrindinė problema - ar teisinga kelti labai ambicingus tikslus, kurie iandien atrodo gana nerealūs. Manoma, kad taip, nes daug buvusių utopikų minčių jau tapo realybe. Tam reikia sukurti sėkmės potencial¹. Kiekviena įmonė gali turėti savų veiksnių, bet beveik visur yra keletas patikrintų:
geresnė produkto ar paslaugų kokybė esant maesnei savikainai,
tikslus vartotojo poreikių patenkinimas,
geras prekių paskirstymo tinklas,
profesionalus marketingas ir Lt.
6-asis ingsnis. Strateginė vieta. Esam¹ viet¹ mes jau nustatėme (r. 2.8 ir 2.9 pav.). Dabar reikia nurodyti, koki¹ pozicij¹ norėtumėme uimti.
7-asis ingsnis. Plano turinys. Sudaromas tada, kai bendr¹sias strategines linijas norime padalyti atskiriems produktams ar paslaugoms. Suprantama, kad tai tinka tik didelėms įmonėms arba vidutinėms, turinčioms platų prekių ar paslaugų asortiment¹.
8-asis ingsnis. Numatomi rezultatai. Tai pradiniai, labai apibendrinantys rodikliai. Daniausiai įvertinama apyvarta, pelnas, kurį duoda pagrindiniai produktai ar paslaugos, bei reikalingas personalas (2.10 pav.).
Procentai iandien Po 2 metų iandien Po 2 metų iandien Po 2 metų
Gamyba,
aptarnavimas (4) Administracija
(1) Aprūpinimas
(1) Aprūpinimas
(1) Gamyba,
aptarnavimas (1) Administracija
(1) 3 paslauga 2 produktas 1 produktas 4 paslauga 1 produktas 2 produktas 3 paslauga 4 paslauga 2 produktas 1 produktas 4 paslauga 3 paslauga 1 produktas 2 produktas 3 paslauga 4 paslauga
100
75
50
25
Darbuotojų skaičius Pelningumas Apyvarta, t kst. Lt
0 2.5 10 14% 25% 3 6
2.10 pav. Struktūriniai pokyčiai
9-asis ingsnis. Reikalingi itekliai. Danai strategijai įgyvendinti reikalingi nemai finansiniai itekliai. Jiems sukaupti vadovybė turi atsisakyti nepelningos veiklos ar neproduktyvių ilaidų (anksčiau sakydavo 'ūkininkas pirmiau stato tvart¹, o tik paskui trob¹'). Lėos turi būti naudojamos tik strateginiams tikslams ir nustatyta eile.
10-asis ingsnis. Įgyvendinimas. Įgyvendinimas tiesiogiai neįeina į strategijos parengim¹, tačiau akivaizdu, jog strategija rengiama ne tam, kad dulkėtų stalčiuje. Strategijos įdiegimo eiga pavaizduota 2.11 paveiksle. Tai jau marketingo plano sudarymo udavinys bei atskirų metų verslo planų udaviniai.
7. MARKETINGO PLANAVIMAS, KONTROLĖ,
INFORMACIJA 8. ORGANIZAVIMAS Tinkama, nebrangi gamybos ir valdymo
struktūra
2.11 pav. Strategijos įdiegimo eiga
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 907
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved