CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

STUDENTŲ RATO DARBŲ RENGIMO REIKALAVIMAI

valdymas

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

STUDENTŲ RATO DARBŲ

RENGIMO REIKALAVIMAI

Pratarmė

Savarankikas darbas yra svarbi studijų dalis. Paprastai savarankiko darbo rezultatai yra pateikiami ratu kaip referatai, kursiniai darbai ir pan.

Atlikdami rato darbus studentai da˛nai nepakankamai kreipia dėmesio į jų pateikimo formą. Turime ˛inoti, jog niekas taip neparodo neratingumo, kaip netvarkingai ir netaisyklingai apipavidalintas rato darbas. Todėl ių metodinių nurodymų tikslas padėti rengiantiems rato darbus ivengti nemalonių situacijų ir patarti, kaip parodyti savo darbo privalumus. Referatuose, kursiniuose ir kituose rato darbuose studentas parodo ir pateikia įgytą patirtį. Perskaitę studento rato darbą, galime susidaryti nuomonę apie jį ir jo darbą arba suteikti galimybę kitiems pasinaudoti iuo darbu. Visada reikia turėti galvoje, kad sėkmę laiduoja laiku ir gerai atliktas darbas.

Tikimės, kad tikslus įforminimo reikalavimų idėstymas bei pavyzd˛ių pateikimas, padės Kolegijos studentams tinkamai parengti ir apipavidalinti savo rato darbus.

Parengė

Vadybos fakulteto

Administravimo katedros

Vyresnioji dėstytoja

Palmira Rod˛ienė

KONTROLINIŲ IR PRAKTINIŲ DARBŲ BEI REFERATŲ RENGIMAS IR ĮFORMINIMAS

Dalykų studijų programos numato, kad studentai turi ratu pateikti kontrolinius bei praktinius darbus ir juos tinkamai įforminti. Konkrečius atskirų dalykų reikalavimus kontroliniams bei praktiniams darbams nustato dalykų dėstytojai, bet parengimo bei apipavidalinimo reikalavimai turi atitikti bendruosius rato darbų reikalavimus. Kiekvienas rato darbas turi turėti titulinį lapą bei naudotos literatūros ir kitų informacinių altinių sąraą. Turinio reikalavimai, kaip minėjome, priklauso nuo konkretaus dalyko specifikos. Turime ˛inoti, kad tvarkingai, pagal reikalavimus pateiktas rato darbas sudaro teigiamą studento įvaizdį, rodo jo atidumą, tvarkingumą bei stropumą. Titulinio lapo pavyzd˛iai pateikti 1 ir 2 prieduose, spausdinimo reikalavimai taip pat idėstyti kituose skyriuose, o literatūros sąrao pavyzdį rasite 5 priede.

Dalykų studijų programose numatyta, kad studentas turi rayti referatą (lot. refero – praneu). Referatas – tai rato darbas, kuriame trumpai nagrinėjama vieno studijuojamo dalyko tema. Studentams temą pateikia dalyko dėstytojas. Referatas gali būti vieai perskaitytas studentų grupėje per to dalyko seminarams skirtą laiką. Atsakius į seminaro dalyvių ir dėstytojo klausimus, referatas gali būti įvertintas pa˛ymiu. is pa˛ymys gali turėti įtakos galutiniam dalyko pa˛ymiui.

Per semestrą gali būti raomas ne vienas referatas.

Referatas paprastai yra analitinio pobūd˛io rato darbas. Tokiame darbe nagrinėjama tam tikros problemos esama padėtis, remiantis įvairiais literatūros altiniais. Raant referatą surenkamos ta tema visos studentui prieinamos ˛inios, kurios randamos knygose, moksliniuose straipsniuose, internete, jos sugrupuojamos, apraomos ir padaromos atitinkamos ivados.

Kadangi referatas yra rato darbas, jis turi tenkinti bendruosius rato darbų rengimo reikalavimus. Jis raomas kompiuteriu, lapai susegami. Apimtis galėtų būti nuo 10 iki 15 puslapių. Referatas turi turėti antratinį lapą (1 priedas), turinį (2 priedas), aikinamąjį tekstą, nagrinėtos literatūros sąraą ( 3 priedas).

Referatas raomas taisyklinga lietuvių kalba. Diagramos, grafikai bei jų pavadinimai turi būti tvarkingi. Darbe neturi būti raybos, skyrybos ir kitų kalbos klaidų.

Raant referatą reikia ne tik gilintis į dalyko problemas ir jas aprayti, bet ir labai svarbu

imokti logikai dėstyti surinktą med˛iagą. Todėl susipa˛inus su atitinkama literatūra pirmiausia reikėtų

sudaryti referato planą ir jį aptarti su dėstytoju, paskui suformuluoti skyrius bei poskyrius ir juos tinkamai aprayti.

Referatas yra autorinis darbas, todėl save gerbiantis studentas nenurainės literatūros altinių, o savais ˛od˛iais nagrinės pasirinktą problemą. Jei reikia remtis knygomis, moksliniais straipsniais ar pan., tai juos reikia cituoti. Labai svarbu teisingai nurodyti informacijos altinius tekste ir literatūros sąrae juos tinkamai aprayti. Tada nebus pa˛eistos autorių teisės. Literatūros sąrao pavyzdys pateiktas priede, o literatūros citavimo reikalavimai aprayti puslapyje.

Taigi referato raymu ir vieu jo skaitymu siekiama ugdyti studento sugebėjimus kaupti tam tikros temos ˛inias, logikai ratu jas analizuoti ir mokėti vieai skland˛iai paaikinti.

KURSINIS DARBAS

Kursinis darbas yra savarankikas studento darbas, kuriame sprend˛iamos teorinės, taikomojo pobūd˛io ar praktinės problemos. Kursiniai darbai gali būti ir atskirų įmonių u˛sakyti kaip mokslo tiriamieji darbai, kompleksinai ar grupiniai, raomi ne vieno autoriaus.

Jeigu kursinis darbas yra teorinis (mokslinis tiriamasis), tai studentas pateikia įvairių mokslininkų nuomonę tiriama problema, susistemina ir vertina ias teorijas, įvertina teorijų taikymo galimybes Lietuvos sąlygomis arba pateikia tolesnes pasirinktos problemos tyrimo kryptis, tyrimo metodologiją (jei problema reikalauja gilesnio tyrimo). Taikomojo pobūd˛io kursiniame darbe studentas pateikia tiriamos problemos teorinę analizę, pagrind˛ia empirinių duomenų rinkimo metodologiją, surenka ir ianalizuoja empirinius duomenis (statistinius, sociologinio tyrimo ir kt.) bei pateikia savo siūlymus pasirinktai problemai spręsti. Kursinio darbo med˛iaga gali būti pateikta dviem būdais:

a) teorinė darbo dalis, tyrimo metodologija ir praktinė dalis;

b) teorinė dalis i karto grind˛iama statistiniais ar sociologiniais tyrimo duomenimis, o tyrimo metodologijos pagrindimas dedamas į priedus.

Jeigu studentas gauna u˛sakymą i įmonės spręsti konkrečią problemą, jis gali rengti praktinio pobūd˛io kursinį darbą, pavyzd˛iui, verslo planą. Priklausomai nuo tiriamos problemos pobūd˛io, kursinio darbo apimtis gali būti iki 25 puslapių (be priedų). Tačiau kai kuriais atvejais kursinio darbo apimtis gali būti didesnė ar ma˛esnė.

Kursio darbo temos pasirinkimas

Studentai savarnkikai pasirenka kursinio darbo temą i katedros patvirtintos ir pasiūlytos pavyzdinės tematikos arba siūlo savo temą, kuri turi atitikti studijuojamo dalyko turinį.

Kursiniai darbai gali būti tęstiniai, t. y. kiekviename kurse nagrinėjamo objektas nesikeičia, o keičiasi tik nagrinėjamų klausimų platumas ir gilumas. Kursinio darbo temos pasirinkimas priklauso nuo studijų programų turinio, nuo studento polinkio, jo praktinių darbo įgūd˛ių.

Kursiniam darbui keliami reikalavimai

Temos aktualumas.

Nuoseklus teorinių ir praktinių klausimų nagrinėjimas bei jų sąsaja.

Savarankiko mokslinio tyrimo ir kūrybos elementų buvimas.

Individualus po˛iūris ir argumentuota nuomonė nagrinėjamais klausimais.

Lietuvos ir u˛sienio alių informacijos altinių naudojimas.

Reikiamas darbo įforminimas.

Taisyklinga bendrinė kalba.

Studento pasirinkta tema turi būti isamiai ianalizuota. Darbas laikomas neatliktu, jeigu jame yra apraytos teorinės vadovėlių tiesos arba nurayta statistikos ar praktinio pobūd˛io operatyvinė med˛iaga be reikinių analizės ir jų savarankiko įvertinimo. Neigiamai vertinamas studento nesą˛iningumas, plagiatas, faktinės med˛iagos sąmoningas ikraipymas.

Kursinio darbo vadovo pareigos

Studentui skiriamas kursinio darbo vadovas, su kuriuo derinama ir tikslinama pasirinkta tema, darbo planas, darbo turinys, literatūra ir altiniai, raymo instrumentariumas bei klausimai, susiję su pasirinkta darbo tema. Vadovas konsultuoja studentą ir teikia pastabas bei siūlymus. Jeigu paraytas darbas atitinka reikalavimus, vadovas leid˛ia jį ginti. U˛ kursiniame darbe priimtus sprendimus, ar darbo ivadas, skaičiavimų teisingumą atsako tik studentas. Vadovo u˛davinys yra siekti, kad studentas rastų racionalius sprendimo variantus. Todėl vadovas neteikia parengtų sprendimų, o padeda rasti atsakymą į ikilusius klausimus, analizuojant informaciją. Vadovas pataria studentui, kaip susirasti reikiamą literatūrą, atsirinkti svarbiausią informaciją nagrinėjama tema.

Kursinio darbo rengimas

Pagrindiniai raymo etapai:

Kursinio darbo u˛duoties ikėlimas ir suformulavimas;

2. Kartu su kursinio darbo vadovu nagrinėjamų problemų, kurių analizė sudarys kursinio darbo pagrindinį turinį, atranka, temos formulavimo ir darbo plano patikslinimas;

3. Reikiamos literatūros bei kitų altinių surinkimas. Kursiniam darbui rayti turi būti naudojama naujausia literatūra tiek lietuvių, tiek u˛sienio kalbomis. Atskirais bibliografijos surinkimo klausimais pagalbą teikia bibliotekos.

4. Surinktos literatūros studijavimas. Literatūros ir informacijos i kitų altinių rinkimas ir jos studijavimas yra vienas svarbiausių kursinio darbo raymo etapų. Tikslinga pasidaryti statistikos ir faktinės med˛iagos iraus, su tam tikromis ˛ymomis, pastabomis ir detaliu altinio dokumentavimu.

5. Faktinės med˛iagos rinkimo plano sudarymas, jeigu darbas raomas remiantis konkrečios įmonės, organizacijos ar ˛inybos med˛iaga.

Teksto raymas. Tekste gali būti cituojami ar minimi dokumentai, skaičiai, teiginiai

Bibliografinius duomenis galima pateikti:

pagrindiniame tekste;

puslapio inaoje;

darbo pabaigoje.

Jeigu darbe cituojamas ar minimas dokumentas, jo bibliografinius duomenis galima nurodyti tekste (lenktiniuose skliaustuose). Tekste nuorodą sudaro cituojamo autoriaus pavardė, vardas, antratė, leidimo vieta, metai ir puslapis. U˛sienio leidiniai raomi originalo kalba. Nelotynikomis raidėmis paraytus leidinius lietuvikame tekste galima perrayti lotynikais ramenimis, o puslapio inaoje – autentikai. Prie transkribuotos antratės reikia nurodyti kalbą. Pvz.: anglų.

Cituojamas ar minimas dokumentas gali būti nurodomas ir puslapio inaoje cituojamo leidinio kalba. Inaose puslapio apačioje nurodomi būtinieji aprao elementai: autorius, antratė, leidimo metai, puslapis. To paties dokumento kartotinėje nuorodoje galima rayti tik autoriaus pavardę, antratę (sutrumpintai arba tik pirmąjį ˛odį) ir puslapį, arba tik pavardę ir puslapį. Jeigu tame pačiame puslapyje pasitaiko dvi ar daugiau nuorodų i to paties altinio, tai galima pakeisti ˛odeliais – „Tas pats“, „Ten pat“, ˛ymint puslapį.

Pastaruoju metu naudojamos nuorodos į darbo pabaigoje pateiktą literatūros sąraą. Tada teksto nuoroda raoma lau˛tiniuose skliaustuose. Juose pa˛ymimas panaudoto leidinio numeris literatūros sąrae ir puslapis. Kelių dokumentų įraai skiriami kabliatakiu. Pvz.: teksto nuorodos – [9, p.23], [2, sąs.3], [3, t.2 (1993), p.52], [9, p.14; 12, p.53] ir t.t.

7. Faktinės med˛iagos (skaičių, lentelių, duomenų, pieinių) aikus, detalus ir isamus dokumentavimas, jos altinių nurodymas. Jeigu visa faktinė med˛iaga imama i vieno altinio, tuomet pakanka tai nurodyti darbo įvade, o tekste po lentele ar pieiniu pateikiama visa ar sutrumpinta nuoroda. Jeigu skaičiavimai, schemos, brė˛iniai atlikti paties kursinio darbo autoriaus, tai nurodoma

tekste arba inaose ir paaikinama, kuo remiantis tai padaryta (Lentelė sudaryta autoriaus, remiantis.).

Kursinio darbo pristatymas ir jo gynimas

Kursinį darbą studentas pasirao ir pristato darbo vadovui, kuris susipa˛inęs su galutine redakcija, leid˛ia darbą ginti.

Kursinis darbas vertinamas vadovo. Vertinama pagal kolegijos paruotą vertinimo kriterijų schemą, kuri apima kursinių darbų teorinį, metodinį, titiamąjį lygį, aktualumą, įforminimą. Darbui įvertinti turi reikmės pristatymas ir gynimas. Kursinis darbas vertinamas deimties balų sistema.

Literatūros ir kitų altinių sąrao sudarymas

Literatūros ir kitų altinių sąraas yra savarankika darbo dalis. Literatūros sąrao projektas sudaromas jau darbo raymo prad˛ioje. Jis turi būti atskirai vertinamas. Todėl turi būti

parengtas tinkamai. Naudotų leidinių apraai susisteminami, vienodai suredaguojami. Sąraui suteikiama bendra antratė, o įraų numeracija turi būti itisinė (3 priedas).

Kursinio darbo struktūra

Kursinį darbą sudaro:

antratinis lapas;

turinys;

įvadas;

teorinė dalis;

analitinė dalis,

ivados ir pasiūlymai;

literatūra;

priedai;

lentelės;

paveikslai.

Antratinis lapas. Antratiniame lape simetrikai idėstomi visi reikalingi duomenys. Jo pavydys pateikiamas 4 priede. Darbo virelis ir antratinis puslapis svarbi reklaminė detalė, preliminariai sudaranti gerą atlikto darbo įvaizdį.

Turinys. Turinys pateikiams atskiru puslapiu. Planas sudaromas prie ruoiantis rayti darbą. Galutinėje redakcijoje planas paverčiamas turiniu.

Turinio puslapio struktūra ir kiekvienos dalies apimtis priklauso nuo darbo pobūd˛io, jo paskirties. Turinyje privalo būti nurodytos visos kursinio darbo sudėtinės dalys ( 2 priedas).

Įvadas. Neturi turėti papildomo pavadinimo. Įvadas turi būti neilgas (1-3 psl.). Įvade turi būti atskleistas temos naujumas ir aktualumas. Jame turi būti konkrečiai ir aikiai suformuluota darbo problema, ivardyti tyrimo tikslai ir u˛daviniai, tyrimo objektas ir dalykas. Įvade turi būti glaustai nusakyta teorinė ir praktinė pasirinktos temos reikmė, jos aktualumas, nagrinėjimo kryptis ir nagrinėjamų klausimų platumas bei gilumas. Jame taip pat turi būti paaikinama, kaip ikeltus tikslus ir u˛davinius autorius nagrinėja, kokius atliko tyrimus ir kokią pasirinko tyrimo metodiką. Trumpai idėstoma darbo struktūra ir darbo turinys. Įvade, kaip ir visame darbe, reikia vengti tučia˛od˛iavimų ir nieko nepasakančių frazių.

Įvadas turėtų būti paraytas taip, kad jį perskaičius būtų galima susidaryti vaizdą apie viso darbo esmę. Įvade paprastai nurodoma, su kokiais sunkumais autorius susidūrė rinkdamas literatūrą,

faktinę med˛iagą, atlikdamas tyrimus, raydamas darbą, ar pasiekė u˛sibrė˛tą tikslą, dėl kokių prie˛asčių negalėjo iki galo atlikti pirminio sumanymo.

Dėstymas.

Tai pagrindinė kursinio darbo dalis. Ją, paprastai, sudaro teorinė, metodinė ir analitinė dalys.

Teorinėje dalyje ap˛velgiama literatūra nagrinėjama tema, įvairių sąvokų, terminų samprata ir problemos analizė teoriniu lygmeniu. Joje atskleid˛iamos ir susisteminamos įvairių mokslininkų nuomonės, isakoma ir pagrind˛iama sava nuomonė apie nagrinėjamą problemą, problema susiejama su Lietuvos ūkio situacija ir perspektyva. Teorinė dalis negai būti atsieta nuo pagrindinės dalies praktinių klausimų nagrinėjimo, ji turi pagrįsti tyrimo metodiką.

Analitinėje dalyje pateikiama faktinė tiriamosios problemos situacija ir faktinės med˛iagos analizė. Naudojant ststistikos, finansinės apskaitos, sociologinių tyrimų, apklausos ar stebėjimų med˛iagą, atliekami įvairūs ekonominiai skaičiavimai, kurie suraomi į analitines lenteles. Tekste ikeltos hipotezės patvirtinamos arba paneigiamos, prie˛astys ir pasiekimai pagrind˛iami.

Ivados ir siūlymai. Kursinis darbas baigiamas ivadomis ir siūlymais. ioje dalyje pateikiami svarbiausi tyrinėjimo rezultatai. Ivados turi iplaukti i teksto, remtis nagrinėta med˛iaga ir

gali būti suformuluotos, atsi˛velgiant į darbo įvade ikeltus tikslus. Ivados ir siūlymai turi atspindėti esamos problemos sprendimo būdus, nurodyti naujų idėjų įgyvendinimo kryptis. Ivadų dalyje nepatartina pateikti lentelių, grafinės med˛iagos.

Lentelės ir paveikslai. Kursiniame darbe esančios lentelės ir paveikslai pateikiami tekste arba priede.

Lentelės, paveikslai ir priedai turi turėti pavadinimus ir numerius. Lentelių, paveikslų ir priedų numeracija atskira. Numeruojama, jeigu jų daugiau kaip viena. Lentelių pavadinimai raomi vir lentelės per lapo vidurį. Lentelės numeris gali būti raomas prie lentelės pavadinimą deinėje lapo pusėje. Pvz.:

1 lentelė

Lentelės pavadinimas

Paveikslo numeris ir pavadinimas raomi po paveikslu. Paveikslais vadiname visą grafinę, kartografinę ir kitokią vaizdinę med˛iagą. Pvz.:

1 pav. Med˛iagų sunaudojimas per 2003 m.

Literatūra ir altiniai turi būti suraomi pagal Lietuvoje galiojančią bibliografinio aprao struktūrą ir taisykles. Suraoma visa cituota ir naudota literatūra bei visi duomenų altiniai. Viskas idėstoma pagal autoriaus pavardės arba jeigu jo nėra, dokumento pirmosios raidės lietuviką alfabetą (3 priedas).

Referatų ir kursinių darbų įforminimas. Rato darbams naudojami standartiniai

A 4 formato popieriaus lapai (210x297 mm).

Tekstas raomas kompiuteriu 12 punktų riftu ir 1,5 intervalu tarp eilučių, laikantis dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių (2001).

Puslapiai numeruojami puslapio virutinio laukelio viduryje, arabikais skaitmenimis, nededant nei tako, nei brūknelių. Antratinis, turinio ir įvado puslapiai nenumeruojami, bet į bendrą puslapių skaičių įjungiami. Taigi puslapiai numeruoti pradedami nuo dėstymo.

Tekstas gali būti skirstomas skyriais, skirsniais, punktais ir jų pastraipomis, punktų papunkčiais.

Skyriai numeruojami arabikais skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Todėl poskyrio eilės numeris prasideda skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami takais, pvz.: 2.1.; 2.2.

Įvado, ivadų, literatūros ir priedų skyriai nemumeruojami.

Skyriaus pavadinimas raomas did˛iosiomis raidėmis ir simetrikai idėstomi lapo plotyje, o poskyrio ir skyrelių pavadinimai raomi ma˛osiomis raidėmis, iskyrus pirmąją, ir pradedami kaip pastraipos pirmoji eilutė (22 mm nuo kairios paratės). Be to, kiekvieną skyrių reikia pradėti naujame puslapyje, o poskyrius ir skyrelius – tame pačiame. Antratės ˛od˛iai nekeliami. Po antratės takas nededamas.

Skyriaus antratė raoma viena eilute ˛emiau negu prasideda puslapio teksto laukas. O poskyrio ir skyrelio antratė iskiriama i prie ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.

PATVIRTINTA

Alytaus kolegijos

laikinojo direktoriaus

2002 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-26

METODINIAI NURODYMAI BAIGIAMIESIEMS (DIPLOMINIAMS) DARBAMS

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI DIPLOMINIAMS DARBAMS

Diplomantas

Diplomanto teisės:

laisvai pasirinkti diplominio darbo objektą;

naudotis visais įmanomais informacijos altiniais;

gauti diplominio darbo vadovo, konsultantų ir katedros dalykinę paramą;

tinkamai ginti parengtą diplominį darbą katedroje ir Valstybinėje kvalifikavimo komisijoje.

Diplomanto pareigos

U˛ diplominio darbo kokybę visikai atsako diplomantas – diplominio darbo autorius;

rengti diplominį darbą lietuvių kalba;

diplominis darbas turi būti rinktas kompiuteriu, lentelės, grafikai, brė˛iniai ir kita grafinė med˛iaga, pateikiama darbe, turi būti atlikta dalykinėmis kompiuterinėmis programomis;

sudaryti diplominio darbo u˛duotį;

suderinti su darbo vadovu, konsultantais ir katedra diplominio darbo u˛duotį;

dalyvauti visose diplominio darbo per˛iūrose;

diplominiame darbe naudotis naujausiais informacijos altiniais, naujausiomis ir pa˛angiausiomis technologijomis;

pateikti neįritą diplominį darbą ir diskelį ar CD gynimui katedroje;

gynimui Valstybinėje kvalifikavimo komisijoje (toliau VKK) pateikti:

įritą diplominį darbą, diskelį ar CD;

grafinės med˛iagos, lentelių skaidruoles, darbo pristatymą PowerPoint programa, reikiamą darbo gynimui;

diplominio darbo recenziją.

Darbo gynimo metu Valstybinėje kvalifikavimo komisijoje diplomantas privalo pristatyti pilnai parengtą darbą:

darbui pristatyti skiriama apie 10-15 min., per tą laiką diplomantas turi:

pagrįsti nagrinėtos problemos aktualumą ir originalumą;

pristatyti naudotus metodus ir gautus rezultatus;

praneimas turi būti iliustruojamas skaidruolėmis ar prezentacija PowerPoint programoje;

atsakyti į VKK narių, diplominio darbo gynime dalyvaujančių dėstytojų, vadovo pateiktus klausimus

taisyklingai kalbėti, stengtis diplominiu darbu sudominti auditoriją;

pademonstruoti informacinių technologijų, įgytų kompetencijų lygį darbe.

Diplominio darbo vadovas ir konsultantai

Diplominiam darbui vadovauja darbo vadovas, turintis auktąjį atitinkamo profilio isilavinimą, ne ma˛esnį nei magistro arba jam prilygstantį ir ne ma˛esnį kaip 3 metų darbo sta˛ą pagal įgytą atitinkamo profilio specialybę.

Esant reikalui, diplominiam darbui rengti gali būti skiriami konsultantai.

Darbo prad˛ioje aktualiausias klausimas:

ar problema ne per plati (siaura)

ar apima u˛duotyje pasirinktas demonstruoti kompetencijas.

Katedra

Katedros teisės:

keičia ar koreguoja diplominio darbo u˛duotį ir apimtį;

skiria ar keičia diplominio darbo vadovą;

skiria diplominio darbo recenzentą;

leid˛ia ginti diplomantui diplominį darbą Valstybinėje kvalifikavimo komisijoje.

Katedros pareigos:

skiria ir teikia dekanui tvirtinti diplominio darbo vadovą;

derina diplominio darbo objektą ir tikslus, teikia ją tvirtinti direktoriaus ar dekano įsakymu;

tvirtina diplominių darbų per˛iūrų tvarkaratį;

organizuoja diplominių darbų gynimą katedroje;

sėkmingai apgynusiam darbą katedroje diplomantui skiria recenzentą;

leid˛ia ginti diplominį darbą VKK, įforminant tai direktoriaus įsakymu;

siūlo VKK sudėtį ir teikia tvirtinti direktoriaus įsakymu;

organizuoja diplominių darbų gynimą VKK.

Recenzentas

Recenzentu skiriamas gamybininkas arba auktosios mokyklos dėstytojas, turintis auktąjį atitinkamo profilio isilavinimą.

Recenzija raoma specialia forma. Joje pagal baigiamojo darbo vertinimo nuostatas diplominis darbas gali būti vertinamas pagal iuos kriterijus:

ar diplominio darbo tikslai yra priimtini ir aikiai suformuluoti;

ar darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos i vis studijų programoje numatytų veiklos sričių;

ar taikyti įvairūs adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai;

ar pademonstruotos itin gilios ir plačios teorinės ˛inios, atskirais atvejais virijančios tas, kurios reikalingos su darbu susijusių kompetencijų apimtyje;

ar darbo rezultatai gali turėti praktinės reikmės, o jų taikymas duoti naudą;

ar ivados yra gilios, konkrečios, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka;

ar darbas įformintas pagal nustatytus reikalavimus.

Valstybinė kvalifikavimo komisija

Kiekvienos studijų programos baigimo rezultatų vertinimui institucijos vadovo įsakymu kiekvieniems mokslo metams turi būti sudaryta atskira kvalifikavimo komisija (toliau – komisija) i ne ma˛iau kaip 5 asmenų.

Komisijos sudėtyje turi būti:

ne ma˛iau kaip pusė darbdavių atstovų, i kurių vienas yra skiriamas komisijos pirmininku;

ne ma˛iau kaip vienas dėstytojas, atsakingas u˛ studijų programos įgyvendinimą;

Diplominį darbą VKK vertina pagal Vertinimo nuostatas, t.y. vertinimo kriterijus:

ar darbo tikslai yra priimtini ir aikiai suformuluoti;

ar darbe pademonstruotos visų, studijų programoje numatytų, veiklos sričių profesinės kompetencijos;

ar pateikti originalūs numatytų problemų sprendimo variantai;

ar taikyti įvairūs adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai;

ar pademonstruotos itin gilios ir plačios teorinės ˛inios, atskirais atvejais virijančios tas, kurios reikalingos su projektu susijusi kompetencijų apimtyje;

ar darbo rezultatai gali turėti praktinės reikmės, o jų taikymas duoti naudą;

ar ivados yra gilios, konkrečios, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka;

ar darbas įformintas pagal nustatytus reikalavimus.

Diplominį darbo vertinimą sudaro:

darbo vertinimas;

darbo gynimo vertinimas.

Diplominio darbo objektas

Diplominiame darbe studentas turi pademonstruoti, jog jis pasiekė studijų tikslus ir įgijo profesines kompetencijas, numatytas studijų programoje, ir jam gali būti suteikta profesinė kvalifikacija.

Diplominis darbas turi būti demonstruojantis visose studijų programoje numatytose veiklos srityse įgytas kompetencijas.

II. BAIGIAMOJO (DIPLOMINIO) DARBO ĮFORMINIMAS

2.1. Baigiamojo darbo struktūra

Baigiamąjį darbą sudaro ie skyriai:

Antratinis lapas (1 priedas).

Darbo turinys

Darbo įvadas

Informacijos altinių ap˛valga

Darbo metodai ir priemonės

Darbo rezultatai ir jų aptarimas

Ivados ir rekomendacijos

Darbe naudotų informacijos altinių sąraas (2 priedas)

Darbo anotacijos lietuvių ir u˛sienio kalba

Darbo priedai

Priklausomai nuo darbo specifikos ir autoriaus sumanymų i struktūra gali būti modifikuota, skyriai iskaidyti į dalis ar sujungti į vieną, įvesti nauji, pervardinti ir pan. Tačiau atsisakyti kurio nors i anksčiau nurodytų skyrių (iskyrus darbo priedus) nerekomenduojama.

2.2. Darbo įvadas

Įvade turėtų būti apraytas darbo objektas, suformuluoti darbo tikslai, pagrįsta, kodėl ir kaip jų reikia siekti, pateikta prognozė, kas atsitiks, jei jie bus pasiekti. Nuo to, kaip skaitytojas suvoks ir įvertins darbo tikslus, gali priklausyti jo po˛iūris į visą darbą: jame naudojamus metodus, gautus rezultatus ir ivadas. Rekomenduojama darbo tikslus parayti atskirai ir iskirti parykintu riftu.

Įvade turėtų būti atsakyta į iuos klausimus:

Kas yra io darbo objektas?

Kokių tikslų iame darbe yra siekiama (pavyzd˛iui, kokią problemą (problemas) ketinama ispręsti iame darbe)?

Kodėl jų reikia siekti (pavyzd˛iui, kodėl i situacija turi būti itirta)?

Kaip bus siekiama pasirinktų tikslų (pavyzd˛iui, kokia teorija, modelis, metodas yra pasirinktas)?

Kokie bus darbo etapai siekiant tikslų?

Kokią ir kas turės naudą, jei pasirinkti tikslai bus pasiekti (pavyzd˛iui, kam bus teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos)?

Nors įvade turėtų būti atspindėti visi svarbiausi darbo momentai, tačiau jame neturi būti kartojama tai, kas bus aprayta kituose skyriuose. Įvade turi būti padėtas pagrindas visam tam, kas bus apraoma kituose skyriuose.

Kad skaitytojas galėtų lengvai sekti autoriaus mintį, kiekvienas įvado teiginys turi būti pagrįstas ir logikai susietas su prie jį esančiuoju. Įvade rekomenduojama vartoti tokio tipo sakinius: 'io darbo objektas yra …', 'io darbo tikslai yra …'. Tačiau tai nereikia, kad visas įvadas turi susidėti vien i tokio tipo sakinių. Pavyzd˛iui, paraius sakinį 'io darbo objektas yra …', toliau galima objektą aprayti smulkiau ar pateikti reikalingus paaikinimus.

Įvado pabaigoje rekomenduojama pateikti profesinių kompetencijų, kurios, autoriaus nuomone yra pademonstruotos iame darbe ir kurias jis gins (!) darbo gynimo metu, sąraą .

2.3. Informacijos altinių ap˛valga

iame skyriuje turėtų būti ap˛velgiami pagrindiniai darbai, kuriuose sprend˛iamos problemos yra susijusios su raomu darbu arba juose apraomi metodai ir gauti rezultatai buvo panaudoti jį atliekant. Tai:

monografijos,

moksliniai ˛urnalai,

teisės aktai,

vyriausybės ir ūkio subjektų praneimai ir ataskaitos,

kitų diplomantų darbai,

Internetas,

˛iniasklaida,

ir pan.

Informacijos altinių ap˛valga neturi būti referatas. Taip pat į ją nereikėtų įtraukti altinių, kuriuose atlikti darbai tiesiogiai nesusiję su atliekamu darbu arba autorius tų darbų nesupranta. Ap˛valga turi būti atspara raomam darbui. Ap˛valgoje darbo autorius, parodydamas kitų autorių nuveiktus darbus, atskleid˛ia savo darbo esmę, pagrind˛ia jo tikslus, pasirinktus metodus ir teorijas.

Ap˛valgoje reikia siekti atsakyti į iuos klausimus:

Kas nuveikta reikminga pasirinktoje veiklos srityje?

Kokie būdingi nuveikto darbo bruo˛ai? Kokie jame suformuluoti principai ir koncepcijos?

Koks yra jų tarpusavio ryys?

Kokios egzistuoja teorijos ir modeliai?

Ką ir kokiais būdais būtų galima papildyti ir patobulinti?

Kodėl reikia papildyti ar patobulinti?

Ko trūksta, kad būtų patobulinta?

Informacijos, kuri beveik visais atvejais yra daugiau ar ma˛iau sietina su raomu darbu yra daugybė, o laiko su ja susipa˛inti ma˛ai. Kita vertus, kuo ma˛iau skaitoma, tuo sunkiau atsakyti į anksčiau ikeltus klausimus. Norint sutaupyti laiko ir nepamirti to, kas jau perskaityta, patartina turėti ˛urnalą, kuriame būtų u˛raomos pagrindinės perskaitytos mintys, idėjos, problemos, galimi jų sprendimo būdai ir pastabos dėl jų reikmės atliekamam darbui.

2.4. Darbo metodai ir priemonės

iame skyriuje turėtų būti paaikinta, kaip buvo gauti darbo rezultatai. Pavyzd˛iui, kaip buvo renkami duomenys ir kaip atliekama jų analizė. Kodėl svarbu tai paaikinti? Todėl, kad rezultatų gavimo metodai ir priemonės gali turėti jiems įtakos. Pavyzd˛iui, apklausiant studentus, kaip jie vertina kokio nors dalyko dėstymo kokybę, galima gauti skirtingus rezultatus, jei bus naudojamos anketos su i anksto suformuluotais klausimais ir atsakymais, ir, jei bus naudojamas interviu, kai klausimai ir atsakymai į juos neribojami.

Darbo vertintojai norės ˛inoti, ar rezultatai gauti metodais, kurie ioje veiklos srityje yra patikimi. Pavyzd˛iui, jei tiriant dalyko dėstymo kokybę yra naudojamos anketos su i anksto suformuluotais klausimais ir atsakymais, vertintojai ˛iūrės, ar klausimų ir atsakymų ratas yra pakankamai platus, kad būtų galima gauti patikimus rezultatus. Tuo atveju, jei į klausimą 'kaip jūs vertinate dėstymo kokybę ?' leid˛iama pasirinkti tik vieną i dviejų atsakymų 'labai gera' ir 'gera', gauti rezultatai bus pripa˛inti nepatikimais, nes neleid˛iama atsakyti neigiamai.

Darbo metodų yra daug ir įvairių. Vieni jų skirti informacijai (duomenims) surinkti (pavyzd˛iui, skaitymas, apklausa, eksperimentas), kiti surinktos informacijos analizei atlikti, treti sukurti naujoms ˛inioms ir daiktams (pavyzd˛iui, modeliavimas, projektavimas, planavimas). Pasirinkti darbo metodai turi atitikti darbo tikslus. Pavyzd˛iui, jei darbe, kurio tikslas – nustatyti prie˛astis, kodėl studentai neigiamai vertina kokio nors dalyko dėstymo kokybę, vietoj apklausos bus pasirinkta io dalyko u˛siėmimų lankomumo analizė, darbo metodas neatitiks darbo tikslų.

Da˛nai tai pačiai problemai spręsti gali būti panaudoti keli skirtingi metodai. Todėl, jei naudojamas tik vienas i jų, turėtų būti argumentuota, kodėl pasirinktas būtent is metodas, o ne kitas. Idealu, kai naudojami keli skirtingi metodai, o pasitelkus juos gauti rezultatai tarp savęs palyginami ir argumentuotai atrenkami optimaliausi.

Reikia turėti omenyje, kad darbas yra raomas skaitytojams, kurie yra tos srities specialistai. Todėl apraant darbo metodiką nereikėtų būti smulkmenikiems ir aprainėti visas tyrimų detales, kurios apsunkintų darbo skaitymą ir galiausiai sukeltų ˛iovulį. Jei naudojamas metodas yra apraytas literatūroje, darbe u˛tenka paminėti pagrindinius jo principus, nurodyti altinio, kuriame is metodas apraytas autorius, pavadinimą, leidybos metus bei puslapius. Kur kas svarbiau aptarti ˛inomo metodo taikymo ypatumus siekiant savo darbo tikslų. Apraant metodiką taip pat reikėtų irykinti tuos momentus, kai darbo metu buvo susidurta su sunkumais ir kliūtimis. Apraymas, kaip buvo įveiktos ios kliūtys, gali skaitytoją sudominti ir sudaryti įspūdį, kad pasirinkta darbo metodika buvo gerai apgalvota.

2.5. Rezultatai ir jų aptarimas

Svarbu ne tik tai, kaip gaunami rezultatai, bet ir tai, kaip jie skaitytojui pateikiami. Rekomenduojama laikytis ių principų:

Pateikti tik svarbiausius ir galutinius rezultatus. Tarpinius rezultatus galima pateikti darbo prieduose.

Rezultatus stengtis pateikti vaizdine forma: brė˛iniais, grafikais, lentelėmis, diagramomis, formulėmis, skaičiais.

Prie kiekvienos vaizdinės formos būtinai pateikti paaikinamąjį tekstą. Tekstas turi būti lakonikas ir nekartoti to, kas parodyta vaizdinėse formose.

Kartu su rezultatais būtina pateikti jų aptarimą, kuris turi paaikinti rezultatus.

Aptarime yra pateikiama:

Autoriaus komentarai ar gauti rezultatai yra tokie, kokių buvo tikėtasi.

Rezultatų paaikinimas remiantis atitinkamomis teorijomis, modeliais ir pan.

Rezultatų palyginimas su informacijos altinių ap˛valgoje cituojamuose darbuose gautais rezultatais.

Rezultatų apibendrinimas.

Yra du pagrindiniai būdai, kaip darbe aptarti gautus rezultatus:

Pirmiausia pateikiami visi rezultatai, paskui jie aptariami.

Rezultatai pateikiami dalimis ir kiekvienos dalies pabaigoje jie aptariami.

Būdas, kurį reikėtų pasirinkti priklauso nuo rezultatų kiekio. Jei rezultatų daug, reikėtų pasirinkti antrąjį būdą. Jei aptarimas atskiriamas nuo rezultatų, yra painu pasiekti jo pagrindinį tikslą - paaikinti rezultatus. Aptarimas atskirai, po kiekvieno rezultato, ią u˛duotį gerokai palengvina.

Rezultatų apibendrinimas turi būti grie˛tai logikas. Pavyzd˛iui, į rinką įvedama nauja prekė. Gaunamas rezultatas – prekių apyvartos padidėjimas. Apibendrinimas: nauja prekė lemia prekių apyvartos augimą.

Lyginant rezultatus su kituose darbuose gautais, reikia nurodyti pranaumus, skirtumus ir, jei įmanoma, suteikti paaikinimus. Pavyzd˛iui, kitame mieste įvedus į rinką analogikas prekes, gaunamas ma˛esnis (didesnis) apyvartos augimas. Galimi apyvartos augimo skirtumų paaikinimai:

Kitos prekybos sąlygos;

Nepakanka (didesnė) reklama;

Palankesnės (prastesnės) miesto ekonominės sąlygos.

III. TEMOS PLĖTOJIMO SKYRIAI IR POSKYRIAI

Diplominio darbo tekstas raomas kompiuteriu 12 riftu ir 1.5 intervalu tarp eilučių. Raant tekstą, paliekamos tokios paratės: kairėje pusėje – 30 mm, deinėje – 10 mm, viruje – 20 mm ir apačioje – 20 mm. Pastraipos pirmoji eilutė nuo kairiosios paratės atitraukiama per 10 mm. Tekstą spausdinant kompiuteriu, galima parykinti atskirus ˛od˛ius ar sakinius.

Diplominio darbo puslapiai numeruojami itisai, pradedant nuo titulinio (ant titulinio, turinio ir santraukos bei įvado puslapių numeriai neraomi). Puslapio numeris u˛raomas vir teksto – lapo viduryje – arabikais skaitmenimis, nededant nei tako, nei brūknelių.

Priedų ir informacinių altinių sąrao puslapių numeriai neraomi.

Jei reikia, diplominio darbo tekstas suskirstomas į skyrius ir poskyrius bei skyrelius.

Įvado, ivadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami.

Skyriaus pavadinimas raomas did˛iosiomis raidėmis ir simetrikai idėstomas lapo plotyje, o poskyrio ir skyrelių pavadinimai raomi ma˛osiomis raidėmis, iskyrus pirmąją, ir pridedami kaip

pastraipos pirmoji eilutė. Be to, kiekvieną skyrių reikia pradėti naujame puslapyje, o poskyrius ir skyrelius – tame pačiame. Antratės ˛od˛iai nekeliami. Po antratės takas nededamas.

Skyriaus antratė raoma viena eilute ˛emiau, negu prasideda puslapio teksto laukas. O poskyrio ir skyrelio antratė iskiriama i prie ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.

Jeigu po skyriaus antratės eina poskyrio antratė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis. Negalima rayti antratės viename puslapyje, o tekstą pradėti kitame.

Kiekviena pastraipa pradedama i naujos eilutės atitraukta nuo kairiojo krato 10 mm.

3.1. Lentelių parengimo tvarka

Lentelė tekste turi būti pateikta po sakinio, nukreipiančio skaitytoją pasiremti skaičiais. Jeigu darbe yra kelios lentelės, jos turi būti numeruojamos: 1 lentelė, 2 lentelė. Vir lentelių turi būti pavadinimas, atskleid˛iąs duomenų turinį, pvz.:

1 lentelė

Lentelės pavadinimas

Eilučių pavadinimų antratė	Skilties antratė		Skilties antratė
Eilučių pavadinimų antratė	Skilties paantratė	Skilties paantratė	Skilties paantratė	Skilties paantratė

Iliustracijos (grafikai, diagramos ir kt.) idėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas arba prieduose. Jeigu jų daugiau kaip viena, jos sunumeruojamos. Paveikslo numerį sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilės numeris tame skyriuje. Jie atskiriami taku. Galima ir itisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas raomi po iliustracija, pvz.:

Iliustracija

5 pav. Pavadinimas

IV. IVADOS IR REKOMENDACIJOS

is skyrius ypač svarbus tuo, kad kai kurie skaitytojai (ir vertintojai taip pat!) linkę pirmiausia per˛velgti būtent į skyrių. Perskaitę ivadas jie gali susidaryti iankstinę nuomonę, kuri nulems po˛iūrį į visą darbą (o gal turės įtakos ir įvertinimo balui).

iame skyriuje turi būti atsakyta į iuos klausimus:

Ar pasiekti darbo tikslai?

Kas darbo metu buvo su˛inota, pasiekta, padaryta?

Kas lieka su˛inoti, pasiekti, padaryti kitiems?

Kokie yra padaryto darbo privalumai ir trūkumai?

Kur galima pritaikyti darbo rezultatus ir kokios naudos galima i to tikėtis?

Kokios yra rekomendacijas dėl darbo rezultatų panaudojimo?

Raant ivadas reikia laikytis ių taisyklių:

Ivados turi būti glaustos. Jose neturi būti nereikalingų, neesminių detalių. Ivados skirtos ne tam, kad būtų detalizuojama metodika ar gauti rezultatai. Tam skirti kiti darbo skyriai);

Ivados turi atitikti darbo tikslus (net tuo atveju, jei tektų juos formuluoti i naujo. Darbo vertintojai būtinai pasi˛iūrės, kokie darbo tikslai buvo ikelti, ir pagal ivadas spręs, ar jie yra pasiekti);

Ivadose reikia pabrė˛ti atlikto darbo reikmę kiek galima platesniame kontekste (pavyzd˛iui, kaip is darbas paveiks pasaulį).

Ivadose reikėtų paminėti sunkumus, kurie ikilo atliekant darbą, ir dėl to atsiradusius kai kuriuos darbo trūkumus (nurodyti savo darbo trūkumus, kartu paaikinant jų atsiradimo prie˛astis, nėra trūkumas, o privalumas, darantis įspūdį, kad autorius yra są˛iningas, kruoptus ir kompetentingas).

V. ANOTACIJA

Anotacija yra skirta tam, kad skaitytojas, nesugaidamas daug laiko, galėtų susipa˛inti su darbo esme. Todėl jos apimtis neturėtų viryti 200 ˛od˛ių. Anotacijoje turėtų būti:

o Nurodyta darbe sprend˛iama problema arba pagrindinis tikslas.

o Nurodytas pagrindinis metodas problemai spręsti arba tikslams pasiekti.

o Pristatyti svarbiausi rezultatai.

o Pateiktos pagrindinės ivados.

Anotacija – ne vieta darbo detalėms aprayti. Tačiau per trumpa anotacija irgi nėra gerai. Jei skaitytojas i anotacijos nesuvoks darbo esmės, pasekmės gali būti pačios liūdniausios - toliau darbo jis paprasčiausiai neskaitys.

VI. NAUDOTŲ INFORMACINIŲ ALTINIŲ PATEIKIMAS DIPLOMINIAME DARBE

Nuorodos į naudotus informacinius altinius gali būti pateikiamos įvairiai. Jeigu autorius minimas tekste, po jo pavardės skliaustuose nurodomi tik metai, pvz.: Pasak L. Jovaios (1993), … . Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių, nurodoma tik jo pavardė ir inicialai, o metai nebekartojami. Kai minimi du ar daugiau autoriai, būtina kiekvieną kartą nurodyti autorių pavardes ir inicialus.

Pateikiant nuorodą į kelių autorių skirtingus altinius, autorių pavardės, inicialai, metai ir puslapis atskiriami kabliatakiu, pvz.: (G. Nausėda, 1993, p. 16; D. Narutis, 1997, p. 12). Kai mokslinės literatūros altinio yra daugiau kaip trys autoriai, tai nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė ir inicialai, priduriant ,,ir kt.”, pvz.: (A. Adomaitis ir kt., 1997, p. 10). Raant diplominį darbą remiamasi atitinkamos knygos ar kito altinio med˛iaga, tekste ˛ymimas taip: [1 – p. 30-33].

VII. INFORMACINIŲ ALTINIŲ SĄRAAS

Raant diplominį darbą naudojami įvairi literatūra ir dokumentai, Internetiniai puslapiai. Todėl prie darbo turi būti pridėtas naudotų informacinių altinių sąraas. Literatūros bibliografiniai apraai turi būti pateikti abėcėline tvarka.

VIII. PRIEDAI

Visi priedai diplominiame darbe numeruojami i eilės. Priedo numeris raomas virutinėje paratėje nuo T6 (tabuliarotiaus padėtis – 2,2 cm).

Svarstyta ir pritarta

Akademinės tarybos posėdyje

PRIEDAI

1 priedas

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO NEAKIVAIZDINIŲ STUDIJŲ SKYRIUS

DOKUMENTŲ RENGIMO IR ĮFORMINIMO

REIKALAVIMAI

RATVEDYBA

KONTROLINIS DARBAS

Atliko I ĮĮAn studentas

Vardas ir pavardė

Tikrino vyr. dėstytoja

Vardas ir pavardė

2003/2004 m.m.

2 priedas

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

RATVEDYBOS PRAKTINIAI DARBAI

Atliko I ĮĮA studentas

Vardas ir pavardė

Tikrino dėstytojas

Vardas ir pavardė

2003/2004 m.m.

3 priedas

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

REFERATO TEMOS PAVADINIMAS

PSICHOLOGIJA

(dalyko pavadinimas)

REFERATAS

Atliko I ĮĮA studentė

Jolanta Petraitytė

Tikrino dėstytojas

Jonas Jonaitis

2003/2004 m.m.

4 priedas

TURINYS

ĮVADAS

1. UˇSIENIO PREKYBOS RIZIKA. 4

2. BANKŲ VAIDMUO UˇSIENIO PREKYBOS ATSISKAITYMŲ

RIZIKOS VALDYME. 13

2.1. Pagrindiniai atsiskaitymo metodai u˛sienio prekyboje. 14

2.2. U˛sienio prekyboje naudojami dokumentai 16

2.3. Atsiskaitymo metodai u˛sienio prekyboje be tiesioginės bankų įtakos 18

2.4. Atsiskaitymo metodai tarpininkaujant bankui.. 22

3. UˇSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMAS PER BANKŲ

GARANTIJAS 31

4. BANKŲ VAIDMENS UˇSIENIO PREKYBOS RIZIKOS

VALDYME TYRIMO METODIKOS PAGRINDIMAS. 38

5. UˇSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMO TYRIMO

REZULTATŲ ANALIZĖ. 46

IVADOS

LITERATŪRA

PRIEDAI

5 priedas

LITERATŪRA

Sūd˛ius V. Įmonių komercija: principai ir praktika. – V.: Pačiolis, 1997, 180 p.
Edukologijos idėjos Lietuvos vietimo sistemos modernizavimui: monografija / Atsak. red. ir sudaryt. Palmira Jucevičienė. – K.: Technologija, 1998, 539 p.
Sociologija Lietuvoje: tarptautinės konferencijos med˛iaga. – K.: Technologija, 1997, 270 p.
Leviauskaitė K. alies rizikos ir valiutos rizikos įvertinimo problema tarptautiniame kreditavime // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. – 1996, Nr. 3, p. 94.
Vaičkauskas G., Grikauskas T., Bortelienė V. Gaidjurgio pėdsakas Vakarų banke // Vakarų ekspresas. – 1997, liep. 25, p. 1,4.
Kundrotas V. Atrankos į Lietuvos auktąsias mokyklas tobulinimo būdai // In˛inierių rengimas Lietuvoje. – V.: Technika, 1993, p. 70-78.
Rajangu V. Financing of Higher Education // „Lietuvos mokslas ir pramonė“, konferencija (1994; Kaunas). Edukologija: praneimų med˛iaga. –K.: Technologija, 1997, p. 138-139.
Dėl komercinių bankų privalomųjų arsargų taisyklių pakeitimo ir papildymo: Lietuvos banko valdybos nutarimas, 1998 m. spalio 15 d., Nr. 176 // www.Irs.lt, 1999 03 05.

6 priedas

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

KURSINIO DARBO TEMA

PERSONALO VADYBA

(dalyko pavadinimas)

KURSINIS DARBAS

Atliko II ĮĮA studentas

Petras Petraitis

Tikrino vyr. dėstytoja

Vardas ir pavardė

2003/2004 m.m.

7 priedas

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

KATEDROS PAVADINIMAS

6 intervalai

T5 (2,2 cm) LEIDˇIAMA GINTI 12

Katedros vedėja (-as)

2 intervalai

Vardas Pavardė

5 intervalai

3 cm

DARBO TEMA (konkretus pavadinimas) 16

2 intervalai

DIPLOMINIS DARBAS

6 intevalai

Diplomantas (-ė) 12 Vardas Pavardė

gr. studentas (-ė)

Vadovas (-ė) Vardas Pavardė

Recenzentas (-ė) Vardas Pavardė

2 cm

ALYTUS, 2003

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

MARKETINGO IR VADYBOS KATEDRA

LEIDˇIAMA GINTI

Katedros vedėja

Aurelija Goravičienė

DARBO TEMA (konkretus pavadinimas)

DIPLOMINIS DARBAS

Diplomantas (-ė) Vardas Pavardė

gr. studentas (-ė)

Vadovas (-ė) Vardas Pavardė

Recenzentas (-ė) Vardas Pavardė

ALYTUS, 2003

8 priedas

INFORMACINIŲ ALTINIŲ SĄRAAS

Vieno autoriaus knyga

1. Babbie E. The practice of social research. – Belmont, 1986. – 577 p.

2. Sūd˛ius V. Įmonių komercija: principai ir praktika. – Vilnius: Pačiolis, 1997. – 180 p. – IBN 9986-872-16-2

Dviejų autorių knyga

1. Titarenko V., Titarenko J. aktyvų ir pasyvų valdymas komerciniuose bankuose bei jo aspektai Lietuvoje. – Vilnius: Lietuvos statistikos departamento metodinis leidybinis centras, 1997. – 51 p. – ISBN 9986-409-23-3

Trijų autorių knyga

1. Bivainis J., Grikevičius A., Kaktas V. Investicinių projektų vertinimas. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997.- 40 p.- ISBN 9986-12-142-6

Keturių ir daugiau autorių knyga

1. Matematika: intensyvaus mokymo su kompiuteriu kursas/ Albertas Pinevičius, Gintautas Misevičius, Rimantas Eidukevičius, Jonas Rakauskas. – Vilnius: LKA, 1996.- 267 p.

Autorių kolektyvo monografija

Edukologijos idėjos Lietuvos vietimo modernizavimui: monografija/ Atsak. Red. Palmira Jucevičienė. – Kaunas: Technologija, 1998.- 539 p.- ISBN 9986-13-342-4

Knyga be autoriaus

Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. – Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo l-kla, 1996.- 86 p.

Daugiatomis leidinys

a) kai skirtingi abiejų dalių autoriai:

Hidraulikos u˛davinynas. – Vilnius: Technika. – D.1 Vaidutis alna. – 1996.- 81 p.; D. 2/ Vanda Vanagaitė. – 1997.- 93 p.

b) kai skirtingi abiejų dalių pavadinimai:

Karazija R. Fizika Humanitarams. Vilnius: TEV. – D.1: Klasikinė fizika. – 1996.- 278 p.; D.2: iuolaikinė fizika. – 1997.- 221 p.

c) kai abiejų dalių tie patys autoriai ir tas pats pavadinimas:

Mackevičienė D. akalienė B. Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai. – Kaunas: Kauno medicinos akademijos l-kla, 1997. – D.1.- 74 p.; D.2.- 85 p.

Konferencijos med˛iaga

a) jei leidinys turi konferencijos pavadinimą:

,,Lietuvos mokslas ir pramonė”, konferencija (1997; Kaunas). Mechanika – 97: Tarptautinės konferencijos med˛iaga. – Kaunas: Technologija, 1997.- 270 p.- ISBN 9986-13-541-9

b) jei leidinys turi savo pavadinimą:

Sociologija Lietuvoje: tarptautinės konferencijos praneimų med˛iaga. – Kaunas: Technologija, 1996.- 213p.- ISBN 9986-13-0

Vieno autoriaus straipsnis ˛urnale

Leviauskaitė K. alies rizikos ir valiutos rizikos įvertinimo problema tarptautiniame kreditavime// Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai.- 1996, Nr. 3, p. 94.- ISSN 1392-1142

Dviejų autorių straipsnis ˛urnale

Geralavičius V., Kuodis R. Lito kurso re˛imo pasirinkimas: teoriniai ir praktiniai sprendimo būdai// Pinigų studijos.- 1997, Nr. 1, p. 31

Straipsnis dienratyje

Vaičkauskas G., Grikauskas T., Bortelienė V. Gaidjurgio pėdsakas Vakarų banke// Vakarų ekspresas.- 1997, liep. 25, p. 1,4

Straipsnis knygoje

Kundrotas V. Atrankos į Lietuvos auktąsias mokyklas tobulinimo būdai// In˛inierių rengimas Lietuvoje.- Vilnius: Technika, 1993.- p. 70-78

Straipsnis kolektyvinėje monografijoje

Mačerinskienė I. vietimo paslauga vartojimo ir investavimo į ˛mogikąjį kapitalą aspektu// Edukologijos idėjos Lietuvos vietimo sistemos modernizavimui: monografija/ Atsak. Red. Ir sudaryt. Palmira Jucevičienė.- Kaunas: Technologija, 1998.- p. 67-80.- ISBN 9986-13-342-4

Interneto informacija

Dėl komercinių bankų privalomųjų atsargų taisyklių pakeitimo ir papildymo: Lietuvos banko valdybos nutarimas, 1998 m. spalio 15 d., Nr. 176// www.lrs.lt, 1999 03 05

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1465
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/STUDENT-RATO-DARB-RENGIMO-REIK14871.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/STUDENT-RATO-DARB-RENGIMO-REIK14871.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/263/STUDENT-RATO-DARB-RENGIMO-REIK14871.php">STUDENTŲ RATO DARBŲ RENGIMO REIKALAVIMAI</a>

STUDENTŲ RATO DARBŲ RENGIMO REIKALAVIMAI

valdymas

DOCUMENTE SIMILARE

KURSINIS DARBAS

Kursinio darbo vadovo pareigos

Kursinio darbo rengimas

Kursinio darbo pristatymas ir jo gynimas

Literatūros ir kitų altinių sąrao sudarymas

Kursinio darbo struktūra

Antratinis lapas. Antratiniame lape simetrikai idėstomi visi reikalingi duomenys. Jo pavydys pateikiamas 4 priede. Darbo virelis ir antratinis puslapis svarbi reklaminė detalė, preliminariai sudaranti gerą atlikto darbo įvaizdį.

Turinys. Turinys pateikiams atskiru puslapiu. Planas sudaromas prie ruoiantis rayti darbą. Galutinėje redakcijoje planas paverčiamas turiniu.

Lentelės pavadinimas

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI DIPLOMINIAMS DARBAMS

Diplomantas

Diplominio darbo vadovas ir konsultantai

Katedra

Recenzentas

Valstybinė kvalifikavimo komisija

Diplominio darbo objektas

II. BAIGIAMOJO (DIPLOMINIO) DARBO ĮFORMINIMAS

PRIEDAI

ALYTAUS KOLEGIJA

ALYTAUS KOLEGIJA

ALYTAUS KOLEGIJA

REFERATO TEMOS PAVADINIMAS

PSICHOLOGIJA

REFERATAS

Atliko I ĮĮA studentė

TURINYS

LITERATŪRA

ALYTAUS KOLEGIJA

PERSONALO VADYBA

KURSINIS DARBAS

8 priedas INFORMACINIŲ ALTINIŲ SĄRAAS

Vieno autoriaus knyga

Dviejų autorių knyga

Trijų autorių knyga

Keturių ir daugiau autorių knyga

Autorių kolektyvo monografija

Knyga be autoriaus

Daugiatomis leidinys

Konferencijos med˛iaga

Vieno autoriaus straipsnis ˛urnale

Dviejų autorių straipsnis ˛urnale

Straipsnis dienratyje

Straipsnis kolektyvinėje monografijoje

Interneto informacija

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

STUDENTŲ RATO DARBŲ RENGIMO REIKALAVIMAI

Literatūros ir kitų altinių sąrao sudarymas

Antratinis lapas. Antratiniame lape simetrikai idėstomi visi reikalingi duomenys. Jo pavydys pateikiamas 4 priede. Darbo virelis ir antratinis puslapis svarbi reklaminė detalė, preliminariai sudaranti gerą atlikto darbo įvaizdį.

Turinys. Turinys pateikiams atskiru puslapiu. Planas sudaromas prie ruoiantis rayti darbą. Galutinėje redakcijoje planas paverčiamas turiniu.

8 priedas

INFORMACINIŲ ALTINIŲ SĄRAAS

Straipsnis dienratyje