VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Verslo vadybos fakultetas

Verslo technologijų KATEDRA

Sandėlių darbo gerinimas

Turinys

ĮVADAS

1. SANDĖLIAI, JŲ UTDAVINIAI IR KLASIFIKACIJA 

1.1 Sandėlių utdaviniai

1.2 Sandėlių funkcijos

1.3 Sandėlių klasifikacija

1.4 Sandėlių įrengimas ir išdėstymas

2. SVS ĮDIEGIMAS. GAMYBA IR ORGANIZAVIMAS. 

2.1. „SVS“ projekto paskirtis ir apimtis

2.2. Kuriamos sistemos aptvalga

2.3. Prekių srautų ir operacijų analizė

2.4. Informacijos pasikeitimas su išorinėmis sistemomis

2.5. Prekių priėmimas

2.6. Prekių padėjimas į sandėlį

2.7. Sandėlio administravimo procesai

2.8. Išvetimų sistemų vykdymas

2.9. Palečių išsiuntimas

2.10. Sandėlio paslaugų apmokestinimas

2.11. Darbo vietos

3. SVS FINANSINIAI ASPEKTAI

3.1. Sandėlio valdymo sistemos pirminė sąmata

3.2. Pelno (nuostolio) ataskaita

3.3. Balansas

4. SVS RIZIKOS ĮVERTINIMAS

IŠVADOS

Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Galima teigti, kad logistika – tai atvykstančio į įmonę, ten apdirbamo ir paliekančio šią įmonę materialios produkcijos srauto ir su juo susijusio informacinio srauto planavimas, valdymas ir kontrolė. Taip pat galima traktuoti ją kaip įvairių veiklos rūšių sąryšį, kurio tikslas su matiausiomis išlaidomis gauti reikiamą produkcijos kiekį nustatytu laiku, nustatytoje vietoje, kurioje egzistuoja konkreti šios produkcijos paklausa.

Vis labiau spartėjant gyvenimo tempui, didėjant gyventojų skaičiui, auga gabenamų krovinių kiekis. To pasekoje didėja krovinių sandėliavimo mastai. Norint sureguliuoti prekių judėjimą, būtina tinkamai sutvarkyti sandėlių darbą. Tam tikslui pasiekti, reikia automatizuoti sandėlį.

Darbo tikslas – UAB“XXX“ sandėlio automatizavimas

Darbo utdaviniai: Ar naudinga įdiegti SVS? Pateikti reikalingos įrangos sąrašą; paskaičiuoti sandėlio valdymo sistemos kainą ir prietiūros variantus.

Teorinėje dalyje aptarėme sandėlių funkcijas, utdavinius, jų klasifikaciją.

Praktinėje dalyje smulkiau išanalizavome SVS veikimo principus, atliekamas funkcijas. Finansinėje dalyje apskaičiavome po kiek laiko atsipirktų tokia investicija.

Darbo autorių indėliai:

Tomas Bareikis (grupės vadovas) – paskirstė ir sustygavo komandos darbą, prisidėjo rašant praktinę dalį;

Andrius Razmus, Vitalijus Borovikovas – praktinė dalis, finansiniai skaičiavimai.

Donatas Prastienius – teorinė dalis

Nerijus Vaitonis – įvadas ir išvados, pristatymas.

1. SANDĖLIAI, JŲ UTDAVINIAI IR KLASIFIKACIJA

1.1 Sandėlių utdaviniai

Materialus gamybinio proceso aprūpinimo pagrindas – sandėliavimo sistema, arba kitaip tariant sandėlių ūkis. Sandėliavimo sistema apjungia: teritoriją, pastatus, pagalbinius statinius skirtus materialių išteklių saugojimui, įrankius ir įrengimus, skirtus jų sandėliavimo apdirbimui, svėrimo, matavimo, priešgaisrinius įrenginius, informacijos surinkimo ir apdorojimo priemones.

Pagrindiniai sandėlių utdaviniai – tai medtiagų, gaminių, konstrukcijų, taliavų, kuro atsargų kaupimas; jų nepertraukiamo tiekimo, komplektavimo jomis (pvz.: statybos objektų) uttikrinimas; racionalus pakrovimo – iškrovimo ir sandėliavimo darbų organizavimas, siekiant minimalių darbo ir lėšų sąnaudų; teisingas sandėliavimo patalpų naudojimas bei sandėliavimo įrangos eksploatacija; reikiamas materialių resursų paruošimas gamybiniam vartojimui; centralizuoto medtiagų ir gaminių tiekimo į vartojimo vietas organizavimas; materialių gėrybių saugumo uttikrinimas; savalaikis perteklinių produktų nustatymas; duomenų apie materialių resursų atsargas, jų išeigą ir papilnėjimą, rinkimas ir pateikimas planavimo (strateginiams) organams. Sandėliai – tai sudėtingas techninis statinys, skirtas produkcijos priėmimui, patalpinimui, kaupimui, saugojimui, perdirbimui, atleidimui ir pristatymui vartotojams.

Galima išskirti sekančius sandėlio veikloje datniausiai iškylančius klausimus:

• Naudingo sandėliavimo ploto nustatymas;

• Optimalaus kėlimo – transportavimo įrengimų kiekio nustatymas;

• Optimalaus kėlimo – transportavimo įrengimų apkrovimo nustatymas;

• Optimalaus sandėliavimo patalpų panaudojimo strategijos sukūrimas;

• Sandėlio talpos išnaudojimo optimizavimas;

• Produkcijos saugojimo laiko sumatinimas;

• Sandėlio apyvartumo koeficiento padidinimas.

Sandėliai logistiniuose procesuose atlieka tokias funkcijas, kaip laikinas materialių atsargų patalpinimas ir saugojimas, materialinių srautų suformavimas, logistinio serviso uttikrinimas aptarnavimo sistemoje. Bet kurie sandėliai savo veikloje apdirba matiausiai tris materialinius srautus: įeinantį, išeinantį ir vidinį.

Įeinantis srautas apjungia transporto iškrovimo, atgabento krovinio kiekio ir kokybės patikrinimo procesus,

Išeinantis – transporto pakrovimą.

Vidinis – krovinio pervetimus sandėlio vidinėse patalpose. Materialių atsargų laikino saugojimo funkcija realizuojama krovinių patalpinimo sandėliavimui procesuose, uttikrinant reikiamas laikymo sąlygas, išvetant krovinius iš saugojimo vietos. Materialiniai srautai sukuriami išformuojant vienas krovinių partijas ir suformuojant kitas, t.y. vykdomas krovinių išpakavimas, komplektavimas naujomis dalimis ar papildomais vienetais, jų supakavimas ir t.t. Tačiau tai yra bendrinis sandėlių veiklos apibūdinimas. Kiekviena iš aukščiau išvardintų funkcijų gali keistis plačiais mąstais, ko pasekoje atitinkamai pasikeis logistinių operacijų bruotai ir intensyvumas, sukeldami tolesnius viso logistinio proceso pokyčius sandėliuose.

1.2Sandėlių funkcijos

Aptvelgsime įvairų sandėlių funkcijas, atsirandančias materialinio srauto judėjime nuo pirminio taliavos šaltinio iki galutino vartotojo. Įmonių – gamintojų gatavos produkcijos sandėliuose vyksta produkcijos sandėliavimas, saugojimas, rūšiavimas arba papildomas apdirbimas prieš išvetimą, markiravimas, paruošimas pakrovimui ir pakrovimo operacijos. Taliavos ir pirminių medtiagų sandėliuose įmonės – vartotojos priima produkciją, rūšiuoja, saugo ir paruošia ją gamybiniam vartojimui. Didmeninių tarpininkaujančių įmonių sandėliai, šalia aukščiau išvardintų, taip pat atlieka sekančias funkcijas: uttikrina prekių koncentraciją, papildomai komplektuoją produkciją, organizuoja prekių pristatymą matomis partijomis tiek įmonėms vartotojoms, tiek ir kitų didmeninių įmonių sandėliams, sandėliuoja rezervines partijas. Prekybiniai sandėliai, esantys gamybos išsidėstymo vietose (didmeninės išvetimo bazės), priima prekes didelėmis partijomis iš įmonių – gamintojų, jas komplektuoja ir siunčia stambiomis partijomis gavėjams, esantiems vartojimo vietose. Sandėliai, išdėstyti vartojimo vietose (prekybinės didmeninės bazės), priima gamintojo prekes ir, formuodami platų prekybinį asortimentą, tiekia jas įvairioms prekybinėms įmonėms. Sandėliavimo sistemoje sąveikauja materialiniai srautai, grindtiami transportavimo ir saugojimo funkcijomis. Transportavimo funkcija apibrėtia gėrybių judėjimą, tuo tarpu saugojimo funkcija, šalia sandėliavimo, realizuoja įvairius laikomų atsargų išlyginimo būdus. Šis procesas reikalingas tose šakose, kuriose laiko ir paklausos periodiškumo funkcijos neatitinka pagaminimo laikui. Pavyzdtiui, gali iškilti neatitikimas tarp optimalaus dydtio partijų gamybos ir sezoninio paklausos kitimo. Kiekio išlyginimas priskiriamas ir įmonėms, vykdančioms serijinę gamybą ir atsitvelgiant į mąsto ekonomiją pagaminančioms didesnį produkcijos kiekį, negu reikalaujamą esamos paklausos. Apimties išlyginimas reikalingas ir ten, kur gamybos išsidėstymo vieta neatitinka esamų produkcijos vartotojų ir atsiranda papildomas transportavimo poreikis. Galimas tiesioginis produkcijos tiekimas vartotojui arba pasitelkiant tarpines sandėliavimo vietas. Taip pat asortimento išlyginimas naudojamas įmonėse, gaminančiose platų asortimentą, poreikis kuriam yra nepastovus laiko attvilgiu ir gaminamą tiek savomis, tiek kitų įmonių jėgomis. Atsitvelgiant į tai, kad pirkėjai datnai utsako gaminius ne tik iš įmonės gamybinio spektro, paklausos išlyginimas vykdomas sandėlio dėka, kur sandėliuojamas bendras produkcijos asortimentas. Galima apibendrinti pagrindinius sandėlių utdavinius:

1) Gamybinio asortimento transformavimas į vartotojišką, atsitvelgiant į paklausą ir siekiant patenkinti vidinių ir išorinių vartotojų utsakymus;

2) Produkcijos sandėliavimas ir saugojimas, siekiant išlyginti laiko, kiekio ir asortimento skirtumus tarp produkcijos gamybos ir vartojimo. Ši funkcija suteikia galimybę vykdyti nepertraukiamą gamybą ir tiekimą, sukuriamų produkcijos atsargų dėka, o taip pat ryšium su sezoniniu kai kurių produkcijos rūšių vartojimu;

3) Reikiamo produkcijos atsargų lygio kontrolė ir palaikymas; - Išlyginimas laiku pasireiškia tais atvejais, kai paklausos atsiradimas ir periodiškumas neatitinka pagaminimo laiko; - Kiekio išlyginimas, būdingas serijinei gamybai.

Siekiant bendrų išlaidų resursams sumatinimo gaminamas didesnis produkcijos kiekis, negu reikalaujamas esamos paklausos; - Apimčių išlyginimas reikalingas ten, kur gamybos išdėstymo vieta neatitinka produkcijos vartotojų išsidėstymo vietos. Tuo sąlygojamas produkcijos transportavimo būtinumas; - Asortimento išlyginimas būdingas įmonėms, gaminančioms plačią produkcijos gamą, poreikis kuriai nepastovus laiko attvilgiu.

Sandėliavimo sistemos organizavimui keliami sekantys reikalavimai:

• Įmonių sandėliai yra specializuoti, todėl kad produkcija su skirtingomis fizinėmis – cheminėmis savybėmis gali reikalauti skirtingų laikymo sąlygų;

• Sandėlio patalpoje produkcijos laikymui įrengiami įvairūs stelatai, lentynos, spintos ir pan.

• Kiekvienam produkcijos tipui išrašoma etiketė (tymeklis), kurioje nurodomi produkcijos pavadinimas, serijos numeris, rūšis, markė, išmatavimai, matavimo vienetai. Tymeklis prikabinamas atitinkamos produkcijos laikymo vietoje;

• Lengvai utsiliepsnojančios medtiagos saugomos specialiai joms pritaikytose patalpose, izoliuotose nuo kitų sandėlių ir turinčiose priešgaisrinę apsaugą;

• Atviro laikymo medtiagos (plytos, smėlis, mediena, metalai ir kt.) išdėstomos specialiai joms pritaikytoje sandėlio teritorijoje po utdangalu, apsaugančiu jas nuo tiesioginio atmosferos poveikio.

1.3 Sandėlių klasifikacija

Sandėliai klasifikuojami atsitvelgiant į sekančius potymius:

pagal priskiriama bazinėms logistikos sritims – aprūpinimo, gamybos, paskirstymo sandėliai;

pagal saugomos produkcijos tipą – taliavų, medtiagų, komplektuojančių dalių, nebaigtos gamybos, gatavos produkcijos, taros ir įpakavimo, likučių ir atliekų, instrumentų sandėliai;

pagal nuosavybės formą – nuosavi įmonių sandėliai, komerciniai bendro naudojimo sandėliai, nuomojami sandėliai;

pagal funkcinę paskirtį – rūšiavimo, paskirstymo, sezoninio ar ilgalaikio saugojimo, tranzitiniai – tarpiniai (krovinių terminalai), gamybos aprūpinimo, prekybiniai;

pagal techninę įrangą – mechanizuoti, automatizuoti; pagal produkcijos specializaciją – specializuoti, nespecializuoti, universalūs, mišrūs;

pagal išorinio privatiavimo tipą – su prieplaukomis, geletinkelio bėgiais, automobiliniais keliais;

pagal sandėlio statinių tipą – atsitvelgiant į konstrukciją: atviri sandėliai (aikštelės), pusiau utdari, utdari sandėliai, atsitvelgiant į aukštį: vienaaukščiai, daugiaaukščiai.

Taip pat skiriami šie sandėlio tipai: Gamybiniai sandėliai apdirba produkcija atsitvelgiant į pastovią ir vienarūšę nomenklatūrą. Produkcija atvetama ir išvetama iš sandėlio su nustatytu periodiškumu ir trumpais saugojimo terminais. Pagrinde reikalaujamas aukštas sandėliavimo darbų mechanizacijos ir automatizacijos lygis. Taliavų ir medtiagų sandėliai apdoroja vienarūšę produkciją, dideliais kiekiais. Produkcijai būdingas pastovus apyvartumas. Gatavos produkcijos sandėliai, regioniniai paskirstomieji gamintojų sandėliai transformuoja gamybinį asortimentą į prekybinį. Aprūpina įvairius vartotojus, pagrinde skirti produkcijos pervetimui ir apdorojimui (komplektacija, fasavimas, markiravimas), o ne jos saugojimui. Rūšiavimo – paskirstymo sandėliai skirti einamų produkcijos atsargų kaupimui. Pagrindinės šių sandėlių funkcijos – produkcijos priėmimas pagal kiekį ir kokybę, rūšiavimas ir paruošimas išvetimui, išvetimas vartotojams. Tai gali būti didmeninės prekybos bazės, o taip pat matmeninių prekybinių įmonių sandėliai. Tranzitiniai (tarpiniai) sandėliai datniausiai išdėstomi geletinkelio stotyse, prieplaukose, priimdami saugojimui krovinių partijas. Tai susiję su būtinybe perkelti krovinį iš vienos transporto rūšies į kitą. Didmeninės prekybos sandėliai pagrinde aprūpina produkcija matmeninį prekybos tinklą. Šie sandėliai koncentruoja plačios nomenklatūros ir nevienodo apyvartumo (sezoninės prekės) produkcijos atsargas, realizuojamas įvairiomis partijomis. Saugojimo sandėliai skirti produkcijos sandėliavimui ir apsaugai. Komplektavimo sandėliai skirti vartotojų utsakymų komplektavimui. Šiems sandėliams būdingas vidutinis apyvartumo lygis ir vidutinis laikymo terminas. Kaupiamieji sandėliai vykdo matų produkcijos partijų priėmimą iš gamybinių įmonių ir stambiomis partijomis nukreipią ją į vartojimo vietas. Ekspediciniai sandėliai skirti specializuotam matmeninių prekybos įmonių aprūpinimui, o taip pat atvetamos produkcijos trumpalaikiam saugojimui. Taip pat skiriami universalūs ir specializuoti sandėliai besiskiriantys produkcijos grupių be rūšių gausa, atviri, pusiau utdari ir utdari sandėliai, apšildomi ir neapšildomi sandėliai, pastarieji skirti produkcijai, kuri nepraranda savo savybių esant temperatūrai temiau 0 C.

1.4 Sandėlių įrengimas ir išdėstymas

Sandėlių įrengimui ir išdėstymui teikiami sekantys reikalavimai:

• Galimybė efektyviai patalpinti ir išdėstyti sandėliuojamą produkciją;

• Sandėliuojamos produkcijos saugumo uttikrinimas;

• Išvengti talingo poveikio vienos rūšies produkcijos kitai, esant jų bendram laikymui, uttikrinti sąlygas produkcijos kokybės išlaikymui;

• Efektyvus kėlimo – transportavimo įrangos panaudojimas;

• Patogus priėjimas prie sandėliuojamos produkcijos;

• Uttikrinti tikslų ir nepertraukiamą sandėliavimo technologinį procesą. Sandėlio patalpų pagrindinės grupės:

• Pagrindinės gamybinės paskirties patalpos – skirtos vykdyti sekančias operacijas: produkcijos saugojimas, produkcijos ekspedicija, pakavimo ir komplektavimo darbai;

• Pagalbinės patalpos – skirtos taros, konteinerių ir padėklų laikymui, taip pat gali būti naudojamas kaip taros remonto dirbtuvės;

• Pagalbinės – techninės patalpos – skirtos intinierinių įrengimų ir komunkkacijų išdėstymui (mašinų skyrius, ventiliacinės kameros, įvairios ūkinių reikmenų, šildymo patalpos, inventorius, remonto dirbtuvės);

• Darbinės zonos – darbo vietų išsidėstymas;

• Ekspozicijų zonos – segmentuotos zonos skirtos atskirių prekių grupių asortimento eksponavimui;

• Laukimo, poilsio ir praėjimo zonos.

Pagrindinės sandėlio patalpų techninės charakteristikos: - sandėlio talpumas, parodo produkcijos kiekį, kuris gali būti talpinamas sandėlyje vienu metu; - naudingas sandėlio plotas, tai tiesiogiai produkcijos laikymui skirtas plotas; - darbo vietų skaičius ir plotas; - komplektavimo ir priėmimo patalpų plotas; - ekspedicijos patalpų plotas.

2. SVS ĮDIEGIMAS. GAMYBA IR ORGANIZAVIMAS.

2.1. „SVS“ projekto paskirtis ir apimtis

Išanalizavus UAB „XXX“ sandėliuose esamą situaciją bei vadovų keliamus tikslus sandėlio valdymo sistemai pasiūlyčiau diegti VISION sandėlio valdymo sistemą, kuri kontroliuoja visus sandėlio procesus nuo prekių priėmimo iki jų išsiuntimo RF (radijo ryšio technologija) terminalų pagalba.

Pilna sandėlio valdymo sistema be automatinio prekių padėjimo į saugojimo vietas ir automatinio prekių perkėlimo iš saugojimo vietų į surinkimo vietas. Sandėlio darbuotojai patys sprendtia kur padėti priimtas prekes ir kurias prekes bei jų kiekius perkelti į surinkimą. Sandėlio sistema kontroliuoja prekių balansą sandėlyje ir keičiasi informacija su finansine sistema.

7 – oje lentelėje išvardintos sprendimo savybės ir gaunama nauda po sistemos įdiegimo.

lentelė. Siūlomos sistemos atnešama nauda

Naudojami sutrumpinimai

RF – radijo ryšio technologija arba terminalas;

CCD – skenerių tipas, skirtas smulkių barkodų skenavimui nedideliu atstumu;

GUI – vartotojo grafinė sąsaja stacionariame kompiuteryje; pav. RF Terminalas ir valdantysis kompiuteris

2.2. Kuriamos sistemos aptvalga

Šiuo metu UAB „XXX“ nenaudoja sandėlio valdymo sistemos siuntų ir prekių srautams valdyti. Kai sandėlio darbui organizuoti bei uttikrinti inventoriaus tikslumą nėra naudojama informacinė sistema yra sudėtinga uttikrinti inventoriaus tikslumą ir sandėlio darbo efektyvumą ir šiems procesams sunaudojamos didesnės lėšos. Siūlytume diegti sandėlio valdymo sistemą, kuri uttikrintų sandėliuojamų prekių tikslumą, rotaciją ir sandėlio darbo efektyvumą, esant dideliems prekių srautams.

Trumpai aprašant siūlomą sprendimą jis apims tokias sandėlio valdymo funkcijas:

Priimtų siuntų registravimas RF terminalo pagalba. Priėmimo metu registruojami palečių atributai; paletės (siuntos) savininkas (sandėlio klientas arba siuntos siuntėjas), prekės (jų kiekiai, galiojimo laikai ir partijos numeriai) arba gavėjas;

Informacijos apie priimtas prekes/siuntas persiuntimas klientams - galima persiųsti gautą informaciją i finansinę sistemą ir pajamuoti prekes;

Priimtos siuntos/paletės registruojamos į sandėlio vietas RF terminalo
pagalba;

Išvetimo utsakymų įvedimas. Išvetimo utsakymai įvedami arba importuojami iš klientų gautos informacijos elektroniniu būdu. Sistema suranda reikalingas prekes/siuntas, sukuria išvetimo utduotis ir jas atspausdina. Sistemoje utregistruojamas utduoties įvykdymas RF terminalo pagalba. Prekės/siuntos nurašomos iš sandėlio balanso.

Utsakymų išpildymo informacijos perdavimą klientams (faktiškai išrūšiuotų prekių vienetai bei kiti reikalingi papildomi prekių atributai);

Priemonės sandėlio tvarkymui: sandėlio temėlapio sudarymas,
palečių/prekių/siuntų perkėlimas, inventorizacija RF terminalo
pagalba, palečių/prekių/siuntų paieška, vartotojų registravimas ir teisių
priskyrimas;

Ataskaitos: sandėlyje esančios paletės/prekės/siuntos; kliento paletės/prekės esančios sandėlyje; paletės priimtos, išsiųstos per tam tikrą periodą.

2.3. Prekių srautų ir operacijų analizė

Prekių srautai ir operacijų seka UAB „XXX“ sandėlyje pavaizduota 12 pav. Tokia seka keliaujančius krovinių srautus geriausiai kontroliuoti, todėl ir yra siekiama, jog būtent taip atrodytų visa srauto schema įdiegus šią sandėlio valdymo sistemą.

pav. UAB „XXX“ prekių srautų ir operacijų seka sandėlyje

2.4. Informacijos pasikeitimas su išorinėmis sistemomis

Sandėlio valdymo sistema keisis informacija su UAB „XXX“ klientų finansinėmis sistemomis. Temiau išvardinti įeinantys ir išeinantys informacijos srautai:

Informacija apie prekes, tiekėjus, klientus bus importuojama į sandėlio
valdymo sistemą,

Išvetimo utsakymai į sandėlio valdymo sistemą bus importuojami iš klientų gautos elektroninės informacijos.

Informacija apie gautas iš tiekėjų/klientų paletes ir prekes bus eksportuojama iš sandėlio sistemos, tad ši informacija galės būti siunčiama klientams.

Informacija apie įvykdytus išvetimo utsakymus bus eksportuojama iš sandėlio sistemos ir galės būti siunčiama klientams.

Informacijos mainams siūloma naudoti standartinę priemonę - tekstinių failų pasikeitimą. Dėl savo paprastumo šis būdas tinka beveik visų sistemų sąveikai. Kartu išlieka pilna informacijos pasikeitimo seka bei galimybė patikimai diagnozuoti sistemų klaidas, kurių prietastys slypi, komunikacijose tarp sistemų.

2.5. Prekių priėmimas

Prekės į sandėlį atvyks iš įvairių tiekėjų/siuntėjų. Priėmimo procesas
susidės iš šių dalių:

Palečių/siuntų iškrovimo; sandėlio darbuotojai iškraus paletes/siuntas
iš sunkvetimių ir paruoš skaičiavimui;

Palečių/siuntų registravimas; sistema turės du priėmimo būdus
priklausomai pagal siuntą:

Prekės skirtos vienetiniam rūšiavimui: registruojama paletė, prekė,
prekės kiekis ant paletės, prekių galiojimo laikas ir
partijos numeris jei tai reikalinga.

Siuntos skirtos saugojimui ar persiuntimui: registruojama siunta,
siuntėjas ir gavėjas, jei šis yra tinomas.

Paletės registravimas RF terminalo pagalba; paletės etiketės patvirtinimas, paletės barkodo skanavimas, prekių arba pakuočių bei papildomų atributų (partijos numeris ir galiojimo data) registravimas sandėlio sistemoje RF terminalo pagalba;

Utregistravus atvykusią siuntą, sandėlio darbuotojas arba sistema parinks sandėlio vietas paletėms ir atspausdins palečių lapus;

utbaigus krovinio registraciją, informacija apie gautas prekes/siuntas bus eksportuojama ir galės būti persiusta klientams.

Smulkiausia siunta - viena paletė.

2.6. Prekių padėjimas į sandėlį

Kai paletė ir prekės yra utregistruotos, paletė yra transportuojama į sandėlio priėmimo aikštelę.

Padėjimo procesas susidės iš šių dalių:

Sandėlio darbuotojas nuskanuos paletės barkodą RF terminalu;

Darbuotojas parenka tinkamą sandėlio vietą ir padėjęs skanuoja sandėlio adreso barkodą paletės utregistravimui pasirinktoje sandėlio vietoje ir operacijos patvirtinimui.

Sistema registruos kiekvieno darbuotojo padedamas paletes, t.y. sistemoje bus turnalas, kuriame bus nurodyta kurias paletes kuris darbuotojas utregistravo sandėlyje.

2.7. Sandėlio administravimo procesai

Paletėms esant sandėlyje, galimos kelios su sandėlio administravimu susijusios operacijos, kurioms atlikti sistema turi specialius įrankius:

Sistemos vartotojų sukūrimas ir teisių priskyrimas;

Sandėlio temėlapio sudarymas bei kategorijų priskyrimas;

Palečių paieška;

Palečių perkėlimo registravimas - naujo adreso įvedimas;

Ataskaitos - sandėlyje esančios paletės; kliento paletės esančios
sandėlyje; paletės priimtos/išsiųstos per tam tikra periodą.

2.8. Išvetimų sistemų vykdymas

Išvetimų utsakymų vykdymas bus dviejų tipų.

Siuntų surinkimas

Šis procesas susidės iš šių dalių:

Išvetimo utsakymai importuojami į sandėlio valdymo sistemą arba
įvedami rankiniu būdu;

Sandėlio sistema arba darbuotojas, suranda reikalingas siuntas/paletes ir atspausdina siuntų/palečių išvetimo utduotis;

Utduotys išdalinamos sandėlio darbuotojams;

Sandėlio darbuotojas su RF terminalu nuskanuoja utduoties numerį (utsakymo šaknelė); sandėlio sistema, pagal iš anksto sutartas taisykles, automatiškai suranda reikalingą siuntą/paletę sandėlio temėlapyje ir RF terminalo ekrane nurodo sandėlio adresą;

Sąndėlio, darbuotojas suradęs reikalingą siuntą/paletę skanuoja jos barkodą; jei nuskanuojamas netinkamas barkodas - sistema perspėja darbuotoją ir neleidtia toliau atlikti utduoties; jei nuskanuojamas tinkamas siuntos barkodas - sistema nurodo sekančią siuntą ir jos adresą reikalingą surinkti;

Siuntos/paletės fiziškai perkeliamos į išvetimo zoną;

Siunta/paletė nurašoma iš sandėlio balanso ir utduoties įvykdymo informacija eksportuojama iš sandėlio valdymo sistemos.

Prekių surinkimas

Šis procesas susidės iš šių dalių:

Išvetimo utsakymai importuojami į sandėlio valdymo sistemą arba įvedami rankiniu būdu;

Sandėlio sistema suranda reikalingas prekes ir atspausdina prekių surinkimo utduotis;

Jei utsakymui surinkti neuttenka prekių pirmame aukšte, tačiau jų yra kituose stelatų aukštuose, tai sandėlio sistema atspausdina prekių perkėlimo utduotį;

Utduotys išdalinamos sandėlio darbuotojams;

Sandėlio darbuotojas su RF terminalu nuskanuoja utsakymo numerį (utsakymo šaknelė); sandėlio sistema, pagal iš anksto sutartas taisykles, automatiškai suranda reikalingą prekę sandėlio temėlapyje ir RF terminalo ekrane nurodo sandėlio adresą;

Sandėlio darbuotojas nuskanuoja sandėlio adresą; Jei nuskanuotas adresas nesutampa su sistemos nurodytu tai sistema parodo pranešimą ir laukia nuskanuojant tinkamo adreso;

Sistema nurodo reikalingą prekės pavadinimą ir jos kiekį; kai prekės kortelėje yra aprašytas vienetu kiekis pakuotėje ir utsakytas kiekis didesnis nei pakuotėje, tai sistema rodys reikalingą kiekį pakuotėmis;

Sandėlio darbuotojas paima prekes ir nuskanuoja prekės barkodą patvirtindamas prekių paėmimą. Jei nuskanuota prekė nėra reikalinga utsakymo įvykdymui, tai sistema parodo pranešimą RF terminalo ekrane;

Sistema nurodo sandėlio adresą sekančios reikalingos prekės utsakymo įvykdymui; operacijos, aprašytos aukščiau, kartojamos tol, kol surenkamas visas utsakymas;

Surinkus visas prekes, reikalingas utsakymui, sandėlio sistema RF terminale parodo pranešimą ir atspausdina utsakymo surinkimo lapą pagal faktiškus surinkimo duomenis. Darbuotojas skanuoja utsakymo surinkimo lapą ir šiuo veiksmu patvirtina lapo padėjimą ant surinktų prekių;

Sandėlio vedėjas patikrina surinktus utsakymus ir utsakymų lange patvirtina utsakymų įvykdymą; utsakymo įvykdymo informacija perduodama į finansinę sistemą ir prekės nurašomos iš sandėlio balanso.

2.9. Palečių išsiuntimas

Pasiekus šį proceso etapą, paletės yra paruoštos išsiuntimui. Sistema nekontroliuos palečių pakrovimo į sunkvetimius, visą šį darbą turės atlikti UAB „XXX“ terminalą aptarnaujantis vadybininkas. Siekiamos sistemos įgyvendinimo atveju vadybininkas privalės būti glaudtiai susipatinęs su sandėliuose vykstančiais procesais. Kiekvieną kartą paruošus krovinį transportavimui sandėlių operatorius privalės informuoti vadybininką apie esančią situaciją.

2.10. Sandėlio paslaugų apmokestinimas

Ši posistemė leis redaguoti sandėlio suteiktų paslaugų įkainius. Sistema seks operacijas, atliekamas su sandėlio klientų prekėmis, jas registruos, įkainuos ir pateiks ataskaitas. Sistemoje bus registruojamos šios paslaugos:

Priimta: siuntų kiekis(palečių ar dėtių), prekių vienetų kiekis, svoris
arba tūris;

Saugota dienomis: siuntų kiekis, prekių vienetų kiekis, svoris arba
tūris;

Atrinkta: siuntų kiekis, prekių vienetų kiekis, svoris arba tūris;

Išsiųsta: siuntų kiekis, prekių vienetų kiekis, svoris arba turis.

2.11. Darbo vietos

Sandėlio valdymo sistemoje numatytos trijų tipų darbo vietos. Temiau pateikiamas darbo vietų apibūdinimas:

Sandėlio vadovo darbo vieta leis atlikti administracines funkcijas: konfigūruoti sandėlio valdymo sistemą, sukurti sistemos vartotojus bei jiems priskirti teises, stebėti darbo proceso progresą bei atlikti kitokius veiksmus.

Stacionarios darbo vietos (sandėlių vedėjai). Stacionariose darbo vietose dirbs darbuotojai, organizuojantys sandėlio darbą. Šie darbuotojai planuos prekių priėmimo laiką į sandėlį, registruos atvykusias siuntas, sudarinės išvetimo utsakymus, planuos reikalingą transporto kiekį išvetimui bei atliks kitas sandėlio valdymo operacijas.

Mobili darbo vieta. Ši darbo vieta susideda iš RF terminalą su įmontuotu barkodų skeneriu. Sandėlio darbuotojai/operatoriai registruos priimtas prekes, padės paletes į sandėlio vietas, surinkinės prekes, atliks kitus sandėlio darbus.

Sandėlio valdymo sistemoje įvedus tokius pakeitimus sandėlių darbuotojai (krovikai ir pakuotojai) būtų perkvalifikuoti į mobilios darbo vietos darbuotojus, kurie atliks anksčiau išvardintas funkcijas. Tokios sistemos diegimas nereiškia, jog įmonei modernizuojant sandėlio valdymą bus atsisakyta kai kurių darbuotojų pagalbos ir pereita prie automatizavimo. Įdiegus šią sistemą kompanija turėdama dabartinį sandėlių darbuotojų skaičių sugebės iki keleto kartų padidinti sandėlių darbo našumą, nesumatinant darbuotojų skaičiaus, o ateityje dar labiau plečiantis ir vystant sandėlio valdymo sistemą darbuotojų skaičių padidinti ir gauti dar geresnius rezultatus.

Darbuotojų perkvalifikavimui skirtas laikas susidės netik iš susipatinimo su nauja sistema, reikės išmokti naudotis nauja ryšio ir aptarnavimo technika, taip pat reikės tobulinti tarpusavio komunikavimą siekiant greičiau ir tiksliau perduoti informaciją.

3. SVS FINANSINIAI ASPEKTAI

3.1. Sandėlio valdymo sistemos pirminė sąmata

8 lentelė. „VISION“ sistemos diegimo ir licencijos sąmata

9 lentelė. „Vision“ sistemos techninės ir programinės įrangos sąmata

Susumavus bendrą programinės bei techninės įrangos kainą, apmokymų tarifus ir kitas išlaidas preliminari projekto sąmata siektų beveik 130 000 Lt be PVM. Tai yra ganėtinai didelė suma, kurią investuoti pajėgtų tik pakankamai dideliais finansais disponuojančios įmonės ar kompanijos. Mūsų manymu „GLP“ kompanijai siekiančiai tik pačių aukščiausių tikslų rinkoje tokia investicija netik būtų patraukli, bet ir yra privaloma. Kompanijai atidėjus ar net visai atsisakius šio projekto tai būtų didelis tingsnis „atgal“. Tokiu atveju panašia veikla utsiimantys konkurentai ir turintys panašią sandėlių valdymo sistemą taptų patrauklesni utsakovams ir daugiau galintys pasiekti šioje rinkoje. Savaime suprantama, jog „GLP“ kompanijos vadovai negali leisti, jog taip įvyktų, todėl privalo pasirūpinti sandėlių valdymo sistemos diegimu.

3.2. Pelno (nuostolio) ataskaita

Kadangi SVS diegimas bus vykdomas įmonėje „XXX“, o ji yra atskiras juridinis vienetas, tai, skaičiuodami sistemos atsipirkimą, remsimės „Elfantos“ finansiniais srautais (10 lentelė). Bet kaip jau minėta anksčiau, kompanijos valdtia kategoriškai nenorėjo pateikti įmonės balanso bei pelno nuostolio ataskaitų, todėl remdamasis preliminariais duomenimis ir tiniomis (pats gana seniai dirbu šioje kompanijoje) ir sudarysiu planuojamą SVS atsipirkimo modelį.

10. Lentelė prognozuojama pelno (nuostolio) ataskaita

. 13. pav. Grafikas: Pelno pokytis po SVS įdiegimo

14 pav. Grafikas: SVS atsipirkimo taškas

Kadangi SVS įdiegimo kaina (preliminaria sąmata) kainuoja apie 130 tūkstančių litų, ši sistema atsipirktų per matdaug 7 mėnesius. Įdiegus sistemą, pelnas padidėja apie 20 tūkstančių litų.

.3. Balansas

BALANSAS

ataskaitinis laikotarpis 2005-2006m

Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

4. SVS RIZIKOS ĮVERTINIMAS

Kalbant apie sandėlių valdymo sistemos įdiegimo riziką, įmonės, teikiančios šių sistemų instaliacinius projektus, teigia, kad rizika, gerai paskaičiavus konkrečiam sandėliui/terminalui, yra labai mata ir visada atsiperka. Tai, aišku, skamba kaip jų produkto reklama, tačiau mes norėtume išskirti keletą aspektų, kurie sukelia riziką investuojant į tokio masto projektus. Tai būtų:

• Reikia labai tikslių paskaičiavimų apie SVS įdiegimo kainą (pvz., mūsų siūlytos sistemos kaina apie 130.000 Lt), kada tai atsipirks ir ar išvis atsipirks.
• SVS, mūsų manymu, tinka tik stambioms įmonėms, kurių sandėliai ir jų apkrovimas labai dideli.
• Kadangi SVS yra automatizuota, reikia įvertinti tą faktorių, kaip butų vykdomas darbas, jei katkas iš prietaisų sugestų, dingtų elektra ir panašiai.
• Įvertinti, ar sistema pakankamai saugi, nes visa sistemos nuskaityta informacija bus saugoma duomenų bazėje ir ar ji ten bus pakankamai apsaugota nuo pašalinių.
• Įvertinti sistemos paklaidą (t.y., kiek ji tiksli)
• Įvertinti sistemos paprastumą- kaip ilgai ir kaip lengvai darbuotojai išmoks ja naudotis
• Įvertinti sistemos atnaujinimo galimybę (pvz., atsiradus dar naujesnei ir geresnei sistemai, ar bus įmanoma senąją patobulinti, ar reiks pirkti vėl naują paketą)
• Ar sistema nėra griozdiška ir ją bus lengva aptarnauti ir pritiūrėti

IŠVADOS

Šiame darbe, išanalizavę sandėlių valdymo sistemos pranašumus ir trūkumus, galime daryti išvadą, kad iš esmės, bet koks didelis ar matesnis sandėlis, kurio prekių judėjimas yra didelis, reikalauja automatizavimo. Visų pirma tai tymiai paspartina sandėlio darbą, jo apyvartumą, sumatėja kaštai. Taip pat automatizavimas iki minimumo sumatina tmogiškųjų klaidų tikimybę.

Finansiniu aspektu tai nemata investicija, tačiau apskaičiavus atsiperkamumo laiką, tai optimalus variantas ne tik logistikos kompanijai, bet ir bet kuriai gamybinei įmonei, kuri išvetioja savo produkciją.

Literatūros sąrašas

Baublys, A. Krovinių vetimai. Vilnius: Technika, 2002. 431p.

R. Minalga „Krovinių transporto sistema“. Vilnius. Universitet leidykla. 1997

www.equinoxlt.com/prod_vision.php

www.linava.lt

Paskaitų konspektai.