Tiesioginiai veiksniai

Tiesioginiai veiksniai

Vartotojai. Daugelis vadovaujasi žymaus vadybos specialisto Peterio Druckerio nuomone, kad organizacijos gyvavim¹ pateisina tik sugebėjimas savo veiklos produktui rasti vartotojų4 . Kiekvienas vartotojas skiriasi savo charakteriu, skoniu, norais ir įpročiais. Tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, k¹ gali įvertinti ir apmokėti. Vartotojai nusprendžia, kokios prekės ir paslaugos jiems reikalingos. Nuo vartotojų sprendimo priklauso ir organizacijos veiklos rezultatai. Svarbu išstudijuoti, kas nulemia vartotojo apsisprendim¹ įsigyti prekź: kaina, kokybė, tiekimo terminai, aptarnavimas, asmeniniai kontaktai ar politiniai įsitikinimai. Būtina sužinoti, koks organizacijos, jos prekių ar paslaugų įvaizdis susiformavo vartotojų akyse. Savo vartotojus turi ir nekomercinės, ir valstybinės organizacijos. Pavyzdžiui, rinkimų melu reklama ar susitikimai su rinkėjais siaurame rate reikalingi tik tam, kad rinkėjai balsuotų būtent už t¹, o ne už kit¹ kandidat¹. Šiuo atveju į rinkėjus žiūrima kaip į vartotojus, kuriuos reikia 'papirkti'.

Organizacija privalo vis¹ laik¹ sekti visuomenėje vyksiančius pokyčius, nagrinėti įvairių socialinių grupių reikmes ir joms pritaikyti gaminam¹ produkcij¹.

Konkurentai. Konkurentų poveikio ignoruoti negalima. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų reikmes, ilgai neišsilaiko - ji bankrutuoja. Dažnai kaip tik konkurentai, o ne vartotojai lemia, koki¹ produkcij¹ gaminti ir kokia kaina galima parduoti. Taip pat svarbu suprasti, kad vartotojai - tai ne vienintelis objektas, dėl kurio varžosi organizacijos. Kova gali vykti dėl darbo išteklių, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technikos naujoves. Nuo konkurencijos priklauso vidinės organizacijos darbo s¹lygos, darbo užmokestis bei vadovų ir pavaldinių santykiai.

Gerai susipažinus su konkurentų pasiekimais, galima pasirinkti veiksmingiausius konkurencinės veiklos būdus, nusprźsti, kokie veiksniai -kainos, kokybė ar paslaugos - bus efektyvesni. Konkurencija naudinga visiems: vartotojas gauna modernesnź ir geresnės kokybės produkcij¹ (kariais net pigesnź), gamintojas yra verčiamas nuolat tobulėti, įveikti kliūtis, ieškoti naujovių.

Tiekėjai. Veikianti įmonė iš kitų įmonių gauna žaliavas medžiagas, įrenginius, finansus, energij¹. Laisvos rinkos s¹lygomis šiuos išteklius galima gauti bemaž iš viso pasaulio. Pasirenkant tiekėjus, vadovaujamasi kainų, kiekybės ar kokybės kriterijais. Bet tiekėjus reikia rinktis apgalvotai, nes tai gali būti rizikinga. Pasirenkant tiekėjus užsienyje, prisiimama rizika dėl valiutos kurso nestabilumo, aplinkos judrumo, o kartais ir dėl politinio nestabilumo. Gali atsitikti, kad kai kuriais atvejais organizacijos turės

reikalų tik su vienu tiekėju (pavyzdžiui, vandens, elektros ir šiluminės energijos). Tokiu atveju organizacija taps priklausoma nuo tiekėjo.

Medžiagų tiekėjai. Yra įmonių (pavyzdžiui, tekstilės, prekybos, maisto pramonės įmonės ir kt.), kurių veikla priklauso nuo nenutrūkstamo medžiagų, pusgaminių, žaliavų pristatymo iš kitų organizacijų. Neturint šių medžiagų, negalima pateikti ir gatavos produkcijos. Norėdamos išvengti gamybos pertrūkių, įmonės priverstos kaupti medžiagų atsargas sandėliuose ir šitaip įšaldyti lėšas. Todėl organizacijai svarbu pasirinkti patikimus medžiagų tiekėjus.

Kapitalo tiekėjai. Klestinti organizacija yra auganti ir besivystanti; dideliems sumanymams įgyvendinti jai reikia kapitalo. Potencialūs investitoriai yra šie: bankai, įvairios paskolų teikimo programos, akcininkai ir privatūs asmenys, akceptuojantys organizacijos vekselius arba perkantys jos obligacijas. Kuo stipresnė organizacija, tuo daugiau ji turi galimybių pritraukti investitorių ir gauti iš jų veiklai plėtoti reikalingų lėšų.

Darbo ištekliai. Rinkos santykių veikiama keičiasi ekonomikos struktūra, atsiranda naujų specialybių poreikis, didėja darbuotojų profesionalumo ir kvalifikacijos reikalavimai. Organizacijos tikslams įgyvendinti reikalingas efektyvus darbas, todėl jos personalas - vadovai, inžinieriai, technikai, tarnautojai, darbininkai - turi būti atitinkamų specialybių ir reikiamos kvalifikacijos. Darbuotojai privalo sugebėti m¹styti rinkos kategorijomis, būti iniciatyvūs ir veiklūs, sugebėti numatyti ūkio struktūros perspektyv¹. Pagrindinė šiuolaikinės organizacijos problema -parinkti ir išlaikyti talentingus vadovus. Geriausia, kai vadovai išugdomi savo organizacijoje.

Įstatymai ir kitos valstybės reguliavimo normos. Įstatymai ir valstybės organai taip pat turi įtakos organizacijos veiklai. Visi pirkėjų ir pardavėjų veiksmai, žaliavų naudojimas ir gatavos produkcijos realizavimas yra reguliuojami įstatymų. Kiekviena organizacija turi tam tikr¹ juridinį status¹ (PĮ, UAB, AB, BĮ, VĮ, pelno nesiekiančios organizacijos ir t.t), kuris lemia, kaip ji gali plėtoti savo veikl¹ ir kokius mokesčius privalo mokėti. Nepriklausomai nuo to, kaip vadovas vertina vien¹ ar kit¹ įstatym¹, jis privalo jų laikytis, kitaip organizacijai bus taikomos įvairios sankcijos, gresia net verslo nutraukimas.

Organizacija turi paisyti ne tik valstybėje galiojančių įstatymų, bet ir valstybinių reguliavimo institucijų. Jos nustato tam tikrus reikalavimus, kurie taip pat galioja kaip ir įstatymai. Pavyzdžiui, reglamentuojama pardavimų veikla užsienio šalyse, telefono, telegrafo, televizijos ir radijo ryšiai, kaip akcinės bendrovės, įstaigos turi tvarkyti finansinź ir buhalterinź apskaita. Įkurtos kokybės inspekcijos, visuomenės sveikatos centrai, konkurencinė tarnyba, standartizacijos komitetai ir kt.