VADYBINE VEIKLA

VADYBINE VEIKLA

Mes kasdien planuojame savo veikl¹ : kada kelsimės, kada eisime į darb¹, mokykl¹, universitet¹ ar pas draugus, planuojame savo pajamas ir išlaidas, dirbame patys ir nurodome, kaip turi dirbti kiti. Taigi čia matome visus anksčiau aptartus valdymo ciklo darbus. Tačiau tai paprastai ir, beje, pagrįstai nevadinama valdymu, nes valdymo procese turi dalyvauti bent du asmenys - vienas vadovas, o kitas pavaldinys. Tokia situacija susidaro šeimoje ar kitokioje organizacijoje. Kaip jau esame minėjź, organizacija gali būti apibrėžta kaip hierarchizuota tikslų siekianti grupė. Nuo individo veiklos ji skiriasi trimis bruožais : grupės nariai turi bendr¹ tiksl¹, dalijasi užduotis ir kooperuojasi, keičiasi informacija tarpusavyje.

Organizacijoje į valdymo proces¹ reikia žiūrėti dvejopai:

A. Kaip į proces¹, būding¹ kiekvienai žmogaus veiklai ir kiekvienoms
pareigoms (nuo direktoriaus iki darbininko, valytojos ar slaugės).

B. Kaip į praktinź specializuot¹ veiklos sritį.

Ūkinė veikla apima du priešpriešiais einančius srautus : materialinius (daiktų, paslaugų) ir pinigų (1.4 pav.). Tai lemia ir valdymo darbo pasidalijim¹ pagal veikios sritis (1.5 pav.).

Materialiniai srautai Pinigų srautai

1.4 pav. Ūkiniai srautai

Bendrasis valdymas užsiima visų įmonės tarnybų veiklos organizavimu ir kasdieniniu koordinavimu, numato jos raidos strategij¹, kontroliuoja, kaip vykdomos užduotys. Čia turi dirbti energingi ir ryžtingi aukščiausios kvalifikacijos vadovai.

1.5. pav. Įmonės tarnybų skirstymas

Tyrimų ir projektavimo tarnybos būna tik vidutinio dydžio ir didelėse bendrovėse, išskyrus tas organizacijas, kurios užsiima vien tik tokia veikia1. Mažoms įmonėms neapsimoka išlaikyti tokias tarnybas, pigiau yra įsigyti naujų gaminių patentus ar licencijas.

Jokia veikla neįmanoma be materialinio aprūpinimo. Tačiau mažose įmonėse dažniausiai tuo užsiima marketingo tarnybos. Jos ne tik planuoja pardavimus, duoda užsakymus gaminti, sudaro sutartis, parduoda produkcij¹, bet ir užsako reikalingas medžiagas, įrengimus, įrankius ir kit¹ veiklai reikaling¹ įrang¹ bei inventorių kontoros patalpoms. Didelėse įmonėse būna atskiros aprūpinimo tarnybos, kurioms priklauso transporto padaliniai, sandėliai, kėlimo priemonės.

Gamybos ar paslaugų teikimo padaliniai yra visose įmonėse. Tačiau jų pobūdis priklauso nuo ūkio šakos. Vienoks bus trikotažo fabrike, kitoks ketaus  liejykloje, kirpykloje, viešbutyje, transporte ar ligoninėje. Čia vadovais turi dirbti tos srities specialistai, nes technologijos yra labai skirtingos.

Jokia veikla neįmanoma be apskaitos: turi būti apskaitomas turtas, nuosavybė, ūkinės operacijos, atsiskaitoma su bankais, tiekėjais pirkėjais ir valstybės biudžetu. Lietuvos akcinių bendrovių įstatymai reikalauja, kad kiekvienoje įmonėje būtų bent vienas vyriausiasis finansininkas arba buhalteris. Kiek didesnėje įmonėje rasime kelet¹ ar keliolika žmonių, tvarkančių lėšas. Be apskaitos darbų, atskir¹ veiklos sritį sudaro finansų tvarkymas. Finansų tvarkymas apima lėšų gavim¹, jų paskirstym¹ ir efektyvų panaudojim¹.

Personalo tarnyba užsiima ne tik samdomųjų darbuotojų priėmimu ir atleidimu, jų bylų tvarkymu, bet ir darbo normavimu, apmokėjimu, kvalifikacijos kėlimu.

Kiekvienoje, net mažiausioje, įmonėje rasime čia išvardyt¹sias veiklos sritis. Tačiau veiklos sričių paskirstymas priklauso nuo įmonės dydžio. Didelėje įmonėje tie darbai gali būti atliekami atskirų tarnybų, kur dirba nuo kelių iki keliasdešimt žmonių. Individualioje įmonėje ar mažoje akcinėje bendrovėje vienas darbuotojas gali atlikti kelet¹ funkcijų.

Toks skirstymas pagal tarnybas (funkcijas) yra nepakankamas, nes neatspindi hierarchijos ar pavaldumo. Kiekviena tarnyba turi savo vadov¹ ir gali būti padalyta į smulkesnius padalinius priklausomai nuo darbų apimties ir jų sudėtingumo. Tie padaliniai irgi turi savo vadovus. Vakarų šalyse tai vadinama vertikaliu vadovų skirstymu. Paprastai skiriami trijų lygių vadovai - aukščiausiojo (top managers), vidutiniojo (middle managers) ir žemiausiojo (first-line managers). Reikia pasakyti, kad toks skirstymas yra grynai s¹lyginis ir turi prasmź tik toje organizacijoje ir kai kalbama apie reikalingus sugebėjimus (plačiau žr. 4 sk.).

Daugiausia ginčų kyla dėl vadovo apibrėžimo, ypač jei kalbama apie aukščiausi¹jį valdymo lygį - įmonės direktorių, prezident¹ ar savinink¹. Dažnai yra vartojama bendrinė verslininko s¹voka, kuri tinka beveik visur, bet mažai k¹ pasako. Todėl pastaruoju metu literatūroje vartojamos trys verslininko s¹vokos atmainos: antrepreneris, intrapreneris ir menedžeris.

Antreprenerio s¹voka atsirado apie 1450 metus ir buvo vartojama parodų, muzikinių renginių organizatoriams ar stambių statybos projektų (pavyzdžiui, bažnyčių) vadovams įvardyti2. Ilgainiui, s¹voka kiek kito. Daugelis mokslininkų pabrėžia, kad antrepreneris (verslininkas) - tai energingas, nebij¹s rizikos žmogus, pasinaudojantis kiekviena galimybe gauti naudos. Verslininkystė Lietuvoje dar nesenas reiškinys ir studijų šiuo klausimu kol kas turime nedaug3. R.Jucevičius teigia, kad tipinis Vakarų šalių antrepreneris yra vyras. Panaši situacija ir Lietuvoje. R.Jucevičiaus atliktų tyrimų duomenimis, net 88 proc. antreprenerių yra vyrai; moterys daugiausia kuria individualias paslaugų įmones.

1983 metais G.Pinšotas ima vartoti nauj¹ termin¹ - intrapreneris. Intrapreneris - tai asmuo, plėtojantis ūkinź veikl¹ jau esamoje didelėje įmonėje; jis nėra tos įmonės savininkas.

Kur kas sudėtingiau rasti skirtumų tarp antreprenerio ir menedžerio, nes daugelis jų savybių yra panašios. Tačiau menedžeris yra linkźs mažiau rizikuoti, geriau sugeba panaudoti jam patikėtus išteklius: žmones, gamybos priemones ir darbo objektus, finansus. Paprastai, menedžeris yra samdomas darbuotojas, o antrepreneris - savininkas.

Minėtos trys verslininko s¹vokos praktinės veiklos požiūriu nėra labai svarbios. Tai yra svarbu parenkant vadovus, rengiant administratorius aukštesniosiose mokyklose bei universitetuose • ir organizuojant vadovų tobulinim¹si.

Mūsų nuomone, verslininkai kaip vadovai galėtų būti skirstomi ir jų gebėjimai išskiriami pagal ūkio šakas, nes negalima sumenkinti technologinio veiklos pagrindo reikšmės.