VEIKLOS SĖKMINGUMO VERTINIMAS

VEIKLOS SĖKMINGUMO VERTINIMAS

1. Veiklos sėkmingumo kriterijai

Valdymo teorijoje yra vartojamos trys pagrindinės s¹vokos organizacijos sėkmei įvertinti. Tai naudingumas, veiklumas, sėkmingumas

(atitinkamai angliškai - productivity, performance, effectivness). Praktikoje jų yra gerokai daugiau, nes reikia atspindėti labai tarpusavyje skirtingų organizacijų veikl¹. Be to, paprastai neapsiribojama vien tik einamuoju, ataskaitiniu laiko momentu, o norima palyginti su kitais laikotarpiais, ar kitomis panašiomis organizacijomis. Todėl schemiškai trijų pagrindinių s¹vokų ryšį vaizduoja 5.11 pav.

PRIEŠ METUS DABAR

5.11 pav. Naudingumas, veiklumas, sėkmingumas

Šiame paveiksle matyti, kad siauriausia s¹voka yra naudingumas, platesnė yra veiklumas, o plačiausia, visk¹ apimanti - sėkmingumas¹⁹ (arba efektyvumas plači¹ja prasme).

Naudingum¹ dar galime skaidyti į dvi viena kit¹ papildančias s¹vokas: našum¹ ir taupum¹ (plg. 1.0.1 skyrių).

Našumas atspindi organizacijos siekį maksimizuoti produkt¹ (paslaugas) esant tam tikriems (pastoviems) ištekliams, o taupumas atvirkščiai - siekį minimizuoti s¹naudas (išteklius) esant tam tikram (pastoviam) produkto ar paslaugų lygiui. Abu būdai tenkina racionalios

veiklos s¹lygas31. Naudingumas praktiškai gali būti išreikštas labai įvairiai -tai priklauso nuo to, kaip matuojamas produktas ar paslauga ir kaip matuojami ištekliai (s¹naudos). Antra vertus, tai dar priklauso nuo abstrakcijos lygio - ar vertinamas darbo, ar kapitalo, ar kokio nors kito labai konkretaus ištekliaus panaudojimo našumas. Kai kalbama apie medžiaginius išteklius, dažniau vartojami įvairūs taupumo rodikliai. Pavyzdžiui, kaip pakito medžiagų s¹naudos produkcijos vienetui (tarkime, vilnos kiekis 100 m audinių išausti arba kiek sutaupyta kuro 100 km nuvažiuoti). Bet tai jau ūkio statistikos ir vidinės analizės tyrinėjimų objektas.

Reikėtų skirti našumo išraišk¹ (kad ir kokie būtų vartojami rodikliai) ir jo didinimo veiksnius. Pateiksime pagrindines darbo našumo didinimo veiksnių grupes:

gamybos, paslaugų technologijos tobulinimas, naujų mašinų,
įrangos bei medžiagų diegimas;

valdymo bendrai paėmus ir atskirai gamybos ir darbo organizavimo
tobulinimas;

gamybos apimčių ir jos struktūros pokyčiai;

kooperavimo ir specializacijos bei integracijos tarp Įmonių
didinimas;

vyriausybės ekonominės politikos pokyčiai (palankus muitų,
mokesčių režimas).

Veiklumas - tai organizacijos darbuotojų veiklos būdų vertinimas. Suprantama, kad galima labai įvairiai siekti teigiamo rezultato - naudos. Veiklumas vertinamas dviem pagrindiniais būdais :

valdymo analizės (angį.- management auelits),

personalo įvertinimo (angį.- human rcsource accounting).
Valdymo analizė apima pagrindines vadovų veiklos sritis. Tam tikslui

vartojami specialūs testai, interviu ir kiti būdai. JAV vienas iš labiausiai žinomų kompleksinių valdymo analizės būdų yra Jacksono Martindello iš Amerikos valdymo instituto (American Institute of Management - A1M) parengta programa' . Šioje programoje yra įvertinamos įvairios veiklos sritys: organizacijos valdymo struktūra (pareigų paskirstymas, ryšių ir informacijos kokybė, nurodymų vykdymas), stebėtojų tarybos ir bendrovės valdybos veiklos kokybė, kaip tenkinami akcininkų interesai (dividendų išmokėjimas, akcijų kursai biržoje), pardavimų ar paslaugų apimtys, produktų kokybė ir jų atnaujinimo laipsnis, atsiskaitymai su kreditoriais ir pan.

Personalo įvertinimas. Kiekvienam vadovui aišku, kad organizacijos veiklos sėkmė labai priklauso nuo jo pavaldinių asmeninio indėlio, nuo jų

sugebėjimų ir pastangų dydžio. Įprasta, kad kapitalas, materialinės vertybės ir darbuotojai yra priskiriami ištekliams. R.Likertas teigia (pirmieji darbai paskelbti 1967 m.), kad darbuotojus vertėtų prilyginti organizacijos turtui ir juos įkainoti, kad nepakanka juos vertinti tik pagal išmokamo atlyginimo dydį. Kyla natūralus klausimas, o kaip juos galima 'įkainoti'? Galimi du įvertinimo būdai:

pagal tai, kiek kainuotų esamojo darbuotojo pakeitimas nauju,

pagal tai, koki¹ naud¹ organizacijai duoda darbuotojas.
Pateiksime kelet¹ pavyzdžių. Pirmasis pavyzdys. Tarkime, kad naujam

sudėtingo įrengimo operatoriui parengti teks išleisti 1000 Lt (senasis operatorius nesugeba aptarnauti kompiuterizuoto įrengimo). Šiuo atveju jo vertė ir bus 1000 Lt.

Antrasis pavyzdys. Krepšinio komanda pasikvietė žymų krepšinink¹. Sėkmingai žaisdamas šioje komandoje, jis pritrauks daug krepšinio aistruolių, todėl padidės įplaukos už parduodamus bilietus - tarkime, 50000 Lt per vienas varžybas. Padauginź iš planinio varžybų skaičiaus per metus, pavyzdžiui, 24, gausime jo vertź - 1,2 mln. Lt.

Kaip matome, iš šių dviejų palyginti paprastų pavyzdžių galima daryli dar vien¹ svarbi¹ išvad¹, kad taikant abu vertinimo būdus, vartojami skirtingi kriterijai - pirmasis pagal įtak¹ organizacijos vidinei aplinkai (jos veiklos rodikliams), o antrasis - pagal poveikį išorinei aplinkai (5.12 pav.). Taigi iš viso galimi keturi atvejai.

5.12 pav. Darbuotojų vertinimo pavyzdžiai

Darbuotojų įvertinimo problema yra sudėtinga, nes daugeliu atvejų sunku išmatuoti pakeitimo išlaidas, nes neaišku, kaip dirbs naujasis darbuotojas, o tuo labiau sunku tiksliai įvertinti jo poveikį tiek vidinei, tiek išorinei organizacijos aplinkai.

5.2.2. Sėkmingumo, veiklumo ir našumo s¹veika

Sėkmingumas parodo, kaip organizacija pasiekė savo anksčiau užsibrėžtus tikslus. Tai iš esmės apibendrinantis įvertinimas (5.13 pav.).

5.13 pav. Sėkmingumo, veiklumo ir naudingumo s¹saja

Kaip matyti 5.13 paveiksle, organizacijos sėkmingumas gali būti analizuojamas ir vertinamas įvairiai. Atskirai paėmus - per jos turimus išteklius, technologij¹, rezultat¹ (naudos ar žalos dydį), arba bendrai

paėmus - vertinant šių elementų kompleks¹. Kai yra vertinami ištekliai, tai veikla bus sėkminga, jei organizacija sugebės įsigyti visas jos veiklai reikalingas žaliavas ir medžiagas, darbo jėg¹ bei pinigus, reikalingus naujiems įrengimams ar ištisoms technologijoms, patentams ar licencijoms įsigyti.

Kai vertinama technologija, tai įmonės veikla bus sėkminga, jei ji pasieks norimus įrengimų bei darbo našumo lygius, o medžiagas, kur¹ ir energij¹ naudos taupiai.

Kai vertinami rezultatai, tai veikla bus sėkminga pasiekus numatytas pardavimų ar paslaugų apimtis, užėmus planuot¹ rinkos segment¹ ar įveikus konkurentus. Šiuo atveju praktiškai vertinamas strategijos plano vykdymas.

Sėkmingumo vertinimas leidžia nusprźsti, kaip vadovams reikia veikti dabar ir ateityje.

Paaiškinimai

1 Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? //Apskaitos apžvalga. -19^5.-Nr. 2.

2 Mackevičius J. Audito pradmenys. - V.-.Mintis, 1994. - 18(1 p.

3 Huse E. F. Management. - 2nd cd. - St. Paul: Vv'cst Puhlishing Company, 1982.

4 Mcgginson L. C, Moslcy D. C, Pietri P. H. Management: Conccpts and Applications. 3rd ed. Ncw York: Harpcr & Rcnv Publishers, 1989.

5 Grilfin R. W. Management. - 3rd cd. - Boston: Houghton Miffin Company. 1990.

6 Albancsc R. Management: Toward Accountahilitv for Pcrformance. Homcwood: Richard D. Irwin, Inc.. 1975.

7 Johnson R. A., Kast F. E., Roscmveig J. E. The Thcory and Management of Systems- 3rd cd. - New York: McGraw-Hill Book Company, 1973.

8 Mcgginson L.C., Moslcy D.C. Pietri P.H. Management: Conccpts and Applications. -3rd cd. - Ncw York: Harpcr & Row Publishers, 1989.

9 Brink V.Z.. Witt H. Modcrn Intcrnal Auditing: Appraising Opcrations and Controls. 4th cd. Canada: John Wilcy & Sons, Inc., 1982.

10 Barncy J.B., Griffin R.W. The Management of Organizations: Stratcgy, Structurc, Bchavior. Boston: Houghton Mifllin Company, 1992.

11 Robbins S. P., Stuart-Kotzc R. Management: Conccpts and Practiccs.- 2nd cd.- Ontario: Prenticc-Hall Canada, Inc.. 1986.

12 Plačiau žr. Daudcris H. Finansų apskaita. - K.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. - 658-694 p.