Šalutiniai veiksniai

Šalutiniai veiksniai

Šalutiniai veiksniai yra kur kas sudėtingesni, bet ne tokie akivaizdūs kaip tiesioginiai. Suvokti ir tiksliai apibūdinti netiesioginės (šalutinės) aplinkos įtak¹ sunku, nes prognozuojant galim¹ jos poveiki tenka remtis neišsamia informacija. Šalutinį poveikį organizacijai turi ekonominiai, socialiniai, politiniai, technologiniai ir ekologiniai veiksniai.

Ekonominiai veiksniai. Bendra ekonomikos būklė lemia materialiniu išteklių kainas, nuo jos priklauso moki vartotojų paklausa prekėms ir paslaugoms. Organizacijos vadovybė privalo numatyti, koki¹ įtak¹ veiklai turės ekonominės būklės pokyčiai. Taigi, įvertindami bendr¹ ekonomikos būklź, organizacijos vadovai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip lengvai bus prieinamas kreditas, kokia yra prieinamiausi¹ palūkanų norma, kokios jos kitimo tendencijos, kokie infliacijos tempai, kokios yra mokesčių normos, koks yra nedarbo lygis ir t.t.

Technologiniai veiksniai. Technologija priskirtina prie veiksnių, kurių poveikį organizacija patiria tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių s¹lygų pasikeitimo. Mechanizacija, automatizacija, kompiuterizacija, robotizacija iš esmės pakeičia technik¹, organizacijos veikl¹, procedūras, ryšių metodus. Technologiniai šuoliai skatina naujų gamybos metodų ir gaminių, naujų rinkų, marketingo metodų atsiradim¹. Vadovai privalo sekti technologijų plėtotź bei nustatyti jos poveikį organizacijai. Tai užtikrins, kad svarbūs pokyčiai bus pastebėti ir organizacija technologiškai neatsiliks.

Socialiniai veiksniai. Socialinės jėgos yra dinamiškos: keičiasi gyventojų vertybių sistema, požiūriai, nuomonės, gyvenimo stilius, demografinės charakteristikos. Šie socialiniai veiksniai taip pat turi įtakos organizacijos veiklai, visų pirma produkcijos asortimentui ir teikiamų paslaugų nomenklatūrai. Keičiasi ir darbuotojų nuostatos. Žmogus nebenori būti vien priemone produkcijai gaminti, jis siekia s¹moningai dalyvauti organizacijos veikloje. Jaunimui ypač nepriimtini 'vaikų ir tėvų' santykiai organizacijoje. Jauni darbuotojai nori didesnio savarankiškumo ir pagarbos sau darbe. Svarbu, kad vadovai suprastų šiuos nuostatų pasikeitimus ir motyvuotų darbuotojus.

Politiniai veiksniai. Organizacijai svarbus valstybės administracijos, įstatymų leidžiamojo organo ir teisinės sistemos požiūris į versl¹. Glaudžiai susijźs su socialinėmis ir kultūrinėmis tendencijomis, jis veikia organizacijos pelno apmokestinim¹, prekybinių lengvatų teikim¹, vartotojų interesų gynim¹, darbo apsaug¹, aplinkosaug¹, kainų kontrolź ir t.t. Didelź įtak¹ organizacijos veiklai turi politinės padėties stabilumas valstybėje, santykiai su užsieniu. Vyriausybės politikos pokyčiai gali priversti organizacij¹ peržiūrėti ir modifikuoti strateginius planus.

Ekologiniai veiksniai. Vis aktualesnis darosi verslo ir ekologijos s¹ryšis. Kai kurios verslo rūšys ypač teršia aplink¹. Galioja nemažai normų, reguliuojančių taršos lygį. Jų nesilaikančios organizacijos privalo atlyginti aplinkai padaryt¹ žal¹. Pradedant versl¹, ekologiniai veiksniai gali tapti vienu iš didžiausių barjerų.

Aptarėme išorinės aplinkos tiesioginio ir šalutinio poveikio veiksnius. Išorinės aplinkos analizė suteikia organizacijai realų pranašum¹: vadovas, žinodamas organizacijos galimybes, gali nustatyti teising¹ veiklos kryptį ir atsisakyti tos veiklos, kuriai organizacija yra per silpna. Išorinės aplinkos analizė padeda vadovui inicijuoti organizacijos veiksmus, o ne vien reaguoti į fakt¹. Tik reaguojantys vadovai reguliuoja įvykius, kai šie jau įvyksta. Jie gaišta savo laik¹ ir eikvoja organizacijos išteklius, rūpindamiesi kasdieninėmis problemomis, kurių būtų galima išvengti, analizuojant aplinkos poveikį. Iniciatyvūs vadovai žiūri į ateitį, įvertindami ir planuodami pokyčius. Jie nuolat ieško savo organizacijai palankių progų, kad ji turėtų naudos iš jų. Iniciatyvūs vadovai numato grėsmes savo organizacijai ir imasi veiksmų, kad nekiltų krizė. Iniciatyvių vadovų valdomos organizacijos veikia sėkmingai ir efektyviai.