ĮMONĖS „UGNIS“ VERSLO PLANAS

Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas

ĮMONĖS „UGNIS“ VERSLO PLANAS

Vilnius

2004

Turinys

1. Įmonės strategija 3

1.1 Bendra įmonės strategija 3

1.2 Marketingo veikla 4

2. Įmonės pajėgumo analizė 6

3. Produkcijos gamybos dinamika 7

4. Finansinių rezultatų analizė 11

5. Balanso analizė 17

6. Įmonės finansinių rodiklių suvestinė  18

Išvados 22

Naudota literatūra.23

1. Įmonės strategija

1.1 Bendra įmonės strategija

Strateginis valdymas visuomet siejamas su perspektyva. Potiūris į perspektyvą kuriamas taip pat prognozavimo būdu.

Prognozavimas – tai kiekybinės ir kokybinės analizės procesas, kuriuo remiantis siekiama numatyti galimas prognozuojamo objekto (proceso) būsenas ateityje arba tokių būsenų pasiekimo ateityje alternatyvius kelius (būdus).

Planuodama veiklą, atsitvelgdama į turimų išteklių kiekį įmonė numatė kokį kiekį produkcijos gamins, kokia kaina ją tikisi parduoti, kiek reikės pasamdyti darbuotojų, kiek įrengimų reikia įsigyti. Nustatoma kaina turėtų būti nei per aukšta, nei per tema. Jei kaina bus per aukšta – tai vartotojai prekės nepirks. Jei kaina bus per tema, tai yra temesnė nei konkurentų, tai įmonė praras dalį galimo pelno.

Gavus pirmųjų metų ataskaitas jau galima priimti tam tikrus sprendimus:

didinti ar matinti gamybos apimtis,

priimti ar atleisti darbuotojus,

įsigyti papildomai įrengimų ar dalį jų parduoti,

ar didinti kapitalą (akcijomis).

Įmonės priimami sprendimai priklauso nuo praėjusių matų rezultatų. Jei įmonė gauna grynojo pelno, tuomet ji gali plėsti gamybą, priimti naujų darbuotojų, įsigyti daugiau įrengimų. Priimamų ir atleidtiamų darbuotojų skaičius priklauso nuo turimų įrengimų skaičiaus ir atvirkščiai. Įmonė siekia, kad įrengimų išnaudojimas ir našumas būtų – 100%.

Įmonė „Ugnis“ antraisiais metais patyrė nuostolius – bandė paimti paskolą įrengimui pirkti, bet ji nebuvo suteikta. Trečiaisiais metais įmonė padarė klaidą priimdama 5 darbininkus, kuriems visus metus buvo mokamas darbo utmokestis veltui, dėl įmonės klaidingo sprendimo. Tokiu atveju reikėjo juos atleisti. Todėl įmonė buvo priversta darbininkus atleisti ketvirtaisiais veiklos metais.

Firmos strateginis valdymas tai nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis firma laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo išteklius. Tačiau ši įmonė neprisitaikė prie išorinės aplinkos pokyčių, nes neturėjo duomenų apie rinką ir konkurentus. Ir tai buvo dar vienas įmonės klaidingas sprendimas.

1.2 Marketingo veikla

Marketingas – poreikių išaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas, leidtiantis pasiekti verslo tikslus. Marketingo veiksmų centras yra vartotojai ir jų poreikiai. Tenkindama šiuos poreikius įmonė „Ugnis“ priima sprendimus susijusius su marketingo komplekso elementais:

preke;

kaina;

pateikimu;

rėmimu.

Įmonė gamina centrinio šildymo katilus „Kaitra – 150“. Šios prekės vartotojai – individualių namų savininkai.

Tai ypatingosios paklausos prekė, ji yra unikalių savybių. Siekiant pritraukti vartotojus, pirmaisiais metais buvo pasirinkta kaina – 700Lt. Kiekvienais metais kaina kito, tai matėjo, tai didėjo (pavaizduota 1 pav). Įmonė negalėjo utsidėti didelio antkainio, dėl keleto prietasčių. Viena iš jų - neparduotos produkcijos likučiai metų pabaigoje, kurių sandėliavimas sudaro dideles išlaidas. Taip pat didelis kainos šuolis galėjo sumatinti pirkėjų skaičių.

1 lentelė

Pardavimo kaina per penkerius UAB'Ugnis' veiklos metus

1.pav. Kainų kitimas per penkerius veiklos metus

Pirmaisiais veiklos metais įmonės „Ugnis“ valdyba priėmė gana klaidngą ir labai rizikingą sprendimą reklamos attvilgiu. Šiais metais reklamai visai neskyrė pinigų, toks sprendimas įtakojo pardavimų apimtį ir rinkos pasidalijimą su kitomis dukterinėmis įmonėmis, kurios gamina tą pačią produkciją. Daug klientų įmonė prarado ir todėl, kad pirmaisiais veiklos metais buvo pasamdytas tik 1 prekybos atstovas. Tačiau siekdama padidinti savo dalį rinkoje iki trečiųjų metų didino reklamos išlaidas, jos buvo išaugusios iki 250000Lt. Taip pat pasamdė 4 prekybos atstovus. Iš viso per 5 metus įmonė pasamdė 6 atstovus, tačiau dėl blogos finansinės padėties paskutiniais 4 ir 5 metais atleido 2 prekybos atstovus. Reklamos ir prekybos atstovų kitimas pavaizduotas 2 paveiksle.

2 lentelė

Reklamos išlaidų ir prekybos atstovų skaičiaus kitimas

2. pav.Reklamos išlaidų kitimas per penkis veiklos metus

Įmonė „Ugnis“ norėdama parduoti daugiau produkcijos suteikė klientams galimybę atsiskaityti per 10 dienų. Antraisiais ir trečiaisiais metais buvo sumatinta iki 5 dienų, o likusiais metais vėl buvo didinama iki 30 dienų, nes tikėjosi padidinti klientų skaičių. Tačiau toks suteiktas klientams kreditas įtakojo matą pardavimų apimtį. Taip pat šis sprendimas buvo priimtas per vėlai, nes priešingu atveju pardavimų apimtis būtų buvusi tymiai didesnė ir ši įmonė būtų utėmusi rinkoje didesnį procentą.

2. Įmonės pajėgumo analizė

3 lentelė

Pradėdama veiklą įmonė „UGNIS“ turėjo 4 įrengimus. Antraisiais metais įmonė planavo paimti paskolą iš pagrindinės įmonės naujiems įrengimams įsigyti, tačiau paskola jai nebuvo suteikta. Visais metais įrengimų skaičius nekito.

Vienam įrengimui aptarnauti reikia 5 darbuotojų, todėl ir darbo vietų skaičius pirmais metais 20 (4*5), antrais 20 (4*5), trečiais 20 (4*5), ketvirtais 20 (4*5), penktais 20 (4*5).

Bendrojo pajėgumo dydtiui įtaką turi: pamainumas, darbo utmokestis ir socialinis biudtetas. Bendrasis pajėgumas metų pabaigoje yra reikalingas apskaičiuojant pajėgumą ateinantiems metams. Bendrasis pajėgumas metų pabaigoje nuolat matėjo. Bendrasis pajėgumas metų pradtioje priklauso nuo įmonės priimtų sprendimų: kiek gaminių planuojama pagaminti, keliomis pamainomis dirbs darbininkai, koks numatytas socialinis biudtetas.

Įrengimų našumas priklauso nuo įrengimų nusidėvėjimo laipsnio ir darbininkų darbo našumo lygio. Kadangi įmonė naudojosi senais įrengimais, jų nekeitė naujais, įrengimų našumas kasmet vis matėjo. Įmonės socialinis biudtetas pirmaisiais metais buvo 1000 Lt, antraisiais – 4000 Lt, trečiaisiais - 20000 Lt, ketvirtais ir penktaisiais – 7000Lt, tačiau įrengimų našumas matėjo, nes socialinis biudtetas jį įtakoja netiesiogiai.

Faktinis pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio. Pirmaisiais metais jis buvo didesnis nei antraisiais, kadangi pirmais metais įmonė gamino daugiau. Trečiais metais jis buvo didtiausias, nes antraisias metais įmonė pardavė daug gaminių ir atsargų liko matai. Ketvirtais ir penktais metais faktinis pajėgumas matėjo, nes matėjo gamybos apimtis.

Įrengimų panaudojimo koeficientas visą laiką nebuvo pastovus (1 m. – 1,00; 2 m. – 0,87; 3 m. – 0,92; 4 m. – 1,00; 5 m. – 1,00) Įmonė pirmais, ketvirtais ir penktais metais pilnai išnaudojo įrengimų pajėgumą, o kitais metais buvo gaminama matiau produkcijos, nes daug atsargų buvo likę sandėlyje.

Pagamintos produkcijos kiekis priklauso nuo to, ar visą produkciją pavyko parduoti, ar įmonė turi pagamintos produkcijos atsargų. Kiekvienais metais įmonė numato kiek vienetų produkcijos reikia pagaminti. Pagamintų vienetų skaičius nesutampa su planuotais, tai reiškia, kad įmonė buvo numačiusi pagaminti daugiau nei pajėgė.

Pradėjus veiklą įmonėje dirbo 15 darbininkų. Tikėdamasi plėsti gamybą pirmaisiais metais įmonė priėmė dar 5 darbininkus. Įmonė „Ugnis“ antraisiais metais patyrė nuostolius – bandė paimti paskolą įrengimui pirkti, bet ji nebuvo suteikta. Trečiaisiais metais įmonė padarė klaidą priimdama 5 darbininkus, kuriems visus metus buvo mokamas darbo utmokestis veltui, dėl įmonės klaidingo sprendimo. Tokiu atveju reikėjo juos atleisti. Todėl įmonė buvo priversta darbininkus atleisti ketvirtaisiais veiklos metais.

Antraisiais metais buvo priimti 8 darbininkai. Antraisiais metais įmonė didino gamybos apimtis, tačiau visos produkcijos parduoti nepavyko, todėl įmonė nusprendė atleisti 3 darbininkus.

Darbo utmokesčio fondas kito proporcingai priimamų ir atleidtiamų darbininkų skaičiui.

Pirmaisiais metais įmonė priėmė 1 prekybos atstovą. Kadangi nepavyko parduoti visos produkcijos, tai antrais metais buvo priimti dar 4 prekybos atstovai.

Prekybos atstovų darbo utmokesčio fondas augo proporcingai prekybos atstovų skaičiui.

Įmonės pajėgumo analizė laidtia įvertinti esamą įmonės padėtį. Įvertinus pirmųjų metų duomenis, galima priimti sprendimus antriesiems metams. Išanalizavus antrųjų metų duomenis galima priimti sprendimus tretiesiems metams. Analizuojant lentelę matome kaip kito įmonės pajėgumą apsprendtiantys rodikliai.

Produkcijos gamybos dinamika

Produkcija - labai svarbus įmonės veiklos rodiklis. Įmonės planuojamos gaminti produkcijos apimtis nulemia daug kiekybinių ir kokybinių veiklos rodiklių – darbo, finansinių ir materialinių išteklių dydį, o jų racionalus naudojimas gali nulemti ne tik kokybiškesnį gamybos proceso organizavimą, bet ir padidinti produkcijos apimtį, jos pardavimą.

4 lentelė

3 pav. Įmonės „Ugnis“ produkcijos gamybos dinamika

Ši lentelė rodo, kaip keitėsi produkcijos atsargos sandėlyje per metus. Į tai įmonė atsitvelgė planuodama ateinančių metų gamybą ir pardavimą. Pirmais veiklos metais įmonė nusprendė gaminti 1450 vnt., tačiau buvo pagaminta 1342 vnt. Tačiau konkurencijos sąlygomis buvo parduota tik 117 vnt., nes įmonė visiškai neskyrė lėšų reklamai. Jų kaina buvo 700 Lt. Antraisiais metais įmonė sumatino savo gamybos apimtį iki 1200 vnt., nes po pirmųjų metų sandėlyje liko didelė produkcijos dalis, net 1225 katilai. Kainą įmonė sumatino iki 650 Lt. Šiais metais įmonė pardavė1664 katilus. Likutis sumatėjo beveik per pusę, iki 761 vnt. Trečiaisiais metais įmonė vėl padidino gamybos apimtis iki 1600 vnt. Ir pakėlė kainą iki 725 Lt. Tačiau pardavė 1078 vnt. Taigi sandėlyje liko 1283 katilai. Likutis metų pabaigoje lėmė tai, kad įmonė vėl turėjo sumatinti gamybos apimtį. Ketvirtaisiais metais įmonė „Ugnis“ pagamino 1180 vnt., pardavė1163 katilus, kurių vieneto kaina buvo tokia pati, kaip ir trečiaisiais įmonės veiklos metais. Penktaisiais metais įmonė dar labiau sumatino gamybos apimtį. Taip pasielgti paskatino didelis produkcijos kiekis likęs sandėlyje metų pradtioje 1300 vnt. Per šiuos metus įmonė pardavė 1218 vnt., o sandėlyje liko 1180 vnt likutis.

Konkurentai labai įtakojo įmonės pardavimų apimtį. Įmonės “Ugnis“ pastangas kovoje su konkurentais įvertina marketingo rodiklis, kuris gali kisti nuo 0 iki 1000; kuo jis aukštesnis tuo geriau įmonei. Šis rodiklis pirmaisiais metais buvo 17; antraisiais metais pakilo iki 167; trečiaisiais veiklos metais nukrito iki – 86; ketvirtaisiais netymiai pakilo iki 97; o paskutiniais metais kilo iki 105.

4 pav. Įmonės “Ugnis” marketingo veiklos rodiklis

Gamybinė savikaina pirmaisiais įmonės veiklos metais sudarė 470,54 Lt. Tačiau antraisiais metais šis rodiklis tymiai išaugo iki 511,67 Lt. Tai labiausiai įtakojo sumatėjusi gamybos apimtis, padidėjęs socialinis biudtetas ir darbininkų darbo utmokestis bei sodra. Trečiaisiais veiklos metais gamybinė savikaina sumatėjo, tačiau labai matai – iki 511,25 Lt. Ketvirtaisiais veiklos metais gamybinės savikainos kaina kilo iki 533,05 Lt, tačiau ne taip tenkliai kaip pirmaisiais metais. Penktaisiais metais gamybinė savikaina išaugo iki 550,46 Lt.

5 lentelė

5 pav. Gamybinė savikaina

Pilnoji savikaina parodo visas faktines išlaidas produkcijos vienetui pagaminti ir parduoti. Ją gauname prie produkto gamybinės savikainos pridėję bendrųjų ir administracinių išlaidų sumą.

6 lentelė

6 pav. Pilnoji savikaina

Pirmaisiais veiklos metais pilnoji savikaina buvo 547 Lt. Antraisiais metais ji išaugo iki 645 Lt, trečiaisiais metais nukrito iki 631 Lt, ketvirtaisiais metais pakilo iki 680 Lt, o penktaisiais įmonės veiklos metais pilnoji savikaina pakilo iki 693 Lt. Didelę įtaką pilnajai savikainai darė sandėliavimo išlaidos, kurios priklausė nuo likučio metų pabaigoje. Taip pat, įtakos turėjo ir informacijos gavimas. Bendri duomenys apie gamybinę ir pilnąją savikainą matomi 5 ir 6 paveiksluose.

Pirmaisiais metais jos sudarė 24500 Lt, antraisiais sudarė 15220 Lt, o trečiaisiais - 25660 Lt, ketvirtaisiais metais - 26000 Lt,penktaisiais metais - 23600 Lt. Ut kiekvieną sandėlyje laikomą produkcijos vienetą įmonė moka po 20 Lt, nes pati įmonė sandėlių neturi.

4. Finansinių rezultatų analizė

Finansiniai rezultatai atspindi įmonės sprendimų, veiklos ir konkurentų pastangų įtaką. Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį utdirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos utdirbant tas pajamas. Jas palyginus nustatoma, ar įmonė per ataskaitinį laikotarpį utdirbo pelną, ar patyrė nuostolį.

7 lentelė

Pajamos iš pardavimų 1 metais sudarė 81900 Lt, 2 metais – 1081600 Lt, 3 metais – 781550, 4 metais – 843175 Lt, o 5 metais – 913500 Lt. Jos antraisiais metais tymiai padidėjo, nes įmonė priėmė gerą sprendimą, t.y. paskatino pirkimą suteikdama reklamai didelę sumą pinigų ir pasamdė 4 prekybos atstovus. Taip pat buvo sumatinta pardavimo kaina nuo 700 Lt iki 650 Lt. Trečiaisiais veiklos metais pajamos tymiai sumatėjo, nes įmonė padidino pardavimo kainą iki 725 Lt. Tai buvo gana klaidingas sprendimas, tačiau kainos padidinimu įmonė tikėjosi pagerinti įmonės finansinę padėtį. Ketvirtaisiais ir penktaisiais veiklos metais pajamos iš pardavimų padidėjo, nes įmonė paliko tą pačią pardavimo kainą ir padidino kreditą klientams dienomis, ketvirtaisiais metais iki 20 dienų, o penktaisiais – iki 30 dienų. Nepaisant, kad įmonė sumatino reklamos išlaidas jos pajamos iš pardavimų didėjo.

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos straipsnyje pateikiama suma sąnaudų, tiesiogiai susijusių su įmonės pardavimų pajamų utdirbimu. Į šią savikainą įeina tiesioginės gamybos išlaidos (TGI), netiesioginės gamybos išlaidos (NGI) ir atsargų padidėjimas/sumatėjimas. TGI 1 metais buvo 582470 Lt: pagrindinės taliavos sudarė 382470 Lt, o darbininkų atlyginimas ir socialinis draudimas – 200000 Lt. Antraisiais metais TGI sumatėjo iki 562000 litų (pagrindinės taliavos – 342000 litų, darbininkų atlyginimas ir socialinis draudimas – 220000 litų), nes įmonė buvo priversta sumatinti gamybos apimtis, dėl padidėjusios neparduotos produkcijos likučio. Trečiaisiais metais įmonė padidino savo TGI iki 756000 Lt (pagrindinės taliavos – 456000 Lt, darbininkų atlyginimas ir socialinis draudimas – 300000 Lt), nes įmonė nusprendė padidinti savo gamybos apimtis ir buvo priimti 5 darbuotojai. Ketvirtais ir penktais metais TGI vėl sumatėjo, nes įmonė sumatino gamybos apimtis dėl didelio likučio neparduotos produkcijos sandėlyje. Taip pat įmonė buvo priversta atleisti 5 darbuotojus ketvirtaisiais veiklos metais, todėl kad įmonei buvo neparduotas trečiais metais utsakytas įrengimas.

NGI kitimui per visus 5 metus įtakos turėjo gamybinių įrengimų prietiūros ir socialinio biudteto nepastovumas ( įrengimų prietiūros išlaidos: 1, 2, 4 ir 5 metais sudarė 16000 Lt, o 3 metais – 20000 Lt; šios išlaidos kito, nes įmonė pagamino daugiausia produkcijos per visus veiklos metus; socialinis biudtetas: 1 metais – 1000 Lt, 2 metais – 4000 Lt, 3 metais – 10000 Lt, 4 ir 5 metais – 7000 Lt). NGI įtakos turi socialiniam biudtetui skirtos lėšos. Šios lėšos skirtos darbininkų socialinėms reikmėms tenkinti, jų dydį nustato įmonės valdtia.

Atsargų padidėjimas/sumatėjimas parodo produkcijos vertės sandėlyje padidėjimą/sumatėjimą per metus. 1 metų atsargos padidėjo 576416 Lt ir jos lygios produkcijos vertei sandėlyje metų pabaigoje. 2 metų atsargos sumatėjo -187038 Lt, 3 metų padidėjo 266555 Lt, 4 metų vėl padidėjo 34416 Lt, o 5 metų sumatėjo –42240 Lt.

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina = TGI + NGI - Atsargų padidėjimas/sumatėjimas.

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina: 1 metais 582470+49000-576416 = 55054 Lt;

2 metais 56200+5200-(-187038) = 801038Lt;

3 metais 756000+62000-266555 = 551445 Lt;

4 metais 574000+55000-34416 = 594584 Lt;

5 metais 549400+55000-(-42240) = 646640 Lt.

Bendrasis pelnas (nuostolis) = Pardavimai ir paslaugos - Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina.

Bendrasis pelnas (nuostolis): 1 metais 81900-55054 = 26846 Lt;

2 metais 1081600-801038 = 280562 Lt;

3 metais 781550-551445 = 230105 Lt;

4 metais 843175-594584 = 248591 Lt;

5 metais 913500-646640 = 266860 Lt.

Įmonei vykdant savo veiklą susidaro tiesiogiai parduotų prekių savikainai nepriskirtinų sąnaudų, kurios pateikiamos veiklos sąnaudų straipsnyje. Jis suskirstytas į pardavimų sąnaudų ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnius. Pardavimų sąnaudas sudaro prekybos atstovų atlyginimai, samda ir atleidimas bei reklama. Prekybos atstovų atlyginimų, samdos ir atleidimo išlaidos kito dėl priimamų agentų skaičiau. Pirmaisiais metais buvo priimti 1 atstovai, šios išlaidos buvo 13200 Lt, antraisiais metais dar 4 atstovai, išlaidos sudarė 64800 Lt, trečiaisiais metais dar 1 atstovas, išlaidos sudarė 73200 Lt. Ketvirtaisiais metais įmonė atleido 1 atsovą, išlaidos sudarė 61800 Lt, o penktaisiais metais dar vienas atstovas buvo atleistas ir išlaidos sudarė 49800 Lt.

Išlaidos reklamai iš pirmų į antrus metus išaugo15000 Lt, o iš antrų į trečius – išaugo iki 25000 Lt, nes įmonė „UGNIS“ norėjo padidinti pardavimų apimtį bei utimti didesnį procentą rinkoje. Ketvirtaisiais metais šios išlaidos buvo sumatintos, nes įmonė norėjo sumatinti pilnąją savikainą.

Bendrosios ir administracines sudaro administracinės sąnaudos (60000 Lt), darbininkų samda ir atleidimas, informacijos gavimas ir sandėliavimo išlaidos. Pirmaisiais metais buvo priimta 5 papildomų darbininkų, jų apmokymams buvo skirta 5000 Lt, trečiaisiais metais buvo pasamdyta dar 5 darbininkai ir tai įmonei kainavo dar 5000 Lt, o ketvirtaisiais metais 5 darbininkams buvo sumokėta 7500 Lt išeitinė pašalpa.

Įmonė 2 metais utsakė rinkos tyrimus apie paklausą ir konkurenciją, tai kainavo 5000 Lt, sekančiais metais buvo pirkta tik rinkos tyrimai apie konkurenciją, kuri kainavo 2000 Lt. Ketvirtaisiais veiklos metais įmonė pirko tik informaciją apie marketingą, kuri kainavo 3000 Lt.. Tačiau penktaisiais metais įmonė įsigijo rinkos tyrimus apie paklausą, konkurentus ir marketingą ir tai kainavo 8000 Lt.

Sandėliavimo išlaidos priklausė nuo neparduotų prekių likučių metų pabaigoje. Šios išlaidos augo pirmais, trečiais ir ketvirtais metais, o antrais ir penktais metais jos matėjo: 1 metais – 24500 Lt, 2 metais – 15220 Lt, 3 metais – 25660 Lt, 4 metais – 26000 Lt, o 5 metais – 23600 Lt.

Veiklos sąnaudos = Pardavimų sąnaudos + Bendro ir administracinės sąnaudos.

Veiklos sąnaudos: 1 metais 13201+89500 = 102701 Lt;

2 metais 79800+80220 = 160020 Lt;

3 metais 98200+92660 = 190860 Lt;

4 metais 76800+96500 = 173300 Lt;

5 metais 64800+91600 = 156400 Lt.

Veiklos pelnas (nuostolis) = Bendrasis pelnas (nuostolis) – Veiklos sąnaudos.

Veiklos pelnas (nuostolis): 1 metais 26846-102701 = -75855 Lt;

2 metais 280562-160020 = 120542 Lt;

3 metais 230105-190860 = 39245 Lt;

4 metais 248591-173300 = 75291 Lt;

5 metais 266860-156400 = 110460 Lt.

Finansinės ir investicinės veiklos straipsnis apima vienos iš netipinių įmonės veiklų rezultatą. Šis rezultatas gaunamas iš finansinės ir investicinės veiklos pajamų atėmus šios veiklos išlaidas. Finansinės ir investicinės veiklos pajamas sudaro palūkanos iš pirkėjų (ut suteiktą kreditą:1 metais – 205 Lt, 2 metais – 1352 Lt, 3 metais – 977 Lt, 4 metais – 4216 Lt, 5 metais – 6851 Lt) ir banko. O šio straipsnio išlaidas sudaro palūkanos bankui ir pagrindinei įmonei (1 metais – 12000 Lt, 2 metais – 98631 Lt, 3 metais – 63598 Lt, 4 metais – 103149 Lt, o 5 metais – 111664 Lt) bei palūkanos tiekėjams (1, 2 ir 3 metais – 0 Lt, 4 metais – 885 Lt, 5 metais – 824Lt). Finansinė investicinė veikla: 1 metais 5005-12000 = -6995 Lt;

2 metais 1352-98631 = -97279 Lt;

3 metais 977-63598 = -62621 Lt;

4 metais 4216-104034 = -99818 Lt;

5 metais 6851-112487 = -105636 Lt.

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą = veiklos pelnas plius/minus finansinė investicinė veikla.

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą:1 metais –75855-6995 = -82850 Lt;

2 metais 120542-97279 = 23263 Lt;

3 metais 39245-62621 = -23376 Lt;

4 metais 75291-99818 = -24527 Lt;

5 metais 110460-105636 = 4824 Lt.

Pelno mokestis Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą * 34

Pelno mokestis:2 metais 23263*0.34 = 7909 Lt,

5 metais 4824*0.34 = 1640 Lt,

Pirmaisiais, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais pelno įmonė neutdirbo, tad ir pelno mokesčio įmonei nereikėjo mokėti.

Grynasis ataskaitinių metų pelnas = Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą – Pelno mokestis.

Grynasis ataskaitinių metų pelnas: 2 metais 23263-7909 = 15353 Lt;

5 metais 4824-1640 = 3184 Lt.

Finansinės būklės pokyčių ataskaita parodo, dėl kokių pretasčių per ataskaitinį laikotarpį pinigų įmonėje padaugėja ar sumatėja. Joje pasakoma apie labai įmonei svarbią turto rūšį – pinigus. Iš šios ataskaitos vadovai gali matyti kokia pinigų suma disponuoja įmonė.

8 lentelė

Pirmaisiais metais pinigų srautai įmonėje yra neigiami. Pinigų srautai iš įmonės veilos pirmaisiais metais: –82850+32000-2275-576416 = -629541 Lt. Įmonė “Ugnis” per visus savo gyvavimo metus įrengimų nei pirko nei pardavė, todėl pinigų srautai iš investicinės veiklos lygus nuliui. Pinigų srautai iš finansinė veiklos yra neigiami, dėl įsipareigojimo pagrindinei įmonei grątinti paskolą, 120000 Lt per visus penkerius metus. Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumatėjimas) = Pinigų srautai įmonėje iš įmonės veiklos +/- Pinigų srautas iš investicinės veiklos +/- Pinigų srautai iš finansinė veiklos = -629541-24000 = -653541 Lt. Įmonė savo veiklą pradėjo turėdama 60000 Lt grinųjų pinigų. O laikotarpio pabaigoje 60000-653541 -593541 Lt.

Antraisiais metais pinigų srautai iš įmonės veiklos yra teigiami ir lyginant su pirmaisiais metais įmonė gavo pelną. Pinigų srautai iš įmonė veilos antraisiais metais: 15353+32000-12747+7907+187038 229554 Lt. Pinigų srautai iš finansinė veiklos taip pat neigiami, kadangi pirmaisiais metais grynųjų pinigų srautai minusiniai. Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumatėjimas): 229554-581541 = -351988 Lt. Pinigų likutis laikotarpio pradtioje nulinis dėl įsiskolinimo pirmaisiais metais. Laikotarpio pabaigoje susidarė grynųjų pinigų trūkumas: -351988 Lt.

Trečiaisiais metais pinigų srautai vis dar lieka neigiami, pelno įmonė negavo, nusidevėjimo sąnaudos lieka tos pačios, pirkėjų įsiskolinimas sumatėjo, o mokečiai padidėjo 7909 litais, sandėlyje likusių produktų vertė sumatėjo 26655 Lt. Pinigų srautai iš įmonė veilos trečiaisiais metais: -23376+3230+4167-7909-26655 -261673 Lt. Pinigų srautai iš finansinė veiklos taip pat neigiami, išauga paskola bankui: -6000-351988 -357988 Lt. Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumatėjimas): -261673-357988 = -619661 Lt. Pinigų likutis laikotarpio pradtioje nulinis. Trečiųjų metų pabaigoje lieka grynųjų pinigų trūkumas: -619661 Lt.

Ketvirtaisiais metais pinigų srautai taip pat lieka neigiami, pelno negauta. Nusidevėjimo sąnaudos kaip ir ankstesniaisiais metais lieka tos pačios. Pirkėjų įsiskolinimas vėl išaugo, kaip pirmaisiais ir antraisiais metais, o mokesčiai lygūs nuliui. Pinigų srautai iš įmonės veiklos: -24527+33000-35988+9833-34416 -53098 Lt. Pinigų srautai iš finansinės veiklos vėl neigiami kaip ir ankstesniais metais. Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumatėjimas): -53098-630661 -683759 Lt. Pinigų likutis laikotarpio pradtioje nulinis, o pabaigoje lieka grynųjų pinigų trūkumas –683759 Lt.

Penktaisiais veiklos metais pinigų srautai iš įmonės veiklos yra teigiami, lyginant su praėjusiais metais. Pinigų srautai iš įmonės veiklos: 3184+32000+29282-683+1640+42240

49099Lt. Pinigų srautai iš finansinės veiklos kaip ir anksčiau nesikeičia, lieka neigiami. Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumatėjimas): 49099-694759 -645660 Lt. Pinigų likutis laikotarpio pradtioje nulinis, o penktųjų metų pabaigoje lieka grynųjų pinigų trūkumas: -645660 Lt.

5. Balanso analizė

9 lentelė

Balansas

Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso. Balansas sudarytas iš dviejų dalių. Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė, o savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje - atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso.

Ši balanso suvestinė 5-eriems metams rodo įmonės “Ugnis” turimą nuosavybę ir turtą. Ilgalaikis turtas 1-ųjų metų pradtioje sudarė 160000 Lt (4 įrengimai). Ilgalaikio turto vertė kasmet matėjo, nes vyko amortizacija, kol pagaliau pasiekė nulį, o tai reiškia, kad įmonės įrengimų vertė yra lygi nuliui. Senieji įrengimai kasmet fiziškai nusidėvi 7% , tačiau trumpalaikis turtas įmonėje kasmet didėjo, nes kaupėsi atsargos ir pirkėjų įsiskolinimai. Nors 4-aisiais metais buvo nukritusi trumpalaikio turto vertė todėl, kad įmonė padengė didesnę dalį paskolos negu buvo paskirstyta visiems 5-iems metams po lygiai, t.y. 24000 Lt per metus. Penktųjų metų pabaigoje įmonėje buvo 648110 Lt vertės atsargų, o pirkėjų įsiskolinimas siekė 76125 Lt. Galime pastebėti, kad įmonė skolos turi daugiau negu turto, nes penktais veiklos metais kreditas klientams sudarė 30 dienų.

Įmonė veiklos pradtioje turėjo 60000 Lt grynųjų pinigų. Ataskaitiniais metais grynųjų pinigų srautai priklausė nuo pirkėjams suteikto kredito dienomis ir nuo kredito gauto iš tiekėjų.

7 pav.Kapitalo ir rezervų kitimas per penkerius veiklos metus

Kapitalas ir rezervai apima grupę straipsnių, nustatančių įmonės kapitalą, rezervus ir nepaskirstytą pelną. Kaip pavaizduota 7 pav. pirmųjų metų rezervus, lyginant su antraisiais metais sumatėjo iki 17150 Lt, trečiaisiais metais išaugo, o 4-aisiais ir 5-aisiais vėl nukrito iki –12215 Lt.

6. Įmonės finansinių rodiklių suvestinė

10 lentelė

Įmonės finansinių rodiklių suvestinėje įvertinami penkių veiklos metų finansiniai rodikliai.

Pirmųjų metų pradtioje apskaičiuojamas tik akcininkų ir skolintos nuosavybės santykis. Kiti rodikliai pirmaisiais metais neskaičiuojami.

Akcininkų nuosavybės augimo koeficientas pirmaisiais metais buvo matas, antraisiais metais pakilo, tačiau vėliau sumatėjo iki mininumo. Tai reiškia, kad įmonės veiklos akcininkų nuosavybė krito, įmonės veikla nebuvo pelninga.

Akcininkų ir skolintos nuosavybės santykis santykiškai parodo ar įmonė gali bankrutuoti. Įmonėje šis rodiklis nė vienais metais nesiekė vieneto ir net pasiėkė minimumą, tai reiškia, kad įmonei reikėjo skolintis pinigų pvz. naujiems įrengimams įsigyti, darbininkams samdyti ir kt. Nesiskolinant pinigų įmonei grėsė bankrotas.

Padengimo koeficientas ir kritinio įvertinimo koeficientas parodo įmonės mokumą. Padengimo koeficientas tik pirmaisiais metais nesiekė vieneto, nebuvo moki, o visais kitais metais daugiau nei vienas, tai reiškia, kad buvo moki. Per 4-erius metus įmonė galėjo gana greitai grątinti trumpalaikias skolas.

Turto pelningumas parodė, kad įmonė ne efektyviai panaudojo savo turą grynajam turtui gauti, nes turto pelningumas visais metais buvo gana temas, o pirmaisiais metais net minusinis.

Akcininkų nuosavybės pelningumas buvo temiau nulio, t.y. akcininkams nebuvo mokami dividendai.

Bendras pardavimų pelningumas penkerius metus buvo truputį daugiau nei nulis, tačiau įmonė gaudavo pelną iš ūkinės veiklos, nors ir nedidelį.

Ilgalaikiam turtui tenka pardavimų. Visus penkerius metus šis rodiklis buvo gana temas. Tačiau iki 4-tųjų metų vis augo, nes didino gamybos apimtis, samdė prekybos agentus, tačiau penktais metais tapo nuliu, ilgalaikis turtas nusidėvėjo.

Bendrai aptvelgiant įmonės veiklos rodiklius galima pasakyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, neefektyviai panaudojo turimus išteklius. Įmonė nesugebėjo grątinti skolos suėjus mokėjimo terminui. Įmonė „Ugnis“ pasirinko neteisingą veiklos strategiją, todėl jos veikla nebuvo pelninga.

Išvados

Įmonė “Ugnis” vykdydama savo veiklą padarė nematai esminių klaidų priimdama sprendimus. Viena iš šių klaidų buvo ta, kad pirmaisiais savo veiklos metais įmonė reklamai skyrė per matai lėšų. Ir tai buvo viena iš pagrindinių klaidų, nulėmusių įmonės vieklos nuostolingus rezultatus. Pastebėjusi savo klaidą įmonė antraisiais metais skyrė 15000 Lt reklamai. Šis sprendimas pagerino įmonės padėtį (įmonė gavo pelno), tačiau netymiai. Taip pat buvo nustatyta per tema gaminio kaina. Katilas “Kaitra-150” yra unikalių savybių gaminys ir vartotojas renkasi tą prekę, kurios kaina yra aukštesnė, manydamas, jog aukšta kaina yra kokybės rodiklis. Nustačius per temą kainą susidarė neparduotos produkcijos likutis, išaugo sandėliavimo išlaidos.

Dar vienas klaidingas sprendimas buvo priimtas socialinio biudteto attvilgiu, nes buvo skirta per matai lėšų jam. Socialinis biudtetas įtakojo darbininkų darbo našumo indeksą. Įmonės pardavimo apimtys pirmaisiais veiklos metais buvo matos, nes įmonės valdyba suteikė matą kreditą klientams, t.y. 10 dienų. Pirmaisiais metais įmonėje dirbo tik vienas prekybos atstovas. Sekančiais metais įmonė priėmė gerą sprendimą: antraisiais veiklos metais pasamdydama dar 4 prekybos atstovus, nes savo produkciją ji realizuoja per šiuos atstovus.

Dar vienas trūkumas įmonės veikloje – didelis pirkėjų įsiskolinimas ir didelės palūkanos bankui. Visą tai iššaukė grynųjų pinigų trūkumas ir kiekvienas atsiskaitymas didindavo šią skolą.

Pirmųjų veiklos metų klaidingi sprendimai įtakojo tolesnę nuostolingą įmonės veiklą. Nors įmonės padėtis ir nuolat taisėsi, bet įmonei nepavyko išvengti nuostolio.

Naudota literatūra

BAGDONAS, Eugenijus, PATAŠIENĖ, Irena, SKVERNYS, Vytautas. Biznio įvadas. Kaunas: leidykla „Technologija“, 1995. ISBN 9986 – 13 – 204 – 5 (2d.).

KALČINSKAS, Gediminas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Pačiolis, 1996. ISBN 9986 – 487 – 35 – 8.

Pareigų pasiskirstymas

Direktorius: Asta Kulbytė.

Valdyba: Daiva Šklėriūtė;

Jūratė Tamašauskaitė;

Inga Vitėnaitė.