CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Marketingo prigimtis ir turinys

prekyba

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

1. Marketingo prigimtis ir turinys

Marketingas – tai poreikių isiaikinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti ˛mogaus ir organizacijos tikslų.

Marketingas pradėjo vystytis 19a. pabaigoje. Tuo metu isivysčiusiose alyse prasidėjo perprodukcija. Dėl to ir buvo pradėta iekomas ir stiprinamas gamintojo ryys su pirkėju. Reikėjo surinkti kuo daugiau informacijos apie atskirų rūių prekių paklausą. Tačiau stambioms monopolijoms tokios informacijos stygius kėlė daug sunkumų. Buvo rizikinga investuoti ne˛inant ar tą prekę pirks. Todėl ir buvo pradėta tirti pasiūla ir paklausa. Prekių pardavimo problemų sprendimui reikėjo mokslinio pagrindo. 1902m. Mičigano ir kituose JAV universitetuose buvo pradėtas negrinėti kursas pavadintas marketingu. Tačiau pirmoji marketingo teorija pasirodė tik po kelių deimtmečių, kurią ivedė Arčas ou. Vėliau marketingas buvo dėstomas ir EU bei Jap.

pagr. veiksniai sąlygojo marketingo atsiradimą

-Konkurencija dėl rinkos.

-Energijos ˛aliavų problema, sustiprinusi paklausą resursus tausojančioms technologijoms, įrengimams, mainoms.

-Didėjantis vartotojų reiklumas prekėms.

-Tolimesnių rinkų įsisavinimas.

Marketingo u˛daviniai.

1.U˛daviniai susiję su poreikių ir rinkos tyrimu: geriau tenkinti vartotojų poreikius, valdyti 15% rinkos, įsiskverbti į u˛sienio rinkas

2.U˛daviniai susiję su gaminama produkcija, paslaugomis: pradėti gaminti vis naujus gaminius, patobulinti gaminamos produkcijos kokybę, suteikti vartotojams papildomas paslaugas, įdiegti naujus įpakavimus, med˛iagas ir k.t.

3. U˛daviniai susiję su poveikiu pirkėjui: ileisti naują reklaminį prospektą, iplatinti informaciją apie savo firmos prekes draugų tarpe, pagaminti suvenyrų reklamuojančiu firmos prekes.

Marketingo funkcijos:

1.Iorinės aplinkos analizė ir rinkos tyrimas (marketingo tyrimas ir informacijos rinkimas).

2.Vartotojai, jų poreikių analizė.

3.Prekių ir paslaugų atitinkančių jų poreikius kūrimas ir gamyba.

4.Kainų nustatymas.

5.Prekių pateikimas ir realizavimas (prekių realizavimas per prekybos tinklą, sandėliavimas, transportavimas, ryiai su tarpininkais ir kt.)

6.Prekių pardavimo skatinimas (rėmimas, reklama, populiarinimas, pardavimo rėmimas).

7.Marketingo veiksmų planavimas (skirtingi marketingo veiksmai turi derintis tarpusavyje, be to planavimas būtinas marketingo finansavimui organizuoti)

8.Marketingo veiksmų kontrolė (įvertinami rezultatai ir koreguojami veiksmai).

Marketingo tipai

• Konversinis marketingas – Susijęs su negatyvia paklausa. Negatyvi paklausa – tai tokia rinkos situacija, kai visa rinka, ar dalis jos atmeta prekę ar paslaugą. Konversinio marketingo u˛davinys – isiaikinti negatyvios paklausos prie˛astis, itirti tą rinkos dalį, kuri turi neigiamą po˛iūrį į prekę ir mėginti pakeisti po˛iūrį. Čia galima rasti teigiamas savybes ir labiau jas reklamuoti, mėginti formuoti naują poveikį siūlomai prekei ir kt. Skatinamasis marketingas – Neigiama paklausa (nėra paklausos). Tai tokia situacija, kai visa rinka ar jos dalis nesidomi preke t.y. nėra paklausos. Paklausos nebūvimas gali pasireikti dėl ių prie˛asčių: ˇinomos prekės neperkamos, nes yra praradusios vertę. Kai prekė turi vertę, bet ne tam tikroje prekių rinkoje. Kai rinkoje nėra naujų prekių paklausos, nes ji nepasirengusi jos priimti. Skatinamojo marketingo tikslas – iekoti būdų, kaip sudominti pirkėjus, surandant ir parodant prekės naudą, skatinant paklausą. Palaikantis marketingas – Susijęs su pilnutine paklausa (pasiūla lygi paklausai). Tai pati palankiausia situacija. Jos u˛davinys – ilaikyti susidariusią situaciją ir nuolat domėtis

veiksniais galinčiais pakeisti paklausa. Marketingo specialistui tenka spręsti daug taktinių u˛davinių, susijusių su kainų politika, stebėjimu, skatinimu. Plėtojantis marketingas – Susijęs su paslėpta paklausa, dar vadinama potencialia paklausa. Tai situacija kai pirkėjai pirktų prekę, tenkinančią atsiradusią paklausą, bet tuo metu prekių nėra. Plėtojančio marketingo u˛davinys – įvertinti potencialią paklausą ir sukurti efektyvias prekes ir paslaugas, garantuojančias paklausos patenkinimą.

• Sinchroninis marketingas – Susijęs su netolygia paklausa. Tai situacija, kai ta pati prekė perkama skirtingai įvairiais metų sezonais, dienomis ar net valandomis. Netolygios paklausos problemas nagrinėja sinchroninis marketingas. Jo u˛davinys – ilyginti, suvienodinti paklausa. Tai galima padaryti naudojant skirtingas kainas, reklaminę veiklą. Remarketingas – Susijęs su ma˛ėjančia paklausa. Tai tokia situacija, kai tam tikru metu prekių perkama ma˛iau, nei praėjusį laikotarpį. Ma˛ėjančia paklausą reikia suaktyvinti. iuo atveju taikomas remarketingas. Jo u˛davinys isiaikinti paklausos ma˛ėjimo prie˛astis. Suskurti naują senos prekės gyvavimo ciklą, įgyvendinti kitus senos prekės paklausos susigrą˛inimo būdus (naudoti reklamą, tobulinti prekę). Demarketingas (deficitas) Susijęs su pertekline paklausa. Tai situacija kai paklausa yra didesnė u˛ pasiūlą, kurią padidinti nėra galimybių (modelių namų prekės). Demarketingo u˛davinys reguliuoti paklausą didinant kainas. Antimarketingas – Susijęs su nepageidautina paklausa. Tai situacija kai prekių ar paslaugų vartojimas nepageidautinas visuomenės po˛iūriu.

2. Įmonės marketingo makro aplinka

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. I marketingo makroaplinkos iskiriami keli elementai, kurie savo ruo˛tu taip pat yra tam tikros aplinkos.

Politinė-teisinė aplinka apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus, teisės aktus, kurie vienaip ar kitaip liečia firmos veiklą:

- Firmos steigimo, vidinės veiklos ir likvidavimo reguliavimo.

- Firmų santykiai su partneriais ir pastoviais klientais reguliavimas.

- Atskirų marketingo sričių reguliavimas.

Ekonominė aplinka veikia marketingą per gyventojų perkamosios galios svyravimus.

Gyventojų perkamąją galią veikia:

- ekonomikos vystymosi ciklikumas (krizė, depresija, pagyvėjimas, pakilimas)

- nedarbas (laikinas, struktūrinis, ciklinis)

- infliacija – tai kainų lygio kėlimas ma˛inantis pirkėjų perkamąją galią.

Konkurencinė aplinka – tai galinga aplinkos jėga, verčianti prie jos derinti marketingo veiksnius

Konkurencija:

- Tarp prekių (rūinė) – tai konkurencija tarp tos pačios rūies prekių, tenkinančių tą patį poreikį ir jų gamintojų.

- Tarp prekių rūių (funkcinė) – tai konkurencija tarp skirtingų rūių prekių, tenkinančių tą patį poreikį.

- Komercinė konkurencija – tai visų prekių rūių pardavėjų siekimas, kad kuo didesnė vartotojų pajamų dalis būtų nukreipta jų firmos siūlomoms prekėms įsigyti.

Konkurencinę aplinką nusako ne tik tipai, bet ir padėtis konkrečioje situacijoje: Grynoji monopolija, Monopolistinė konkurencija, Oligopolija, Monopolija

Technologinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis mokslo ˛inių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingui.

Socialinė-kultūrinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, atspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui.

Gamtinė aplinka – marketingo sprendimai turi įvertinti, kad aplinkos isaugojimas grie˛tai kontroliuojamas visuomenės, valstybės. Taip pat klimatas – vienas i veiksnių turintis įtakos verslui.

Demografinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas apimantis gyventojų skaičiaus ir jų sudėties poveikį marketingui. Svarbiausi demografiniai reikiniai: Gyventojų gausėjimo spartėjimas, Gimstamumo ma˛ėjimas, Pokyčiai eimoje Gyventojų migracija, Isilavinimo lygio kėlimas, Tarnautojų skaičiaus augimas ir t.t.

3. Ekonominė aplinka

Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireikiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.

Marketingo ekonominę aplinką apibūdina tokie svarbiausi rodikliai:

- alies bendrasis vidaus produktas,

- pirkėjų pajamos,

- kaupimo lygis,

- prekių kainų lygis,

- kreditavimo gavimo galimybės.

Minėtų rodiklių pokyčius nulemia tam tikri plėtros ekonomikos dėsningumai ir rikiniai:

1. ekonomikos plėtros ciklikumas – iskiriamos keturias ciklo fazes: krizę (depresija), pagyvėjimą, pakilimą, nuosmukį. Krizės fazė – didelis nedarbas ir gyvenimo lygio nuosmukis, paklausos atsilikimu nuo pasiūlos, kainų lygio kritimas, gamybos apimties ir verslo įmonės pelno ma˛ėjimas, padaugėjusiais bankrotais. Pagyvėjimas – gamyba pradeda augti, u˛imtumas, gyventojų pajamos ir vartojimas didėja, fizikai ir moralikai nusidėvėję. Pakilimo fazė – būdingas spartus gamybos augimas, ˛ymus nedarbo suma˛ėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trukumas, Auga investicijas, didėja paskolų poreikis ir palūkanų norma, Padidėjusi paklausa sukelia kainų augimą, Verslo įmonių pelnas didėja. Pasiekusi aukčiausią pakilimo taką, ekonomiką pradeda smukti – sulėtėja gamybos augimas, o vėliau ji visai nustoja didėti ir gali net imti ma˛ėti, verslo įmonių rentabilumas krinta, didėja nedarbas, ma˛ėja gyventojų pajamos. Pirkėjų elgesys įvairiose fazėse skirtingas, todėl ir marketingo veiksmai, įgyvendinamos priemonės turi kristi. Svarbu ˛inoti, kokioje fazėje yra alies ekonomika ir kokios jos raidos perspektyvos. Kai ekonomika plėtojasi sėkmingai, gyventojų pajamos didėja, todėl perka daugiau ir auktesnės kokybė, brangesnių prekių. Ekonomikai smunkant, daugelis perka tik būtiniausias prekės. Brangių prekių ir pramogų atsisakoma. Pirkėjai daug dėmesio skiria kainoms. Esant krizinėmis situacijoms ypač nukenčia gamybinės paskirties prekių gamintojai ir jų pardavėjai, o būtiniausių prekių rinkoje situacija pakinta nedaug.

2. infliacija – pasireikianti kainų lygio kitimu ir perkamosios galios ma˛ėjimu. Pirkėjų elgsena daugiausiai priklauso nuo to, kokio infliacijos lygio jie laukia ateityje. Jei jie galvoja, kad jis suma˛ės ir jų realios pajamos iaugs, brangių ir ilgo naudojimo prekių pirkimas bus atidėtas. Jei tikimasi infliacijos padidėjimo – pirkėjas elgsis prieingai, vartotojai stengsis kaupti daiktus, o ne pinigus. Įmonių marketingo veikloje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kainų stebėjimui ir keitimui.

3. nedarbas

4. Socialinė ir kultūrinė aplinkos

Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų

įgyvendinimui.

Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai. Jų tyrimas leid˛ia nustatyti potencialių pirkėjų (vartotojų) skaičių, jų sudėtį pagal lytį, am˛ių, eimos sudėtį, isilavinimą, gyvenamąją vietą, profesiją, tautybę ir kt. Įmonei tai labai svarbūs rodikliai, ypač svarbi jų dinamika. Daugelis prekių vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todėl svarbus demografinis rodiklis yra eima jos dydis, sudėtis, lyties, am˛iaus ir kitais po˛iūriais, dirbančiųjų skaičius, pajamos. Miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiriasi, todėl svarbu ˛inoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracijos mastą ir kryptis.

Įvairiuose alyse įvairūs demografiniai pokyčiai:

1. gyventojų skaičiaus didėjimas ekonomikai silpnai isivysčiusiose alyse.

2. gimstamumo ma˛ėjimas ir gyventojų senėjimas isivysčiusiose alyse

3. pokyčiai eimos struktūroje santuokos sudarymo am˛ius didėjimas, vaikų skaičiaus ma˛ėjimas, skyrybų daugėjimas, eimų, kuriuose ˛monos dirba, daugėjimas.

4. Isilavinimo lygio kitimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas

5. etniniai gyventojų struktūros pokyčiai (vienos tautybės gyventojų persikėlimas nuolatiniam gyvenimui į kitas alis)

Visi ie pokyčiai atsiliepia pirkėjų paklausai, jos struktūrai ir reikalauja atitinkamų marketingo veiksmų.

5. Politinė ir teisinė aplinkos

Politinė ir teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Marketingo veiklai svarbiausius teisės aktus tikslinga skirstyti į tris grupes;

1. Reguliuojantys įmonių steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą.

2. Reguliuojantys įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais.

3. Reguliuojantys atskiras marketingo sritis.

Atskiras marketingo sritis reguliuojantis teisės aktai.

Pirmosios grupės teisės akti nustato įmonių, jų filialų, atstovybių steigimo, registravimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, nustato veiklos rūis ir licenzijų idavimo tvarką.

Antrajai grupei priskiriami teisės aktai, turintys tiesioginę ryį su įmonės marketingu, formuojantys jos mikroaplinką. Jie nustato prekių pirkimo ir pardavimo sutarčių sudarymo tvarką, konkurencijos sąlygas, prekių pardavimo bei paslaugų teikimo gyventojams taisykles.

Tretieji reguliuoja marketingo komplekso elementus. I jų paminėtini prekių kokybę, įpakavimą, gabenimą, reklaminę veiklą reguliuojantys dokumentai.

6. Technologinė ir gamtinė aplinkos

Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo ˛inių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Mokslinė – technologinė aplinka daro įtaką visiems marketingo komplekso elementams. Tačiau labiausiai ji pastebima prekių kūrimo, jų tobulinimo ir gamybos srityse. Kiekvienas didesnis mokslo laimėjimas gali tapti naujų prekių atsiradimo prie˛astimi, sukurti naujus poreikius. Naujų technologijų atsiradimas neretai susijęs su senųjų ˛lugimu. Kartais tai kelia grėsmę ne tik rinkoje esančioms prekėms, jų gamintojams, bet ir itisoms pramonės akoms.

Mokslinė ir technologinė įtaka prekių kainoms pasireikia tuo, kad panaudojus naują technologija, pagaminta prekė irad˛ių paprastai būna brangi, tačiau plečiantis ir tobulėjant, jos savikaina greitai ma˛ėja ir kaina krinta.

Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos iteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos

priemonių įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.

Įmonių vadovai ir specialistai turi atsi˛velgti į didėjantį visuomenės ekologinį iprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą. Reikia atkreipti dėmesį į tris pavojų keliančias, tačiau ir tam tikrų galimybių teikiančias tendencijas:

Gamtinių iteklių stoka. ˇemės gamtinius iteklius galima suskirstyti į tris grupes: neisenkamus (vanduo, oras), ribotus neatsigaminančius (nafta, akmens anglis ir t.t.) ir ribotus atsigaminančius (mediena, maisto produktai ir t.t.).

Energetinių iteklų kainų svyravimas. Vienas i ribotų gamtos iteklių – nafta – pasaulio ekonomikai buvo sukėlęs nema˛ai problemų.. Bet kokiu atveju įvairių akų įmonės turėjo atsi˛velgti į naftos kainų sukeltus pirkėjų elgsenos pokyčius ir prie jų prisitaikyti.

Aplinkos taros didėjimas. Kai kurie gamybos procesai neivengiamai kenkia aplinkai. Tas pat pasakytina apie cheminių bei branduolinių med˛iagų sandėliavimą, nesuyrančias pakavimo med˛iagas, dirvo˛emio, o per jį ir maisto produktų terimą dėl augalų apsaugos priemonių ir per didelio trąų su nitratais naudojimo ir t.t. Todėl visuomenėje vis labiau didėja susirūpinimas iais faktais ir kils poreikis aplinkos tarą ma˛inančioms technologijoms, naujoms pakavimo med˛iagoms ir pan

7. Įmonės marketingo mikroaplinką

Mikroaplinka – visuma iorinių jėgų, kurios veikia įmonės marke¬tingo sprendimus, tačiau kurioms ji gali daryti tam tikrą įtaką.

Svarbiausias kiekvienos įmonės u˛davinys yra patenkinti tam tikrus pasirinktų tikslinių rinkų pirkėjų poreikius ir gauti pelno. Siekdama io tikslo, įmonė u˛mezga ryius su ˛aliavų, med˛iagų, įrengimų bei kitų gamybos iteklių tiekėjais, pasitelkia į pagalbą pardavimo tarpininkų bei pagalbininkų. Drauge įmonė rinkoje susiduria su didesniu ar ma˛esniu skaičiumi var˛ovų – konkurentų, kurie siekia, kad pirkėjai įsigytų būtent jų siūlomų prekių. Pirkėjai, partneriai ir konkurentai sudaro marketingo mikroaplinką.

1. Pirkėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, norintis i kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigojantis u˛ ją mokėti nustatytą pinigų sumą.

Visus pirkėjus galima suskirstyti į penkias grupes:

- privatūs namų ūkiai – pavieniai asmenys ar asmenų grupės, kurie įsigyja prekes asmeniniam naudojimui;

- gamintojai – visos įmonės, kurios įsigyja prekes gamybai;

- perpardavėjai – pirkėjai, kurie įsigyja prekes, kad jas vėl parduotų ;

- valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos – institucijos, kurios įsigyja prekes sau naudoti ar perduoti kitoms organizacijoms (pvz., labdaros organizacijos);

u˛sienio pirkėjai – visų ivardytų grupių pirkėjai u˛sienyje

2. Tiekėjai – tai įmonės ir pavieniai asmenys, i kurių perkamos gamybos priemonės.

Įmonės specialistai turi pasirinkti tokius tiekėjus, kurie palankiomis kainomis ir sutartu laiku u˛tikrintų jos aprūpinimą reikiamos kokybės gamybos priemonėmis.

Tiekėjų aplinkos pokyčiai įmonei gali turėti neigiamų padarinių, komplikuoti jos marketingo veiksmus. Dauguma įmonių reikiamomis prekėmis stengiasi apsirūpinti i kelių tiekėjų, kad nepriklausytų nuo vieno jų gavimo altinio, savavaliko tiekiamų prekių kainų pakėlimo arba tiekimo apribojimų. Su svarbiausiais tiekėjais įmonės stengiasi u˛megzti ilgalaikius ryius. Tai leid˛ia u˛tikrinti apsirūpinimo itekliais stabilumą.

Įmonės, kurios dėl geresnių tiekimo sąlygų turi galimybę ma˛inti katus arba kelti savo gaminių kokybę, prie konkurentus įgyja pranaumo. Įmonės santykiuose su tiekėjais labai svarbūs tiekėjų pasirinkimo, tiekimo sąlygų suderinimo klausimai.

3. partneriai

4. konkurentai

8. Konkurentai

Konkurentai -tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius arba panaius poreikius tenkinančias prekes.

Visuotinė konkurencija – tai visų rinkoje siūlomų prekių var˛ymasis dėl pirkėjų joms įsigyti skirtų piniginių lėų. Pirkėjo turimos lėos visada ribotos. Ileidęs pinigus vienoms prekėms, kitų jis turi atsisakyti. Todėl dėl pirkėjo ir jo pasirinkimo var˛osi visos prekės ir jas gaminančios įmonės. Ypač ios konkurencijos įtaka jaučia pirkėjas, turintis nedideles pajamas ir priverstas gerai apgalvoti bei planuoti savo ilaidas.

Vertikalioji konkurencija – tai var˛ymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūių. Pavyzd˛iui, vietoje sviesto galima rinktis margariną, vietoje mėsos – ˛uvį, nusipirkus maisto gaminių galima atsisakyti maitinimo įmonių paslaugų ir pan. i konkurencija sunkiai pastebima, todėl įvairių akų įmonėms kelia didelį pavojų.

Horizontalioji konkurencija – tai var˛ymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių vienos rūies prekių. ios rūies konkurencija labai paplitusi ir aikiai pastebima, ją intensyviai skatina reklama. Pirkėjas gali įsigyti įvairių gamintojų skalbimo miltelių, dantų pastų, virtų derų, magnetofonų ir automobilių. Kartais skirtingi gamintojai siūlo netgi to paties pavadinimo prekes, pavyzd˛iui “Baltijos alus” – Klaipėdos “vyturys” ir “Utenos gėrimai”.

Konkurencijos pobūd˛iui, jos situacijai didelę reikmę turi rinkos struktūra.

rinkos struktūros tipai:

- grynoji konkurencija – Esant grynajai konkurencijai, rinkoje yra daug smulkių pardavėjų, parduodančių panaias prekes. Todėl nė vienas jų neturi galimybių daryti jai įtakos. Pirkėjų irgi yra daug, jie perka nedidelį prekių kiekį ir todėl kiekvienas jų taip pat turi nedaug įtakos. Į tokią rinką įmonei nesunku įeiti ir i jos ieiti. Pirkėjai ir pardavėjai turi vienodą ir visą reikalingą informaciją apie prekių pasiūlą ir paklausą, kainas ir t.t.;

- monopolinė konkurencija – Jai būdinga, kad rinkoje yra daug pardavėjų, siūlančių panaias, tačiau pirkėjo po˛iūriu ne identikas prekes. Monopolinėje konkurencijoje kiekvienos įmonės tikslas – sukurti įvaizdį, kad jos prekės isiskiria i kitų savo ypatingomis savybėmis, yra kuo nors savitos, unikalios. Siekdamos padėti pirkėjui pasirinkti tas prekes, įmonės suteikia tam tikrus vardus, pa˛ymi tam tikrais simboliais. Tokias prekes pamėgę vartotojai tampa itikimi ir prekei, ir ją gaminančiai firmai, kuri pasidaro savotika monopolistė, nes konkurentų prekėmis ie pirkėjai beveik nesidomi. Prekes parduodančiai įmonei monopolinės konkurencijos situacija yra labai palanki, nes ji turi nuolatinių savo prekių vartotojų. Kuo labiau pirkėjai laiko isiskiriančiomis įmonės prekes, tuo sėkmingesni yra tokios firmos marketingo veiksmai.;

- oligopolija – tokioje rinkoje veikia kelios stambios įmonės ir kiekviena i jų kontroliuoja didelę rinkos dalį. Konkuruojančiuos įmonės gali siūlyti pirkėjams ir labai skirtingų ir panaių prekių. Naujai įmonei patekti į oligopolinę rinką labai sunku, nes

didelių investicijų;

- monopolija. – yra visika grynosios konkurencijos prieingybė. Vienas pardavėjas, nėra artimų pakaitalų, kontroliuoja pasiūlą ir nustato kainas. Iimtį sudaro natūralioji monopolija. Prie tokių monopolistų priklauso įmonės, kurioms valstybė leid˛ia eksploatuoti unikalius gamtos iteklius. Pvz.: elektrinės, gamtinės dujos.

9. Rinkos segmentavimas

Rinka – tai visuma esamų ir potencialių pirkėjų, siekiančių patenkinti savo poreikius pakeičiant ką nors vertinga su prekės ar paslaugas siūlančiais pardavėjais.

Skiriami 5 tipai rinkų:

1. Vartojimo prekių rinka.

2. Gamybinės paskirties prekių rinka.

3. Prekybininkų – tarpininkų rinka.

4. Valstybės rinka.

5. Tarptautinė rinka.

Rinkos segmentas – tai rinkos dalis, kuri vienodai ar panaiai reaguoja į marketingo veiksmus. Nustačius ir ianalizavus segmentus, įmonė gali spręsti, kuriuos jų j aptarnaus. Segmentavimas leid˛ia pritaikyti prekės vartotojų poreikiams, kas savo ruo˛tu prisideda prie konkrečių prekių konkurencingumo. Prie rinką segmentuojant, įmonė turi atrinkti po˛ymius, pagal kuriuos skirstys rinką.

Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį po˛ymį. Galima iskirti miesto ir kaimo gyventojų segmentą arba administracines teritorijas. Pvz.: vieno administracinio rajono gyventojai gali būti konservatyvesni u˛ kito. Dar vienos geografinis po˛ymės klimato zona. Pvz.: pietiečiai mėgsta atrų maistą.

Demografinis segmentavimas. Tai ˛monių am˛ius, lytis, u˛siėmimai, isilavinimas, eimos dydis, eimos gyvavimo ciklo etapas, eimos pajamos, religija, rasė, tautybė.

Psichografinis segmentavimas. Psichografinis rinkos segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius po˛ymius.

Segmentavimas pagal vartotojo elgesį yra tinkamiausias kriterijus vartojimo prekių rinkai tirti ir segmentuoti. Pirkėjų elgesio kintamųjų yra daug, todėl segmentavimas atliekamas įvairiais aspektais:

- pagal pirkimo motyvus (vartoja prekes dėl jų praktinių savybių, kiti – dėl prekės presti˛o, o dar kiti perka kokia nors proga);

- vartojimo lygį (nevartojančius, anksčiau vartojusius, potencialius pirkėjus, pirkėjus – naujokus, reguliariai vartojančius);

- prekės naudojimo laipsnį (ma˛ai vartojančius, vidutinikai, aktyviai – nuolat, dideliais kiekiais);

- prisiriimo prie prekės laipsnį (labai prisirię, vidutinikai, nepastovūs, neprisirię – niekam neteikiantys pirmenybės);

- vartotojo pasiruoimo pirkti laipsnį (vieni ˛monės apie prekę nieko ne˛ino, kiti yra girdėję, treti – informuoti, ketvirti – suinteresuoti ją įsigyti, penkti – jos labai ieko, eti – pasirengę pirkti);

- vartojimo po˛iūrį į prekę (palankiai nusiteikę, abejingi, neigiamai, prieikai);

- vartotojo prisitaikymo prie prekės greitį (supernovatoriai – apie 5%, novatoriai – apie 25%, vidutinikai reaguojantys į naujoves – apie 40%, konservatoriai – apie 25%, superkonservatoriai – apie 5%).

Atlikus segmentavimą pagal įvairius po˛ymius, nustatoma tikslinė rinka. Tikslinės rinkos nustatymo esmė ir būtinybė yra ta, kad įmonė segmentavimo būdu suskaidys rinką į atskirus segmentas ir ˛inodama kiekvieno segmento ypatumus, galės tikslingai veikti vartotoją. Suskirsčius vartotojų rinką į atskirus segmentus įmonė nusprend˛ia:

1. kuris segmentas yra patraukliausias.

2. Kiek ir kokius rinkos segmentus apims

Įmonė pasirinkusi segmentą ir siekdama jį valdyti naudos koncentruotą marketingą.

Koncentruotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonė visos pastangos stengiesi sukelti į vieną tikslinę

rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą.

Diferencijuotas marketingas – tai tokia marketingo strategija kai įmonė atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti naudoja skirtingus, specialiai joms pritaikytus marketingo kompleksus.

Nedeferincijuotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonė visai rinkai įvaldyti naudoja vieną universalų marketingo kompleksą.

10.Vartotojų elgsena

Vartotojo elgsenos tyrimas remiasi – tuo kad pirmiausiai tiriama atskirų individų elgsena, o vėliau tyrimo rezultatai apibendrinami . Tiriant rinką daugiau duomenų sukaupiama apie vartotojo iorines savybės ir remiantis jomis sprend˛iama apie jo elgseną,o vartotojo elgsenos tyrimo tikslas – isiaikinti individo tipikus elgsenos niuansus, sprendimo priėmimo nuoseklumą ir veiksnius, vienomis ar kitomis aplinkybėmis turinčius įtakos. Įmonei svarbu ˛inoti, kokias prekes perka kiekvienos visuomenės klasės ˛monės. Isivysčiusiose alyse yra skiriamos eios visuomenės klasė:

1. Virutinės virutinė. Tai elitas. Jie perka tik presti˛ines prekes. Prekės kaina neturi reikmės. Įmonių, gaminančių serijines prekes, ios klasės atstovai nedomina. Savo klientais juos laiko tik nedaugelis įmonių.

2. Virutinė apatinė. Tai ˛monės, turintys dideles pajamas. Da˛niausiai neseniai praturtėję. Jie perka brangias, vieai gerai matomas prekes, siekdami parodyti savo auktą padėtį visuomenėje.

3. Vidurinės virutinė. Tai isilavinę ˛monės. Da˛niausia verslininkai, įmonių vadovai bei vadybininkai. Jie perka gerai ˛inomų prekių vardų prekes, siekia kokybės, patikimumo.

4. Vidurinės apatinė. Tai protinį darbą dirbantys ˛monės, tačiau nepasiekę karjeros virūnės. Jie perka masikai vartojamas prekes, taupo.

5. Apatinės virutinė. Ją sudaro darbininkai, daugelio jų pajamos didelės. Jie vertina brangesnes kasdienio vartojimo prekes.

6. Apatinės apatinė. Tai neturtingi ˛monės. Jiems svarbiausia yra prekės kaina, o ne kokybė. Jie perka masines prekes.

Vartotojų elgsenai įtaką daro 2 veiksniai:

1. Ioriniai kyla ir visuomenės, kurioje individas gyvena. Ioriniai veiksmai turi apibrė˛ia individo priklausomybę kokiai nors grupei,o tuo pačiu – priimtinos ir nepriimtinos elgsenos ribas. ioriniai veiksniai, darantys įtaką elgsenai: kultūra, klasė, įtakos grupė , eima. Kultūra yra visuomene gyvenimo būdas, jos normos ir vertybės, parduodamos i kartos į kartą ir besiformuojančios dabar vykstančių reikinių įtakoje.

2. Vartotojo elgsenai įtakos daro ir vidiniai veiksniai. Prie jų priskiriami psichologiniai veiksmai: poreikis, suvokimas, patirtis, nuomonė. Fiziologiniai – tai pirminiai poreikiai(maistas, drabu˛iai, pastogė). Savisaugos – susiję su kiekvieno ˛mogaus noru jaustis saugiai, nepatiri fizinio skausmo, nepatekti į nenumatytos nepalankios situacijas. Bendravimo – apima siekimą būti pripa˛intam, mylimam eimoje, bendrauti su pageidaujamais ˛monėmis. Tokie poreikiai gali tapti motyvu derintis prie ių grupių atstovų drabu˛ių, vartojimo manierų. Noras nesijausti vieniam ir priklausyti kokiai nors grupei ypač būdingas paaugliams ir senyvo am˛iaus ˛monėms. Pripa˛inimo poreikiai reikiasi, kai vartotojo pajamos yra pakankamai didelės. Saviraikos poreikiai: Kiekvienas ˛mogus siekia atskleist savo galimybės ir talentus. Tai siejasi su atitinkamų prekių pirkimu ir vartojimu.

11. Prekė (paslauga)

Prekė – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu bei keitimu.

ie sprendimai ir veiksmai apima prekių kūrimą ir tobulinimą, jų identifikavimą ir įpakavimą, asortimento valdymą ir t.t. Norint priimti tinkamus sprendimus, daug ką apie prekę reikia imanyti isamiau.

1. Prekių asortimentas – tai visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys.

Prekių linija – tai panaios paskirties prekių rinkinys.

Prekių klasifikavimas iuolaikiniam marketingo mokslui yra ˛inoma keletas prekių skirstymo į grupes po˛ymių, kurie padeda verslo vadovams bei specialistams rengti ir įgyvendinti marketingo planus. Tradicikai prekės skirstomos pagal jų apčiuopiamumą, pirkimą, vartojimą ar naudojimą.

Vartojimo prekių klasifikavimas – pagal pasirinkimą ir pirkimą vartojimo prekės gali būti skirstomos į ias grupes:

- kasdienės paklausos prekės;

- pasirenkamos prekės;

- ypatingos prekės;

- pasyvios paklausos prekės;

- nepageidautinos paklausos prekės.

Gamybinės paskirties prekės:

- ˛aliavos (gamtos itekliai, ūkio gaminiai);

- med˛iagos (gamyboje jau apdorota ˛aliava);

- komponentai (komplektavimo detalės, komponentinės med˛iagos);

- aptarnavimo med˛iagos (tepalai, klijai, valymo priemonės, remonto įrankiai).

Nauja prekė neatsiranda savaime, todėl reikia isiaikinti jos kūrimo variantus. Galimi sprendimai;

- prekės inovacija tai visikai naujų prekių kūrimas.;

- prekės modifikavimas tai prekės savybių pakeitimas..

Prekės įvedimas į rinką. Naujos prekės bandymas rinkoje marketingo specialistams suteikia pakankamai informacijos, leid˛iančios priimti sprendimą – įvesti naują prekę į rinką ar ne. Priėmus teigiamą sprendimą prasideda pardavimo etapas: nauja prekė gaminama ir pateikiama vartotojams.

2. Prekės gyvavimo ciklai – Įmonė, įvedusi naują prekę į rinką, tikisi, kad i joje isilaikys ilgai. Tačiau kiekviena prekė rinkoje isilaiko tik tam tikrą laiką ir per tą laiką pereina kelias gyvavimo ciklo stadijas .Prekės gyvavimo ciklo koncepcija remiasi teiginiu, kad prekės pardavimo apimtys nuo jos atsiradimo rinkoje iki inykimo keičiasi, pereidamos tam tikras stadijas. Kartu kinta ir pelno, gaunamo pardavus prekę, dydis. Prekės gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo iki inykimo rinkoje.

Da˛niausiai skiriamos keturios prekės gyvavimo ciklo stadijos:

- įvedimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai naujos rinkoje pasirod˛iusios prekės pardavimas po truputį didėja ;

- augimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas sparčiai didėja.;

- branda – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas stabilizuojasi ir ima po truputį ma˛ėti ;

- smukimas- tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas nuolat ma˛ėja .

3. Prekės identifikavimas – tai marketingo priemonėmis atliekamas jos iskyrimas i konkuruojančių prekių.

Kad ir kokios būtų identifikavimo priemonės, jos privalo kuo geriau tenkinti dvi sąlygas:

- būti lengvai pastebimos;

- būti būdingos tik tam tikros įmonės prekei (ar jų grupei).

Bendrinis prekės pavadinimas – tai pavadinimas, kuris nusako prekės paskirtį, tačiau neidentifikuoja ją pagaminusios ar parduodančios įmonės. Taip nurodytą prekių rūį

˛monės natūraliai sieja tiek su jiems įprasta tokių prekių ivaizda, tiek su paskirtimi: savaime suprantama, kaip apytikriai atrodo ir kam yra skirtas stalas, automobilis ir kt.

Prekės ˛enklas – tai ˛ymuo, kuriuo vienos įmonės prekės iskiriamos i konkuruojančių prekių visumos.

Prekės vardas – tai prekės identifikavimo priemonė, besiremianti vien ˛odine (raidine) informacija.

1. Paslauga – tai savarankikos daiktinės formos neturinti prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu. (neapčiuopiamumas, nekaupiamumas, neatskiriamumas, nevienodumas)

Paslaugą galimas apibrė˛ti remiantis kiekviena i ių savybių:

- pasi˛ymįs neapčiuopiamomis savybėmis,

- gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu,

- gamyboje dalyvauja pats vartotojas,

- kurios turinys ir kokybė priklauso nuo paslaugos teikėjo, vartotojo ir kitų aplinkybių.

Paslaugų klasifikavimas: verslo, komunikacijų, konstravimo, paskirstymo, vietimo, aplinkos apsaugos, finansinės, sveikatos prie˛iūros ir socialinės, turizmo ir kelionių, transporto, kitos paslaugos.

12. Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu. Kaina – yra prekės ar paslaugos vertės piniginė iraika. Ji apibūdina įmonės veiklos rezultatus ir rodo, ar jų piniginį įvertinimą pripa˛įsta pirkėjas (rinka). Be rinkos sąlygų – paklausos ir konkurencijos – kainai didelę įtaką turi katai.. Prekybos įmonės kainų politika – tai visi jos sprendimai dėl piniginio atlyginimo u˛ parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas. Pardavėjo po˛iūriu rinkos kaina atlieka tokias funkcijas:

1. Iraikos – kaina yra įmonės veiklos rezultatus apibendrinanti iraika.

2. Signalinė – kaina pranea, kad tokia pat, didesnė ar ma˛esnė paklausa gali būti patenkinta.

3. Motyvacijos – kaina tiesiog padeda įgyvendinti įmonės tikslus.

Kainų politikos esmė – kainų nustatymas. Skiriama kainų struktūros politika ir einamoji kainų politika.

Įmonė, nustatydama savo prekių kainas, pirmiausia siekia padengti gamybos katus ir gauti pelno. Tačiau galutinį kainos lygį lemia konkurencija, kuri gali priversti įmonę suma˛inti nustatytą pradinę kainą arba ją padidinti.

Prekybos įmonės turi nuspręsti, kokių tikslų pasiekti jai padės konkreti prekė, parduodama u˛ tam tikrą kainą. Da˛niausiai kainodaros tikslai esti tokie:

- igyvenimas; i tikslas įmonei ikyla tada, kai rinkoje yra daug gamintojų, didelė konkurencija arba da˛nai keičiasi vartotojų poreikiai.

- pelno maksimizavimas; Įmonė, gaminanti presti˛ines prekes, siekia maksimizuoti pelną

- pardavimo apimties didinimas; Tokį tikslą turinti įmonė siekia kuo daugiau parduoti prekių arba parduoti jų daugiau negu konkurentai.

- konkurencinio pariteto ilaikymas; Jei įmonės tikslai pagrįsti konkurencija, tai dar nereikia, kad kaina bus pagrindinė konkuravimo priemonė. Da˛niausiai įmonei neapsimoka ma˛inti kainos ˛lugdant konkurentus, nes tai ma˛ina jos pačios pelną, o kartu ir galimybę konkuruoti kitais būdais.

kokybės lyderio pozicijų u˛ėmimas. Įmonė gali siekti, kad jos prekės kokybė rinkoje būtų aukčiausia. Paprastai tai būna susiję su aukta kaina, nes tenka padengti visas atliktų tyrimų ilaidas.

Kiekvienos prekės kaina turi tarsi “grindis” ir “lubas”, t.y. ma˛iausią ir did˛iausią galimą ribą. Ma˛iausią kainą nulemia įmonės katai. Did˛iausią – pirkėjų norai ir galimybės, ireikti tų prekių paklausa.

Paklausa – tai perkamąja galia pagrįsti poreikiai.Kalbant apie prekės kainos nustatymą pirmiausia būtina parodyti paklausos, pasiūlos ir kainos ryį.

Pasiūla – tai skirtingų prekės kiekių,

kuriuos pardavėjas gali parduoti, ir prekių kainos priklausomybė.

Tačiau nagrinėjant paklausą, susiduriama su viena jos savybe – paklausos elastingumu.

Įmonė, įvertinusi paklausą, katus ir konkurentų prekių kainas, pasirenka vieną i galimų kainos nustatymo metodų:

orientuotą į katus; Įmonė, taikydama į metodą, prekės kainą gali nustatyti keliais variantais. Vienas i jų – katai plius antkainis. Apskaičiuojant katus įvertinami kintamieji ir pastovieji prekės katai. Antkainis suprantamas kaip pelno dydis prekės vienetui. is kainos nustatymo būdas gana populiarus. Jis yra palankus gamintojui. Gamintojas u˛ kiekvieną pagamintą ir parduotą prekę gauna norimą pelną. Be to, įmonė, esant nedideliems konjunktūrinių sąlygų pokyčiams, da˛nai neper˛iūrinėja savo prekės kainos. Kita vertus, įmonė ignoruoja paklausą. Gali atsitikti taip, kad nustatytos kainos prekė neturi paklausos.

orientuotą į paklausą; Įmonė, nustatydama prekės kainą iuo metodu, remiasi ne gamybos katais, o suvokiama verte, kurią i prekė turi vartotojams. Kainos lygio pagrindas nustatomas pagal tai, kaip vartotojai priima, suvokia prekę, kokią reikmę jai teikia savo vaizduotėje. Vartotojų įvertinimai priklauso nuo subjektyvaus psichologinio pasitenkinimo, gaunamo vartojant prekę.

orientuotą į konkurentus. iuo metodu nustatydama kainas, įmonė daugiausia remiasi savo konkurentų kainomis. Įmonė kainą savo prekei nustato tokio lygio, kokias nustatė analogikoms savo prekėms jos konkurentai, arba įmonė savo prekės kainą nustato truputį didesnę ar ma˛esnę u˛ konkurentų.

Taikant į konkurentus orientuotą kainos nustatymo metodą, gali būti naudojamos kontraktų kainos.

Kontraktų kainos – tai sutartinės, arba vienkartinės, kainos. Jos yra individualios, skirtingos kiekvienam u˛sakymui. Atskiro kontrakto kainą įmonė gali apskaičiuoti įvairiai. Kontraktai sudaromi pagal individualius u˛sakymus pagaminti ir pateikti tiek standartinių prekių, tiek ir tokių, kurios atitiktų konkretaus u˛sakymo reikalavimus

Da˛niausiai skiriamos ios kainų strategijos: nugriebimo- kai naujai prekei nustatoma aukta kaina kuri vėliau, skverbiantis į didesnę rinkos dalį laipsnikai ma˛inama.

Skverbimosi- tai tokia kainos strategija, kai nustačius pabrė˛tinai nedidelę pradinę kainą siekiama įeiti į didelę rinkos dalį.

- kainos ir kokybės;

- orientuota į konkurentus.

Svarbiausios naujų prekių kainų strategijos yra nugriebimo ir skverbimosi.

13. Paskirstymas

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Tiesioginis paskirstymas būtinas parduodant brangias, specialias (nestandartines) mainas ir įrengimus, kuriuos naudojant pirkėjui reikalingos konsultacijos, garantijos, prie˛iūra bei aptarnavimas. Tiesioginis prekių paskirstymas gali vykti dviem formomis:

- per savus prekių pardavimo padalinius bei specialius darbuotojus;

- per savarankikus tarpininkus, veikiančius pagal gamybos įmonės nurodymus ir jos interesais.

Netiesioginis prekių paskirstymas gali vykti įvairiomis formomis, besiskiriančiomis prekybos tarpininkų skaičiumi ir jų veiklos pobūd˛iu (didmeninė ar ma˛meninė prekyba). Galima iskirti tris pagrindines netiesioginio prekių paskirstymo formas:

- kai prekių judėjimo i gamintojo pas vartotoją kelyje įsiterpia didmeninės ir ma˛meninės prekybos įmonė;

- kai įsiterpia tik didmeninės prekybos įmonė;

- kai įsiterpia tik ma˛meninės prekybos įmonė.

Iskirtinis paskirstymas – tai tokia prekių paskirstymo strategija, kai gamintojas tam tikrame regione suteikia teisę prekiauti savo prekėmis tik vienam prekybos tarpininkui. Tokia strategija taikoma brangioms, technikai sudėtingoms, specialius pirkėjų poreikius tenkinančioms, kartais unikalioms vartojimo prekėms, taip pat labai kvalifikuotų papildomų paslaugų projektavimo, įrengimo, aptarnavimo) reikalaujančioms gamybinėms prekėms, kurių pirkėjų yra nedaug.

Paskirstymo kanalas – tai grandinė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios dalyvauja prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese.

Paskirstymo kanalo pasirinkimui įtakos turi daug veiksnių:

1. Su prekėmis susiję veiksniai: pirkimo da˛numas; kaina; transportabilumas; laikymo sąlygos; konsultavimo ir techninio aptarnavimo būtinumas.

2. Su vartotojais susiję veiksniai: Skaičius ;gyventojų teritorinis paskirstymas; perkamoji galia; pirkimo įpročiai.

3. Su konkurentais susiję veiksniai: Skaičius; Dydis; finansinis pajėgumas; įvaizdis; jų konkuruojančios prekės;

4. Su įmone susiję veiksniai: Dydis; gamybinė programa; finansinis pajėgumas; rinkos dalis; personalas; įvaizdis.

5. Kiti veiksniai: marketingo makroaplinka; paskirstymo infrastruktūra.

14. Rėmimas

Rėmimas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti. Komunikacinis procesas kuriamas ir valdomas pasitelkus keturias pagrindines rėmimo veiksmų rūis. Tai: reklama, pardavimo skatinimas, ryiai su visuomene, asmeninis pardavimas.

Rėmimo kompleksas – tai tarsi įrankių rinkinys, kurį galima pritaikyti siekiant konkrečių rėmimo veiksmų. Komunikacinio proceso savybių imanymas – tai supratimas, kaip paveikti auditoriją. Tačiau prie imantis konkrečių veiksmų visų pirma būtina apsispręsti, kam tie veiksmai turi būti skirti “adresuoti”. is sprendimas turi būti dvejopas:

- reikia bent apytikriai numatyti, kokio pločio (kiek asmenų apimančią) auditoriją norima pasiekti;

- reikia apsispręsti, į kokią paskirstymo kanalo grandį bus nukreipti veiksmai.

Egzistuoja dvi tipikos rėmimo strategijos:

Stūmimo – ma˛esnio masto, o da˛niausiai – ir pigesni. Strategija orientuota paveikti tik artimiausią paskirstymo sistemos grandį, toliau iniciatyvą perleid˛iant prekes įsigijusiems tarpininkams

Traukimo – Nema˛ai laiko praeina, kol pirkėjai susidomi ir pradeda pirkti. iuo atveju reikia investuoti nema˛ai lėų, kurios atsiperka tik per ilgesnį laikotarpį. Tačiau tai palyginti saugi investicija, kadangi ji skiriama tiesiai galutiniam vartotojui paveikti.

15. Reklama

Reklama – tai u˛sakovo apmokamas neasmenikos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktinai auditorijai, siekiant u˛sakovo numatytų tikslų.

reklamos funkcijas:

informavimas- reklama atlieka auditorijai pristatydama prekes, paslaugas, prekių vardus, taip pat skleisdama ˛inias apie pačias įmones ar jų veiksmus.

Skatinimas- reklama gali atlikti atvira arba netiesiogine u˛maskuota forma. Pirmuoju atveju raginama “skubėti į parduotuves”, “pirkti”, “teirautis” ir pan. Antruoju – tiesiog demonstruojami emocikai patrauklūs vaizdai, naudojami dėmesį patraukiantys garsai ar siu˛etai.

Priminimas- Tai ypač aktualu

kai prekės perkamos ne nuolat, o po ilgesnio laiko , kai dalis anksčiau ˛inotos informacijos jau yra primirta.

“advokatavimas“- naudojama tiesiog atsakyti į konkurentų kaltinimus (“advokatauti”) arba paneigti neteisingas, tačiau visuomenėje paplitusias nuomones.

Reklamos rūys: spausdinta (periodinė, neperiodinė), transliacinė (televizija, radijas), tiesioginė (patas, kita), viea (transporto priemonės, stacionarūs įrenginiai), pardavimo vietose (vitrinos, interjeras), speciali (reklaminiai suvenyrai), demonstracinė (kino, vaizdo, kompiuterinė med˛iaga).

Prekybos įmonės reklama, pateikdama potencialiems pirkėjams informaciją apie prekes, paslaugas, įmonę, siekia su˛adinti norą apsilankyti įmonėje ir įsigyti siūlomų prekių. Reklamos tikslas iplaukia i įmonės marketingo. Reklamos tikslas i esmės lemia ir reklamos objektą. Paprastai skiriamos dvi objektų grupės: prekės reklama arba tiesioginio poveikio reklama; prekybos įmonės arba netiesioginė reklama.

Reklamos priemonės yra konkrečios formos. Prie svarbiausių reklamos priemonių priskiriami skelbimai, radijo ir televizijos klipai, prospektai, katalogai, reklaminiai filmai, reklaminiai lapeliai, dekoracijos, reklaminiai suvenyrai, dovanėlės ir t.t. Reklama remiasi įvairiais reklamos veiksniais: kalba, tekstu, vaizdu, preke, nauda. Veiksmingumą didina ir tokie reklamos elementai: ˛odis, garsas, viesa, forma, veiksmas. Pasirenkant reklamos priemones, reikia siekti, kad jos būtų kuo veiksmingesnės:

1. Attention – atkreipti dėmesį

2. Interest – sukelti susidomėjimą,

3. Desire – su˛adinti norą pirkti,

4. Action – sukelti veiksmą.

Reklamos planavimas apima ir jos poveikio, t.y jos efektyvumo kontrolę.

16. Ryiai su visuomene

Ryiai su visuomene – tai veikla, kuria siekiama visuomenėje ar tam tikrose jos grupėse suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį ir sukurti pasitikėjimo ir supratimo atmosferą.

Ryiai su visuomene – labai plati veiklos sritis, apimanti visokeriopą palankių veiklos sąlygų įmonei kūrimą ir palaikymą. Pagal H.L.Zankl ryiams su visuomene būdingos tokios funkcijos:

- Informavimo;

- Kontaktavimo;

- Valdymo;

- įvaizd˛io kūrimo;

- harmonizavimo (derinti santykius su visuomene, taip pat ir įmonės vidaus santykius. Jie pasireikia kaip abipusis procesas, sąveika, kuriems būdingi grį˛tamieji ryiai);

- pardavimo skatinimo;

- stabilizavimo,(padeda įmonei kritinėse situacijose ilikti, igyventi, u˛tikrina jos stabilumą. Tai daugiausia priklauso nuo kreditorių, pirkėjų ir darbuotojų pasitikėjimo).

- tolydumo (vieningumo).

Ryiai su visuomene gali padėti siekti tokių tikslų:

- įgyti ˛inomumą (per visuomenės informavimo priemones supa˛indina su tam tikromis prekėmis, paslaugomis, asmenimis, organizacijomis ar idėjomis);

- sukurti pasitikėjimą (padidina tam tikros ˛inios įtikinamumą, pateikdama ją kaip ˛urnalisto ar specialisto nuomonę);

- stimuliuoti pardavimo tarnybas ir prekybininkus (praneimas apie naują prekę ryių su visuomene priemonėmis, prie jai pasirodant rinkoje, padidina pardavimo personalo bei prekybininkų motyvaciją ir palengvina jos pardavimą);

- ma˛inti rėmimo katus (jie da˛nai kainuoja ma˛iau negu reklama ar pardavimo skatinimas, tad kuo ma˛iau turima lėų rėmimui, tuo naudingesnės ryių su visuomene priemonės)..

17. Pardavimų skatinimas

Pardavimo skatinimas – tai visuma į pirkėjus nukreiptų skatinamojo pobūd˛io veiksmų, sudarančių palankias sąlygas prekei įsigyti. Pardavimo skatinimas apima į vieningą veiksmų sistemą sujungtas priemones, parinktas ne tik i rėmimo, bet ir i kitų marketingo komplekso elementų. Pardavimo skatinimo priemonėmis

įmonė siekia sukelti stipresnę ir greitesnę pirkėjų reakciją, atkreipti dėmesį į tam tikrų prekių pasiūlą, įveikti realizacijos sąstingį. Tai trumpalaikė komunikacijos priemonė, nors ją naudojant neretai siekiama ilgalaikių tikslų.

Vartotojų skatinimo priemonės:

1. Nemokamas prekių pavyzd˛ių dalijimas. Potencialūs pirkėjai skatinami pabandyti, imėginti prekę ir tapti nuolatiniais jos pirkėjais (vartotojais). Da˛niausiai tai daroma į rinką įvedant naujas prekes.

2. Prekių pavyzd˛ių pardavimas. Pirkėjui nebrangiai siūloma nusipirkti nedidelį prekės kiekį. Taip sudaromos palankios sąlygos ibandyti naują prekę.

3. Dovanos, premijos. nusipirkęs prekę pirkėjas gauna dovaną arba jam suteikiama galimybė labai pigiai įsigyti kitą prekę. Jei ios sąlygos gali tapti svarbiu prekės pirkimo motyvu, apie tai pirkėjas informuojamas i anksto.

4.Konkursas ir loterijos. Tai ˛aidimo elementų turinčios informavimo ir siūlymo formos. Potencialūs pirkėjai sudominami prizais, patrauklia ˛aidimo forma. Konkursai ir apdovanojimai vyksta vieai, da˛nai jame dalyvauja televizija.

5.Kuponai (talonai). Tai kontrolinis lapelis, suteikiantis jo savininkui teisę, perkant prekę gauti lengvatų.

6.Ypatinga kaina (trumpalaikis prekės kainos suma˛inimas). Tai ma˛menininkams būdinga pardavimo skatinimo priemonė, paprastai naudojama kartu su reklama. Ji priskiriama tiek kainų politikos, tiek pardavimo skatinimo priemonėms.

7.Ma˛esnė didesnės pakuotės (didesnio prekių skaičiaus) kaina. Pirkdamas i karto du ar daugiau prekių vienetų (nebūtinai esančių vienoje pakuotėje) pirkėjas moka ma˛iau, negu pirkdamas po vieną.

Prekybininkų skatinimas– riboto laiko pardavimo skatinimo veiksmai, kuriais prekybininkas papildomomis priemonėmis siekiam suaktyvinti prekybininkų (didmenininkų ir ma˛menininkų) pastangas, susijusias su jo prekių pardavimu. Tose akose, kuriose gamintojas netiesiogiai paskirsto savo prekes ir paskirstymo kanaluose yra galingų prekybos tarpininkų.

Prekybininkų skatinimas da˛niausiai pasireikia tokiomis formomis:

1.Pradinės partijos lengvatine kaina siekiama paskatinti prekybininką pabandyti prekiauti tam tikromis gamintojo prekėmis.

2.Kiekio (apyvartos) nuolaidos suteikiamos perkant tam tikrą prekių kiekį arba per tam tikrą laikotarpį (pvz., metus) nupirkus prekių u˛ tam tikrą sumą. Tokiu būdu prekybininkas skatinamas pirkti prekes didesniais kiekiais, nuolat pirkti to paties gamintojo prekę.

3.Natūrinės nuolaidos. Nupirkus prekių u˛ tam tikrą sumą, vietoje kainos nuolaidos duodama papildomų prekių.

4.Rėmimo asignavimai. Gamintojas padengia dalį su jo prekių reklama ar eksponavimu parodose susijusių prekybininko katų, tuo skatindamas iuos veiksmus.

5.Kooperuotas rėmimas. Gamintojas nemokamai aprūpina prekybininką jo prekių reklamai ir kitiems prekybos veiksmams reikalinga reklamine bei informacine med˛iaga, įrengimais (pvz., stendais).

6.Reklama pardavimo vietoje. Gamintojas aprūpina parduotuves jo prekes reklaminėmis skaidrėmis, suteikia dekoratorių pagalbą ir pan.

7.Prekybininkų mokymas. Gamintojas gali organizuoti seminarus ar kursus prekybininkams bei jų personalui apmokyti savo gamyklose ar specialiuose mokymo centruose.

8. Prekybininkų konkursai. Siekdamas padidinti prekybininkų, pardavimo personalo pastangas, paskatinti iradingumą, gamintojas gali organizuoti tarp jų lenktyniavimą. Jo metu iaikinamos geriausios parduotuvės, pardavėjai, kurie skatinami piniginėmis premijomis, dovanomis ir pan.

18. Asmeninis pardavimas

Asmeninis pardavimas – tai asmeninis bendravimas siekiant įtikinti potencialų pirkėją pirkti siūlomą prekę. Svarbiausi asmeninio pardavimo u˛daviniai yra trys: U˛sakymo gavimas, u˛sakymo įvykdymas ir pardavimo palaikymas.

U˛sakymų gavimas – tai galimų pirkėjų paieka naudojant gerai apgalvotą ir parengtą veiksmų bei priemonių, kaip atskleisti siūlomos parduoti prekės ar paslaugos naudingumą ir privalumus, sistemą.

U˛sakymo vykdymas. Po to, kai pirkėjas, prekybos agento pastangų ar kitų rėmimo priemonių paveiktas, pradeda domėtis siūloma preke ir nusprend˛ia ją pirkti, atliekami u˛sakymo priėmimo ir vykdymo veiksmus. is momentas yra labai svarbus, nes jau būtina galvoti ir elgtis taip, kad gautas u˛sakymas nebūtų paskutinis ir u˛sakovas nenueitų pas konkurentą, o taptų nuolatiniu klientu.

Pardavimo palaikymo veikla yra nukreipta u˛sakymams gauti, tačiau į darbą dirbantys ˛monės patys asmenikai nesiekia gauti u˛sakymų. Jų veikla ne visada būtinai orientuota į pardavėjus ir pirkėjus. Gerus pardavėjų ir pirkėjų santykius jie skatina per kitus, da˛nai alia pardavėjų ir pirkėjų esančius asmenis. Pardavimo palaikymu u˛siimantys asmenys platina informaciją, derina giminingų veiklos sričių, pavyzd˛iui, architektų ir statybininkų, programas.

Asmeninio pardavimo etapai:

1. Potencialių klientų ˛valgyba

2. Pirkimo ketinimų iaikinimas. Būtina įvertinti ne tik norą, bet ir realią pirkimo galimybę.

3. Prekės populiarinimas. Prie imdamasis pristatyti prekę pirkėjui, pardavėjas privalo labai gerai ˛inoti ne tik tos prekės ir jos gamintojo savybes, bet ir kaip galima geriau pa˛inti asmenį ar bendrovę, kuriems ta prekė bus siūloma. Turėdamas pakankamai informacijos, pardavėjas prekės pristatymą gali paruoti taip, kad pirmiausiai su˛adintų potencialaus pirkėjo dėmesį, vėliau susidomėjimą ir galiausiai norą įsigyti prekę, o po to jau tik vienas ˛ingsnis iki pardavimo.

4. Veikla po pardavimo. Gerai organizuotas pardavimo darbas negali baigtis tik pardavimu. Baigiamasis etapas turi apimti paslaugas po pardavimo, kurios stiprins pirkėjo gerą po˛iūrį į prekę ir jos pardavėją, ir tuo pačiu dės gerus pamatus verslo ateičiai. Prekybos agento dėmesys situacijai po prekės pardavimo turi u˛tikrinti, kad jokių problemų dėl pristatymo, apmokėjimo, montavimo, kasdieninio aptarnavimo ir eksploatacijos palaikymo, darbuotojų mokymo ir kitų panaių dalykų pirkėjas neturės

19. Tarptautinis marketingas – tai valstybių nacionalinėmis sienomis neapribotas marketingas.

Tarptautinio marketingo u˛daviniai:

- pa˛inti u˛sienio alies rinkos, į kurią ketinama skverbtis arba kurioje ketinama plėtoti veiklą, aplinką ir numatyti jos kitimo tendencijas;

- priderinti marketingo kompleksą prie u˛sienio rinkos aplinkos, įvertinant jos kitimo tendencijas.

Įmonė, nutarusi skverbtis į u˛sienio rinkas, turi priimti 3 pakopų sprendimus: (jei vieno etapo sprendimas teigiamas, pereinama prie kito)

- isiaikinti ir nuspręsti ar tikrai verta pradėti ar toliau plėtoti savo veiklą u˛sienio rinkose

- isiaikinti ir nuspręsti, kokių alių rinkose tikslinga pradėti ar toliau plėtoti savo veiklą;

- isiaikinti ir nuspręsti, kokiu būdu tai geriausia daryti.

Veiklos u˛sienio rinkoje organizavimo būdai:

- eksportas (tai

pardavimas u˛sienio rinkose) per u˛sienio rinkoje veikiančius prekybos agentus.

- įmonės nuosavas pardavimo padalinys

- licencijavimas – tai suteikimas teisių kitai įmonei u˛ sutartą mokestį naudoti licenziją suteikiančios įmonės technologijas, patentus, prekių ˛enklus bei kitas priemones.

- frančizė – tai sutartis, pagal kurią frančizės davėjas u˛ piniginį atlyginimą suteikia ilgalaikę teisę frančizės gavėjui (verslo savininkui) naudoti jo prekės vardą, ˛enklą, technologijas, vadybos metodus, sprendimų bei veiklos ˛inias ir paslaptis.

- bendra įmonė – tai įmonė kurioje esama vietinio ir u˛sienio kapitalo.

- nuosavas filialas – įmonė įgyja daug galimybių kontroliuoti ir įgyvendinti savo marketingo bei gamybos planus.

- pasaulinė korporacija

- sutartinė gamyba su u˛sienio gamintoju.

Tarptautinio marketingo etapai:

- jokio tiesioginio tarptautinio marketingo – neatliekama jokių parengiamųjų veiksmų, parduodama kitoms įmonėms, kurios pačios perka.

- neda˛nas u˛sienio marketingas – marketingas atliekamas tik tada kai pirkimas yra netolygus, t.y suma˛ėja

- nuolatinis marketingas – kai įmonė turi gamybinių pajėgumų u˛sienio rinkai prekėms gaminti.

- tarptautinis marketingas – iame etape įmonė jau veikia tarptautiniu mastu, siekiant turėti rinkų visame pasaulyje. Gamyba planuojama ir vykdoma atsi˛velgiant į paklausą ir specifiką.

- pasaulinis marketingas – kai kompanija veikia pasaulio rinkoje neskirstydama jos į vidaus ir u˛sienio, siekia surasti rinkų bruo˛ų kurios leistų sukurti viso pasaulio rinkoms tinkamas ir priimtinas marketingo strategijas.

Kuriant marketingo planus, reikia atsi˛velgti į kultūrinės aplinkos elementus (eima, įpročiai ir elgsena, vietimo sistema, kalbos skirtingumas, religija), nes jie turi ne vienodą reikmę, jie padeda atlikti tarpkultūrinę analizę. ios analizės pagrindą sudaro iankstinių nuostatų poveikio įvertinimo ir jų atskirimo nuo u˛sienio alies analogikų kultūros atributų procesas. Analizės etapai:

1. verslo problemos ir tikslo, atsi˛velgiant į savo alies kultūros normas, papročius, vertybes, motyvaciją, nustatymas

2. verslo problemos ir tikslo, atsi˛velgiant į u˛sienio alies kultūros normas, papročius, vertybes, motyvaciją, nustatymas

3. iankstinių nuostatų poveikio atskyrimas ir atidus tyrinėjimas, ar kokiu nors būdu i problema nekomplikuoja situacijos

4. atskyrus iankstinių nuostatų poveikį, i naujo nustatomas verslo problema u˛sienio rinkoje ir sprend˛iamas verslo tikslų optimizavimo klausimas.

Politinės sistemos tyrimas, kuris turi įvertinti: esamas valdymo formas, politinių partijų sistemą, valstybės politikos stabilumą ir nuoseklumą, u˛sienio verslo riziką ar stabilumą, kylanti i politikos veiksmų.

Teisinės aplinkos pa˛inimas (reikia ianalizuoti iuos įstatymus): konkurencijos ir norminiai aktai, ma˛meninės prekybos kainas palaikantys, prekybos sutarčių vykdymo, keitimo ar panaikinimo tvarką reguliuojantys, prekės kokybės ir kontrolės, įpakavimo, garantijų ir aptarnavimo tvarką reguliuojantys, kainų antkainių ir nuolaidų kontrolė, patentų, prekės ˛enklų, autorinių teisių įstatymas.

20. Rinkodaros strategija ir valdymas

Marketingo strategija – tai nuosekliai idėstytų ir tarpusavyje suderintų marketingo veiksmų visuma, nukreipta pasiekti ilgalaikius marketingo tikslus.

Planuojant marketingo veiklą tikslingiausia laikytis gana grie˛tos ir plačiai pripa˛įstamos struktūros, kuri susijusi su svarbiausiais marketingo aspektais. Tai:

1. Tikslinės rinkos pasirinkimas (skiriamos ios strategijos: nediferencijuotas marketingas, diferencijuotas marketingas, koncentruotas marketingas.)

2. Pozicionavimo būdo pasirinkimas Pozicionavimas (-prekės (ar įmonės) įvaizd˛io vartotojo sąmonėje kūrimas, siekiant iskirti ją i konkurentų. Pozicionuoti galima pagal: prekės savybę, prekės teikiamą naudą, vartojimo būdą, vartotoją, konkurentą, prekių grupę, kokybę ar kainą.

3. Atskirų marketingo komplekso elementų funkcinių strategijų pasirinkimas. Pagrindinės alternatyvos apima:„Prekė“ – strateginius sprendimus asortimento, kokybės, prekių vardų naudojimo klausimais, „kaina“ – strateginius sprendimus naujų prekių kainų,(skverbimosi ir nugriebimo strategijos) nuolaidų taikymo, mokėjimo sąlygų klausimais, „paskirstymas“ – paskirstymo intensyvumo (iskirtinio, atrankinio, intensyvaus paskirstymo), paskirstymo sistemos kontrolės, „rėmimas“ – pasirenkant bendrą rėmimo strategiją, (stūmimo, traukimo, ar mirią) biud˛eto paskirstymo.

Veiksniai, kurie suteikia savitumą marketingo planavimo eigai bei pačiai marketingo strategijai: įmonės konkurencinė pozicija, geografinis įmonės veiklos mastas, įmonės aktyvumo rinkoje lygis.

Skiriamos ios bendrosios rinkodaros strategijos:

konkuravimo būdo – prie pradedant veikti tam tikroje rinkoje esančius

konkurentus, ar sugebės įmonė nukonkuruoti lyderį.

rinkos geografijos – vidinės, regioninės, alies, tarptautinės, pasaulinės marketingo strategijos, viskas priklauso nuo to kokią rinkos dalį norima u˛imti.

aktyvumo rinkoje strategijos – pagal aktyvumo lygį skiriamos: didelio (kai rinka yra svarbi, joje sutelkiamos viso jėgos ir itekliai), vidutinio (kai įmonei pakanka tos rinkos kurią ji u˛ima), ma˛o (kai įmonė neturi ilgalaikių tikslų ir sprend˛ia tik laikiną problemą) ir ribinių rinkų atsisakymo (tai sąmoningas iteklių perkėlimas i ma˛iau naudingų rinkų į tas kurios duoda daugiau naudos) strategijos.

Marketingo valdymas – tai procesas, kurio metu remiantis planavimu ir kontrole įvairūs marketingo srities darbai derinami tarpusavyje bei su visa įmonės veikla.

Skiriami ie valdymo lygiai:

Strateginis valdymas -ilgalaikių įmonės tikslų ir būdų jiems pasiekti numatymas, suplanuoto proceso kontrolė ir koregavimas.

Taktinis valdymas ~ strategijos įgyvendinimas planuojant, vykdant ir koreguojant kasdienius įmonės veiksmus.

Marketingo plane turi atsispindėti: planinis laikotarpio marketingo tikslai, strateginiai ir taktiniai tikslai, veiksmų idėstymas, iteklių analizė, biud˛etas.

21. Rinkodaros tyrimai

Marketingo tyrimai – tai marketingo sprendimams reikalingos informacijos paieka, rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas.

Pagrindinės marketingo tyrimų rūys:

1. Pagal rezultatų teorinį ir praktinį reikmingumą skiriami

Taikomieji marketingo tyrimai, tyrimai vykdomi konkrečioms, specifinėms problemoms spręsti, siekiant geriau pa˛inti marketingo aplinką ir jos kitimo tendencijas, alinti valdymo sprendimų neapibrė˛tumą, isiaikinti, kokia taktika ir strategija neteisinga.

Fundamentalieji tyrimai skirti praplėsti ˛inojimo ribas, ma˛iau akcentuojant konkrečių praktinių problemų sprendimą.

Pagal tyrimų tikslus, t.y. ką norima itirti, skiriami keturi marketingo tyrimų tipai:

ˇvalgybinis tyrimas atliekamas tada, kai vadovas dar nėra gerai isiaikinęs situacijos, dėl kurios jam reikia priimti sprendimą, arba ne˛ino, kokia veiklos kryptis geriau leistų spręsti problemą. ios rūies tyrimas da˛niausiai taikomas pradinėse tyrimo stadijose, kol dar nėra visikai aiku, kiek ir kokio tolesnio tyrimo gali prireikti.

Apraomieji-vertinamieji tyrimai. ios rūies tyrimuose apsiribojama reikinių, faktų, situacijų iaikinimu, palyginimu, kitimo tendencijų konstatavimu ir įvertinimu, daug nesigilinant į jų kilmę ir raidą nulėmusias prie˛astis. Apraomieji-vertinamieji tyrimai padeda įvertinti marketingo kompleksą, marketingo planą, kitą marketingo veiksmų programą ir padaryti ivadas dėl jų tinkamumo bei tobulinimo krypčių.

Prie˛astiniu tyrimu laikomas toks, kuriame gilinamasi į reikinį sukėlusias prie˛astis, rodiklių kitimo priklausomybę.

Paiekos-numatymo tyrimai vykdomi pasitelkiant ˛valgybinių, apraomųjų-vertinamųjų bei prie˛astinių tyrimų rezultatus. Vadovams jie padeda numatyti galimus sprendimų rezultatus ir itaip leid˛ia suma˛inti klaidos riziką parenkant veiklos programą, arba, kitaip tariant, atsakyti į klausimą, kuris i galimų sprendimo alternatyvų yra geriausias.

3. Pagal naudojamų duomenų altinius skiriami antriniai ir pirminiai marketingo tyrimai.

Kabinetiniai marketingo tyrimai yra vykdomi remiantis antrine informacija. Savo pobūd˛iu ir gilumu ie tyrimai labai artimi ˛valgybiniams tyrimams.

Lauko marketingo tyrimai yra vykdomi remiantis pirmine informacija ir gali apimti labai platų specifinių marketingo problemų ir tikslų ratą.

4. Pagal informacijos pobūdį skiriami

Kiekybinis tyrimas – tai kiekybiniais matavimais paremtas marketingo informacijos rinkimas, apdorojimas ir vertinimas.

Kokybinis tyrimas grind˛iamas kiekybiniais matavimais neireikta informacija. Pavyzd˛iui, kai tyrimo rezultatas ar sprendimo argumentas remiasi kokio nors vieno įtakingo asmens ar kiekybikai neireiktos grupės asmenų po˛iūriu, toks tyrimas laikomas kokybiniu.

Kokybinis tyrimas – kiekybiniais rodikliais neireiktos marketingo informacijos rinkimas, apdorojimas ir vertinimas.

Kokybiniam tyrimui netaikomos grie˛tos statistinės taisyklės, o skaičiai tik padeda atspindėti vertinimus ir nuomones. Kokybinio tyrimo metodas leid˛ia nustatyti pirkėjų pa˛iūras, jausmus, reakciją, skonius, motyvaciją, kalbos manierą ir kt. Tarkime, reklamos agentūra, planuojanti ilgų paltų reklamos kampaniją, gali imtis kokybinio tyrimo norėdama su˛inoti, kaip save įsivaizduoja ir nori prisistatyti visuomenėje i minios isiskirti troktantys jaunuoliai, kaip jie kalba, bendrauja, leid˛ia laisvalaikį.

22. Rinkodaros informacija ir jos sistemos

Marketingo informacija-tai i apdorotų duomenų gaunamos ˛inios, padedančios atsakyti į specifinius marketingo klausimus. Duomenys priklausomai nuo jų gavimo ir komplektavimo pobūd˛io yra skirstomi į:

Vidiniai duomenys yra tie, kurie susikaupia įmonės ar organizacijos viduje. Darbuotoju praneimai, finansinės apskaitos dokumentai, Reklamos biud˛etas, Katų apskaitos dokumentai, Tyrimu ir plėtros planai bei ataskaitos, Prekės testavimo ataskaitos, Įmonės korespondencija, įmonės metračiai, biblioteka ir kt.

Ioriniai duomenys yra gaunami i altinių, esančių u˛ įmonės ar organizacijos ribų. ˇinios ir praneimai apie: konkurentų pardavimus, klientų pirkimus, reklamos paslaugų katus, didmeninę ir ma˛meninę prekybą, draudimo kainas ir sąlygas (Vald˛ios publikacijos, Statistiniai leidiniai, Moksliniai leidiniai, Publicistinė periodika ir kt.)

Marketingo informacijos sistemos gali padėti marketingo specialistams geriau spręsti kylančias problemas. Sprendimams priimti reikalinga informacija gali būti prieinama ir parengta naudoti.

Prieinama informacija – yra tokia, kurią įmanoma gauti, bet jai surinkti ir pateikti reikia laiko ir darbo pastangų. ( prekių pirkimas per paskutinį mėnesį, atsargos sandėliuose, konkurentų reklamos strategija ir t.t.)

Naudoti parengta informacija yra tokia, kuri jau surinkta, tinkamai sutvarkyta ir bet kuriuo metu prieinama naudojimui. (diegiami informacijos kaupimo, atnaujinimo, tvarkymo ir saugojimo projektai)

Marketingo informacijos sistemos (MIS) – tai nuolat veikiantis ˛monių, procedūrų ir mainų kompleksas, skirtas aprūpinti marketingo vadovus sprendimams reikalinga informacija.

Marketingo sprendimus palaikanti sistema (MSPS) – tai kompiuterių programa, marketingo vadovams teikianti galimybę greitai ir patogiai gauti sprendimams priimti reikalingą informaciją. MSPS programinė įranga privalo turėti tokių savybių, kurios leistų modeliuoti sprendimus, tikrinti variantus, parinkti geriausias alternatyvas. Marketingo sprendimus palaikanti sistema gerai gali veikti tik tada, kai darniai ir operatyviai sąveikauja jos elementai. Pirminių duomenų bazė – tai tarsi saugykla, į kurią patenka vis nauji duomenys. Vėliau jie tvarkomi ir perkeliami į apdorotų duomenų bazę arba panaudojami modeliavimo u˛daviniams spręsti. Apdorotų duomenų bazė – tai taip pat saugykla, tačiau čia saugomi jau sutvarkyti, ianalizuoti duomenys. Toks jų pavidalas leid˛ia greitai rasti didelius pirminių duomenų kiekius apibendrinančius rodiklius.

23. Paslaugų rinkodara –

Neapčiuopiamumas – rasti ir irykinti su paslauga susijusius regimus, materialius dalykus, reklamuoti paslaugos rezultatą, susieti su tam tikru daiktu, populiarinti įmonės vardą,

Nekaupiamumas – paslaugos gaminamos ir vartojamos tuo pačiu metu, todėl paklausa ir pasiūla turi sutapti tiek vietos tiek laiko at˛vilgiu, tai padeda padaryti naudojamas sinchromarketingas (kainų diferenciacija, kokybės gerinimas, iankstinio u˛sakymo, papildomos paslaugos, papildomi darbuotojai, kooperavimas.

Neatskiriamumas – kadangi paslaugų gamyba neatsiejama nuo paslaugų gavėjo, svarbus veiksnys pirkėjo dalyvavimas. Todėl svarbūs dideli reikalavimai personalui ir pirkėjų aptarnavimui.

Nevienodumas – nėra teikiamos vienodos paslaugos, nes kiekvienas pirkėjas vertina ją vis kitaip, kiekvienas specialistas dėl skirtingų ˛inių teikia skirtingas paslaugas.

Iorinis marketingas tai įmonės veiksmai, su vartotojui skirtos paslaugos rengimu, kainos nustatymu ir rėmimu.

Vidinis marketingas – tai įmonės darbuotojų telkimas ir ugdymas, siekiant geriau tenkinti vartotojų poreikius.. Taigi paslaugas teikianti įmonė turi siekti, kad darbuotojai sumaniai ir paslaugiai bendrautų su klientais. i veikla vadinama sąveikos marketingu – tai paslaugos teikėjo ir kliento bendravimas u˛tikrinant paslaugos techninę bei funkcinę kokybę.

Kuo didesnė konkurencija paslaugų rinkoje, tuo labiau turi būti apgalvoti paslaugų įmonės marketingo sprendimai ir veiksmai. Paslaugų įmonės pirmiausia turi ispręsti 3 u˛davinius: diferencijuoti savo paslaugą, gerinti kokybę, didinti darbo naumą. Diferencijuoti savo gaminį – Kuo labiau pirkėjai laiko įvairių įmonių paslaugas vienodomis tuo didesnę reikmę jiems turi kaina. Gerinti paslaugų kokybę ir didinti darbo naumą.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1161
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/264/Marketingo-prigimtis-ir-turiny34242.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/264/Marketingo-prigimtis-ir-turiny34242.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/264/Marketingo-prigimtis-ir-turiny34242.php">Marketingo prigimtis ir turinys</a>

Marketingo prigimtis ir turinys

prekyba

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: