Marketingo strategijos formavimas viešbutyje „Saulininkas“ ekonominio nuosmukio metu

ŠIAULIŲ KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

TURIZMO ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ KATEDRA

Mindaugas Striuogis

Marketingo strategijos formavimas viešbutyje „Saulininkas“ ekonominio nuosmukio metu

ĮVADAS

Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimo ir rinkodaros planas kasmet sudaromas įvertinus turizmo sektoriaus pokyčius, augimo dinamik¹, organizuotų renginių, reklaminių akcijų ir įvairių rinkodaros priemonių efektyvum¹, atlikus poveikio rinkai analizź.

2009 metai bus iššūkių metai, kuomet visa rinkos ekonomika, ta tarpe ir turizmas, susidurs su nuosmukiu ar recesija.

Temos problemiškumas ir aktualumas: Pasaulį apėmusi vis dar gilėjanti ekonominė krizė neaplenkė ir Lietuvos viešbučių rinkos. Būtina siekti, kad viešbučiai veiktų ne tik sezono metu. Žiem¹ labai sumažėja turistų, ir daugelis viešbučių stovi apytuščiai. Su kitų šalių viešbučiais mes galėjome konkuruoti mažesnėmis paslaugų kainomis. Tačiau dabar ir to nebus, kadangi buvo panaikintos visos PVM lengvatos. Viešbučių paslaugoms nuo šių metų panaikintas 5 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Be to, žlugus „flyLAL Lithuanian Airlines', sulaukiama daug  mažiau užsieniečių. Viešbučius tai itin palietė, todėl būtina suformuoti tinkama marketingo strategij¹, kuri neleistų prarasti vietos rinkoje. Kokius lemtingus veiksmus derėtų atlikti, kad būtų galima įgyvendinti strateginėse programose numatytus tikslus,kelia sau klausima ne viena šiuolaikinės rinkos s¹lygomis dirbanti įmonė. Su tokiomis problemomis susiduria ir viešbutis „Saulininkas“, kuris specializuojasi svetingumo paslaugų srityje.

Tyrimo objektas: Viešbučio „Saulininkas“ marketingo strategijos formavimo procesas.

Tyrimo tikslas: Parengti viešbučio „Saulininkas“ marketingo strategij¹.

Uždaviniai

Išnagrinėti veiksnius įtakojančius į marketingo strateginį veiklos proces¹, remiantis teorija.

Pagrįsti viešbučio „Saulininkas“ marketingo strateginio valdymo galimybes.

Parengti viešbučio „Saulininkas“ marketingo strategij¹.

Tyrimo priemonės

Tyrimo metodai: Duomenų rinkimui buvo panaudota dokumentų analizė, situacijos analizė, mokslinės literatūros analizė. Duomenų apdorojimui panaudota – sistemine analizė, lyginamoji analizė, statistinė analizė, bei SSGG analizė. Tyrimo duomenų sisteminimas,grupavimas ir apdorojimas.

Tyrimo rezultatų praktinė nauda ir naujumas.

Atlikti tyrimai ir susisteminti jų duomenys atskleidė rezultatų naujum¹ ir reikšmingum¹.

1.Marketingo strategijos formavimo teoriniai aspektai

1.1. Marketingo strategijos esmė

Dauguma įmonių formuoja marketingo strategijas, siekdamos gauti didesnį peln¹, įgyti pranašum¹ rinkoje ar užimti didesnź rinkos dalį. Taip pat būtų tikslinga formuoti marketingo strategij¹ esant ekonominiam nuosmukiui siekiant išlaikyti pusiausvyr¹ rinkoje. Įmonės strategija - tai sprendimų visuma, apibrėžianti organizacijos svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti.

Marketing¹ nagrinėjantys mokslininkai, marketingo strategij¹ apibrėžia, kaip nuosekliai išdėstytų ir tarpusavyje suderintų marketingo veiksmų visum¹, nukreipt¹ pasiekti numatytus ilgalaikius marketingo tikslus. Įvardindami marketingo strategij¹, jie labiau akcentuoja marketingo komplekso elementus. Kurie jų požiūriu yra reikšmingiausi formuojant marketingo strategij¹.

Strategijos formavimas prasideda nuo pagrindinio tikslo nustatymo. Pagrindiniai marketingo tikslai kuriuos nurodo įvairūs mokslininkai:

kuo maksimalesnio vartojimo siekimas;

maksimalaus poreikio tenkinimas;

maksimalaus prekių ir paslaugų pasiūlos teikimas;

gyvenimo kokybės gerinimas;

rinkotyros išlaidų mažinimas;

ėjimas į naujas rinkas;

užimamos rinkos dalies didinimas;

naujų gaminių diegimas ir įvaizdžio gerinimas.

Kitaip tariant, kuo geriau tenkinant vartotojų poreikius, pasiekti kaip įmanoma didesnio pelno- pagrindinis marketingo tikslas.

Norint, jog strateginis įmonės tikslas būtų pasiektas, reikia suformuoti atitinkamus marketingo uždavinius. Išskiriamos trys pagrindines uždavinių grupes:

susijusius su poreikių analize ir rinkos tyrimu;

susijusius su poveikiu pirkėjui, formuojant jo poreikius;

susijusius su įmonės gaminamos produkcijos atitikimu rinkos struktūr¹.

Marketingo uždaviniai yra s¹lygojami marketingo funkcijų, kuriomis remiamasi kuriant marketingo strategij¹. Pagrindinės marketingo funkcijos:

išorinės aplinkos analizė, vartotojų poreikių tyrimas; marketingo tyrimai;

prekių, atitinkančių vartotojų poreikius sukūrimas ir gamyba.

marketingo komplekso valdymas;

marketingo planavimas ir kontrolė.

Apibendrinant galima, teigti, kad marketingo strategija turi atsakyti į tris pagrindinius klausimus:

Kur konkuruoti?

Kada konkuruoti?

Kaip konkuruoti?

Visų pirma parenkama atitinkama rinka, bei konkuravimo priemonės. Analizuojant ir stebint rink¹ parenkamas pats tinkamiausias laikas įsiskverbimui į rink¹.

Marketingo strategija yra organizacijos vadybos planas, reikalingas pasirinktiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Ši funkcinė strategija yra tarpininkas tarp organizacijos ir vartotojo, todėl jos organizavim¹ lemia tiek bendroji organizacijos strategija bei resursai, tiek vartotojai, konkurentai bei esamoji marketingo situacija.

1.2 Marketingo strategijos formavimo mechanizmas

1.2.1 Strateginis planavimas

Strateginio planavimo procesas: išteklių paskirstymas, prisitaikymas prie aplinkos, vidinė koordinacija ir strateginis įžvalgumas. Šių elementų nustatymas padės įvertinti išorinź ir vidinź organizacijos aplink¹, bei potencialias grėsmes, silpnybes ir galimybes.

Strateginis planavimas - įrankis valdymo sprendimams priimti, naujovėms įdiegti ir pokyčiams realizuoti. Strateginio planavimo procese išskiriamos 4 pagrindinės strateginės veiklos rūšys: 1) išteklių paskirstymas; 2) prisitaikymas prie aplinkos; 3) vidinė koordinacija; 4) strateginis įžvalgumas.

Išteklių paskirstymo procesas apima ribotų išteklių naftos ir jos produktų, pažangių technologijų, kompetentingo, mokančio dirbti personalo paskirstym¹. Prisitaikymas prie aplinkos aprėpia visus strateginio pobūdžio veiksmus, kurie gerina organizacijos santykius su aplinka. Vidinė koordinacija atspindi organizacijos stipri¹sias ir silpn¹sias savybes ir leidžia pasiekti efektyvaus vidinių operacijų vyksmo, kokybiško darbo, gaminių ir t.t. Strateginis įžvalgumas - sisteminis m¹stymas, įgyvendinamas formuojant personal¹, sugebantį mokytis iš praeityje sukauptų strateginių sprendimų, pažangios patirties ir klaidų. Esmingiausios valdymo funkcijos, kurių dėka strateginiai veiksmai tampa realiai įgyvendinami, yra šios:

1. misijos pasirinkimo ir tikslų suformulavimas;

2. aplinkos įvertinimas ir analizė;

3. organizacijos stipriųjų ir silpnųjų vietų vadybinis patikrinimas;

4. strateginių alternatyvų analizė ir strategijos pasirinkimas;

5. strateginio plano realizavimas;

6. strateginio plano įgyvendinimo kontrolė;

7. strateginio plano įvertinimas;

8. strateginio plano ir organizacijos struktūros patikrinimas;

9. vadovų komandos sudarymas.

1.2.2 Marketingo strategijos formavimo procesas

Marketingo strategijos kūrimo esmė – tai konkurencingumo rinkoje didinimo galimybės. Marketingo strategijos formavimas – tai sudėtingas proceso valdymas (kūrimas). Šis procesas apima kelet¹ nuoseklių etapų , kurie pavaizduoti 5 paveiksle. Šie etapai giminingi įmonės biznio strategijai, nes marketingo strategija įmonėj yra viena reikšmingiausių funkcinių strategijų. Taip pat jų kūrimas yra bendras procesas, kadangi juos vienija įmonės tikslai

Remiantis į marketing¹ besigilinančiais mokslininkais marketingo strategij¹ formuoja šios pagrindinės marketingo funkcinės veiklos strategijos:

Produkto / prekės;

Rinkos ( pozicionavimas, tikslinė rinka);

Įkainojimo ( kaina);

Paskirstymo;

Rėmimo;

Tarptautinio marketingo;

Apibendrinant nurodoma „ marketingo planavimo nuoseklumo schema“ (žr. 1 pav.), kurioje integruoti įmonės tikslai, veiklos aspektai, bei marketingo valdymo klausimų sprendimo etapai

1.Pav. Marketingo planavimo nuoseklumo schema.

Marketingo strategija turi įvardinti konkuravimo rinkas bei priemones, taip pat apibrėžti laikotarpį kuriuo metu bus įgyvendinami įmonės tikslai. Vertinant rink¹ segmentuojami vartotojai (pvz. pagal amžiaus grupes, socialinź padėtį ir pan.), analizuojami jų poreikiai. Tokiu būdu atsiranda galimybė skirtingai pritaikyti marketingo komplekso valdymo elementus, įgalinančius pasiekti tinkam¹ vartotoj¹, bei patenkinti jo poreikius, įgyvendinant įmonės tikslus.

Vizija, misija ir įmonės tikslai – pagrindiniai marketingo strategijos formavimo elementai

Strateginio valdymo procesas prasideda nuo įmonės vizijos, misijos ir tikslų formulavimo. Vizija tai pats pradinis žingsnis marketingo strategijos formavime. Kai kuriose įmonėse, organizacijose nėra net suformuluotas vizijos apibrėžimas. Misijos ir vizijos turėjimas dažniausia būdingas paslaugas teikiančioms įmonėms nes didelis dėmesys skiriamas įvaizdžio kūrimui. Todėl augant konkurencijai rinkoje vis didesnis dėmesys skiriamas įmones vizijai ir misijai.

Vizija – tai bet kurios s¹moningai nukreiptos į ilgalaikź perspektyv¹ veiklos pradžia ir atspirties taškas.Tai s¹moningai apibendrintas supratimas ir suvokimas, kodėl, kur ir kaip organizacija bei jos konkurentai konkuruos ateityje.

Misija - tai vienas ar keli sakiniai, kuriais nusakoma įmonės egzistavimo pagrindinis tikslas ir jos veikimo prasmė.

Įmonės tikslai - tai išmatuojamasis kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais nusakytos užduotys, kurios numatoma įvykdyti per tam tikr¹ laikotarpį. Daugelio rinkodaros mokslininkų nuomone, teisingai suformuota misija atspindi įmonės veiklos prasmź ir padeda išsprźsti nemažai veiklos problemų. O tikslai - sukonkretina problemų sprendimo būdus. Visų pirma misija turėtų būti reali, konkreti, aiškiai suvokiama, bei skatinanti t.y. motyvuojanti darbuotojus siekti bendrų įmonės tikslų. Taip pat ji neturėtų kisti. Įmonės tikslai dažniausiai būna formuojami tam tikram laikotarpiui per kurį jie turi būti įgyvendinami, o misija ir vizija turėtų būti apibrėžta ir nekisti daugeli metų.

Kuriant marketingo strategij¹, vadovai misijoje turi užkoduoti organizacijos požiūrį į rink¹, vartotojus, konkurentus bei teikiamų paslaugų ar prekių ypatumus. Kadangi įmonės tikslai turi neabejotin¹ tiesioginį ryšį su veiklos rezultatais. Vizija – tai svajonė, o misija – tai veiklos plėtros paskirtis.

Suformulavus šiuos elementus, patariama atlikti perspektyvų tyrim¹ – tai įmonės savybių ir susiklosčiusių aplinkybių tam tikram laikotarpiui tyrimas. Išorinių ir vidinių veiksnių įvertinimas, t.y. šiame etape atliekama situacijos analizė, identifikuojamos įmonės grėsmės, galimybės, privalumai ir trūkumai. Šis tyrimas plačiai naudojamas formuojant marketingo strategij¹.

Apibendrinant prieiname išvados, kad organizuojant įmonės veikl¹ ir siekiant , kad ji būtų sėkminga, įmonės vadovas pirmiausia turi suformuoti vizij¹. Svajonė padeda sukurti įmonės filosofij¹, kultūr¹, vertybes, normas ir principus. Šie elementai derėdami tarpusavyje turi skatinti įmonės darbuotojus siekti vieningų tikslų, taip pat sukurti ger¹, konkurentabilų ir patrauklų įmonės įvaizdį klientams, vartotojams ir konkurentams.

1.4 Įmonės aplinkos analizės

Formuojant marketingo strategij¹ tikslinga atlikti vidinės ir išorinės aplinkos analizź. Tokiu būdu įvertinamos įmonės perspektyvos ir esama padėtis. Išoriniai įmonės aplinkos veiksniai:

Netiesioginiai ( šalutiniai):

Ekonominiai – tai BVP įtaka, santaupos, rinkos kainos, darbo našumas, atlyginimas, darbo jėga, užimtumas, investuotojai ir t.t.

Socialiniai – demografija, gyvenimo būdas, bei socialinės vertybės. Šie elementai veikia ne tik vartojim¹, bet ir darbo jėgos pasiūl¹.

Politiniai – tai įstatymai reglamentuojantys s¹žining¹ konkurencingum¹.

Technologiniai – tai mokslo pažanga, ( t.y. naujų įrengimų kūrimas padedantis tobulinti produktus / prekes).

Ekologiniai – tai normos, reikalavimai gaminamiems produktams.

Tiesioginiai:

Vartotojai – tai pagrindinis elementas reikalingas, kad įmonė gyvuotu, kadangi jie turimus savo pinigus maino į prekes ir paslaugas.

Konkurentai – jų buvimas skatina gaminių tobulinim¹, ieškant būdų išsiskirti.

Tiekėjai – tai žaliavų, paslaugų, įrengimų, elektros energijos, dujų ir kitų išteklių tiekimas. Kuo mažesni išteklių kaštai, tuo didesnės pajamos, todėl šie elementai taip pat turi įtakos konkurencinėje kovoje.

Darbo ištekliai - darbuotojai – žmoniškieji resursai. Nuolat kinta reikalavimai kvalifikacijai.

Įstatymai ir kitos reguliavimo normos – tai vyriausybės daroma įtaka. Įvairios profesinės s¹jungos.

Žiniasklaida, finansų institucijos ( bankai, kredito unijos, draudimo bendrovės ir t.t.), bei kitos įtak¹ darančios grupės.

Šie veiksniai netiesiogiai veikia įmonės veikl¹, tačiau jei turi įtakos formuojant įmonės strategij¹. Nustačius jų reikšmingum¹ įvertinamos įmonės galimybės, grėsmės bei privalumai ir trūkumai.

Vidiniai organizacijos aplinkos veiksniai:

Tikslai – formuojami kuriant planus ir strategijas.

Užduotys – papildo tikslų perspektyv¹.

Technologija – turima, atitinkanti esamas rinkos s¹lygas. Sugebėjimas konkurentui užbėgti už akių.

Personalas – jo motyvavimas, atsidavimas įmonėj ir pan.

Struktūra – tai grupės žmonių išsidėstymas įvairiuose socialinėse pozicijose, kurias lemia jų vaidmenys, o šie veikia tarpusavio santykius. Organizacijoms būdingas hierarchinis susiskirstymas.

1.5 SSGG analizės reikšmingumas marketingo strategijai

Apžvelgėme įmonės išorinius ir vidinius aspektus kuriuos derėtų sujungti ir apibendrinti. Šiam tikslui naudojama SSGG (SWOT) metodologija.

SSGG (SWOT) analizė verčiant iš anglų kalbos reiškia įmonės stiprybių ( strengths), silpnybių (weakness), galimybių (opportunities), ir grėsmių ( threats) analizė. Ši situacijos analizė įvertina esamos strategijos efektyvumo ir tolesnio jos taikymo perspektyvas, galėjimo konkuruoti kain¹, pozicij¹ rinkoje ir padeda padaryti išvadas apie bendr¹ strateginź įmonės situacij¹. SSGG analizės metu šie duomenys yra surūšiuojami, kad būtų išryškinti svarbiausi išoriniai ir vidiniai veiksniai įtakojantys į įmonės veikl¹. Šitaip atrenkamas ribotas kiekis svarbių duomenų, kurie parodo, į k¹ įmonė turėtų sutelkti savo dėmesį. Geriausiai surinkt¹ informacij¹ analizuoti sutraukt¹ į SSGG – matricos lentelź pagal skyrius (žr. 1 lentelź).

stipriosios pusės – tai vidiniai veiksniai, kurie daro įmonź stipresnź lyginant su konkurentu.

silpnosios pusės – tai vidiniai veiksniai kurie daro įmonź silpnesnź lyginant su konkurentu.

galimybės – tai išorinės aplinkos veiksniai, kurie palankūs įmonės veiklai.

grėsmės – tai išorinės aplinkos veiksniai, kurie neigiamai gali paveikti įmonės veikl¹

1. SSGG matricos lentelė

Matricos lentelėje pateikti duomenys išanalizuojami atsakant į 4 klausimus:

1. Ar leis stipriosios pusės gauti naudos galimybių dėka.

2. Ar leis stipriosios pusės išvengti grėsmių.

3. Ar silpnosios pusės trukdo pasinaudoti galimybėmis.

4. Ar trukdo silpnosios pusės išvengti grėsmių

Geriausia daugiau dėmesio skirti silpnosioms pusėms, nes jos silpnina įmonź esant grėsmėms ir trukdo pasinaudoti galimybėmis. Jas būtina kiek įmanoma panaikinti, pasinaudojant stipriosiomis pusėmis, galimybėmis bei įvertinant grėsmes.

Taigi, visk¹ apibendrinus galima teigti, kad stipriosios ir silpnosios pusės apima pagrindinius strategijos veiksnius, kurie išryškėjo išteklių analizės rezultate, o galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos veiksnius, kurie išryškėjo išorinės aplinkos analizės rezultate ir įmonei patartina kiek įmanoma sumažinti savo silpn¹sias puses. Šis analizės būdas plačiai naudojamas praktikoje. Tačiau susiduriama su problema – kaip gauti patikim¹ informacij¹ ( pvz. apie konkurentus). Tačiau tai vienas pirmųjų etapų planuojant marketingo strategij¹. Dauguma mokslininkų pripažįsta jo veiksmingum¹ ir naudingum¹.

1.5 Strateginių sprendimų alternatyvos

Kiekvienas strategiškai svarbus sprendimas įmonės labui yra atrenkamas iš tam tikros alternatyvų aibės. Išskirti strategijų alternatyvas, reiškia numatyti strategijas, kurios gali būti naudojamos ateityje. Strateginiu sprendimų alternatyvos plėtojamos įgyvendinti įmonės misijai, konkretiems tikslams strateginės analizės stadijoje.

Tikslinės rinkos strategija skirstoma į dar tris marketingo strategijas:

nediferencijuotas marketingas;

diferencijuotas marketingas;

koncentruotas marketingas.

Nediferencijuotas marketingas, literatūroje dar vadinamas universalia ir visos rinkos strategija. Tačiau tai yra įvairių autorių naudojami pavadinimai, bet savo esme jie sutampa. Taigi, nediferencijuoto marketingo atveju įmonė vis¹ rink¹ laiko vienalyte ir iš visų vartotojų tikisi tokios pat reakcijos į rinkodaros veiksmus. Jos taikymo metu sumažėja išlaidos rinkos tyrimui, nereikia kurti reklamos variantų, pritaikyti specifiškai auditorijai. Tačiau būtina tobula ir didelė paskirstymo sistema, nes prekės siūlomos didelei rinkos daliai. Kartais ši¹ strategij¹ naudoja silpnos firmos, dėl kokių nors priežasčių negalinčios ar nenorinčios siūlyti prekź specifinei auditorijai. Tačiau dėl jos veiksmingumo yra abejojama. Kadangi visiems vienodai reikalingų prekių yra nedaug, tie „visi“ tarpusavyje sluoksniuojasi ir vis labiau skaidosi pagal pačius įvairiausius požymius. Atsiranda vis daugiau ir vis smulkesnių rinkos segmentų, turinčių specifinių poreikių. Todėl esant pakankamai stipriai konkurencijai nediferencijuoti pasiūlymai atrodo vis mažiau patrauklūs.

Diferencijuoto marketingo, dar vadinamo daugelio rinkų strategija, atveju skirtingoms rinkos dalims įmonė siūlo skirtingus dalykus. Paprastai daugiau ar mažiau skiriasi visi marketingo komplekso elementai: parduodama kitokia (dažnai turinti kit¹ vard¹) prekė, skiriasi jos kaina, ji parduodama skirtingose vietose ir kitokiais būdais, ne taip pat reklamuojama ir siūloma.

Diferencijuoto marketingo strategija tiksliai atitinka pači¹ rinkodaros sampratos esmź, tačiau ne kiekviena įmonė pajėgia j¹ nuosekliai įgyvendinti, kadangi nemažai lėšų reikia vien tinkamai ištirti ir segmentuoti rink¹, dar daugiau jų reikia pritaikant veikl¹ skirtingiems segmentams. Todėl natūralu, jog j¹ dažniausiai įgyvendina stambios įmonės.

Koncentruotas marketingas, dar vadinamas vienintelio rinkos segmento strategija, ilg¹ laik¹ buvo laikyta pirmiausia mažesniųjų įmonių strategija, nes jos gali „pragyventi“ iš palyginti nedidelių rinkos segmentų, tačiau negausūs, bet daug perkantys ir vartojantys segmentai domina ir didesnes įmones. Koncentruotas marketingas vykdomas tada, kai siūloma produkcija tenkina nedidelės, griežtai apibrėžtos rinkos dalies reikalavimus. Ši strategija gali būti efektyvi prieš šioje rinkos dalyje veikiančius konkurentus.

1.5.1 Segmentavimas

Taigi šių strategijų pasekoje paaiškėja rinkos segmentavimo svarba strategijos kūrimui. Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į grupes pagal konkrečius poreikius. Produkto diferenciacija ir rinkos segmentavimas yra viena iš populiaresnių marketingo strategijų.

Rinkos segmentavimas turi būti kuo anksčiau rinka pagrįstos strategijos plėtroje. Segmentai nustatyti, vartotojų vertingumo galimybės ištirtos kiekviename segmente, įmonės pajėgumai suderinti su perspektyvaus segmento galimybėmis, rinkos taikiniai išskirti iš dominančių segmentų ir pozicionavimo strategija plėtojama ir įgyvendinama kiekviename rinkos taikinyje.

Kai rinka atrinkta, labai svarbu nusprźsti į kurį segment¹ arba segmentų derinį nusitaikyti( sutelkti visas pastangas). Rinko taikinio sprendimai įtakojami daugelio veiksnių , tokių kaip segmento finansinis pajėgumas, konkurentai ir įmonės pajėgumas aptarnauti t¹ segment¹.

Rinka yra segmentuojama pagal šiuos požymius:

Geografiniai požymiai

Psichografiniai požymiai

Demografiniai požymiai

Vartotojų elgsenos požymiai

Geografinis segmentavimas:

Miesto ir kaimo gyventojai

Administracinės teritorijos

Klimato zonos

Demografinis segmentavimas:

Amžius

Lytis

Užsiėmimas

Išsilavinimas

Šeimos dydis

Šeimos padėtis

Šeimos gyvenimo ciklo etapas

Šeimos pajamos

Religija

Rasė

Tautybė

Psichografinis segmentavimas:

Nuostata (nuomonė) tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgiu.

Svarbiausi asmenybės požymiai (cha-rakterio savybės, komunikabilumas, savarankiškumas, konservatyvumas ir pan.).

Elgsenos požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai).

1.5.2 Pozicionavimas

Pozicionavimas – tai prekės ar įmonės įvaizdžio vartotojo s¹monėje kūrimas, siekiant išskirti j¹ iš konkurentų. Visos marketingo strategijos prasideda tikslinės rinkos parinkimu, segmentavimo ir pozicionavimu. Pozicionavimas vyksta visomis marketingo priemonėmis. Išskiriami septyni pozicionavimo būdai.

pagal prekės savybes;

prekės duodam¹ naud¹;

vartotojo būd¹ ir situacij¹;

vartotoj¹;

konkurentus;

prekių grupes;

kokybź ir kain¹;

Pozicionavimo strategija gali būti priimta daug anksčiau negu išanalizuojamos perspektyvos, o ypač konkurentų strategijos. Pozicionuoti galima pagal įvairias prekes savybes (spalv¹, dydį), duodam¹ naud¹, kadangi dažniausiai vartotojui būna savybės svarbesnės net už prekės kain¹.

Prekės pozicionavimui naudojama portfelio analizė. ( t.y. BCG – „ Boston Consulting Group“ matrica). Tai vienas iš labiausiai paplitusių strateginės analizės metodų.

2.Pav. BCG – „ Boston Consulting Group“ matrica

Ši matrica įvertina du įmonės rodiklius : rink¹, kurioje veikia įmonė, augimo lygį ir įmonės dalį rinkoje. Matricoje pateikiamos keturios pozicijos apibūdinančios įmonės pozicij¹ rinkoje:

Žvaigždės – labai gera pozicija. Didelė rinkos dalis ir didelis rinkos augimas. Kad pasiektų ir išlaikytų ši¹ pozicij¹ įmonėj reikia daug lėšų. Įmonė esanti šioje pozicijoje yra stipri ir konkurentabili, bei savarankiška. Sėkmingai valdant toki¹ įmonź ateityje ji gali įsitvirtinti „melžiamos karvės“ pozicijoje.

Melžiamos karvės – gera pozicija, didelė rinkos dalis ir lėtas rinkos augimas. Tarkim elektros energij¹ tiekimas, - įmonė užsiimanti tokia veikla yra garantuota dėl savo gaunamų pajamų ir gali nesibaiminti dėl savo pozicijos kitimo. Vienintelis šios pozicijos minusas lėtas rinkos augimas.

Klaustukai – patenkinama pozicija rinkoje, t.y. didelis rinkos augimas, tačiau maža rinkos dalis. Dėl šių priežasčių įmonėms kyla daug klausimų: kodėl taip lėtai auga rinka? K¹ įmonė daro blogai ar k¹ daro gerai?. Šioje rinkoje dažniausiai vyrauja daug nediferencijuotų prekių arba paslaugų, daug smulkių įmonių teikiančių vienod¹ pasiūlym¹. Todėl įmonėms reikia daug investicijų, kad pasiektų greitesnio rinkos augimo, taip pat į ši¹ rink¹ lengvai galima įvesti nauj¹ gaminį.

Šunys - silpna pozicija. Lėtas rinkos augimas ir maža rinkos dalis. Šioje pozicijoje įmonės ar prekės neturi perspektyvų, todėl įmonėj tenka stengtis su kuo mažesnėmis išlaidomis atsisakyti tokio gaminio.

Apskritimai matricoje vaizduoja atskiras verslo apyvartas: kuo didesnis apskritimas , tuo didesnė apyvarta. Ši analizė labiau tinka didesnių ar didelių įmonių analizėj, toms kurios turi dukterinių įmonių arba platų prekių asortiment¹. Kad būtų galima diagnozuoti atskirų biznių perspektyvas ir strateginź pozicij¹.

1.5.3 Konkurencinio pranašumo įgijimo strategijos.

Įmonė, atlikusi pozicionavim¹, gali pasirinkti vien¹ ir marketingo strategijų pateiktų prekės tobulinimo ir rinkos plėtros matricoje. Joje nurodomos keturios alternatyvios marketingo strategijos, kad išlaikytų arba padidintų pardavimų m¹st¹.

Prekės tobulinimo ir rinkos plėtros matrica

Skverbimosi į rink¹ strategija efektyvi tuo atveju, kai rinka plečiasi arba kai ji dar nėra užpildyta. Įmonė turi stengtis išlaikyti prekių pardavimo mast¹ esamose rinkose, intensyvindama jų paskirstym¹, nustatydama konkuruojančias kainas, pritraukdama naujus vartotojus.

Rinkos plėtros strategija efektyvi, kuomet atsiranda naujų rinkos segmentų. Plečiama prekių naudojimo sritis, pardavimo m¹stai į naujas geografines rinkas.

Prekės tobulinimo strategija , naudojama tuomet, kai esamos prekės turi paklaus¹. Įmonė modifikuoja esamas prekes arba sukuria naujas esamoms rinkoms, tokiu būdu didinami pardavimai.

Diversifikacijos strategija taikoma tam kad, įmonė netaptu per daug priklausoma nuo vienos prekių grupės asortimento. Sukuriama nauja prekė orientuota į nauj¹ rink¹.

Remiantis marketingo mokslininkais, konkuruojančias įmones galima skirstyti į: lyderius, persekiotojus, sekėjus ir nišų užpildytojus.

Lyderiai pirmauja rinkoje ir toliau siekia išlaikyti esam¹ padėtį, taip pat didinti užimamos rinkos dalį, kadangi šios įmonės yra finansiškai stiprios. Jos gal naudotis pačiais paprasčiausiais būdais kaip išlaikyti pozicij¹. (pvz. mažinant kainas, skirti nemažas lėšas reklamai ir pan.). Tuo tarpu persekiotojai atakuoja įmones lyderes bei kitus konkurentus, t.y. grėbiasi agresyvios politikos, stengiasi ne vien tik „laviruoti įmone“, bet ir atakuoti neužpildytas rinkas.

Įmonės sekėjai tiesiog kopijuoja kitas įmones, arba jų marketingo veiksmus. Todėl laiko atžvilgiu jie truputi atsilieka, o pati strategija yra gana pasyvi ir priklauso nuo lyderio veiksmų.

Nišos užpildytojų strategij¹ dažniausiai renkasi smulkios (mažos) įmonės, kadangi jo sugeba prisitaikyti prie specifinių nedidelių rinkos segmentų poreikių. Nors ir pardavimo apimtys nedidelės, tačiau įmonės dažnai dirba pelningai.

1.6 Marketingo strategijos parinkimas

Formuojant marketingo strategij¹, įvertinus išorinius ir vidinius aplinkos veiksnius, konkurencinź aplink¹, tikslinź rink¹, bei parinkus atitinkam¹ strategij¹, galima eiti prie strategijos rengimo etapo. Parenkama palankiausia aplinka, atitinkanti įmonės tikslus ir lūkesčius. Siekiant įgyvendinti marketingo strategij¹ būtina sudaryti veiksmų program¹ atsakančia į tokius klausimus:

Kas bus padaryta?

Kada bus padaryta?

Kas tai darys?

Kiek tai kainuos?

Sudaromas marketingo strategijos biudžetas: paskirstomos lėšos skirtos strategijos vykdytojams ir rengėjams, bei priemonėms jos įgyvendinimui.

Suformavus veiksmų program¹ ir biudžet¹, pradėjus taikyti nauj¹ strategij¹ būtina j¹ nuolatos kontroliuoti. Skiriami trys pagrindiniai marketingo kontrolės tipai, kurie pateikti lentelėje.

Norint rasti geriausi¹ strategiškai tinkanči¹ alternatyv¹, reikia atsakyti į tokius klausimus:

Ar strategija nukreipiama į rinkos dalies padidinim¹?

Ar investicijos bus tolygiai paskirstytos visoje padidėjusioje rinkos dalyje, ir ar jos investicijos atneš realu augim¹ ir teigiamus rezultatus?

Ar investuojant i busimas operacijas ir produktyvum¹ prekės/paslaugos išliks lyderio pozicijose ir atneš pakankama peln¹?

Kokie numatomi santykiai su konkurentais, tiekėjais ir vartotojais norint išlaikyti konkurencinį pranašum¹?

Ar įmonė turėtu būti restruktūrizuota, norint susikoncentruoti i pelningiausias prekes?

Ar prekių/paslaugu portfelis turėtu būti keičiamas?

Aptarus marketingo strategijos formavimo ir planavimo etapus ir žingsnius pritaikant teorinius duomenis, pritaikysime praktiškai , įvertinsime vien¹ įmonź bei suformuosime jai marketingo strategij¹.
Marketingo strategijos formavimas viešbutyje „Saulininkas“

2.1 Viešbučio „Saulininkas“ veiklos apibūdinimas

„Saulininkas“ – tai viešbutis teikiantis maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. Per savo egzistencijos laik¹ viešbutis sukaupė pakankam¹ įstatinį kapital¹ bei solidų kit¹ turt¹, taip garantuodamas klientams saugum¹, lojalum¹ bei įmonės mokam¹jį pajėgum¹

Viešbutis „Saulininkas“ savo veikl¹ pradėjo 2002 m. gruodžio 12 d. ir yra įvertintas trimis žvaigždutėmis. Įmonei pavyko rasti savo vartotoj¹ ir įsitvirtinti rinkoje. Pagrindinė priežastis tai lėmusi, buvo įmonės nuostata pelno siekti per patenkint¹ vartotoj¹. Vartotojų patenkinimas yra svarbiausias marketingo uždavinys. Pelninga įmonės veikla rodo, kad su šiais uždaviniais buvo susitvarkyta sėkmingai.

Viešbučio užimtumas lyginant su vidutiniu Lietuvos viešbučių užimtumu pakankamai didelis. Aukštam užimtumo lygiui viešbutyje „Saulininkas” įtakos turi ir tai, kad šis viešbutis nėra didelis, todėl geba geriau prisitaikyti prie kintančių rinkos s¹lygų, yra lankstesnis tenkinant vartotojų poreikius. Pagal dydį viešbutis „Saulininkas“ priklauso mažųjų viešbučių kategorijai (iki 100 kambarių). 13-oje kambarių vienu metu gali gyventi 29 žmonės. Viešbutis orientuotas į verslo klasės klientus, tačiau priima ir nedideles turizmo grupes, kai užimtumas būna labai mažas. 64 proc. atvykstančių svečių yra nuolatiniai klientai. Dažnai tokiems klientams yra suteikiamos nuolaidos.

Viešbutis įsikūrźs strategiškai geroje vietoje – t.y. pačiame miesto centre šalia parko ir įrengtas moderniu stiliumi. Interjere dominuoja lengvos, modernios stiklo ir metalo konstrukcijos. Paslaugų įvairovė (restoranas, baras, konferencijų salė, sporto salė, sauna, baseinas, soliariumas) suteikia viešbučiui patrauklumo. Moderniai įrengtuose kambariuose yra kabelinė televizija, tarptautinis telefono ryšys, minibaras, pagal pageidavim¹ kambario temperatūra, gerai įrengti vonios kambariai (dušo kabina, vonia, plaukų džiovintuvas). Kambario kain¹ sudaro kambario nuomos kaina ir pusryčiai. Svečių patogumui yra vaizdo kameromis stebima automobilių stovėjimo aikštelė. Viešbutis aprūpina visa reikalinga įranga ruošiamoms konferencijoms, susitikimams ar seminarams. Viešbučio virtuvė regia banketus ir furšetus viešbutyje.

Viešbučio „Saulininkas“ misija – nuolat didinti įmonės vertź. Pažinti savo klientus ir siūlyti jiems tinkamiausius, taupančius laik¹ ir gerinančius kasdienį gyvenim¹ aptarnavimo būdus. To jis siekia nuolat gerindamas teikiamų paslaugų kokybź, įsiklausydamas į visų savo darbuotojų bei klientų nuomones bei pasiūlymus, gerbdamas savo darbuotojus ir motyvuodamas atsakingam darbui.

Viešbučio tikslas – didinti įmonės peln¹ bei išlaikyti pusiausvyr¹ rinkoje šiuo ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

2.2 Išorinės aplinkos veiksnių analizė

Šioje darbo dalyje identifikuosime svarbiausius išorinės aplinkos veiksnius, kurie gali turėti įtakos įgyvendinant užsibrėžtus viešbučio tikslus.

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.

Politiniai – teisiniai veiksniai. Nestabili šalies vidaus politinė situacija, vyriausybės nestabilumas ir skandalai skatina žmones taupyti ateičiai, ir taip mažinama rink¹, viešbučiui sukeliama grėsmė. Nestabili, besikeičianti apmokestinimo politika, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata. Kita problema yra ta, jog valstybės įstatymai neskatina rekonstruoti ar statyti k¹ nors nauja viešbutyje, kas didintų klientų komfort¹. Pagerinus s¹lygas - didėja ir turto mokestis.

Užsieniečiams nepalankūs įstatymai vizų forminimui, nes nėra pastovios vizų išdavimo tvarkos. Kai kuriose šalyse, prastai organizuotas net pats jų išdavimas,didelė biurokratija, formalumai. Ši problema labai aktuali turistams iš Rusijos, kadangi Rusijos turistai dažniausiai važiuoja ne grupėmis,tai reiškia, kad yra sudėtingiau gauti vizas.

Lietuvos kriminogeninė padėtis taip pat atbaido daug užsienio turistų, nes pasitaiko smurto, apiplėšimų, vagysčių bei kitų negatyvių reiškinių prieš užsieniečius.

Ekonominiai veiksniai. Šiuo metu Lietuvoje susidariusios ekonominės s¹lygos - aukštas nedarbo lygis, infliacija, mažėjančios realios pajamos - trukdo ir stabdo viešbučių veiklos vystym¹. Infliacijos metu pinigai praranda savo vertź, potencialus klientas turi mažiau lėšų, kurias galėtų išleisti poilsiui ar kelionėms. Tai reiškia, kad klientų gali sumažėti. Tačiau tinkamo lygio paslaugos turi didelź paklaus¹. Lietuvoje lankosi vis daugiau užsieniečių, pratusių prie užsienio standartų serviso ir tinkamų sanitarijos bei higienos normų. Dėl Šiauliuose kylančių komercinės paskirties pastatų: pramogų ir prekybos centrai, sandėliai, biurų pastatai ir kt. yra didinamas viešbučių užimtumo lygis dėl statybų bendrovių darbuotojų apgyvendinimo.

Socialiniai kultūriniai veiksniai. Analizuojant socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaka viešbučio verslui, matome kad paslaugų paklaus¹ kultūriniai renginiai: spektakliai, parodos, koncertai, miesto renginiai, konferencijos, seminarai. Sporto renginiai taip pat turi įtakos viešbučių verslui. Sportinių žaidynių metu viešbutyje apsigyvena sportininkai bei sporto sirgaliai. 2011 metais planuojamas Europos vyrų krepšinio čempionatas, tad prognozuojamas didelis miesto svečių antplūdis.

Technologiniai veiksniai. Technologiniai veiksniai viešojo maitinimo ir poilsio organizavimo paslaugų versle yra labai palankūs. Vyrauja Vakarų Europos standartus atitinkančios technologijos tokio pobūdžio įstaigoms, o tai reiškia, kad taikomos paskutinės naujovės tiek maisto gamyboje, tiek paslaugos pateikime – tinkamas dizainas, aptarnavimas, jaukumas ir t.t.

Informacinės technologijos leidžia susipažinti su paslaugomis virtualioje aplinkoje, supaprastina atsiskaitymo už jas operacijas.

Mikroaplinka – tai visuma jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtak¹.

Rinka – Viešbutis „Saulininkas“ rinka dalinasi su dvylika įmonių, kurios teikia apgyvendinimo paslaugas. Viešbučio pagrindiniai klientai yra verslo žmonės. Viešbutis turi pagrindinius pastovius klientus - turizmo firmas tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Viešbutis yra pasirašźs sutartis su kelionių agentūromis („Baltic Clipper“, „Estravel Vilnius“, „Delta-Interservis“), lojaliais klientais, kuriems taikomos nuolaidos. Kelionių agentūromis, kaip tarpininkais viešbutis naudojasi kad galėtų padidinti užimtum¹.

Nuo 2004 metų Šiauliuose yra dislokuojami NATO kariai, todėl kas tris mėnesius, tokiam pat laiko tarpui keliuose miesto viešbučiuose jie būna apgyvendinti.Viešbutyje „Saulininkas“ kariškiai būna apgyvendinti gana dažnai, todėl kartais pavyksta išvengti sezoniškumo turizmui įtakos.

Plėsdamas rink¹ 2007 metais viešbutis „Saulininkas“ kaip dukterinź įmonź įsigijo kit¹ viešbutį Šiauliuose – „Grafaitės svetainė“.

Konkurencinė aplinka - Dažnai konkurentai, o ne vartotojai lemia tai, koki¹ produkcij¹ gaminti ar kokias paslaugas teikti ir kokia kaina galima parduoti. Gerai susipažinus su konkurentų pasiekimais, galima pasirinkti veiksmingiausius konkurencinės veiklos būdus , nusprźsti, kokie veiksniai – kainos, kokybė ar paslaugos – bus efektyvesni.

Viešbutis „Saulininkas“ konkuruoja ne tik su miesto ir regiono viešbučiais, bet ir su moteliais, Jaunimo nakvynės namais, kaimo turizmo sodybomis ir pan. Artimi savo paslaugų kokybe yra viešbučiai „Šaulys“, „Tomas“, „Turnė“ ir „Medžiotojų užeiga“. Neabejotinas lyderis jų tarpe yra „Šaulys“. Tačiau „Saulininko“ pranašumas – nuošalus ir ramus centrinio miesto rajonas. Labai svarbus faktorius konkurencinėje aplinkoje yra viešbučio kaina. “Saulininkas” turi piln¹ bazinį paslaugų paket¹, kurį sudaro pagrindinė paslauga ir papildomos paslaugos. Pagrindinė viešbučio paslauga yra klientų apgyvendinimas. Papildomos paslaugos dažnai klient¹ skatina pasinaudoti vieno ar kito viešbučio teikiama pagrindine paslauga. Vadybos požiūriu papildomos paslaugos skirstomos į palengvinančias ir paremiančias. Palengvinančios paslaugos „Saulininko“ viešbutyje būtų šios: priėmimas, įvairūs patarnavimai, patalynės davimas, rankšluosčių keitimas, kambario tvarkymas. Be šių palengvinančių paslaugų negali būti panaudota pagrindinė paslauga, jos yra privalomos. Paremiančios paslaugos yra skirtos viešbučio vertei padidinti. Viešbučio restoranas ir baras, mašinų stovėjimo aikštelė, baseinas, sauna, soliariumas, fakso paslaugos, bei kitos paslaugos yra paremiančios paslaugos. Jų teikimas yra puiki konkurencinė priemonė. Kuo šių paslaugų yra daugiau, tuo viešbutis yra pranašesnis.

2.3 Vidinės aplinkos veiksnių analizė

Vidinė aplinka, tai tokia aplinka į kuri¹ įmonė gali įtakoti ir j¹ valdyti. Kuriant įmonės strategij¹ reikia išanalizuoti vidinź įmonės aplink¹, kuri¹ sudaro žmogiškieji, finansiniai, bei gamybiniai ištekliai.

Misija ir tikslai. Viešbutis „Saulininkas“ turi aiškiai suformuluot¹ misij¹ – didinti įmonės vertź, pažinti savo klientus ir siūlyti jiems tinkamiausius, taupančius laik¹ ir gerinančius kasdienį gyvenim¹ aptarnavimo būdus. Vadovaujantis tuo, kad įmonė yra pelno siekianti organizacija – tikslinga siekti didinti įmonės peln¹.

Žmogiškieji ištekliai. Viešbutyje „Saulininkas“ taikoma linijinė valdymo struktūra.

Vertikalūs (linijiniai) ryšiai organizacijoje atsirado vystantis sistemai, kai dalis pareigų ir teisių perduodama pavaldiniams. Taip susiformuoja „valdžios linija“ nuo viršutinių iki žemutinių valdymo lygių.

3pav. Viešbučio „Saulininkas“ pavaldumas

Dirbdamas rinkoje nuo 2002 metų, viešbutis sugebėjo sukomplektuoti gabių specialistų personal¹.Jį sudaro: direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, vyriausia buhalterė, maisto paruošimo technologė, keturi administratoriai, trys kambarinės, penki virėjai, du baro darbuotojai. Personal¹ renka direktorė. Renkantis darbuotojus stengiamasi parinkti tokius darbuotojus kurie sugebėtų realizuoti tokius įmonės lūkesčius:

1. Gebėjimas atlikti konkrečias užduotis, turėti būtiniausių techninių žinių ir įgūdžių;
2. Gebėjimas įžvelgti įvairias darbo puses ir aspektus;
3. Gebėjimas diegti naujus užduoties atlikimo metodus ir sprźsti naujas problemas.
4. Gebėjimas dėstyti savo nuomonź aiškiai ir suprantamai;
5. Gebėjimas sėkmingai dirbti grupėje;
6. Gebėjimas tiksliai išreikšti savo darbo rezultatus tiek žodžiu, tiek raštu.
7. Gebėjimas vadovauti ir organizuoti kitų darb¹;
8. Gebėjimas savarankiškai sprźsti
9. Gebėjimas planuoti tiek savo, tiek kitų darb¹;
10. Gebėjimas išnaudoti laik¹ ir energij¹ įmonės interesams;
11. Nusiteikimas priimti įmonės siekimus net tada, kai jie prieštarauja kai kuriems asmeniniams siekiams;
12. Geri santykiai su bendradarbiais;
13. Noras nuolatos tobulėti;

Viešbutis naudoja įvairias darbuotojų motyvavimo priemones tokias, kaip galimybė nusipirkti paslaugas ar prekes su 30 procentų nuolaida, atlyginimas esant reikalui mokamas avansu, suteikiamos visos socialinės garantijos ir draudimai, suteikiamos geros darbo s¹lygos.

Finansiniai ištekliai. Analizuojant finansinius išteklius galima teigti, kad per savo egzistencijos laik¹ viešbutis sukaupė pakankam¹ įstatinį kapital¹ bei solidų kit¹ turt¹, taip garantuodamas klientams bei tiekėjams saugum¹, lojalum¹ bei įmonės mokam¹jį pajėgum¹. Įmonės direktorės teigimu, 2008 metai buvo pelningiausi. Turto apibrėžiantys rodikliai nenurodomi nes tai vidiniai įmonės duomenys.

Gamybiniai ištekliai. Viešbutyje vyrauja nuostata pelno siekti per patenkint¹ vartotoja, todėl orientuojamasi į kokybišk¹ paslaugų tiekim¹, kultūring¹ aptarnavim¹, todėl viešbutis turi ger¹ reputacij¹ rinkoje. Elementarus mandagumas, malonus bendravimas su klientais, pateikiama išsami informacija apie paslaugas verčia klientus rinktis būtent šio viešbučio prekes ar paslaugas. Viešbučio darbuotojų bei pačio viešbučio įvaizdis taip pat daro didžiulź įtak¹ , nes visi darbuotojai yra tvarkingai apsirengź, visada pasitempź ir malonūs bei paslaugūs. Viešbučio interjeras labai jaukus, modernus, visada tvarkingas, todėl daugelį klientų tai traukia ir svečiai mielai užsuka į viešbutį dar ne vien¹ karta. Tai stiprioji viešbučio pusė, nes leidžia išsiskirti iš konkurentų.

Viešbutyje neįdiegta išorinės ir vidinės nuolatinės analizės bei prognozės sistema. Taip jis gali prarasti rinkos dalį arba neįvertinti iš aplinkos artėjančių grėsmių. Tokia neaiški pozicija silpnina pačio viešbučio pozicij¹.

Nematerialius viešbučio resursus sudaro technologijos reputacija ir kultūra. Viešbutis visada siūlo kokybiškas bei paklausias prekes bei paslaugas, įvedinėja naujus produktus. Tai parodo prekių bei paslaugų portfelis pagal BCG – „ Boston Consulting Group“ matric¹.

5 lentelė

Santykinė rinkos dalis

Didelė   Maža

Iš pateikto paveikslo matosi, kad viešbutis turi pilnai subalansuot¹ paslaugų modelį. Apgyvendinimas ir maitinimas yra piniginių srautų šaltiniai, tikimasi kad sporto klubas taip pat efektyviai pradės nešti peln¹. Apėmus ekonominei krizei, žmonės vis rečiau renkasi banketus, konferencijas, pirtis viešbučiuose. Kadangi klaustukai užima nedidelź rinkos dalį, tai padėtis jų yra dabartiniu momentu neaiški ir komplikuota - nei pelno, nei pinigų. Analizuojant paslaugų portfelį matome, kad vaizdo kameromis stebima automobilių stovėjimo aikštelė neduoda jokių teigiamų rodiklių, nes aikštelė ne saugoma,ne uždara, o tik stebima. Atsižvelgiant į pinigus išleidžiamus kamerų tinklo lauke aptarnavimui, darome išvada, kad aikštelės stebėjimas yra nebūtinas, nutraukus stebėjim¹ būtų sutaupyti pinigai, kuriuos būtų galima panaudoti tikslingai.

Surinkus vis¹ informacij¹ apie esam¹ situacij¹, j¹ geriausia išanalizuoti SSGG – analizės metodu.

2.4 SSGG analizė

2.5 Strateginių alternatyvų vertinimas ir Parinfghkimu