Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

PATEIKIMO POLITIKA (įtraukiant ir marketingo logistik¹)

prekyba



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

PATEIKIMO POLITIKA (įtraukiant ir marketingo logistik¹)

1 Pateikimo s¹lygų, marketingo logistikos ir pateikimo serviso tarpusavio priklausomybė



Pateikimo politika apima visum¹ veiksmų ir priemonių, kurios nustato vietos ir laiko požiūriu pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio priklausomybź.

Rašytiniuose šaltiniuose kaip taisyklė kalbama tik apie logistinių priemonių tarpusavio priklausomybź ir todėl, atitinkamai, instrumentas vadinamas marketingo logistika (kartais fiziniu pateikimu, pateikimo politika ir pan). Marketingo logistikos tikslas yra platesnis, daugiau apimantis, t.y., pristatyti 'teising¹ produkt¹ teisingos būklės į teising¹ viet¹' (25, S. 180). Tačiau iš to kyla klausimas: kas apskritai yra 'teisingas' produktas. Atsakymas gali būti toks: teisinga yra visa tai, k¹ tarpusavyje susitaria pardavėjas ir pirkėjas, arba kitaip tariant, kokios yra sutartos (įsakmiai ar ne taip įsakmiai) pateikimo s¹lygos. Tokiu būdu paskirstoma, susitarus dėl pateikimo, tarpusavio šalių priklausomybė.

Pateikimo politika apima du veiksmų kompleksus:

pirmiausia, susitarim¹ dėl pateikimo s¹lygų,

antra, remiantis marketingo logistika, sutartų pateikimo s¹lygų įvykdym¹.

Šios dvi veiksmų grupės turi pirkėjui 'įsigijimo' poveikį. T.y., priklausomai tiek nuo pirkėjui pasiūlytų pateikimo s¹lygų, tiek nuo pačio pirkėjo pasitikėjimo pardavėju laipsnio, priklauso pirkėjo šiandienos arba ateities apsisprendimas pirkti. Yra aišku, kad daugelį metų toks marketingo logistikos 'įsigijimo' charakteris rašytiniuose šaltiniuose nebuvo minimas. Priešingai, pats procesas buvo 'surikiuotas' pagal distribucij¹ ir buvo apribotas įsigijimo proceso [10, S. 139]. Dabar jau nekyla jokių abejonių, kad žymų vaidmenį įsigijimo, pirkimo veiksmams turi logistikos procesai.

Nagrinėjant bendr¹ pateikimo politikos poveikį potencialiam pirkėjui, didelį vaidmenį vaidina taip vadinamas pateikimo servisas. Pateikimo servisas dažniau apibūdinamas kaip 'Marketingo logistikos sistemos rezultatas' [70, S. 177]. Šis apibūdinimas kyla iš ankstesnių samprotavimų. Iš tikrųjų, pateikimo servisas - tai visos pateikimo politikos rezultatas, taigi ir sutartų pateikimo s¹lygų išdava.

2 Susitarimas dėl pateikimo s¹lygų

2.1 Pateikimo vietos dimensija

Pirkėjas pirmiausia nori žinoti, kas prisiims kaštus ir rizik¹, kylančius dėl skirtumų tarp pirkėjo ir pardavėjo dislokacijos vietų, taip pat, kas vykdys techninį prekių transportavim¹. Tokiu atveju yra galimi du esminiai atvejai, kai prekė juda nuo pardavėjo iki pirkėjo:

pirkėjas pats parūpina prekių transportavim¹ iki savo gyvenamosios vietos, taip pat perima visus transportavimo kaštus ir su tuo susijusi¹ rizik¹.

pardavėjas įsipareigoja padengti visus prekės pateikimo iki pirkėjo gyvenamosios vietos kaštus ir rizik¹.

Šalia šių esminių atvejų yra galimi ir daugybė tarpinių sprendimų, tokių kaip:

pardavėjas apsiima padengti pateikimo kaštus ir rizik¹ tik iki trečiosios vietos (pvz., pirkėjo automobilio, geležinkelio, pašto arba sandėlio, esančio pirkėjo vietoje).

pirkėjas ir pardavėjas susitaria pasidalinti kaštus ir rizik¹, taip pat susitaria, kas įvykdys, ar pirkėjas, ar pardavėjas, ar trečias asmuo (pvz., firma - ekspeditorius), techninį prekių pateikim¹.

Pateikimo vietos dimensija turi ypač didelź reikšmź ekporto versle. Tam, kad palengvinti verslo ryšius, taip pat norint išvengti su tuo susijusių nesusipratimų bei kontraktų sudarymo formalumų, 1953 metais Paryžiuje buvo priimtos Tarptautinės prekybos normos. Jos reglamentuoja tarptautiniuose verslo ryšiuose naudojamų kontraktų formas (International Commercial Terms arba Inco - Terms).

2.2 Pateikimo laiko dimensija

Pateikimo laiko dimensija apima tris potencialiam pirkėjui labai svarbius aspektus:

a)      laiko trukmź tarp užsakymo (pirkimo kontrakto sudarymo) ir pateikimo,

b)      pateikimo termin¹,

c)      sutarto pateikimo termino išlaikymas.

a)      pateikimo laikas

Laikotarpis tarp užsakymo ir pateikimo gali būti suskirstytas į skirtingas laiko atkarpas, kaip pavaizduota 39 pav. Laikotarpis, iš vienos pusės, priklauso nuo laiko, kuris reikalingas atlikti visus reikiamus logistinius veiksmus. Iš kitos pusės, laik¹ įtakoja aplinkybės, kurios jau nepriklauso nuo marketingo logistikos, o priklauso nuo pateikimo ir pačių produktų ypatybių. Praktikoje paminėtas laikotarpis, apimantis logistikos sistemoje užsakytų prekių pristatym¹, kartais dar vadinamas pateikimo laiku. Taigi, jeigu tvirtinama, kad 'pageidaujamam produktui nėra jokio pateikimo laiko', vadinasi, dažniausiai turima omenyje, kad produktas tuoj pat yra pagaminamas ir nedelsiant gali būti išsiųstas, taip pat taip yra, jei toks procesas reikalauja keleto dienų.

b)      pateikimo terminas

Klausimas dėl pateikimo termino pirkėjui turi reikšmź tik tuomet, kai vartotojas pageidauja konkretaus pateikimo laiko (pvz., savaitės dienos arba net ir tam tikros dienos valandos). Rėmai, kuriais tiekėj¹ apriboja vartotojo norai, ganėtinai apsunkina pardavėjo transportavimo planavim¹. Nusakytų pateikimo terminų išlaikymas - tai logistinių priemonių rezultatas.

2.3 Pateikimo asmeninė, dalykinė ir teisinė dimensijos


39 pav. Pateikimo proceso laiko atkarpos

Asmeninės pateikimo aplinkybės turi reikšmź tokiems klientams, kuriems nėra tas pats, su kokiu personalu jie s¹veikaus pateikimo rėmuose, arba kaip pardavėjo personalas įveiks pateikimo proceso metu kylančius sunkumus.

Dalykinė dimensija apima, visų pirma, pateikimo savybes, tai gali būti pateiktų prekių būklė, taip pat pateikimo punktualum¹, t.y. atitikimo laipsnis tarp užsakymo ir pateikimo. Kita vertus, tai yra tarpusavio susitarimas, kokia bus panaudota išsiuntimo sistema. Čia yra svarbu, kaip glaudžiai yra susijusi pardavėjo pateikimo sistema su vartotojo įsigijimo sistema. 'Apsisprźsti, kokias naudoti paletes arba konteinerius, galima tik glaudžiai bendradarbiaujant su vartotoju. Vartotojas iš palečių arba konteinerių gaus naud¹ tik tuomet, jei jis turės atitinkamas technines priemones toms paletėms ar konteineriams transportuoti bei saugoti. Tai gali pasirodyti naudinga tik tuo atveju, jei pardavėjas, siūlydamas savo svarbiausiam klientui finansinź pagalb¹, skatins jį peroreantuoti vis¹ savo logistinź įsigijimo sistem¹' [70, S. 184 f].

Ne paskutinį vaidmenį potencialiam vartotojui vaidina ir pateikimo s¹lygų teisinis pobūdis: ar pardavėjas įsipareigoja pateikti prekes, ar jis tai daro savo noru, be jokių supančiojimų? Ar prisiima pardavėjas atsakomybź už nuostolius, kuriuos patiri¹ klientas, jei yra uždelsiamas pateikimo terminas? Ar tiekėjas nurodo konkrečius pateikimo terminus? Kokias teisines pasekmes turi neatitikimas tarp užsakymo ir pateikimo?

3 Sutartų pateikimo s¹lygų įvykdymas marketingo logistikos priemonėmis

3.1 S¹vokų 'Logistika' ir 'Fizinis pateikimas' ribos

Rašytiniuose šaltiniuose ir praktikoje terminologija logistikos srityje skiriasi. Čia tikslinga laikytis tokios s¹vokų sistematikos (40 pav.):

a)      fizinis veiksnių pateikimas (physical supply) apima vis¹ žaliavų, pagalbinių ir pagrindinių gamybos priemonių judėjim¹ nuo tiekėjo (įtraukiant ir tarpininkus, ir sandėliavimo vietas, ir ekspedicines firmas) iki atitinkamos įmonės. (40 pav. kaip pavyzdys pasirinktas vienas gamintojas; taip pat s¹vokų sistematika nagrinėjama nuo pardavėjo dislokacijos vietos).

b)      įsigijimo logistika apima tik tuos a) srities įsigijimo logistinius veiksnius, kurie patys atsiranda atitinkamoje įmonėje.

c)      tarp pirkimo ir pardavimo gamintojo įmonėje logistiniai procesai glaudžiai susijź su produkcija.

d)      fizinė distribucija apima vis¹ paruošto pardavimui krovinio fizinį keli¹ nuo gamintojo (gali būti ir tarpininkai, ir ekspedicinės firmos, ir sandėliavimo vietos) iki galutinio vartotojo.

e)      marketingo logistika apima tik tuos d) srities pardavimo logistikos veiksnius, kurie patys atsiranda atitinkamoje įmonėje.

Atskiros įmonės pardavimo politikos rėmuose pirmiausia domina marketingo logistikos sritis; tačiau ir šioje visoje sistemoje neturi būti sumenkinama fizinė distribucija.





40 pav. Logistinio proceso s¹vokų sistematika

3.2 Marketingo logistikos uždaviniai ir sudėtinės dalys

Iš prekių judėjimo nuo užsakymo iki pateikimo klientui, išoriniams ir centriniams sandėliams paaiškėja įvairiapusės marketingo logistikos užduočių stadijos. Jos vaizdžiai parodytos 41 pav. Jei šios užduotys bus paskirstytos funkcijų nešėjams (saviems įmonės skyriams, tarpininkams), bus galima aiškiai reziumuoti šias subsistemas:


41 pav. Prekių judėjimas nuo užsakymo iki pateikimo

a)      Užsakymo apdorojimas

Kaip rodo 42 paveikslas, užsakymo apdorojimas apima informacijos gavimo, analizės, kaupimo ir perdavimo sistem¹. Šis informacijos srautas analizuojamas dviem požiūriais:

kaip sprendimo mechanizmas (užsakymo įvykdymu išsprendžiama daugybė veiksnių, einančių iki prekių pateikimo),

kaip kontrolės mechanizmas (užsakymo apdorojimo kontrolė, informacijos apie atsargas sandėliuose ir transporto srautų kontrolė) bei

kaip laik¹ kainuojantis elementas visame pateikimo laike.

b)      Sandėlio vieta

Sandėlio vieta turi būti numatyta tarp prekių įėjimo ir išėjimo srautų vietų. Nuoroda į fiksuot¹ sandėlio viet¹ yra būtina, kadangi reikia atskirti sandėlį nuo transportavimo priemonių, kurios dažniau vadinamos 'judančiais' sandėliais.

Sandėlio uždaviniai - 'Sandėlio funkcijos' ir 'Judėjimo funkcijos' - skiriasi. Į sandėlio funkcijas įeina prekių saugojimas tam tikr¹ apibrėžt¹ laiko tarp¹. Judėjimo funkcijas apibūdina keletas iš šių veiksnių:

prekių atvežimas,

prekių transportavimas pačiame sandėlyje,

užsakymo suformavimas (komisionavimas: t.y. vartotojo užsakytos skirtingos prekės, jų norimas kiekis paimamas iš skirtingų sandėlio vietų, surenkamas ir perduodamas į sandėlio viet¹, kur yra transportavimo vartotojams aikštelė) bei

prekių išvežimas.

Logistiniame procese galimos ir kitokio sandėlių rūšys:

Atsargų sandėliai dažniausiai naudojami produkcijos gamybai. Svarbiausias tikslas - užtikrinti pakankam¹ gamybos apimtį. Paprastai prekės dideliais kiekiais ir pavieniui padedamos į sandėlį santykinai ilgam laikui. Svarbiausi¹ vaidmenį čia vaidina sandėlio funkcija, tuo tarpu kai judėjimo funkciaj nueina į antr¹ plan¹.

Pereinamieji sandėliai yra oreantuoti į transportavim¹; jų funkcija - trumpam perimti prekes, perduodant jas iš vienos tarpinės susisiekimo grandies kitai; tokie sandėliai paprastai sutinkami paslaugų įmonių susisiekimo tarnybose. Svarbiausias tikslas čia - užtikrinti greit¹ prekių perdavim¹; šiuose sandėliuose svarbiausi¹ reikšmź turi judėjimo funkcija, o sandėlio funkcija nueina į antr¹ plan¹.

Išsiuntimo ir paskirstymo sandėliai oreantuoti į pardavimus, kadangi iš jų išsiunčiama tiesiogiai vartotojui. Svarbiausias tikslas - užtikrinti trump¹ pateikimo laik¹ ir greit¹ užsakymo paruošim¹; iš to išeina, kad šiuose sanddėliuose yra svarbios tiek sandėlio, tiek ir judėjimo funkcijos; ypatingas dėmesys skiriamas kaip taisyklė paskutinei funkcijai.

Be to, skiriasi ir 'Savos įmonės' bei 'Svetimos įmonės' sandėliai.

Svetimos įmonės išsiuntimo sandėlių privalumas yra jų lankstumas. Kaip taisyklė galima sandėlio patalpas trumpam išsinuomoti arba jų atsisakyti ir taip greitai galima patenkinti besikeičiančius užklausimus. Pasikeitus užklausimams, galima be jokių sunkumų pakeisti sandėlio viet¹. Be to, dažniausiai sandėliuose dirba gerai apmokyti specialistai, kurių sava įmonė ne visada gali turėti.

Sava įmonė tuo tarpu gali užtikrinti ger¹ kontrolź išsiunčiant prekes. Savos įmonės išsiuntimo sandėlis leidžia geriau dalyvauti visoje logistinėje sistemoje. Kylantys sunkumai, esant svetimos įmonės sandėliui, pvz., logistinės informacijos sistemos arba tiesioginio kontakto tarp tiekėjų ir vartotojo sunkumai, tai būtų svetimos įmonės sandėlių pasirinkimo minusai.

Kaštai, priklausomai nuo sandėlio rūšies, esant savos įmonės sandėliui, bus tada mažesni, jei prekių kiekio judėjimas pakankamai didelis ir nėra per daug dažnas. Jei yra svetimos įmonės sandėlis, tai priešingai, kaštai bus mažesni, jei prekių partijos bus mažesnės arba dažnos.

c)      Transportas

Kaip transporto priemones iš visų alternatyvų visumos galima išskirti:

jūrų ir vidaus laivai,

geležinkeliai,

sunkvežimiai,

lėktuvai ir

kombinuotas transportas (skiriasi nuo 'netvarkingo transporto' tuo, kad čia neperkraunami konteineriai; tai yra skirtumas tarp susisiekimo pervežant konteinerius treileriais, pvz., transporto ant bėgių, transporto priemonių ant bėgių laivuose, ir konteinerių transporto, kaip pvz., konteineriai, paletės.

Šių skirtumų ribose pirmiausia būtina palyginti alternatyvius transporto variantus, ir tik po to, iš vienos pusės, - vienos ar kitos transporto rūšies galimybes, iš kitos pusės - kaštus.

Svarbiausi našumo kriterijai:

transportavimo laikas,

trasportavimo atvejų skaičius per vien¹ period¹ (dažnumas ir pastovumas, kurio galima reikalauti iš transportuotojų per period¹; važiavimo planų laiko aspektas),

geografinės transportavimo galimybės (geografinis transporto variantų aprėpimo laukas; važiavimo planų vietos aspektas),

patikimumas, kurį teikia transporto priemonės (ypač išlaikymas transportavimo laiko),

techninis transporto priemonių tinkamumas, t.y.

kiekybinės transporto priemonių galimybes (transportavimo našumas priklausantis nuo transportuojamo kiekio),

kokybinės transporto priemonių galimybes (transportavimo našumas priklausantis kokybiniams transportuojamų prekių reikalavimams),

transportinis - techninis transporto priemonių lankstumas, elastingumas (transporto priemoniių sugebėjimas pervežti skirtingas prekes),

kiti: transporto priemonės kaip reklamos nešėjos, transporto personalo dėka perimantis tolesnius uždavinius, tokius, kaip Inkaso, montavimas, darbas, konsultacijos ir pan.

Lyginant pagal kaštų kriterijų, negalima paimti vien tik transporto kaštų, dar reikia taip pat įvertinti poveikius likusiems logistikos kaštams. Apskritai, priimant sprendimus dėl sandėlių ir transporto, reikia pasakyti, kad tarp jų yra glaudus ryšys, ir dažniausiai nagrinėti juos atskirai nėra įmanoma.

Taigi, negalima rinktis sandėlio vietos, neatsižvelgiant į transporto priemones, kaip vaizdžiai yra parodyta 43 paveiksle.

d)      Įpakavimas

Be 3.3.2.2 dalyje pavaizduotų akvizitorinių uždavinių, įpakavimas taip pat atlieka svarbias logistines funkcijas:

apsaugojimo funkcija (saugo nuo mechninių ir klimatinių poveikių, taip pat nuo vagystės; apsaugo aplink¹ nuo pačios prekės;

transportavimo funkcija (palengvina transportavim¹; kai kurias prekes transportuoti galima tik įpakavime; esant nedideliam svoriui įpakavimas dėka savo formos ir matmenų užima optimali¹ transportavimo viet¹) ir

informavimo funkcija (turinio ženklai dėka savo spalvų arba užrašų; nuorodos dėl greitai gendančių produktų, trapumo ir pan.).


43 pav. Pavyzdys, kokia yra tarpusavio priklausomybė tarp sandėlių ir transporto pasirinkimo

4. Pateikimo servisas kaip pateikimo politikos rezultatas

4.1 Pateikimo serviso akvizitorinė reikšmė

Pateikimo politikos pagalba įmonė pasiekia tiksl¹, įtakoti potencialaus pirkėjo subjektyvų nustatym¹, priklausantį nuo konkrečios įmonės pateikimo aplinkybių ir ypatumų (pirmas pirkimo faktorius), kartu sumažina atitinkamų pirkimo apribojimų poveikį (pvz., trūkstamos transporto priemonės, sandėlių trūkumas, netinkamas tiekimo laikas ir pan.) (antras pirkimo faktorius), taip pat sumažina klientų nepasitenkinim¹, kylantį dėl pateikimo brangumo (pirmas pirkimo faktorius).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, visi šie pateikimo politikos akvizitoriniai poveikiai pirkėjui vadinami pateikimo servisu. Pateikimo servisas - tai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo pirkėjo įvertinimo. Viena ar kita įmonė pirkėjo, kurio vertės matas yra pateikimo laikas, akyse turės aukšt¹ pateikimo servis¹, tuo tarpu kito pirkėjo, kurio vertės matas yra žemi pateikimo kaštai - žem¹.

Taigi, kol kyla tokia skirtinga vartotojų reakcija į pateikimo politikos priemones, rekomenduojama pateikimo politik¹ diferencijuoti.

Pateikimo serviso formuluote, diferencijuodama pagal skirtingas pirkėjų grupes, įmonė lygiagrečiai nusistato sau tikslų grupes, kurias gali įvykdyti pavieniai pateikimo politikos organai. Galima pateikimo serviso formuluotź pailiustruoti pavyzdžiu:

užsakymo periodo ilgis:

Po užsakymo priėmimo pirkėjas prekes gauna po 5 darbo dienų.

užsakymo periodo išlaikymas:

Užsakymams, kurie įvykdomi iš išsiuntimo sandėliui pavaldaus vietinio sandėlio, užsakymo periodas turi būti išlaikytas 97 %.

95 % užsakymų turi būti įvykdyti iš išsiuntimo sandėliui pavaldaus vietinio sandėlio.

Pateikimo vykdymas:

Pasiekiamas 100 %-inis pateikimo tikslumas (išsiųstų ir užsakytų produktų rūšies ir kiekio atitikimas).

97 % tiekimų turi būti visiškai nesugadinti, tikslūs.

Užsakymų moduliacija:

Nedidelių užsakymų, kurių vertė iki 500 DM, kaina dėl išaugusių logistikos kaštų padidinama specialių 10 % priedu.

Produkto A vidutiniškai imama 1 kartoninė dėžutė, 12 vnt., produkto B - 1 kartotinė dėžutė, 36 vnt., ir pan.

Pateikimo dažnumas nesumažės, taip kad vartotojas užsakym¹ gaus ne tuo pačiu laikotarpiu.

Vartotojas gauna atspausdintus užsakymo formuliarus su prašymu, kad naudos išimtinai tik sau. Užsakymai perduodami paštui, kur užsakymo įvykdymo įrodymas yra pašto antspaudas. Taip pat galimas ir užsakymo perdavimas ir telefonu arba telegrafu.

Bendradarbiavimas su vartotoju:

vartotojų nusiskundimai dėl blogo pateikimo serviso sprendžiami vėliausiai iki dienos, kada buvo gautas nusiskundimas. Klientas tuoj pat turi pranešti telefonu arba paštu apie atitinkam¹ nusiskundim¹.

Telefoniniai užklausimai dėl užsakymo paruošimo būklės atsakomi per 2 val.

Dėl matomų pateikimo pažeidimų vartotojas tuoj pat informuojamas telefonu.

Kliento pageidavimu prekes galima atsiimti pačiam. Tokiu atveju padengiamas visas frachtas. Galiausiai išsiunčiamoms prekėms remiantis logistiniu požiūriu parenkama geriausia transporto rūšis.

4.2 Optimalaus pateikimo serviso problemos

Optimaliam pateikimo serviso planavimui didelź reikšmź turi tai, kaip klientai reaguoja į pateikimo klaidas. 44 paveiksle pavaizduotos galimo svartotojų reakcijos į klaidas. Jei bus įveikti, eliminuoti pavienių reakcijų iššaukti kaštai, taip pat šių reakcijų pasitaikymo tikimybės, galima bus eliminuoti ir dėl visų klaidų atsirandančius kaštus.

Marketingo logistikos sistemai, kaip ir kiekvienai kitai sistemai tipiška, kad vis didėjantis savo galimybių gerinimas susijźs su neproporcionaliai kylančiais kaštais, tuo tarpu, kaip taisyklė, padidėjźs pateikimo servisas neproporcionaliai įtakoja kylantį akvizitorinį poveikį, pvz., sumažina klaidų kaštus. Marketingo logistikos pagrindinė problema yra ta, kad čia sunku suderinti, surasti optimalų sprendim¹, kuris atitiktų ir įmonės tikslus kaštų atžvilgių, ir sistemos galimybes.

Čia daugeliu atvejų yra būtina atsisakyti isoliuoto požiūrio ir logistinį horizont¹ išplėsti visu fizinės distribucijos lauku, taigi iki galutinio vartotojo. Žiūrint į logistinį transformacijos proces¹ per vertikali¹ kooperacij¹ arba integracij¹, dažniausiai galima prekių judėjim¹ išdėstyti racionaliausiai.


44 pav. Galimos vartotojo reakcijos į klaidas. Pagal H.-C. Pfohl [70, S.191].

pi (i=1,2,……..,10): klaidų pasitaikymo tikimybės



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1853
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved