CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
PATEIKIMO POLITIKA (įtraukiant ir marketingo logistik¹)
1 Pateikimo s¹lygų, marketingo logistikos ir pateikimo serviso tarpusavio priklausomybė
Pateikimo politika apima visum¹ veiksmų ir priemonių, kurios nustato vietos ir laiko poiūriu pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio priklausomybź.
Raytiniuose
altiniuose kaip taisyklė kalbama tik apie logistinių priemonių
tarpusavio priklausomybź ir todėl, atitinkamai, instrumentas vadinamas marketingo logistika (kartais fiziniu
pateikimu, pateikimo politika ir pan). Marketingo logistikos tikslas yra platesnis,
daugiau apimantis, t.y., pristatyti 'teising¹ produkt¹ teisingos
būklės į teising¹ viet¹' (25, S. 180). Tačiau i to kyla
klausimas: kas apskritai yra 'teisingas' produktas. Atsakymas gali
būti toks: teisinga yra visa tai, k¹ tarpusavyje
susitaria pardavėjas ir pirkėjas, arba kitaip tariant, kokios yra
sutartos (įsakmiai ar ne taip įsakmiai) pateikimo s¹lygos. Tokiu
būdu paskirstoma, susitarus
Pateikimo politika apima du veiksmų kompleksus:
pirmiausia, susitarim¹ dėl pateikimo s¹lygų,
antra, remiantis marketingo logistika, sutartų pateikimo s¹lygų įvykdym¹.
ios dvi veiksmų grupės turi pirkėjui 'įsigijimo' poveikį. T.y., priklausomai tiek nuo pirkėjui pasiūlytų pateikimo s¹lygų, tiek nuo pačio pirkėjo pasitikėjimo pardavėju laipsnio, priklauso pirkėjo iandienos arba ateities apsisprendimas pirkti. Yra aiku, kad daugelį metų toks marketingo logistikos 'įsigijimo' charakteris raytiniuose altiniuose nebuvo minimas. Prieingai, pats procesas buvo 'surikiuotas' pagal distribucij¹ ir buvo apribotas įsigijimo proceso [10, S. 139]. Dabar jau nekyla jokių abejonių, kad ymų vaidmenį įsigijimo, pirkimo veiksmams turi logistikos procesai.
Nagrinėjant bendr¹ pateikimo politikos poveikį potencialiam pirkėjui, didelį vaidmenį vaidina taip vadinamas pateikimo servisas. Pateikimo servisas daniau apibūdinamas kaip 'Marketingo logistikos sistemos rezultatas' [70, S. 177]. is apibūdinimas kyla i ankstesnių samprotavimų. I tikrųjų, pateikimo servisas - tai visos pateikimo politikos rezultatas, taigi ir sutartų pateikimo s¹lygų idava.
2 Susitarimas
2.1 Pateikimo vietos dimensija
Pirkėjas pirmiausia
nori inoti, kas prisiims katus ir rizik¹, kylančius
pirkėjas pats parūpina prekių transportavim¹ iki savo gyvenamosios vietos, taip pat perima visus transportavimo katus ir su tuo susijusi¹ rizik¹.
pardavėjas įsipareigoja padengti visus prekės pateikimo iki pirkėjo gyvenamosios vietos katus ir rizik¹.
alia ių esminių atvejų yra galimi ir daugybė tarpinių sprendimų, tokių kaip:
pardavėjas apsiima padengti pateikimo katus ir rizik¹ tik iki trečiosios vietos (pvz., pirkėjo automobilio, geleinkelio, pato arba sandėlio, esančio pirkėjo vietoje).
pirkėjas ir pardavėjas susitaria pasidalinti katus ir rizik¹, taip pat susitaria, kas įvykdys, ar pirkėjas, ar pardavėjas, ar trečias asmuo (pvz., firma - ekspeditorius), techninį prekių pateikim¹.
Pateikimo vietos dimensija turi ypač didelź reikmź ekporto versle. Tam, kad palengvinti verslo ryius, taip pat norint ivengti su tuo susijusių nesusipratimų bei kontraktų sudarymo formalumų, 1953 metais Paryiuje buvo priimtos Tarptautinės prekybos normos. Jos reglamentuoja tarptautiniuose verslo ryiuose naudojamų kontraktų formas (International Commercial Terms arba Inco - Terms).
2.2 Pateikimo laiko dimensija
Pateikimo laiko dimensija apima tris potencialiam pirkėjui labai svarbius aspektus:
a) laiko trukmź tarp usakymo (pirkimo kontrakto sudarymo) ir pateikimo,
b) pateikimo termin¹,
c) sutarto pateikimo termino ilaikymas.
a) pateikimo laikas
Laikotarpis tarp usakymo ir pateikimo gali būti suskirstytas į skirtingas laiko atkarpas, kaip pavaizduota 39 pav. Laikotarpis, i vienos pusės, priklauso nuo laiko, kuris reikalingas atlikti visus reikiamus logistinius veiksmus. I kitos pusės, laik¹ įtakoja aplinkybės, kurios jau nepriklauso nuo marketingo logistikos, o priklauso nuo pateikimo ir pačių produktų ypatybių. Praktikoje paminėtas laikotarpis, apimantis logistikos sistemoje usakytų prekių pristatym¹, kartais dar vadinamas pateikimo laiku. Taigi, jeigu tvirtinama, kad 'pageidaujamam produktui nėra jokio pateikimo laiko', vadinasi, daniausiai turima omenyje, kad produktas tuoj pat yra pagaminamas ir nedelsiant gali būti isiųstas, taip pat taip yra, jei toks procesas reikalauja keleto dienų.
b) pateikimo terminas
Klausimas
2.3 Pateikimo asmeninė, dalykinė ir teisinė dimensijos
39 pav. Pateikimo proceso laiko atkarpos
Asmeninės pateikimo aplinkybės turi reikmź tokiems klientams, kuriems nėra tas pats, su kokiu personalu jie s¹veikaus pateikimo rėmuose, arba kaip pardavėjo personalas įveiks pateikimo proceso metu kylančius sunkumus.
Dalykinė dimensija apima, visų pirma, pateikimo savybes, tai gali būti pateiktų prekių būklė, taip pat pateikimo punktualum¹, t.y. atitikimo laipsnis tarp usakymo ir pateikimo. Kita vertus, tai yra tarpusavio susitarimas, kokia bus panaudota isiuntimo sistema. Čia yra svarbu, kaip glaudiai yra susijusi pardavėjo pateikimo sistema su vartotojo įsigijimo sistema. 'Apsisprźsti, kokias naudoti paletes arba konteinerius, galima tik glaudiai bendradarbiaujant su vartotoju. Vartotojas i palečių arba konteinerių gaus naud¹ tik tuomet, jei jis turės atitinkamas technines priemones toms paletėms ar konteineriams transportuoti bei saugoti. Tai gali pasirodyti naudinga tik tuo atveju, jei pardavėjas, siūlydamas savo svarbiausiam klientui finansinź pagalb¹, skatins jį peroreantuoti vis¹ savo logistinź įsigijimo sistem¹' [70, S. 184 f].
Ne paskutinį vaidmenį potencialiam vartotojui vaidina ir pateikimo s¹lygų teisinis pobūdis: ar pardavėjas įsipareigoja pateikti prekes, ar jis tai daro savo noru, be jokių supančiojimų? Ar prisiima pardavėjas atsakomybź u nuostolius, kuriuos patiri¹ klientas, jei yra udelsiamas pateikimo terminas? Ar tiekėjas nurodo konkrečius pateikimo terminus? Kokias teisines pasekmes turi neatitikimas tarp usakymo ir pateikimo?
3 Sutartų pateikimo s¹lygų įvykdymas marketingo logistikos priemonėmis
3.1 S¹vokų 'Logistika' ir 'Fizinis pateikimas' ribos
Raytiniuose altiniuose ir praktikoje terminologija logistikos srityje skiriasi. Čia tikslinga laikytis tokios s¹vokų sistematikos (40 pav.):
a) fizinis veiksnių pateikimas (physical supply) apima vis¹ aliavų, pagalbinių ir pagrindinių gamybos priemonių judėjim¹ nuo tiekėjo (įtraukiant ir tarpininkus, ir sandėliavimo vietas, ir ekspedicines firmas) iki atitinkamos įmonės. (40 pav. kaip pavyzdys pasirinktas vienas gamintojas; taip pat s¹vokų sistematika nagrinėjama nuo pardavėjo dislokacijos vietos).
b) įsigijimo logistika apima tik tuos a) srities įsigijimo logistinius veiksnius, kurie patys atsiranda atitinkamoje įmonėje.
c) tarp pirkimo ir pardavimo gamintojo įmonėje logistiniai procesai glaudiai susijź su produkcija.
d) fizinė distribucija apima vis¹ paruoto pardavimui krovinio fizinį keli¹ nuo gamintojo (gali būti ir tarpininkai, ir ekspedicinės firmos, ir sandėliavimo vietos) iki galutinio vartotojo.
e) marketingo logistika apima tik tuos d) srities pardavimo logistikos veiksnius, kurie patys atsiranda atitinkamoje įmonėje.
Atskiros įmonės pardavimo politikos rėmuose pirmiausia domina marketingo logistikos sritis; tačiau ir ioje visoje sistemoje neturi būti sumenkinama fizinė distribucija.
40 pav. Logistinio proceso s¹vokų sistematika
3.2 Marketingo logistikos udaviniai ir sudėtinės dalys
I prekių judėjimo nuo usakymo iki pateikimo klientui, ioriniams ir centriniams sandėliams paaikėja įvairiapusės marketingo logistikos uduočių stadijos. Jos vaizdiai parodytos 41 pav. Jei ios uduotys bus paskirstytos funkcijų neėjams (saviems įmonės skyriams, tarpininkams), bus galima aikiai reziumuoti ias subsistemas:
41 pav. Prekių judėjimas nuo usakymo iki pateikimo
a) Usakymo apdorojimas
Kaip rodo 42 paveikslas, usakymo apdorojimas apima informacijos gavimo, analizės, kaupimo ir perdavimo sistem¹. is informacijos srautas analizuojamas dviem poiūriais:
kaip sprendimo mechanizmas (usakymo įvykdymu isprendiama daugybė veiksnių, einančių iki prekių pateikimo),
kaip kontrolės mechanizmas (usakymo apdorojimo kontrolė, informacijos apie atsargas sandėliuose ir transporto srautų kontrolė) bei
kaip laik¹ kainuojantis elementas visame pateikimo laike.
b) Sandėlio vieta
Sandėlio vieta turi būti numatyta tarp prekių įėjimo ir iėjimo srautų vietų. Nuoroda į fiksuot¹ sandėlio viet¹ yra būtina, kadangi reikia atskirti sandėlį nuo transportavimo priemonių, kurios daniau vadinamos 'judančiais' sandėliais.
Sandėlio udaviniai - 'Sandėlio funkcijos' ir 'Judėjimo funkcijos' - skiriasi. Į sandėlio funkcijas įeina prekių saugojimas tam tikr¹ apibrėt¹ laiko tarp¹. Judėjimo funkcijas apibūdina keletas i ių veiksnių:
prekių atveimas,
prekių transportavimas pačiame sandėlyje,
usakymo suformavimas (komisionavimas: t.y. vartotojo usakytos skirtingos prekės, jų norimas kiekis paimamas i skirtingų sandėlio vietų, surenkamas ir perduodamas į sandėlio viet¹, kur yra transportavimo vartotojams aiktelė) bei
prekių iveimas.
Logistiniame procese galimos ir kitokio sandėlių rūys:
Atsargų sandėliai daniausiai naudojami produkcijos gamybai. Svarbiausias tikslas - utikrinti pakankam¹ gamybos apimtį. Paprastai prekės dideliais kiekiais ir pavieniui padedamos į sandėlį santykinai ilgam laikui. Svarbiausi¹ vaidmenį čia vaidina sandėlio funkcija, tuo tarpu kai judėjimo funkciaj nueina į antr¹ plan¹.
Pereinamieji sandėliai yra oreantuoti į transportavim¹; jų funkcija - trumpam perimti prekes, perduodant jas i vienos tarpinės susisiekimo grandies kitai; tokie sandėliai paprastai sutinkami paslaugų įmonių susisiekimo tarnybose. Svarbiausias tikslas čia - utikrinti greit¹ prekių perdavim¹; iuose sandėliuose svarbiausi¹ reikmź turi judėjimo funkcija, o sandėlio funkcija nueina į antr¹ plan¹.
Isiuntimo ir paskirstymo sandėliai oreantuoti į pardavimus, kadangi i jų isiunčiama tiesiogiai vartotojui. Svarbiausias tikslas - utikrinti trump¹ pateikimo laik¹ ir greit¹ usakymo paruoim¹; i to ieina, kad iuose sanddėliuose yra svarbios tiek sandėlio, tiek ir judėjimo funkcijos; ypatingas dėmesys skiriamas kaip taisyklė paskutinei funkcijai.
Be to, skiriasi ir 'Savos įmonės' bei 'Svetimos įmonės' sandėliai.
Svetimos įmonės isiuntimo sandėlių privalumas yra jų lankstumas. Kaip taisyklė galima sandėlio patalpas trumpam isinuomoti arba jų atsisakyti ir taip greitai galima patenkinti besikeičiančius uklausimus. Pasikeitus uklausimams, galima be jokių sunkumų pakeisti sandėlio viet¹. Be to, daniausiai sandėliuose dirba gerai apmokyti specialistai, kurių sava įmonė ne visada gali turėti.
Sava įmonė tuo
tarpu gali utikrinti
Katai, priklausomai nuo sandėlio rūies, esant savos įmonės sandėliui, bus tada maesni, jei prekių kiekio judėjimas pakankamai didelis ir nėra per daug danas. Jei yra svetimos įmonės sandėlis, tai prieingai, katai bus maesni, jei prekių partijos bus maesnės arba danos.
c) Transportas
Kaip transporto priemones i visų alternatyvų visumos galima iskirti:
jūrų ir vidaus laivai,
geleinkeliai,
sunkveimiai,
lėktuvai ir
kombinuotas transportas (skiriasi nuo 'netvarkingo transporto' tuo, kad čia neperkraunami konteineriai; tai yra skirtumas tarp susisiekimo perveant konteinerius treileriais, pvz., transporto ant bėgių, transporto priemonių ant bėgių laivuose, ir konteinerių transporto, kaip pvz., konteineriai, paletės.
ių skirtumų ribose pirmiausia būtina palyginti alternatyvius transporto variantus, ir tik po to, i vienos pusės, - vienos ar kitos transporto rūies galimybes, i kitos pusės - katus.
Svarbiausi naumo kriterijai:
transportavimo laikas,
trasportavimo atvejų skaičius per vien¹ period¹ (danumas ir pastovumas, kurio galima reikalauti i transportuotojų per period¹; vaiavimo planų laiko aspektas),
geografinės transportavimo galimybės (geografinis transporto variantų aprėpimo laukas; vaiavimo planų vietos aspektas),
patikimumas, kurį teikia transporto priemonės (ypač ilaikymas transportavimo laiko),
techninis transporto priemonių tinkamumas, t.y.
kiekybinės transporto priemonių galimybes (transportavimo naumas priklausantis nuo transportuojamo kiekio),
kokybinės transporto priemonių galimybes (transportavimo naumas priklausantis kokybiniams transportuojamų prekių reikalavimams),
transportinis - techninis transporto priemonių lankstumas, elastingumas (transporto priemoniių sugebėjimas perveti skirtingas prekes),
kiti: transporto priemonės kaip reklamos neėjos, transporto personalo dėka perimantis tolesnius udavinius, tokius, kaip Inkaso, montavimas, darbas, konsultacijos ir pan.
Lyginant pagal katų
kriterijų, negalima paimti vien tik transporto katų, dar reikia taip
pat įvertinti poveikius likusiems logistikos katams. Apskritai, priimant
sprendimus
Taigi, negalima rinktis sandėlio vietos, neatsivelgiant į transporto priemones, kaip vaizdiai yra parodyta 43 paveiksle.
d) Įpakavimas
Be 3.3.2.2 dalyje pavaizduotų akvizitorinių udavinių, įpakavimas taip pat atlieka svarbias logistines funkcijas:
apsaugojimo funkcija (saugo nuo mechninių ir klimatinių poveikių, taip pat nuo vagystės; apsaugo aplink¹ nuo pačios prekės;
transportavimo funkcija (palengvina transportavim¹; kai kurias prekes transportuoti galima tik įpakavime; esant nedideliam svoriui įpakavimas dėka savo formos ir matmenų uima optimali¹ transportavimo viet¹) ir
informavimo funkcija (turinio enklai dėka savo
spalvų arba uraų; nuorodos
43 pav. Pavyzdys, kokia yra tarpusavio priklausomybė tarp sandėlių ir transporto pasirinkimo
4. Pateikimo servisas kaip pateikimo politikos rezultatas
4.1 Pateikimo serviso akvizitorinė reikmė
Pateikimo politikos pagalba
įmonė pasiekia tiksl¹, įtakoti potencialaus pirkėjo
subjektyvų nustatym¹, priklausantį nuo konkrečios įmonės
pateikimo aplinkybių ir ypatumų (pirmas pirkimo faktorius), kartu
sumaina atitinkamų pirkimo apribojimų poveikį (pvz., trūkstamos transporto priemonės,
sandėlių trūkumas, netinkamas tiekimo laikas ir pan.) (antras pirkimo faktorius), taip pat sumaina klientų
nepasitenkinim¹, kylantį
Kaip jau buvo minėta anksčiau, visi ie pateikimo politikos akvizitoriniai poveikiai pirkėjui vadinami pateikimo servisu. Pateikimo servisas - tai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo pirkėjo įvertinimo. Viena ar kita įmonė pirkėjo, kurio vertės matas yra pateikimo laikas, akyse turės aukt¹ pateikimo servis¹, tuo tarpu kito pirkėjo, kurio vertės matas yra emi pateikimo katai - em¹.
Taigi, kol kyla tokia skirtinga vartotojų reakcija į pateikimo politikos priemones, rekomenduojama pateikimo politik¹ diferencijuoti.
Pateikimo serviso formuluote, diferencijuodama pagal skirtingas pirkėjų grupes, įmonė lygiagrečiai nusistato sau tikslų grupes, kurias gali įvykdyti pavieniai pateikimo politikos organai. Galima pateikimo serviso formuluotź pailiustruoti pavyzdiu:
usakymo periodo ilgis:
usakymo periodo ilaikymas:
Usakymams, kurie įvykdomi i isiuntimo sandėliui pavaldaus vietinio sandėlio, usakymo periodas turi būti ilaikytas 97 %.
95 % usakymų turi būti įvykdyti i isiuntimo sandėliui pavaldaus vietinio sandėlio.
Pateikimo vykdymas:
Pasiekiamas 100 %-inis pateikimo tikslumas (isiųstų ir usakytų produktų rūies ir kiekio atitikimas).
97 % tiekimų turi būti visikai nesugadinti, tikslūs.
Usakymų moduliacija:
Nedidelių usakymų,
kurių vertė iki 500 DM, kaina
Produkto A vidutinikai imama 1 kartoninė dėutė, 12 vnt., produkto B - 1 kartotinė dėutė, 36 vnt., ir pan.
Pateikimo danumas nesumaės, taip kad vartotojas usakym¹ gaus ne tuo pačiu laikotarpiu.
Vartotojas gauna atspausdintus usakymo formuliarus su praymu, kad naudos iimtinai tik sau. Usakymai perduodami patui, kur usakymo įvykdymo įrodymas yra pato antspaudas. Taip pat galimas ir usakymo perdavimas ir telefonu arba telegrafu.
Bendradarbiavimas su vartotoju:
vartotojų nusiskundimai
Telefoniniai uklausimai
Kliento pageidavimu prekes galima atsiimti pačiam. Tokiu atveju padengiamas visas frachtas. Galiausiai isiunčiamoms prekėms remiantis logistiniu poiūriu parenkama geriausia transporto rūis.
4.2 Optimalaus pateikimo serviso problemos
Optimaliam pateikimo serviso
planavimui didelź reikmź turi tai, kaip klientai
reaguoja į pateikimo klaidas. 44 paveiksle pavaizduotos
galimo svartotojų reakcijos į klaidas. Jei bus įveikti,
eliminuoti pavienių reakcijų iaukti katai, taip pat ių
reakcijų pasitaikymo tikimybės, galima bus eliminuoti ir
Marketingo logistikos sistemai, kaip ir kiekvienai kitai sistemai tipika, kad vis didėjantis savo galimybių gerinimas susijźs su neproporcionaliai kylančiais katais, tuo tarpu, kaip taisyklė, padidėjźs pateikimo servisas neproporcionaliai įtakoja kylantį akvizitorinį poveikį, pvz., sumaina klaidų katus. Marketingo logistikos pagrindinė problema yra ta, kad čia sunku suderinti, surasti optimalų sprendim¹, kuris atitiktų ir įmonės tikslus katų atvilgių, ir sistemos galimybes.
Čia daugeliu atvejų yra būtina atsisakyti isoliuoto poiūrio ir logistinį horizont¹ iplėsti visu fizinės distribucijos lauku, taigi iki galutinio vartotojo. iūrint į logistinį transformacijos proces¹ per vertikali¹ kooperacij¹ arba integracij¹, daniausiai galima prekių judėjim¹ idėstyti racionaliausiai.
44 pav. Galimos vartotojo reakcijos į klaidas. Pagal H.-C. Pfohl [70, S.191].
pi (i=1,2, ..,10): klaidų pasitaikymo tikimybės
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1853
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved