Reklamos būtinumo pagrindimas sprendžiant saugaus eismo problemas Lietuvos keliuose - Marketingo sprendimo pagrindimas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Viešojo administravimo KATEDRA

Asta RIBAKOVAITĖ, Oksana SEMIONOVA,

Dovilė MARKEVIČIENĖ

VVA – 6 grupės studentės

Reklamos būtinumo pagrindimas sprendžiant saugaus eismo problemas Lietuvos keliuose

Marketingo sprendimo pagrindimas

Apie akciją „Stop karui keliuose“

Didelis nelamingų atsitikimų keliuose skaičius pasiekė ribą, kurios neįmanoma toleruoti. Lietuvos radijas ir televizija norėdamas atkreipti valdžios atstovų dėmesį į situaciją bei kviesdamas vairuotojus jausti didesnę atsakomybę, skelbia socialinę akciją „Stop – karui keliuose“.

Akcija pradėta 2006 m. lapkričio 15 d. specialia laida per Lietuvos televiziją bei specialiomis laidomis per Lietuvos radiją, kurio eteryje tokio pobūdžio laidos bus rengiamos nuolat. Lietuvos televizijos eteryje transliuojami specialūs vaizdo klipai raginantys vairuotojus susimąstyti. Specialius reportažus „Panoramai“ rengia Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba. [1]

Akcijos pasekmės

Antrus metus Susisiekimo ministerijos vykdoma socialinės reklamos kampanija „Stop karui keliuose', šiurpiai nupasakojanti, kas vyksta avarijos metu ir raginanti gerbti vienas kitą kelyje, nevairuoti neblaiviam, lietuvių sąmonės nepaveikė ir nedavė lauktų rezultatų. Tikėtasi, kad šios socialinės reklamos nelaimingų atsitikimų skaičių šiais (2007) metais padės sumažinti 5-7 proc. lyginant su praėjusiais metais, tačiau jis tik padidėjo maždaug dešimtadaliu. [

Perskaičius šį straipsnį galima teigti, kad socialinės reklamos kampanija nepavyko. Gal būt tai sudaro prielaidą, jog šiurpiai nupasakojanti reklama kas nutinka avarijos metu nėra pakankamai veiksminga. O tai reiškia, kad reikia imtis agresyvesnių reklamų per pagrindinius televizijos kanalus žiūrimiausiu paros laiku. Ir ypač šiuo metų laiku yra būtinos agresyvios „Stop karui keliuose“ reklamos, kadangi atšilus oram yra dažniau vartojami alkoholiniai gėrimai, todėl svarbu įbauginti reklamos pagalba išgėrusius žmones, kad šie nesėstų už vairo ir nesukeltų avarijų. Taip pat artėja mokiniams atostogos todėl tai dar viena būtinybė į aktyvia „Stop karui keliuose“ akcijos agitaciją, kadangi vairuotojai turi būti atidesni ne tik tamsiu paros metu, bet ir dieną.

Statistikos duomenys

Statistikos duomenys rodo, kad Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių, kai kalbame apie žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių milijonui gyventojų arba šimtui tūkstančių automobilių. Didžiuma žuvusiųjų, apie 55 %, sudaro lengvųjų automobilių vairuotojai ir keleiviai. [3]

Tai įrodo, kad Lietuvoje socialinės akcijos „ Stop karui keliuose“ reklamos yra būtinos, kad priverstu vairuotojus ir pėsčiuosius susimąstyti apie saugumą keliuose.

Kova su girtais vairuotojais

Karo keliuose politika: kodėl vengiama kovoti su girtais vairuotojais?

Karo keliuose formos ir pastangos jį baigti įgauna vis keistesnių pavidalų. Užsimota prieš prekybininkus alkoholiu, prieš alkoholio reklamuotojus. Siūloma tęsti bent kol kas naudos neduodančią vairuotojų švietimo ir jų sąmoningumo kėlimo kampaniją.

Kitaip tariant, einama aplinkui, bet nesigilinama į problemų esmę. Gal alkoholio reklamuotojai ir prekybininkai kuo nors ir kalti, tačiau nepaneigsi fakto, kad ne jie girti sukelia avarijų. Girti avarijų sukelia vairuotojai. O būtent su jais nekovojama ir panašu, kad kovoti rimtai neketinama.

Tiesa, Seimo narys Antanas Matulas pasiūlė drausti automobilyje vežioti alkoholinius gėrimus. Lyg vien nuo butelių vežiojimo vairuotojai įkauštų. Tą iniciatyvą premjeras Gediminas Kirkilas sukritikavo: „Draudimais nieko nepasieksi“. Irgi tiesa, tačiau kas vietoj draudimų?

O to „kas“ labiausiai ir pritrūksta. Karo keliuose politikos tendencija akivaizdi – kovojama su visais, išskyrus girtuosius vairuotojus. Jų automobilių konfiskuoti negalima, nes nukentėtų šeimos, jų sodinti į kalėjimus negalima, nes būtų pažeistos žmogaus teisės. Tiesa, užmirštama, kad girtas vairuotojas pažeidžia visuomenės narių teisę gyventi. [4]

Tai pagrindžia kad „Stop karui keliuose“ reklamos turi būti nukreipiamos ypač į girtus vairuotojus, kurie mėgsta ne tik vairuoti išgėrę, bet ir didelį greitį. Jos būtinos, nes kaip matome iš šio straipsnio, politikai kovoja su viskuo, tik ne su girtais vairuotojais. Tad dauguma socialinės reklamos vaizdo klipų turi būti nukreipti į vairuotojus, kurie išgėrę mėgsta vairuoti.

Visuomenės dėmesys

Bent man neteko girdėti kaip ši akcija paveikė visuomenę, bet kad dėka šios akcijos Seime ėmė sparčiau skintis kelią įstatymų pataisos, griežtinančios vairuotojų atsakomybę – faktas. Ir kitos žiniasklaidos priemonės ėmė labiau diskutuoti, analizuoti ir viešinti problemas, susijusias su avarijomis, jų užkardymu ir pan. Žiniasklaidos dėka, apie problemas imta kalbėti ir daugiau, ir giliau. Įtraukta visuomenė, kuriama nepakantumo atmosfera tiems, kurie nepaiso nustatytų normų (Aleksandrijos atvejis). Tad galima sakyti, ir be tyrimų, kad eismo saugumas keliuose tapo viena prioritetinių įvairių socialinių sluoksnių ir valdžios atstovų tema.”

Tomas Kavaliauskas, LRT žurnalistas

Tai leidžia daryti tokią išvadą, kad socialinės akcijos „Stop karui keliuose“ reklamos yra būtinos, kad labiau atkreiptų visuomenės dėmesį į avaringumą Lietuvos keliuose ir priverstų kiekvieną susimąstyti prieš sėdant už vairo išgėrus, viršijant leistiną greitį ar neužsisegant saugos diržą.

Reklama

Taigi socialinės akcijos „Stop karui keliuose“ reklamos turi būti ne tik per televizija žiūrimiausiu paros metu, akcijos logotipą reikia panaudoti ir laikraščiuose po nelaimingų įvykių keliuose skiltimis, taip pat dalinti lipdukus ir skrajutes katik išsilaikiusiems teises vairuotojams ir taip ugdyti jų požiūri i saugu vairavimą. Akcijos skrajučių turi būti ir kiekvienoje degalinėje, kad vairuotojai išsipylę degalų galėtu pasiimti pasksikaityti. Skrajutėse turėtų būti nurodomi statistiniai duomenys kiek keliuose žūsta žmonių nuo išgėrusių vairuotojų sukeltų avarijų, kiek žmonių, kurie nesisega saugos diržų, žūva avarijų metu ir panašiai. Tokia bauginanti informacija turi priversti žmones susimąstyti apie saugų vairavimą.

Literatūra

1. Akcijos „Stop karui keliuose“ portalas. Apie akciją. [Internete]. [žiūrėta 2009-05-10]. Prieiga per internet

<https://www.lrt.lt/stop/static.php?strid=1020 >;

2. Delfi naujienų portalas. „Stop karui keliuose' nedavė lauktų rezultatų. [Internete]. [žiūrėta 2009-05-10]. Prieiga per internet

<https://www.delfi.lt/archive/article.php?id=13873038> ;

3. Šmigelskas M., Virkūnas R. (2007). Lietuvoje eksploatuojamų automobilių būklė ir avaringumas. Mokslas – Lietuvos ateitis. TRANSPORTAS. Dešimtoji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija, 2007, p. 362;

4. Žinių radijo portalas. Penktadienio „Raktas“: karo keliuose politika: kodėl vengiama kovoti su girtais vairuotojais? [Internete]. [žiūrėta 2009-05-10]. Prieiga per internet

<https://www.ziniur.lt/apie/pranesimai?item=1416>;

Gražulevičiūtė G., Jagminaitė V., Jokubauskaitė S. ir kt. ( “Karas keliuose”: visuomenės ir valdžios institucijų reakcija. Kriminologinis tyrimas. Mykolo Romerio Universitetas p. 9.