STATYBOS VERSLO ĮMONIŲ ORGANIZAVIMAS

STATYBOS VERSLO ĮMONIŲ ORGANIZAVIMAS

statybos verslo įmonės bruožai

Statybos ir montavimo įmonė (firma) yra įprasta gamybinė statybos verslo orga­nizacija. Ji steigiama ir veikia pagal tuos pačius principus kaip ir kiekviena gamybinė įmonė. Tačiau būtina įvertinti išskirtinius šios įmonės bruožus: statybinės produkcijos (pastatų, statiniu) unikalum¹, palyginti ilg¹ jos kūrimo trukmź, didelź atliekamų darbų ir darbo priemonių įvairovź, kintamus statybos poreikius bei kt. Visa tai turi būti įvertinta kuriant įmonės verslo plan¹.

Steigiant statybos verslo įmonź būtina teisingai apibrėžti numatomos įmonės veiklos idėj¹ (misij¹) ir jos perspektyvinź plėtote ateityje esant palankiausioms s¹lygoms. Todėl veiklos programa yra svarbiausias rodiklis nustatant konkretų įmonės tiksl¹. Ateityje pasikeitus veiklos aplinkybėms veiklos idėj¹, jei reikia, galima koreguoti.

Statybos verslo įmonės tikslas turi būti aiškiai išreikštas išmatuojamais rodikliais, pavyzdžiui, įmonės pelno didinimas per tam tikr¹ laik¹, dirbančiųjų skatinimas, gamybinės bazės didinimas ir kt. Tikslas turi būti pasiekiamas, kad dirbantieji galėtų matyti savo veiklos rezultatus.

Po to galima kurti įmonės strategij¹ - kompleksinį plan¹, kuris turi padėti įgyvendinti veiklos idėj¹ ir tiksl¹.

Įvertinus rinkos poreikius ir jos pokyčius analizuojami galimi strategijos variantai. Parenkamas tinkamiausias esamoms s¹lygoms. Strategija turi būti lanksti, kad būtų galima j¹ koreguoti, kai pasikeičia įmonės veiklos aplinkybės.

Įmonės sėkmė siekiant tikslo ir vykdant strateginį plan¹ priklauso nuo pasirinktos ir efektyvios jos valdymo struktūros. Įmonės valdymo struktūros kuriamos iš viršaus į apači¹ remiantis dviem pagrindinėmis koncepcijomis: specializuotu darbo pasidalijimu ir jo kontrole.

Specializuotas darbo pasidalijimas apima atskirus valdymo lygmenis vertikaliai ir specializuotas valdymo sritis horizontaliai. Tai būdinga visoms įmonėms, išskyrus mažas.

Statybos verslo įmonių veikl¹ galima skirstyti į keturias dalis:

užsakymai ir rinkotyra;

planavimas ir produkcijos gamybos projektavimas;

apsirūpinimas ištekliais;

gamyba ir pateikimas vartotojui.

Pagal statybos įmonės veikl¹ gali būti numatyta įmonės valdymo struktūra: hierarchinė (10.1 pav.), kai vadovas pasitelkia funkcinius pagalbininkus ir jiems deleguoja tam tikrus įgaliojimus, arba matricinė (10.2 pav.), kai įmonė užsiima didelės apimties projektais ir juos vykdyti paskiria atsakingus vadovus. Pastaruoju atveju funkciniai padaliniai turi derintis prie dviejų vadovų: funkcinio (tiesioginio) ir atsakingojo už projekt¹.

Pagal pasirinkt¹ valdymo struktūr¹ numatomos pareigybės, jų uždaviniai ir tikslas bei priemonės šiam tikslui pasiekti. Pagal šias s¹lygas parenkami ar skiriami specialistai (10.3 pav.).

Statybos verslo įmonės techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu sudaro viening¹ sistem¹. Jose produkcijos gamybos ekonominiai rezultatai pasiekiami optimaliai derinant darbo objektų, darbo priemonių ir darbo subjektų s¹veik¹. Statybos ir montavimo įmonės yra atviros sistemos organizacijos. Jos privalo bendradarbiauti su daugeliu kitų išorinės aplinkos įmonių ar organizacijų, kurios daro įtak¹ jų veiklai, o pasitaikantys trukdžiai atsiliepia gamybos ekonominiams rezultatams. Išorinės aplinkos įtaka įmonės veiklai būna tiesioginė (10.4 pav.) ir netiesioginė (globalinė), būdinga įmonėms, dirbančioms kitose šalyse (10.5 pav.). Tiesioginiai veiksniai gali turėti lemiam¹ reikšme įmonės veiklai, todėl būtina įvertinti kintančias išorinės aplinkos s¹lygas ir pagal jas pertvarkyti įmonės gamybinź struktūra. Ji taip pat koreguojama įvertinus ir įmonės darbe pasitaikančius vidinius trukdžius (darbo

drausmės pažaidas, mechanizmų gedimus ir kt.). Atitinkamai pertvarkoma ir valdymo struktūra.

Įmonės gamybinė ir valdymo struktūra tobulinama iš apačios į viršų pradedant nuo žemiausiųjų grandžių darbo. Taigi pradėjus įgyvendinti įmonės strategij¹ gali tekti koreguoti ne tik įmonės valdymo struktūr¹, bet ir tiksl¹ ir netgi pačios įmonės veiklos idėj¹. Šis procesas pavaizduotas 10.6 pav.

Statybos verslo įmonės bei jų struktūros yra tikslinės, skirtos projektuoti, statyti ir tobulinti įvairius statinius, gaminti medžiagas bei dirbinius, teikti tam tikras paslaugas. Tokiai veiklai realizuoti sudaromos sutartys ir parduodamos medžiagos bei dirbiniai. Taip sukuriama statybos verslo įmonės gamybinė programa, pagal kuri¹ nustatomas įmonės dydis, statinių rūšys, atliekami darbai bei technologijos, statinių teritorinis išdėstymas. Jei įmonė imasi kitų pelningų veiklos sričių nekeisdama savo pagrindinio profilio, tai vertinama kaip jos veiklos diversifikacija.

Tai pirmoji veiksnių grupė, veikianti statybos verslo įmonės valdymo struktūr¹. Antroji veiksnių grupė priklauso nuo įmonės aplinkos (10.7 pav.).

Pasiekti numatytus statybos verslo įmonės tikslus bei įvykdyti gamybinź programa atsižvelgiant į kintamas išorinės aplinkos s¹lygas bei vidinius trukdžius įmanoma lik tuo atveju, jei vadovai turi nuolatinź informacij¹. Tokia informacija svarbi visais įmonės veiklos etapais:

prognozuojant įmonės veiklos pobūdį;

sudarant statybos verslo plan¹;

vykdant gamybinź program¹ pagal sutartis.

Informacijos kiekis ir paskirtis priklauso nuo vadovavimo lygmens, kad vadovai, atsižvelgdami į jiems deleguotas valdymo funkcijas, galėtų priimti būtinus spren­dimus.

Tačiau ir gėri sprendimai gali būti nelabai efektyvūs, jei nebus nuolatinės jų vykdymo kontrolės. Kontrolė yra labai svarbi valdymo funkcija - tai organizacijos tikslo siekimo garantija. Ji turi būti visapusiška. Kiekvieno vadovo pareiga neatsižvelgiant į vadovavimo lygmenį - kontroliuoti jam pavestų darbų atlikim¹. Gali būti sukurtas ir specialus kontrolės aparatas. Visos įmonės strategijos plana­vimo ir įgyvendinimo procesas neįmanomas be kontrolės. Kontrolė yra efektyvi,

kai jos rezultatai patenka vadovams, turintiems teisź koreguoti proces¹. Ji turi būti savalaikė, kuo paprastesnė ir ekonomiškai pateisinama. Apie atlikt¹ koregavimo užduotį funkciniai padaliniai turi pranešti vadovui.

Statybinės produkcijos kūrimo informacija, kontrolė bei koregavimas turi vykti periodiškai (10.8 pav.). Tai gamybos programos vykdymo garantas.

statybos verslo įmonių rūsys ir jų uždaviniai

Statybos verslo įmonės, siekiančios numatyto tikslo, gali skirtis paskirtimi, struktūra ir didumu.

Pagal paskirtį jos gali atlikti tyrinėjimo, projektavimo, statybos ir specialiuosius montavimo darbus, derinti įrenginius ir sistemas, eksploatuoti statybos mašinas ir mechanizmus bei teikti tokias paslaugas, gaminti statybines medžiagas, dirbinius, juos komplektuoti bei pardavinėti. Atsižvelgiant į įmonės tiksl¹, turim¹ gamybinį potencial¹ galimi įvairūs atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų deriniai; nuo jų priklauso įmonės gamybinė struktūra.

Tos įmonės ar firmos, kurios imasi visai baigti pastato, statinio ar įrenginio statyb¹, vadinamos pagrindiniu rangovu, o kurios daro tik tam tikrus darbus -subrangovu. Pastarosios dažniausiai būna siauros specializacijos.

Pagrindinio rangovo įmonės pagal turimus išteklius (darbininkus, mechanizmus, gamybinį potencial¹) pačios gali atlikti dalį arba daugum¹ statybos ir montavimo darbų. Tačiau esti įmonių, kurios atlieka tik statybos koordinatoriaus funkcijas ir pagal kontrakto su statytoju s¹lygas samdo specializuot¹sias statybos ir montavimo įmones atskiriems statybos ir montavimo darbams atlikti.

Lietuvoje iki 1990 m. veikė dideli statybos padaliniai - trestai, susivienijimai, kombinatai. Jie atlikdavo pagrindinio rangovo, taip pat ir specialiuosius (santechnikos, elektros montavimo, technologinių įrenginių montavimo bei derinimo ir kl.) darbus. Jie jungė atskiras statybos ir montavimo valdybas, pramonės įmones.

Statybos ir montavimo valdybų vidinė struktūra dažniausiai būdavo funkcinė: valdybas sudarė tam tikri skyriai pagal darbu specializacij¹ ir pagal atliekamas speciali¹sias trestų, susivienijimų užduotis. Vidinė struktūra ir skyrių pavaldumas priklausė nuo organizacijos didumo ir to, kiek valdymo funkcijų atliko trestas.

Statybos trestų, susivienijimų, kombinatų struktūra pagal centralizacijos laipsnį taip pat buvo nevienoda, tačiau visuose būdavo planavimo, gamybos valdymo, techninis, s¹matų ir sutarčių, buhalterijos, kadrų ir kai kurie kiti skyriai.

Visuose trestuose ir susivienijimuose reikiamais medžiagų ir gaminių ištekliais statybos organizacijas aprūpindavo gamybinio technologinio komplektavimo valdybos.

Po 1990 'm. nuolat mažėjant statybų apimčiai statybos ir specializuoti trestai, susivienijimai buvo likviduoti. Šiuo metu beveik nepakitusios dar dirba didelės statybos įmonės: AB Panevėžio statybos trestas, AB „Kaust¹' Kaune (buvźs Namų statybos kombinatas), AB „Montuotojas' (buvźs Prammontavimo trestas) ir dar kelios specializuotos įmonės.

Dauguma dabar veikiančių statybos verslo įmonių yra priskiriamos prie mažųjų įmonių, kurių bendras darbuotojų skaičius neviršija 100 žmonių. Tokios įmonės, dirbdamos pagrindiniais rangovais, yra pajėgios statyti ir remontuoti tik nedidelius objektus. Nemažai jų dubliuoja t¹ pači¹ veikl¹ ir joms gana sunku rasti užsakymų. Todėl rinkos s¹lygomis mažos įmonės turėtų daugiau specializuotis atlikdamos atskirus darbus, įvaldydamos naujas technologijas, dirbdamos sparčiai ir kokybiškai. Didesnės statybos verslo įmonės, turinčios specializuotus padalinius bei pagalbinź gamyb¹, yra pajėgios per trump¹ laik¹ pastatyti didelius, sudėtingus, esančius skirtingose vietovėse, netgi šalyse, objektus. Jos gali sėkmingai statyti objektus baigos būdu (pradedant projektavimu, statyba ir baigiant įrenginių komplektavimu bei derinimu). Tokioms įmonėms lengviau laimėti objektų statybos konkursus.

Pagal statybos verslo įmonės didum¹ bei jos paskirti sudaroma racionali jos valdymo struktūra. Tačiau visoms būdingi rinkotyros, planavimo, apsirūpinimo ištekliais, gamybos bei apskaitos padaliniai. Svarbu, kad funkciniai skyriai ar atskiri darbuotojai, siekdami įmonės užsibrėžto tikslo, atsižvelgtu į išorinės aplinkos veiksnių kitim¹.

Vadovai privalo nuolat kontroliuoti, kaip vykdomos užduotys, ir skatinti gerus darbuotojus, o nesugebančius gerai dirbti - bausti.

Statybos įstatymas reikalauja, kad statybos verslo įmonės, atliekančios ypač svarbių statinių projektavimo ir statybos darbus, būtų atestuotos. Ypač svarbūs statiniai yra tie, kuriuose įvykus avarijoms gali žūti daug žmonių, taip pat kuriuose vyksta pavojinga žmonių sveikatai ir aplinkai veikla. Jų s¹raš¹ tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota Aplinkos ministerija, nurodydama statinių sudėtingumo bei techninius parametrus. Kitų statinių projektavimui ir statybai statybos verslo įmonė atestuojama jos pageidavimu. J¹ atestuoja Aplinkos ministerijos paskirta Atestavimo komisija. Atestatas išduodamas 5 metams. Šio dokumento išdavim¹, pratźsim¹ ir registr¹ tvarko prie Aplinkos ministerijos esanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Jei statybos verslo įmonė padaro pažaidų, atestatas ministro įsakymu gali būti panaikintas.

Pavienėms įmonėms sunku pačioms sprźsti daugelį klausimų su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, bendradarbiauti su užsienio valstybių partneriais, gauti reikiamos informacijos, tobulinti darbuotojų kvalifikacij¹ bei sprźsti kitus įmonių klausimus. Todėl įmonės savanoriškai gali jungtis į asociacijas, kurios sprendžia ir koordinuoja jos narių pavestus klausimus. Asociacijos gali kurtis pagal šakinius, funkcinius ir teritorinius požymius. Pavyzdžiui, Lietuvos statybininkų asociacija jungia visoje Lietuvoje dirbančias statybos, projektavimo, statybinių medžiagų bei dirbinių gamybos ir kitas (123 - 2001 02 01 duomenimis) įmones.

Dideliems projektams įgyvendinti gali būti steigiami konsorciumai - laikini savanoriški įmonių susivienijimai konkrečioms užduotims vykdyti. Juose savivaldos pagrindu gali dalyvauti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Atskiros akcinės bendrovės, kurias sieja bendri interesai, bendros mokslinių tyrimų ir gamybos technologijos programos, gali jungtis į koncernus. Jie įgyvendina viening¹ gamybine, techninź ir ekonominź politik¹, centralizuoja finansinius išteklius, nustato savo narių tarpusavio santykius.

Koncernas formuojamas dalyvavimo sistemos pagrindu, kai viena akcinė bendrovė superka kitų akcinių bendrovių (dukterinių) kontrolinius akcijų paketus ir kapitalo šeimininkas įgauna teisź valdyti svetim¹ kapital¹. Koncernui vadovauja didžiausia akcinė bendrovė arba speciali akcinė bendrovė (holdingo kompanija), sukurta koncernui valdyti.

statybos darbų planavimas įmonėje

Viena iš rangovų sėkmingo darbo prielaidų yra statybos darbų planavimas. Tik iš anksto įvertinus visų statybų apimtis bei jų pobūdį galima tinkamai pasirengti jų vykdymui ir numatyti reikiamas organizacines ir technines priemones.

Galima išskirti kelet¹ statybos planavimo lygmenų: perspektyvinį, metinį, ketvirčio bei operatyvinį.

Pagal plano paskirtį jo sudarymo formos gali būti lentelių (planas išreikštas statybos darbų verte) arba grafikų pavidalo.

Rangovo firma gali dirbti sėkmingai, kai žinoma perspektyvinė darbų apimtis. Todėl stengiamasi išsiaiškinti numatomus užsakymus darbų rangai ir tuo pagrindu sudaryti perspektyvinį darbų plan¹ pagal 10.1 lentelź.

Remiantis turimu perspektyviniu planu organizuojamos reikiamos priemonės rangovo gamybiniam potencialui plėsti bei kitiems klausimams sprźsti. Paaiškėjus realiems užsakymams perspektyvinis planas tikslinamas.

Šiuo metu sudaryti perspektyvinį plan¹ yra labai problemiška, kadangi didelės apimties visai finansuojamų statybų yra nedaug. Todėl perspektyvinis planas dažnai esti įmonės strateginis planas siekiant numatyto tikslo.

Metinis darbų planas sudaromas tada, kai su užsakovais pasirašoma sutartis ir žinoma statyboms skirta pinigų suma. Šį plan¹ rekomenduojama sudaryti pagal rangovo padalinius numatant skirtų lėšų panaudojim¹ ketvirčiais ir mėnesiais. Geriausia metinį plan¹ sudaryti lentelės forma (10.2 lentelė).

Sudarant metinius statybos vykdymo planus reikia įvertinti galima neigiam¹ išorinių ir vidinių veiksnių įtak¹ statybos trukmei, kitaip sudaromi planai bus nerealūs. Metiniai statybos darbų planai turi atitikti statybos terminus, numatytus su užsakovais sudarytose sutartyse.

Pagal metimus statybos darbų planus sudaroma įmonės gamybinė programa ir gamybos organizavimo projektas jai vykdyti. Jame subalansuojamos užduotys su gamybinėmis galimybėmis (ar reikia didinti darbininkų skaičių, pritraukti subrangovo įmones ir kt.), patikslinami atskirų objektų statybos ir montavimo darbų atlikimo bei medžiagomis, mašinomis ir mechanizmais aprūpinimo grafikai. Apie jų realizacij¹ (ketvirčiais, mėnesiais) yra periodiškai teikiama informacija, kad būtų galima operatyviai valdyti gamyb¹. Pagal koreguotas statybos objektų apimtis kas mėnesį kiekvienam statybos darbų vadovui sudaromi planai įvertinus realų aprūpinim¹ reikiamais ištekliais.

Operatyvinis planas - tai savaitei arba dešimčiai dienų duodama užduotis konkretiems darbams atlikti.

Tokius planus rekomenduojama sudaryti kiekvienam statybos darbų vadovui arba jam pavaldiems darbuotojams. Jame numatomas tam tikros apimties darbų (procesų) atlikimas. Darbų apimtis planuojama natūriniais vienetais. Toks operatyvinio (savaitinio) plano pavyzdys pateiktas 10.3 lentelėje.

Operatyviniame plane numatomos-užduotys kiekvienai dienai. Rekomenduo­jama tame pačiame lape žymėti ir faktinį užduoties įvykdym¹. Faktiškai įvykdytus darbų kiekius galima nurodyti toje pačioje grafoje po brūkšnio.

Operatyvinis planavimas leidžia nuolat kontroliuoti darbų vykdymo intensyvum¹ ir, jei reikia, nedelsiant priimti priemones darbų eigai koreguoti.

Operatyviniai planai sudaromi remiantis mėnesiniais planais arba darbų vykdymo grafikais, technologinėmis kortelėmis.

įmonės gamybos valdymas

Įmonės gamybos valdymo tikslas - kuo racionaliau vykdyti gamybos program¹, t.y. laiku ir gerai atlikti užsakymus, tesėti sudarytas sutartis. Gamybos padaliniuose dirba dauguma įmonės darbuotojų. Čia padaromos išlaidos taip pat sudaro pagrindinź lėšų dalį. Todėl gamybos valdymas yra svarbiausia įmonės vadovo darbo dalis. Tačiau įmonės sėkmź lemia ne kasdienis gamybos reikalų tvarkymas, o teisingos perspektyvos numatymas, įmonės strateginių uždavinių sprendimas (naujovių diegimas, darbų kokybė, ryšiai su užsakovais, užsakymų gausa ir pan.). Šiems klausimams įmonės vadovas, nors įmonė būtų ir maža, privalo skirti pakankamai laiko. Todėl jis turi turėti pavaduotoj¹ gamybai (gamybos direktorių), kuris sprźstų visus einamuosius klausimus. Gamybos direktoriaus vieta bendrojoje įmonės valdymo struktūroje parodyta 10.9 pav. Jis valdo du objektus: užsakymus (statybas) ir gamybinius padalinius pagal matricinź valdymo schem¹. Mažose įmonėse gamybos direktoriui yra pavaldus komercijos direktorius arba tiekimo skyrius. Tuo atveju gamyba tvarkoma kompleksiškiau ir operatyviau.

Didesnės įmonės gamybos direktorius vienas nepajėgia tvarkyti visų gamybos reikalų ir sudaro gamybos valdymo tarnybas (gamybos, dispečerių skyrius). 10.10 pav. parodyta detalesnė tokios įmonės gamybos valdymo struktūra.

Gamybos direktorius visada tiesiogiai pavaldus įmonės generaliniam direktoriui. Jis atsako už gamybos rezultatus ir už ger¹ bei savalaikį užsakymų įvykdym¹. Siekdamas šio tikslo jis turi nuolat bendradarbiauti su kitu tarnybų vadovais, o jei to nepakanka, kreiptis į generalinį direktorių paramos.

Gamybos direktorius, remdamasis metiniais ir mėnesiniais statybos darbų planais, numato pagrindinius rodiklius, apie kurių vykdym¹ statybų vadovai periodiškai informuoja įmonės gamybos valdymo tarnybas.

Yra 4 pagrindiniai gamybos valdymo rodikliai:

kiekvienos statybos eiga išreikšta pinigais (pajamos ir išlaidos);

kiekvienos statybos trukmė;

kiekvieno užsakymo kokybė;

turimų medžiagų atsargos ir būtini poreikiai.

Pagal gaut¹ periodinź informacij¹ įmonės gamybos valdymo tarnybos statybų darbų planuose fiksuoja faktinius rezultatus, išryškina nuokrypius ir jų tendencijas. Gamybos direktorius, išsiaiškinźs nuokrypių priežastis, daro koreguojančias išvadas. Jos įvertinamos gamybos planuose, tikslinami statybų tinkliniai ar kalendoriniai grafikai, kad laiku ir kokybiškai būtų užbaigtos statybos.

Gamybos direktorius turi turėti pakankamai laiko valdyti gamyb¹ pagal pag-

rindinius rodiklius, todėl didesnėse įmonėse kasdieninis gamybos reguliavimas pavedamas įmonės dispečerio tarnybai. Dispečerio tarnyba privalo:

turėti operatyvinius darbo grafikus (detalius: savaitės-paros arba dekados-paros grafikus);

palaikyti tiesioginį ryšį su visais gamybos padaliniais, statybomis ir svarbiausiųjų mašinų bei transporto priemonių ir medžiagų tiekimo įmonėmis ar padaliniais;

turėti teisź operatyviai sprźsti atsiradus gamybos trukdžiams. 10.11 pav. pateikta principinė dispečerinio valdymo schema.

Dispečerio tarnyba kasdien surenka žinias apie numatytų paros grafikų vyk­dym¹, informuoja gamybos direktorių apie priimtus operatyvius sprendimus.

Gamybos direktorius reguliariai veda gamybinius pasitarimus, kuriuose aptariama statybų eiga ir priimtų koregavimo priemonių efektyvumas.