CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Bulio algebra yra viena i matematikos sričių, turinčių labai platų pritaikymą kompiuterių moksle, o ypač kompiuterių aparatūrinės įrangos srityje. Pradią iam mokslui davė anglų matematiko Dordo Bulio (George Boole, 1815-1864) 1854 m. ileistas fundamentalus darbas Mąstymo dėsnių tyrimas. io mokslininko pavarde ir buvo pavadinta i algebra.
Kompiuterinės įrangos srityje plačiausią pritaikymą turi viena i Bulio algebros atakų arba viena i jos dalių dvejetainė algebra. ios akos pagrindą sudaro sritis, susidedanti tik i dviejų elementų aibės (paprastai ie elementai yra įvardijami kaip 0 ir 1). Jos svarbą praktiniame taikyme apsprendia tai, kad absoliučios daugumos iuo metu praktikoje naudojamų kompiuterių funkcionavimas grindiamas dvejetaine sistema. Kompiuterių aparatūros vystymosi istorijoje būta bandymų konstruoti ir kitokiomis skaičiavimo sistemomis pagrįstus kompiuterius (pavyzdiui, trejetaine), tačiau praktikoje ie bandymai nepasiteisino. Todėl dvejetainė skaičiavimo sistema (o tuo pačiu ir dvejetainė algebra) iliko absoliučiai dominuojanti kompiuterinės įrangos analizės ir sintezės srityje. Fizinės realizacijos aspektu tai paaikinama labai paprastai: loginės reikmės 0 ir 1 interpretuojamos kompiuteriuose paprastai loginį 0 atitinka emas įtampos lygis (artimas 0 V, nėra įtampos), o loginį 1 atitinka tam tikras įtampos lygis (apie +5 V, yra įtampa). Naudojant pavyzdiui, trejetainę skaičiavimo sistemą jau prireiktų dviejų nenulinės įtampos lygių, kas reiktų būtinumą analizuoti iuos lygius, o tuo pačiu ir kur kas sudėtingesnę techninę realizaciją.
Bulio algebrą sudaro sistema
kur
B yra aibė,
ir yra dvivietės operacijos konjunkcija ir disjunkcija (toliau tekste vietoje simbolių ir naudosime atitinkamai * ir +, nes toks ymėjimas yra labiau įprastas Bulio algebroje),
yra
vienvietė operacija neigimas,
0 ir 1 yra atitinkamai nulinis ir vienetinis elementai.
ioje sistemoje galioja aksiomos:
Egzistuoja bent du elementai ,
tokie, kad a b.
Visiems galioja:
a)
b)
galioja:
a) -
komutatyvumo atvilgiu operacijos * dėsnis,
b) - komutatyvumo atvilgiu operacijos + dėsnis.
a) toks, kad
egzistuoja nulinis elementas
0, toks, kad kiekvienam a i aibės B galioja
b) toks, kad
egzistuoja vienetinis elementas 1, toks, kad kiekvienam a i aibės B galioja
galioja:
a) - distributyvumo
atvilgiu operacijos + dėsnis,
b) -
distributyvumo atvilgiu operacijos * dėsnis.
(a neigimas arba a inversija), toks, kad
a) - kintamojo neigimo egzistavimo dėsnis,
b) - kintamojo
neigimo egzistavimo dėsnis.
Aukčiau pateikta aksiomų sistema
yra suderinta (t.y. nei viena i aukčiau
pateiktų aksiomų rinkinio neprietarauja kuriai nors kitai i io
rinkinio) ir nepriklausoma
(t.y. nė viena i rinkinio
aksiomų negali būti įrodoma kitų rinkinio aksiomų
pagalba). Egzistuoja panaumas tarp ių aksiomų rinkinio ir
įprastinės algebros aksiomų, tačiau pilnos analogijos
nėra, pavyzdiui, distributyvumo atvilgiu operacijos + dėsnis,
t.y. įprastinėje algebroje negalioja.
Nesunku pastebėti, kad aukčiau pateiktoje aksiomų sistemoje beveik visos aksiomos (t.y. 2 - 6) yra sugrupuotos poromis. Taip pat akivaizdu, kad kiekvienoje poroje viena aksioma gali būti gaunama i kitos, sukeitus vietomis operacijas + ir *, bei 1 ir 0. is principas vadinamas dualumo principu.
Pavyzdiui,
( i aksiomos 6 (a) gaunama jai duali 6 (b) ).
Praktiniame Bulio algebros taikyme didiulį vaidmenį vaidina Bulio iraikų pertvarkymas. Panagrinėsime kai kurias Bulio algebros teoremas, plačiai naudojamas tokiuose pertvarkymuose.
Įrodymas
- aksioma 4 (b)
- aksioma 6 (a)
- aksioma 5 (a)
-
aksioma 6 (b)
-
aksioma 4 (a).
Gavome, kad .
emiau pateikiamos (be įrodymo) kitos plačiai pertvarkymuose naudojamos teoremos.
- i
teorema, o taip pat ir aukčiau pateikta 1-oji teorema, vadinamos vienodos galios idempotentikumo dėsniu.
ir
- veiksmai su nuliniu ir
vienetiniu elementais.
ir
- padengimo (absorbcijos) dėsnis.
- dvigubo neigimo (involiucijos)
dėsnis.
ir
- De Morgano teorema.
Tegu yra n-matis vektorius, kur kiekvienas xi
įgyja reikmes i aibės
Bet kuri tokio vektoriaus X reikmė yra
vadinama atomu, o visų
galimų atomų aibė Bn
sudaro Bulio funkcijos apibrėimo
sritį. Akivaizdu, kad Bulio funkcijos apibrėimo
srities galia yra 2n. Bulio funkcijos kitimo sritis yra aibė
Atvaizdavimas i atomų aibės Bn į aibę
yra
vadinamas Bulio funkcija:
Paprastai Bulio funkcija yra ymima , kur kintamieji
yra
vadinami Bulio kintamaisiais. Jei Bulio funkciją atitinkantis
atvaizdavimas suskaido aibę Bn
į du poaibius
ir
, tokius,
kad
,
o
,
tai funkcija
yra vadinama pilnai apibrėta.
Jei atvaizdavimas suskaido aibę Bn į tris poaibius ir
, tokius, kad
,
,
o
, kur d
neapibrėta reikmė (nuo angliko odio Dont care), tai funkcija
yra vadinama nepilnai apibrėta.
Priklausomai nuo konkretaus praktinio pritaikymo tikslų, Bulio funkcijos (BF) yra atvaizduojamos skirtingais būdais. Plačiausiai paplitę praktikoje yra ie būdai:
a) teisingumo lentelės;
b) diagramos;
c) analitinės iraikos;
d) grafinis būdas;
e) matricinis būdas.
Panagrinėsime detaliau kiekvieną i ių būdų.
n kintamųjų Bulio funkcijos teisingumo lentelė yra sudaryta i
stulpelio ir 2n eilučių:
kiekvienas i pirmųjų n stulpelių atitinka vieną pradinį kintamąjį;
asis
stulpelis atitinka nagrinėjamos BF reikmes;
kiekviena eilutė atitinka vieną i 2n BF kintamųjų kombinacijų.
2.1 lentelėje pateiktos dviejų
funkcijų a) ir b)
teisingumo
lentelės:
2.1 lentelė. BF ir
teisingumo lentelės
a) |
|
|
|
b) |
|
|
|
Jei
nagrinėjamos kelios BF, priklausančios nuo tų pačių
įėjimo kintamųjų, tada funkcijų uraymo kompaktikumo
tikslu dviejų ar daugiau funkcijų teisingumo lentelių kairiosios
dalys (atitinkančios įėjimo kintamuosius) yra sutapdinamos.
Pavyzdiui, BF ir
galima urayti vienoje lentelėje (r. 2.2
lentelė):
2.2
lentelė. BF ir
teisingumo lentelė
|
|
|
|
Jei nagrinėjama funkcija yra nepilnai
apibrėta, tada jos teisingumo lentelėje funkcijos reikmių
stulpelyje yra ne tik reikmės i aibės bet ir d,
t.y. i aibės
.
Plačiausiai naudojamas diagramų,
naudojamų BF atvaizdavimui, tipas
yra Karno ir Veičo diagramos. Bet kuriuo i ių
dviejų būdų atvaizduojant n
kintamųjų funkciją ,
yra naudojama diagrama, turinti 2n
langelių. Daniausiai naudojamas diagramų pavidalas
stačiakampės. Jei nagrinėjama BF turi n kintamųjų, tai diagrama turi turėti 2n langelių, o
pačios diagramos struktūra paprastai parenkama taip: skaičius n yra padalinamas madaug pusiau, t.y. n = p + q, čia p ir q gali būti lygūs, bet
nebūtinai. Pati diagrama yra konstruojama kaip stačiakampė
struktūra, su kratinėmis sudalintomis viena į
dalių, kita į
dalių. Skaičiaus n suskaidymas į dvi dalis p ir q
( n = p + q ) atitinka Bulio
funkcijos kintamųjų aibės
suskaidymą į du poaibius
ir
.
Kiekvienas diagramos stulpelis (ir atitinkamai kiekviena eilutė) atitinka
vieną kintamųjų kombinaciją. Pavyzdiui, tegu turime 5
kintamųjų BF
.
Įėjimo kintamųjų aibę
suskaidysime į du poaibius:
ir
.
Tokiam suskaidymui atitinkanti BF atvaizduota 2.3 lentelėje.
2.3 lentelė. BF diagrama
| ||||||||
00 | ||||||||
01 | ||||||||
10 | ||||||||
11 |
Tokios
struktūros BF diagrama vadinama Karno diagrama. Jos (kaip ir kiekvienos kito
tipo diagramos) kiekvienas langelis atitinka vieną įėjimo
kintamųjų kombinaciją. Tuo pačiu tame langelyje diagramoje
raoma BF reikmė, atitinkanti duotą įėjimo
kintamųjų kombinaciją (i aibės pilnai apibrėtoms BF ir i aibės
nepilnai apibrėtoms BF). Pavyzdiui, 2.4 lentelėje pateikta diagrama atvaizduoja penkių
kintamųjų pilnai apibrėtą BF. Stulpelio 000 ir
eilutės 00 sankirtoje esantis 0 reikia, kad prie įėjimo
kintamųjų
kombinacijos 00000 nagrinėjamos BF
reikmė yra lygi 0. Analogikai, stulpelio 000 ir eilutės 01
sankirtoje esantis 1 reikia, kad prie įėjimo kintamųjų
kombinacijos 00001 nagrinėjamos BF reikmė yra lygi 1.
2.4 lentelė Penkių kintamųjų BF Karno diagramos pavyzdys
|
|
|||||||
00 | ||||||||
01 | ||||||||
11 | ||||||||
10 |
BF
Veičo diagrama skiriasi
nuo aukčiau apraytos Karno diagramos tik kintamųjų
kombinacijų isidėstymu diagramoje. Jei Veičo diagramoje
stulpeliai ir eilutės ymimi dvejetainiais kodais, suraytais
leksikografine tvarka, tai Karno diagramoje jie ymimi Grėjaus kodais.
Pavyzdiui, 2.5 lentelėje pateikta 5 kintamųjų BF Veičo
diagrama, atitinkanti kintamųjų suskaidymą į du poaibius
ir
:
2.5 lentelė. Penkių kintamųjų BF Veičo diagrama
| ||||||||
00 | ||||||||
01 | ||||||||
10 | ||||||||
11 |
Bet kuriuo atveju (tiek Karno, tiek Veičo diagramų atveju) pusė diagramos langelių atitinka bet kurio kintamojo reikmę, lygią 0, o kita pusė langelių - to paties kintamojo reikmę, lygią 1. Pavyzdiui, Karno diagramoje x reikmę 1 atitinka irykinta diagramos dalis, pavaizduota 2.6 lentelėje:
2.6 lentelė. Karno diagrama su irykinta sritimi, atitinkančia x1=1
| ||||||||
00 | ||||||||
01 | ||||||||
11 | ||||||||
10 |
Atitinkamai, Karno diagramoje x reikmę 1 atitinka irykinta diagramos dalis, pavaizduota 2.7 lentelėje:
2.7 lentelė. Karno diagrama su irykinta sritimi, atitinkančia x3=1
| ||||||||
00 | ||||||||
01 | ||||||||
11 | ||||||||
10 |
Veičo diagramose kintamųjų x1 ir x reikmes, lygias 1, atitinka 2.8 a) ir 2.8 b) lentelėse pavaizduotos diagramų dalys.
Nesunku pastebėti, kad interpretuojant kintamųjų kombinacijas kaip dvejetainius skaičius, jų isidėstymas diagramose yra:
Karno diagrama i eilės raomi skaičiai atitinka Grėjaus kodo i eilės einančias kombinacijas (pavyzdiui, jei n = , tai kombinacijų reikmės yra 0, 1, 3, 2, 6, 7, 5, 4);
Veičo diagrama kintamųjų reikmių kombinacijos yra tiesiog i eilės einantys skaičiai (pavyzdiui, jei n = , tai kombinacijų reikmės yra 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7).
Toks skirtingas kombinacijų isidėstymas yra svarbus tik tolimesniam diagramų panaudojimui BF minimizacijoje. Pačią diagramą yra paprasčiau sudaryti naudojant Veičo diagramos struktūrą, tačiau naudojant Karno diagramas yra iek tiek patogiau atlikti BF minimizavimą.
lentelė. Penkių kintamųjų BF Veičo diagramos
a) irykinta sritis,atitinkanti x1 = 1
| ||||||||
00 |
| |||||||
01 | ||||||||
10 | ||||||||
11 |
b) irykinta sritis, atitinkanti x3 = 1
| ||||||||
00 | ||||||||
01 | ||||||||
10 | ||||||||
11 |
Sudarant n kintamųjų BF Karno ir Veičo diagramas, galima vadovautis tokia procedūra:
n
kintamųjų aibė suskaidoma į du lygius arba apylygius
poaibius
Braioma dydio diagrama.
Naudojant Karno diagramos struktūrą, kintamųjų reikmių kombinacijos yra idėstomos kaip Grėjaus kodo skaičių dvejetainės iraikos. Naudojant Veičo diagramos struktūrą, kintamųjų reikmių kombinacijos yra idėstomos kaip i eilės einantys dvejetainiai skaičiai.
Atitinkamuose langeliuose įraomos BF reikmės.
Galimi ir kiti Karno ir Veičo
diagramų sudarymo būdai. Jau minėjome, kad bet kurioje
diagramoje bet kurio kintamojo xi
atvilgiu pusė diagramos
langelių atitinka ,
o kita pusė -
.
Todėl galima traktuoti, kad bet kokio dydio (bet kuriam
kintamųjų skaičiui n)
diagrama yra sudaroma, paimant stačiakampį ir nuosekliai jį
dalinant į reikiamą skaičių dalių. Pavyzdiui, jei
turime tik vieną kintamąjį x , tai vieno
kintamojo BF diagramą galima įsivaizduoti kaip stačiakampį,
padalintą pusiau:
|
|
Įvedant dar vieną kintamąjį x2 , turimą stačiakampį (tiksliau, abi jo dalis) reikia padalinti dar į dvi dalis:
|
|
|
| ||
|
Įvedant dar vieną kintamąjį x , turimą diagramą reikia dar padvigubinti. Tas padvigubinimas gali būti atliktas dvejopai:
|
|
||
|
| ||
| |||
|
| ||
|
iuo atveju gavome Veičo diagramą.
|
|
||
|
| ||
| |||
|
| ||
|
iuo atveju gavome Karno diagramą.
Nesunku pastebėti, kad geometrikai dar vieno kintamojo įvedimas į Veičo diagramą reikia esamos diagramos pakartojimą alia kurios nors esamos diagramos kratinės. Tuo tarpu dar vieno kintamojo įvedimas į Karno diagramą reikia esamos diagramos pakartojimą kaip veidrodinį atspindį alia kurios nors esamos diagramos kratinės. Pavyzdiui:
Veičo diagrama |
|
|
||
|
|
| ||
| ||||
|
|
| ||
| ||||
Karno diagrama |
|
|
||
|
|
| ||
| ||||
|
|
| ||
|
Dar vienas kartais naudojamas praktikoje diagramos BF atvaizdavimui tipas apskritiminės diagramos. Kaip rodo pavadinimas, io tipo BF vaizdavimo pagrindą sudaro apskritimas arba skritulys. Jei turime n kintamųjų BF, tai iai BF atvaizduoti apskritimas yra padalinamas į 2n segmentų, kiekvienas i kurių ir atitinka vieną įėjimo kintamųjų kombinaciją. ios kombinacijos paprastai idėstomos tokioje diagramoje kaip nuosekliai einančios Grėjaus kodo skaičių sekos. Kaip ir bet kurioje kito tipo diagramoje, pusę i 2n diagramos segmentų atitinka kiekvieną kintamąjį, o likusioji pusė to kintamojo inversiją.
Pavyzdiui, trijų kintamųjų BF atvaizdavimui apskritiminės diagramos pagalba, gautume tokio tipo diagramą (r. 2.1 pav.):
2.1 pav Trijų kintamųjų BF apskritiminė diagrama
Įvairių BF atvaizdavimui naudojamų diagramų tipų palyginimui emiau pateikiame penkių kintamųjų BF
atvaizdavimą Karno, Veičo ir apskritiminės diagramų pagalba:
Karno diagrama:
| ||||||||
00 |
| |||||||
01 | ||||||||
11 | ||||||||
10 |
Veičo diagrama:
| ||||||||
00 | ||||||||
01 | ||||||||
10 | ||||||||
11 |
Apskritiminė diagrama (trumpumo dėlei diagramos segmentai, t.y. įėjimo kintamųjų kombinacijos yra paymėti 8-ainiais Grėjaus kodo skaičiais):
iuo būdu Bulio funkcija yra atvaizduojama
analitinės iraikos pagalba, naudojant kintamuosius xi bei ir kitų operacijų enklus.
Pavyzdiui, BF urao supaprastinimui vietoje disjunkcijos
enklo toliau naudosime enklą +, o konjunkciją vaizduosime kaip
vienas alia kito paraytus kintamuosius, t.y. pavyzdiui, vietoje
naudosime
. Tuo būdu vietoje aukčiau uraytos funkcijos
naudosime paprastesnį uraą
Viena ir ta pati BF analitiniu būdu gali būti atvaizduota nevienodai, todėl danai yra naudojami taip vadinami kanoniniai (arba standartizuoti) analitinio atvaizdavimo, kartais dar naudojama sąvoka normaliniai, būdai. Daniausiai yra naudojami du normaliniai BF pavidalai: disjunktyvinis ir konjunktyvinis. Prie plačiau apraant iuos pavidalus, apibrėime termo, mintermo ir makstermo sąvokas.
Termu yra vadinama n kintamųjų BF iraika, sudaryta i m (m n) kintamųjų, apjungtų vienos i operacijų konjunkcija arba disjunkcija enklais.
n kintamųjų BF mintermu yra vadinamas termas, sudarytas i n kintamųjų, apjungtų konjunkcijos operacijos enklais, t.y. n kintamųjų konjunkcija.
n kintamųjų BF makstermu yra vadinamas termas, sudarytas i n kintamųjų, apjungtų disjunkcijos operacijos enklais, t.y. n kintamųjų disjunkcija.
Termo,
mintermo ir makstermo apibrėimuose naudojama sąvoka kintamasis yra
suprantama kaip kintamasis tiesioginiame pavidale arba jo inversija neigimas .
Sąvokų mintermas ir makstermas
naudojimas yra pagrįstas tuo, kad mintermas i visos BF įėjimo
kintamųjų reikmių erdvės iskiria tik vieną
reikmę (vieną i visų galimų n
kintamųjų reikmių , tuo tarpu makstermas i visos n įėjimo kintamųjų
reikmių erdvės iskiria reikmes i visų galimų n
kintamųjų reikmių
BF disjunktyvine normaline forma (DNF yra vadinama nagrinėjamos BF kintamųjų konjunkcijų suma (disjunkcija).
BF konjunktyvine normaline forma (KNF yra vadinama nagrinėjamos BF kintamųjų disjunkcijų loginė sandauga (konjunkcija).
BF tobula disjunktyvine normaline forma (TDNF yra vadinama BF kintamųjų mintermų suma (disjunkcija).
BF tobula konjunktyvine normaline forma (TKNF yra vadinama BF kintamųjų makstermų loginė sandauga (konjunkcija).
Kaip jau buvo minėta, viena ir ta pati BF gali turėti labai daug analitinių pavidalų. TDNF arba TKNF naudojimas turi tą privalumą, kad vienai ir tai pačiai funkcijai egzistuoja vienintelis TDNF arba TKNF pavidalas, tuo tarpu viena ir ta pati BF gali turėti labai įvairias DNF arba KNF. I kitos pusės, ypač kai kalba eina apie techninę BF realizaciją, ekonomikumo aspektu tikslinga turėti trumpiausią analitinę iraiką. TDNF arba TKNF beveik visada nėra pačios trumpiausios iraikos. Todėl, pavyzdiui, pradiniame BF sintezės etape, apraant skaitmeninių įrenginių darbą ir pan., danai yra patogu naudoti TDNF arba TKNF, o vėliau jos minimizuojamos į trumpesnes iraikas (danai DNF arba KNF), kurių aparatūrinė realizacija yra pigesnė.
Pavyzdiui, tegu turime BF
Kadangi nagrinėjamos BF DNF sudarantys termai yra mintermai, tai akivaizdu, kad turime TDNF. Ta pati nagrinėjama BF gali būti urayta ir taip:
Akivaizdu, kad is BF pavidalas yra kur kas trumpesnis u anksčiau nagrinėtą TDNF.
Kaip atskirą analitinės iraikos
modifikaciją galima taip pat nagrinėti BF uraą,
susidedantį i enklo ir
po jo skliaustuose einančio nagrinėjamos funkcijos TDN formą
sudarančių mintermų numerių sąrao. Pavyzdiui,
ankstesniajame pavyzdyje pateiktos BF iraika, urayta tokiame pavidale, yra:
Toks BF pavidalas kartais yra vadinamas skaitmeniniu.
Jis yra patogus trumpesniam BF uraymui. Kartais, ypač kai BF
kintamųjų skaičius yra didesnis, į TDNF
įeinančių mintermų numeriams ireikti yra patogu naudoti
ir kitas skaičiavimo sistemas. Tuo atveju prie enklo yra nurodoma, kokia skaičiavimo sistema
yra naudojama mintermų numerių uraams.
Pavyzdiui, tegu turime BF
ios BF
skaitmeninis pavidalas gali
būti pateikiamas taip (trys alternatyvūs variantai):
iuo būdu n kintamųjų Bulio funkcija yra atvaizduojama kaip n-mačio hiperkubo virūnių aibės atvaizdavimas į aibę . Kiekviena įėjimo kintamųjų kombinacija atitinka vieną hiperkubo virūnę. Taigi grafiniame BF atvaizdavime nagrinėjamos BF reikmės yra paymimos ties atitinkama hiperkubo virūne. Pavyzdiui, vienetinės BF reikmės yra paymimos takais arba apskritimais ties atitinkamomis virūnėmis.
Tegu turime 3 kintamųjų BF. Jos
atvaizdavimui grafiniu būdu reikia panaudoti 3-matį kubą. Tegu
nagrinėjama Bulio funkcija yra .
Jos grafinis atvaizdavimas parodytas . pav.:
2.2 pav Grafinis atvaizdavimas
iuo būdu Bulio funkcijos yra atvaizduojamos dvejetainių matricų pagalba. Jei turime n kintamųjų BF, tai jai atvaizduoti matriciniu būdu yra naudojama ( m x n ) matrica, kur m yra BF įėjimo kintamųjų kombinacijų, prie kurių nagrinėjama BF įgyja vienetines reikmes, skaičius.
Pavyzdiui, tegu turime BF
(skaitmeninis
pavidalas
ios funkcijos matricinis pavidalas yra: .
Analogikai matriciniu būdu galima atvaizduoti
tą pačią funkciją, nurodant ne Bulio funkcijos vienetines
reikmes atitinkančių kintamųjų kombinacijų aibę,
bet nulines reikmes atitinkančių kintamųjų
kombinacijų aibę. Tam, kad atskirti, kokios kombinacijos (atitinkančios
0 ar 1), yra pateikiamos matriciniame pavidale, yra naudojamos matricos,
ymimos F0 ir F1. Aukčiau pateiktam
pavyzdiui matricos ir
būtų:
.
Akivaizdu, kad turint pilnai apibrėtą BF,
abiejų matricų ir
eilutės sudaro pilną
galimų įėjimo kintamųjų reikmių aibę, t.y.
yra visos galimų kintamųjų reikmių aibės suskaidymas.
Kitaip tariant, matricos
ir
yra viena kita papildančios, o
konkrečiai funkcijai apibrėti pakanka nurodyti kurią nors
vieną i jų. Jeigu turime nepilnai apibrėtą BF, tada alia
ir
naudojama dar viena matrica Fd,
kuri atitinka kintamųjų kombinacijas, prie kurių BF yra
neapibrėta. iuo atveju matricos
ir
ir Fd yra visos galimų
kintamųjų reikmių aibės suskaidymas, ir konkrečiai BF
apibrėti pakanka nurodyti kurias nors dvi i ių trijų
matricų.
Iki iol nagrinėti visi BF atvaizdavimo
būdai, lyginant juos su analitinėmis iraikomis, atitiko BF
atvaizdavimą TDNF. Kaip jau minėjome anksčiau, TDNF daniausiai
yra labai neekonomika praktinės realizacijos prasme, todėl
praktikoje danai yra naudojami įvairūs BF minimizacijos metodai,
leidiantys gauti kitas, trumpesnes BF iraikas (danai DNF pavidale). iek
tiek modifikavus matricinį metodą, jo pagalba galima atvaizduoti ir
BF, ireiktas DNF. i modifikacija susiveda į tai, kad vietoje
dvejetainių matricų ir
(arba
ir
ir Fd ) yra naudojamos
atitinkamos trejetainės matricos. iuo atveju vietoje matricos
elementų 0 ir 1 yra naudojami elementai 0, 1 ir -, kur elementas -
reikia, kad į nagrinėjamą termą is kintamasis
neįeina (dvejetainėse matricose
ir
ir Fd j-oji matricos eilutė atitinka
pilną n kintamųjų
konjunkciją, t.y. j-ajį mintermą).
Pavyzdiui, tegu turime pilnai apibrėtą BF
ios funkcijos matricinis pavidalas yra: .
Aukčiau pateiktame pavyzdyje nagrinėtos
funkcijos iraika gali būti pertvarkyta taip:
.
Toks Bulio funkcijos pertvarkymo procesas, kurio pasėkoje gaunama paprastesnė BF iraika, yra vadinamas Bulio funkcijų minimizavimu. Jį galima atlikti įvairiais būdais. Vienas i jų Bulio funkcijos analitinės iraikos pertvarkymas, pasinaudojant Bulio algebros dėsniais. Pavyzdiui:
(.
Panaiu būdu gauname, kad , bei
).
pasinaudojame
dėsniu
Tokiu būdu vietoje pradinės iraikos gavome TDNF. Tolimesnis iraikos pertvarkymas galimas vėl įvairiais būdais. Panagrinėsime bent porą i jų.
Pirmasis remiasi narių
gautoje iraikoje grupavimu ir bendrų dalių ikėlimu prie
skliaustus. Pavyzdiui, sugrupavus ankstesnės iraikos pabrauktus
mintermus ir ikėlus prie skliaustus , gauname:
nes skliaustuose esantys nariai duoda loginį
vienetą (grupavimas, ikėlimas prie skliaustus ir dėsnis . Analogikai paskutinių keturių mintermų
suma duoda reikmę
(čia taip pat
naudojamės dėsniu, kad
, tai leidia panaudoti mintermus
ir
po du kartus vieną kartą
kaip įeinančius į pirmąją keturių mintermų
sumą, ko pasėkoje gauname
,
o antrą kartą kaip įeinančius į antrąją
keturių mintermų sumą, ko pasėkoje gauname
). Mintermų
ir
suma duoda
.
To rezultate ir gauname:
Antrasis minimizuojamos funkcijos
tarpinės iraikos (TDNF)
pertvarkymo būdas
remiasi tuo, kad pilnai apibrėta funkcija yra galimos įėjimo
kintamųjų reikmių aibės suskaidymas į du poaibius:
vieną, prie kurio funkcijos reikmės yra lygios 1, ir antrą,
prie kurio funkcijos reikmės yra lygios 0. Bulio funkcijos tobulą
disjunktyvinę normalinę formą sudarantys mintermai atitinka
pirmąjį tokį poaibį, t.y. poaibį, prie kurio funkcijos
reikmės yra lygios 1. Jeigu disjunkcijos pagalba apjungsime mintermus,
įeinančius į antrąjį poaibį, tai gausime
funkciją ,
prieingą duotajai f, t.y.
tokią, kuri įgyja reikmes, lygias 1, prie tų įėjimo
kintamųjų kombinacijų, prie kurių pradinė funkcija
lygi 0, ir atvirkčiai. Akivaizdu, kad trijų kintamųjų
funkcijai visų galimų įėjimo kintamųjų
reikmių aibę nusako mintermai
,
t.y.
atitinka
įėjimo kintamųjų
reikmių kombinaciją ;
atitinka
įėjimo kintamųjų
reikmių
kombinaciją , ir t.t. Jei funkcijos TDNF įeinantys mintermai sudaro
aibę
,
tai
kur poaibis
mintermų, atitinkančių BF kintamųjų reikmių
kombinacijas, prie kurių funkcija lygi 0. Todėl, jei funkcijos TDNF
apibrėime kaip
tai jai prieingos funkcijos tobulą disjunktyvinę normalinę
formą galima ireikti taip:
čia - aibių
ir
skirtumas.
Todėl aukčiau nagrinėto pavyzdio funkciją galima ireikti ir kitaip:
(pagal
De Morgano dėsnį).
Analitinis būdas BF minimizavimui naudojamas gana retai ir tiktai kaip pagalbinis metodas, nes reikalauja gana daug darbo sąnaudų. Kur kas plačiau praktikoje yra naudojami kiti metodai. Bene efektyviausiai (bent jau rankiniu būdu) BF yra minimizuojamos naudojant diagramų metodą. Panagrinėsime BF Karno diagramų panaudojimą minimizavimui.
Tegu turime nagrinėjamos funkcijos
Karno diagramą:
| ||||
0 | ||||
1 |
Karno diagramos panaudojimas BF
atvaizdavimui turi savybę, kad 2,
4, 8,
, nagrinėjamos BF mintermus atitinkantys
diagramos vienetai, esantys greta, gali būti apjungti į vieną
junginį ir atitinkamai funkcijos disjunktyvinėje normalinėje
formoje gali būti atvaizduoti vienu termu. Pavyzdiui, du vienetai,
esantys irykintoje diagramos srityje emiau ir atitinkantys mintermus
ir
gali
būti apjungti į vieną
| ||||
0 | ||||
1 |
junginį ir atvaizduoti
disjunktyvinėje normalinėje formoje kaip termas .
Tuo pačiu vietoje nagrinėjamos funkcijos tobuloje
disjunktyvinėje normalinėje formoje esančių dviejų
mintermų
ir
sumos
turime atitinkantį tuos du mintermus termą
:
Toks funkcijos urao sutrumpinimo
procesas, pasinaudojant diagramoje greta esančių vienetų
savybe, atitinka dviejų
mintermų ir
grupavimą, bendros dalies
ikėlimą prie skliaustus ir
dėsnio
pritaikymą.
Analogikai galima apjungti ir keturis alia esančius vienetus. Irykintoje srityje
esantys vienetai, atitinkantys mintermus ,
,
ir
duoda
termą
.
Analogikai:
Tokiu būdu pastarųjų trijų junginių pagalba yra padengiami visi pradinės BF vienetai ir turime minimizuotą BF pavidalą:
Panagrinėsime grafinio BF atvaizdavimo
panaudojimą BF minimizacijai. Tegu turime 3 kintamųjų BF .
Jos grafinis atvaizdavimas yra:
3.1 pav. BF grafinis atvaizdavimas
Bulio funkcijos
grafiniame atvaizdavime tiesės atkarpos (arba ploktumos), apribotos
hiperkubo virūnėmis, atitinkančiomis BF reikmes, lygias
vienetui, sudaro junginius, kurie gali būti atvaizduoti vienu termu.
Pavyzdiui, tiesės atkarpa, apribota vienetiniais takais 011 ir 111 gali
būti apjungta į vieną junginį, atitinkantį termą ,
o ploktumos dalis, apribota takais 000, 001, 010 ir 011, sudaro
junginį
(r.
pav.).
3.2
pav BF minimizavimo grafinis
atvaizdavimas
Tokiu būdu, nagrinėjama funkcija minimizuotame pavidale gali būti atvaizduota kaip ių dviejų termų disjunkcija:
Bulio funkcijos vaidina svarbų vaidmenį skaitmeninių įrenginių analizėje ir sintezėje. Praktikoje sutinkami udaviniai paprastai pasiymi didele apimtimi, todėl yra naudojamos automatizuotos priemonės, tame tarpe BF minimizavimas kompiuterinėmis priemonėmis. Konkrečios kompiuterinės programos iam udaviniui spręsti paprastai naudoja kitus BF minimizavimo metodus ir algoritmus, kurie yra orientuoti į BF atvaizdavimą kompiuteriuose, įvertina naudojamos techninės įrangos specifiką ir tuo pačiu leidia efektyviai spręsti didelės apimties udavinius.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1625
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2025 . All rights reserved