CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

KOMBINACINIS KINTAMUMAS

matematika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Kombinacinis kintamumas eukariotiniuose organizmuose paprastai susijźs su lytinių dauginimusi, o lytinis dauginimasis - su mejoze ir apvaisinimu.

Lytinio dauginimosi kombinacinio kintamumo dėsningumus apraė XIX am˛iaus čekų vienuolis G.Mendelis. Paveldėjimo dėsningumus jis tyrė kry˛mindamas ˛irnius. /intarpas MENDELIS IR ˇIRNIAI/

Kombinacinis kintamumas nuo XIX am˛. tiriamas hibridologiniu metodu - organizmus kry˛minant ir nagrinėjant kiekvienos poros palikuonis bei jų po˛ymius.

MONOHIBRIDINIS KRYˇMINIMAS

Homozigotų palikuonių (arba pirmosios kartos) vienodumo taisyklė

Kry˛minant homozigotas jų palikuonys būna vienodi - vienodo genotipo ir vienodo fenotipo.

Tarkime, kry˛minami du ˛ioveiniai - ant balta˛ied˛io piestelės patenka raudon˛ied˛io ˛iedadulkės. Tai yra, ˛ioveinis baltais ˛iedais veikia lyg patelė, o ˛ioveinis raudonais ˛iedais - lyg patinas. ˇiedo spalv¹ lemia genas A, turintis du alelius. Alelis A lemia raudon¹ ˛iedo spalv¹ ir dalinai dominuoja prie alelį a, kuris lemia balt¹ ˛iedo spalv¹. [ˇr. skyrių 'Aleliai ir dominavimas'].

Kry˛minimas u˛raomas taip:

P: ♀ × ♂

G: ♀ A | ♂ a

F₁:

P reikia tėvų kart¹ (lotynikai parentes - tėvai), G - gametos, F₁ - palikuonis (lot. filia - sūnūs). ˇenkliukai ♀ ir ♂ reikia moterik¹ ir vyrik¹ lytis (arba motin¹ ir tėv¹). Vertikalus brūknys | skiria pirmojo individo gametas nuo antrojo individo gametų.

Raudon˛ied˛io 'tėvo' genotipas yra , o balta˛iedės motinos - . Toksai genotipų ˛ymėjimas turi savo prasmź. Dvigubas brūknys reikia homologinių chromosomų por¹. Tad u˛raymas reikia, kad is organizmas A geno yra dvi kopijos - po vien¹ kievienoje homologinėje chromosomoje, ir abi kopijos yra vienodos - tai dominuojančio alelio A kopijos.

F₁ kartoje nurodytas tik vienas genotipas, tai reikia, kad visi ios poros palikuonys, kiek jų bebūtų, visi turi vienod¹ genotip¹.

Heterozigotų palikuonių (antrosios kartos) po˛ymių isiskyrimo taisyklė.

Kry˛minant heterozigotas, jų palikuonių genotipai isiskiria santykių 1/4 : 1/2 : 1/4.

Fenotipų santykis bus toks pat, jei dominavimas dalinis, arba 3/4 : 1/4, kai dominavimas visikas.

P: ♀ × ♂

G: ♀ 0,5 A, 0,5 a | ♂ 0,5 A, 0,5 a

F₂ :

spermiai	0,5 A	0,5 a
kiauial¹stės	0,5 A	0,5 a
0,5 A	0,25	0,25
0,5 a	0,25	0,25

Susumavus genotipų santykis yra 0,25 : 0,5 : 0,25 .

Dalinio dominavimo atveju fenotipų santykis nesiskiria nuo genotipų santylio, o visiko dominavimo atveju fenotipų santykis yra 0,75 A : 0,25 a.

Skaičiai 0,25, 0,5 ir 0,75 yra tikimybės, kai kalbame apie vien¹ atsitiktinai paimt¹ individ¹ i palikuonių kartos. Pvz., ansai, kad tokio atsitiktinai paimto palikuonio genotipas , yra 0,25.

O kai palikuonių daug - imtai ar tūkstančiai, tuomet skaičiai 0,25, 0,5 ir 0,75 yra ir dalys. Pvz., palikuonių su A fenotipu bus 75%.

I kry˛minimo schemos matyti, kad santykiai ivedami remiantis paprasčiausia tikimybių sandauga. Tačiau kodėl gametų santykiai yra 0,5 A : 0,5 a ? Kodėl teisingas dėsnis, teigi¹s:

Heterozigotinis organizmas A//a gamina po lygiai gametų A ir gametų a.

Kad is santykis yra teisingas galima įrodyti panagrinėjus, kaip mejozėje isiskiria chromosomų pora, kurioje yra genas A. [Mejozės schema su sardelėmis]

Kry˛minimo dėsningumai yra statistiniai dėsningumai. Jie irykėja tik tada, kai tiriama daug palikuonių. Tik tada santykiai būna panaūs į teorinius. ˇr. Lentelź.

lentelė Po˛ymių skilimo pavyzd˛iai monohibridiniame kry˛minime
Rūis ir po˛ymis
ˇirnio sėklų spalva: geltonos - ˛alios
ˇirnio sėklų lygumas: lygios – rauklėtos
Pomidoro vaisių spalva: raudoni – geltoni
Drozofilos sparnų ilgis: normalūs – trumpi
	Teorinis santykis – 3 : 1

ie du pateikti atvejai yra vadinami monohibridiniu kry˛minimu, kadangi nagrinėjamas vieno po˛ymio paveldėjimas, kurį lemia vienas genas.

Monohibridinio kry˛minimo schema puikiai aprao, kaip paveldimi po˛ymiai, kuriuos lemia vienas genas.

	Dominuojantys homozigotos	Heterozigotos	Recesyviniai homozigotos
Galvijų kailio spalva	R//R – ˛ali	R//r – ėmi. Kailis būna ėmas, kai plaukai maiytos spalvos - vienas plaukas ˛alas, kitas – baltas.	r//r – balti
ˇmogaus pjautuvinė anemija	Hb^s// Hb^s – pjautvinė anemija, eritrocitai pjautuvki	Hb^s//Hb – neserga, eritrocitai normalūs	Hb//Hb – neserga, eritrocitai normalūs
Triuių kailio margumas	M//M - kailis vienspalvis	M//m - kailis vienspalvis	m//m - kailis su baltomis dėmėmis
ˇirnių sėklų spalva	G//G - geltonos	G//g - geltonos	g//g – ˛alios
ˇirnių sėklų forma	A//A – apvalios	A//a – apvalios	a//a – rauklėtos
Pomidorių vaisių spalva	R//R – raudoni	R//r – raudoni	r//r – geltoni

Praktinė ių dėsningumų ˛inojimo reikmė.

Viena gėlininkystės firma gavo u˛sakym¹ kitais metais vieno miesto skvero lysves u˛sodinti rausvais ˛ioveiniais. Tam ji surinko sėklas nuo rausva˛ied˛ių ˛ioveinių. Pavasarį i ių sėklų sudygź daigai buvo pasodinti reikiamose vietose. Gėlininkų nuostabai, vietoj lauktų rausvų ˛iedų jie ivydo raudonus, rausvus bei baltus ˛iedus…

Triuininkystės ferma augina triuius. Parduodant u˛augintus ˛vėrelius į kain¹ įeina ne tik mėsa, bet ir kailiuko kokybė. Fermoje buvo auginami inilų veislės triuiai, kurių kailis melsvai pilkas. Tačiau gana da˛nai triuės atsivesdavo margus triuiukus, kurių kailis buvo su baltom dėmėm. ių triuių kailiukai menkaverčiai, nes margas kailis negra˛us, o lygiai nuda˛yti irgi nepavyksta. Tad jų kailiukas tinka tik odai, kurios kaina ma˛esnė nei kailiuko. Todėl fermos savininkai suinteresuoti auginti tik vienspalvius triuius. Buvo mėginta veislei palikti tik vienspalvius triuius, tačiau ir vienspalvių triuių palikuonių tarpe pasitaikydavo margųjų.

Pakviestas specialistas iaikino, kad vienspalviai triuiai vienodi buvo tik fenotipikai. Tuo tarpu pagal genotip¹ triuiai buvo dvejopi - M//M ir M//m. Geno M alelis M koduoja baltym¹, lemiantį lygiaspalvį kailį, o alelis m – marg¹ kailį. Kry˛minantis heterozigotoms M//m ma˛daug ketvirtis jų palikuonių būdavo margi.

Veislei reikėjo palikti tik dominuojančius homozigotas M//M. Bet kaip juos atrinkti, jeigu M//M ir M//m triuiai atrodo vienodi?

Triuius veislei atrinko panaudojź analizuojam¹jį kry˛minim¹.

Analizuojamas kry˛minimas yra individų, turinčių po˛ymio dominuojanči¹ vertź, kry˛minimas su homozigotiniu recesyviniu individu. Jei palikuonių tarpe pasitaiko nors vienas individas su recesyvine po˛ymio verte, vadinasi tėvinis individas su dominuojančia po˛ymio verte yra heterozigota. Jei visi palikuonys yra turi tik dominuojanči¹, tuomet tėvinis individas su dominuojančia po˛ymio verte tikriausiai yra homozigota.

Lygiaspalviai individai buvo kry˛minti su margaisiais individais. Jei nors vienas palikuonis būdavo margas, vadinasi lygiaspalvis tėvinės kartos atstovas buv heterozigota, ir veislei netinka. Jei visi palikuonys lygiaspalviai, vadinasi lygiaspalvis tėvas (ar motina) yra homozigota, ir tolesniam veisimui tinka.

intarpas AR ANALIZUOJAMASIS KRYˇMINIMAS GALI APGAUTI?

Visi palikuonys po analizuojamojo kry˛minimo gali būti su dominuojančia po˛ymio verte, tačiau tėvinis individas su dominuojančia verte vis tiek gali būti heterozigota. Mat kry˛minantis heterozigotai su recesyviniu homozigota visi palikuonys gali būti heterozigotos.

Tiesa, tokio įvykio tikimybė yra ma˛a - lygi , kur n - pirmos kartos palikuonių skaičius.

Jei nagrinėtame pavyzdyje triuė atvedė 10 triuiukų, tai klaidos tikimybė yra 0.0039, o jei 5 triuiukus – 0.03125.

Monohibridinis paveldėjimas ˛monėse.

Be abejonės, nagrinėti dėsningumai veikia ir ˛monių paveldimume. Tiktai juos aptikti sunkiau, kadangi ˛monės paprastai turi kur kas ma˛iau palikuonių, negu kiti organizmai. Ir kry˛minimo eksperimentai būtų neetiki.

Vienu monohibridinio paveldėjimo ˛monėse pavyzd˛iu gali būti vienos norvegų eimos genealogija. Vienas ios eimos pradininkų, vyras, turėjo įgimt¹ ˛il¹ plaukų sruog¹ vir kaktos. Taip pat odoje buvo nepigmentuotų lopų. į po˛ymį lėmė geno dominuojantis alelis. Recesyvinis alelis lėmė normali¹ pigmentacij¹. Pav. parodyta, kaip jo palikuonys paveldėjo jo po˛ymį - ˛ilasruogikum¹. [Gerenzon-36(2.12): Giminės, kurioje pasireikdavo ˛ila sruoga vir kaktos, genealogija. Skrituliukai reikia moteris, kvadratėliai - vyrus. Gulsčias brūknys tarp kvadratėlio ir skritulėlio reikia santuok¹, statmena linija (isiakojanti ar ne) - palikuonis. Juodai pa˛ymėti individai, kurių fenotipe buvo tiriamas po˛ymis.]

Genealoginis medis rodo, kad vyrikis pradininkas buvo heterozigotinis pagal t¹ gen¹. Heterozigotiniai buvo ir visi ˛ilasruogiai jo palikuonys, kadangi santuokose sutuoktiniai ne i ios giminės buvo recesyviniai homozigotos su normalia pigmentacija.

Kaip taisyklė, monohibridiniame kry˛minime susidarantys genotipiniai ir fenotipiniai santykiai visikai nepriklauso nuo to, moterikas ar vyrikas individas turi vien¹ ar kit¹ alelį. Palikuonių santykiai vienodi, nepriklausomai nuo to, ar triuė buvo marga, o triuis lygus, ar atvirkčiai, triuė buvo lygi, o margas buvo triuis.

Tačiau egzistuoja ypatinga paveldėjimo forma – su lytimi sukibźs paveldėjimas. ˇr. 'Su lytimi sukibės paveldėjimas'

intarpas GENŲ SUTRUMPINIMAI

Genetikams tenka daug manipuliuoti genų ir alelių pavadinimais, todėl reikalingi jų sutrumpinimai. Hibridologikai aptinkamas genas paprastai pavadinimas pagal kokį į akį tyrinėtojui kritusį tiriamo po˛ymio ypatum¹. Tiesa, labai da˛nai genas veikia ne vien¹ po˛ymį, bet daugelį po˛ymių, todėl toks pavadinimas atspindi tik dalį geno reikmės.

Pvz., galvijų plauko ˛alum¹/baltum¹ lemiantį gen¹ būtų galima vadinti 'plauko ˛alumo genu'. Tačiau toks pavadinimas ilgas. Jis ypač nepatogus, kai reikia aprayti kelių po˛ymių paveldėjim¹ i karto. Be to, jis apgaulingas – ˛alum¹ lemia tik vienas geno alelis. Jį būtų galima pavadinti 'plauko ˛alumo aleliu'. Tuomet kitas to paties geno alelis turėtų vadintis 'plauko baltumo aleliu'. Bet tuomet bus neaiku, ar 'plauko baltumo alelis' ir 'plauko ˛alumo alelis' yra to paties geno aleliai?

Paprastumo dėlei genas ˛ymimas viena raide (arba dviem trim raidėm), kurios sutrumpintai simbolizuoja ˛ymesnį lemiam¹ ypatum¹. Pvz., ˛alos/baltos plauko spalvos genas gali būti pa˛ymėtas raide R (R - raudonas, kadangi ˛alas plaukas - tai raudonas plaukas). Dominuojantys aleliai ˛ymimi did˛i¹ja raide. Taigi, R - dominuojantis alelis (˛alas plaukas), o r – recesyvinis alelis (baltas plaukas).

Naudojamas ir kitoks ˛ymėjimas. Visi aleliai gali būti ˛ymimi ma˛osiomis raidėmis, o dominuojantis alelis pa˛ymimas ˛enkleliu ⁺. Tuomet ˛alumo alelis bus r⁺, o baltumo - tiesiog r.

ių laiko mokslo kalba – tai anglų kalba, todėl da˛nai genų sutrumpinimai imami i anglų kalbos. Pvz., vitų pastaibio plunksnotum¹ lemiantis genas ˛ymimas raide F (anglikai feathered - plunksnotas). Tuomet alelis F (arba f⁺) reik plunksnotumo alelį, o f – beplunksnikumo.

Da˛nai genas turi daug alelių, tuomet atskiri aleliai ˛ymimi indeksiukais, kurie irgi gali būti sutrumpinti ˛od˛iai. ˇr. skyrelį 'Polialelizmas' skyriuje 'Aleliai ir dominavimas'. Pvz., drozofilos akių spalvos genas ˛ymimas w (nuo angliko white - baltas, kadangi pirmiausia į akį krito baltakės drozofilos). O, pvz., kraujo raudonumo spalv¹ teikiantis alelis ˛ymimas w^bl (bl - nuo blood - kraujas), vyninź – w^ch (cherry - vynia), abrikosinź – w^a (apricot - abrikosas).

Paskutiniai metais genų pavadinimai imami keisti, kadangi smarkiai vystantis molekulinei biologijai isiaikinami mechanizmai, kaip tas genas lemia po˛ymius. Dabar nauji genai pavadinami ar seni genai pervadinami pagal baltym¹, kurį koduoja.

Pvz., egzistuoja liga sutemaklystė, kuomet ˛mogus sutemose ir naktį visikai nemato. Tokio ˛mogaus organizme negaminamas baltymas rodopsinas – būtinas fotoreceptoriams lazdelėms, u˛tikrinančioms sutemų reg¹. To prie˛astis – rodopsino geno mutacija. Tačiau genas vadinamas ne pagal anglik¹ sukeltos ligos pavadinim¹ (nightblindness – 'naktinis aklumas'), o pagal koduojam¹ baltym¹ rodopsin¹ - Rho (rhodopsin - rodopsinas).

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2465
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/265/KOMBINACINIS-KINTAMUMAS73414.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/265/KOMBINACINIS-KINTAMUMAS73414.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/265/KOMBINACINIS-KINTAMUMAS73414.php">KOMBINACINIS KINTAMUMAS</a>

KOMBINACINIS KINTAMUMAS

matematika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: