LOGIKA IR FILOSOFIJA

LOGIKA IR FILOSOFIJA

Logika turi savyje filosofinių problemų. Pirmiausia kyla klausimas apie loginių struktūrų kilmź. Jį pirmasis gvildeno Aristotelis. Kas pačioje tikrovėje atitinka logines struktūras? Atsakymai į šiuos klausimus filosofijoje pateikiami labai įvairūs. Tarkime, I. Kantas teigia, kad loginės m¹stymo struktūros žmogui yra įgimtos. Jis jas vadina apriorinėmis. (lot. a p r i o r i – iki patyrimo). Taigi pasak Kanto, loginės struktūros nepriklauso nuo patyrimo, nes yra įgimtos. Tuomet kyla klausimas, ar logika gali būti tikrovės pažinimo metodas?

Filosofijoje sutinkama ir kitokia loginių struktūrų kilmės interpretacija. Teigiama, kad loginės struktūros yra laisvo žmogaus proto kūrinys, jų neapsprendžia pati tikrovė. Loginės struktūros ir taisyklės kuriamos susitarimų (konvencijų) pagrindu. Šios konvencijos (susitarimai) sudaromi patogumo, tikslingumo, m¹stymo ekonomijos sumetimais.

Yra ir kita filosofinė koncepcija, pasak kurios ne tik m¹stymo turinys bet ir loginės formos atspindi tikrovės bruožus. Pvz., tikrovėje daiktas yra arba jo nėra, koks nors daiktas turi koki¹ nors savybź arba jos neturi ir pan. Vadinasi, loginės struktūros yra objektyvaus pobūdžio, t.y. nepriklauso nuo žmogaus valios, norų ir pan. (Tai marksistinė pažiūra).

Moderniose šiuolaikinėse loginėse teorijose iš tikrųjų patogumo, tikslingumo, efektyvumo sumetimais daromos konvencijos. Tačiau jų panaudojimas tik tuomet prasmingas, kai neišleidžiamos iš dėmesio loginių struktūrų ryšys su praktika, veikla, tikrove. Galų gale, pats tikslingumas, patogumas yra pačios žmogiškosios tikrovės apsprźsti.

Mes, žmonės, skirtingiausiai suprantame pasaulį, save pačiais, tačiau racionaliai m¹stydami operuojame tomis pačiomis loginėmis struktūromis. Loginės struktūros nepriklauso nuo lyties, rasės, tautiškumo, religijos. Visi mes m¹stome pagal tuos pačius loginius dėsnius. Logika bendražmogiška.

Pakartojimui

Kokie filosofiniai klausimai kyla logikoje?

Ar logika turi specifinį kultūrologinį pobūdį?