LOGIKOS REIKŠMĖ

LOGIKOS REIKŠMĖ

Šiuolaikiniuose moksluose, pasiekusiuose aukšt¹ teorinio m¹stymo lygį, aukštosiose technologijose, informatikoje, kompiuterijoje ir pan. iškyla daug loginių problemų: kokie turi būti panaudojami m¹stymo būdai, kokios loginės priemonės ir metodai patys efektyviausi. Kiekvienoje srityje kiekvienas žmogus panaudoja tam tikr¹ samprotavimo būd¹. Kuo samprotavimo būdas bus geresnis, efektyvesnis, tuo sėkmingiau bus sprendžiamos problemos. Logika, formuodama pačias efektyviausias logines tiesos gavimo priemones, gali ženkliai pagelbėti specialiose pažinimo ir technologijų srityse.

Logika yra bendras tiesos gavimo metodas visiems mokslams. Ji yra universali m¹stymo technika.

Šiandien, kompiuterizacijos epochoje, aštriai aktualios problemos kyla lingvistikoje, informatikoje, kibernetikoje. Čia logika yra tiesiog nepakeičiama pagalbininkė, nes, tarkim lingvistinė semantika, nagrinėdama kalbos prasmines struktūras, turi remtis sakinio logika ir pan.

Abipusi ryšys sieja logik¹ su matematika. Matematika panaudoja logikoje sukurtas priemones, o matematikos metodai, savo ruožtu, praturtina logikos arsenal¹.

Neabejotinas produktyvus ryšys sieja logik¹ ir teise. Be logikos neįmanoma vystyti teisinio įrodymo teorijos. Kas yra įrodymas, hipotezė, versija? Kaip hipotezė, versija virsta įrodyta tiesa, tai vis loginės m¹stymo struktūros – logikos dalykai.

Mūsų laikais atsiranda vis naujos pažinimo sritys, kuriose loginiai klausimai tampa bene lemtingais pažinimo sėkmei pasiekti. Tai ypač akivaizdu neirofiziologijoje tyrinėjant procesus, vykstančius žmogaus smegenyse. Šioje srityje vykstančius reiškinius galima aprašyti simbolinės logikos priemonėmis, kurios čia gali …, ir atlieka euristinį vaidmenį.

Tačiau pati didžiausia logikos reikšmė šiandien yra ta, kad ji tapo efektyviu metodu pačiose aktualiausiose technikos ir technologijų srityse. Čia ji yra nepakeičiama ir vis efektyvėjanti priemone automatikoje, kibernetikoje, kompiuterijoje ir informatikoje. Be simbolinės logikos čia visiškai neapsieinama.

Tačiau reikia nepamiršti, kad logikos taisyklės tėra tik informacijos perdirbimo veiksmai (iš vienų teiginių išvedami kiti teiginiai). Taigi logikos taisyklės yra būtina problemų sprendimo s¹lyga, tačiau nepakankama.

Loginiai m¹stymo veiksmai negali nei nurodyti problemų, nei jų išsprźsti. Logika nepakeičia specialių mokslinių žinių.

Kokia logikos studijų nauda? Logikos studijavimas vysto intelektualines jėgas. Logika formuoja kritinį požiūrį į savo ar kitų žmonių teiginius, samprotavimus, požiūrius, įsitikinimus. Logika reikalauja pateikti ne tik teiginio pagrindim¹, bet ir tai, kas teiginiui prieštarauja. Teiginį galima priimti kaip teising¹ tik tuomet, kai jis turi pakankam¹ pagrind¹. Loginės klaidos turi didelź praktinź reikšmź. Jos dažniausia yra prietarų pagrindas ir gali pasitarnauti demagogiškiems tikslams. Norint padaryti teisingas išvadas, būtina:

a)      teisingai suformuoti pradinius samprotavimo teiginius;

b)      samprotavimų eiga turi būti logiškai teisinga ir, pagaliau,

c)      sprendimai turi būti susieti su teisinga faktine informacija (faktų tiesa).

Vadinasi, logika nurodo, kaip reikia taisyklingai m¹styti.

Pakartojimui

Kuo logika reikšminga kitiems metodams?

Su kokiais mokslais logika glaudžiausia susijusi?

Kokia logikos reikšmė technikoje ir šiuolaikinėse technologijose?

Kuo logika svarbi žmogui? Kaip ji formuoja kritinį požiūrį?