CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

LOGINĖ MINTIES STRUKTŪRA

matematika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

LOGINĖ MINTIES STRUKTŪRA. FORMALIZAVIMAS.

Logika – termino kilmė graikika (logikė), nuo ˛od˛io l o g o s – ˛odis, s¹voka, tvarka, persmelkianti ir būtį ir ˛mogaus s¹monź. ia prasme termin¹ Logika pradėjo vartoti dar Herakleitas (apie 544 – 483 m. pr. Kr). Taigi etimologikai – logikas, vadinasi s¹moningas, atsakingas prie Būtį, ˛mogaus m¹stymas. M¹stymas tik tuomet logikas, kai savimi ireikia did˛i¹j¹ Kosmini¹ pasaulio tvark¹, Būties tvark¹. Taigi Herakleitas logikos kaip filosofinio termino autorius suteikia iai s¹vokai ontologinį turinį. Vėliau pas naturfilosofus, sofistus, Platon¹, Aristotelį terminas logika praranda fundamentalų ontologinį turinį ir virsta formali¹ja logika – mokslu, nagrinėjančiu ˛mogaus m¹stym¹. M¹stymas visuomet turi turinį ir form¹.

Turinys – tai objektų, apie kuriuos m¹stome, vaizdai, suvoktys, s¹vokos. M¹stymo objektai nebūtinai tik natūralūs pasaulio daiktai (med˛iai, debesys, kalnai, gyvūnai ir pan.), bet ir kultūros, s¹monės dalykai: gro˛is, tiesa, Don Kichotas, sapnas, laimė, valia, gėris, informacija, kaina, vertė, Tėvynė ir pan. – t. y. metafiziniai objektai. Kai sakome “Dabar ioje auditorijoje vyksta logikos paskaita”, tai m¹stymo turinį sudaro s¹monėje operuojami objektai “dabar”, “paskaita”, “vyksta”, “logika”. Logika atsi˛velgia į m¹stymo turinį (į tai, k¹ operuojamos s¹vokos ireikia), tačiau tai nėra jos tikslas. Logika tiria m¹stymo proceso form¹. Formalioji logika, tai mokslas apie visuotinai reikmingas logines minties formas ir priemones, būtinas racionaliam pa˛inimui bet kokioje pa˛inimo srityje ir veiklos produktyvumui.

Norėdami suprasti, kas yra loginė m¹stymo forma, panagrinėkime iuos samprotavimus:

Jei dabar diena, tai ateis naktis.

Dabar diena. Vadinasi, ateis naktis.

Teiginį “Dabar diena” pa˛ymėkime raide p, teiginį “Ateis naktis” – raide q.

Gauname:

Jei p, tai q.

p yra.

Vadinasi, q yra.

Panagrinėkime dar ir tokį samprotavim¹:

Jei valdau kompiuterį, tai galiu jį panaudoti studijose.

Kompiuterį valdau._____________

Vadinasi galiu jį panaudoti studijose.

Teiginį “Valdau kompiuterį” pa˛ymime raide p, teiginį “Galiu panaudoti studijose” – raide q, turime:

Jei p, tai q.

p yra.

Vadinasi, q yra.

i iraika ir yra loginė dviejų nagrinėtų samprotavimų forma. Samprotaujant pagal i¹ form¹, pasakomas koks nors teiginys (p) ir i jo iplauki¹s kitas teiginys (q). Paskui p patvirtinamas, ir tuomet ivadoje telieka patvirtinti q.

Matome, kad ta pačia logine forma galima ireikti įvairų turinį. Pateiktų samprotavimų turinys visikai skirtingas: pirmajam kalbama apie mėnesio dienų seka, antrajame – apie kompiuterio valdym¹ ir studijas. Tačiau abiem samprotavimams bendra tai, kad jų loginė struktūra vienoda.

Pagal struktūr¹

Jei p, tai q.

p yra.

Vadinasi, q yra

Mes sudarome įvairiausio turinio samprotavimus, pvz.:

Jei laikrodis rodo … val. … min., paskaita turi baigtis.

Laikrodis rodo … val. … min.__

Vadinasi, paskaita turi baigtis.

Panagrinėkime iuos teigimus:

1 < 2.

Aistė draugauja su Andriumi.

Būtis kildina esamybź.

Ne˛iūrint to, kad savo turiniu ie trys teiginiai skirtingi, jiems bendra tai, kad jais pasakomi 2 objektai (…) ir tarp jų nustatomas santykis (…). Jei objektus pa˛ymėsime raidėmis a ir b, o santykį raide S, gausime iraik¹: a S b.

i iraika ir yra pateiktų trijų teiginių loginė struktūra.

Minties loginė struktūra yra jos sudėtinių dalių sujungimo būdas, bendras skirtingo turinio teiginiuose. Minties loginė struktūra dar kitaip vadinama loginė forma.

Logika kaip tik ir tiria priemones minčių struktūroms nustatyti, atranda minčių struktūrų dėsningumus.

Minties loginė struktūra arba loginė forma nustatoma formalizavimo metodu. Taikant formalizavimo metod¹, kasdieninės natūralios kalbos ˛od˛iai ir teiginiai u˛raomi specialiais loginiais simboliais (raidėmis ir kitais specialiais ˛enklais). T. y. logika turi savo dirbtinź kalb¹. Ankčiau pateikta formulė a S b yra loginės kalbos iraika. Dirbtines kalbas vartoja ne tik logika. Brand˛iuose moksluose be dirbtinių kalbų ivis neįmanoma isiversti. Pvz.: matematikos, chemijos u˛raai – dirbtinės kalbos. Na ir patys aktualiausi dirbtinių kalbų pavyzd˛iai – tai kompiuterinės kalbos: “ALGOL”, “FORTRAN” ir pan. Kodėl ikyla dirbtinių kalbų reikmė? Reikalas tas, kad natūrali kalba – daugiaprasmė, jos elementai neturi grie˛to apibrė˛tumo, tikslumo, ji be galo plastika. Dirbtinės kalbos paalina dviprasmikumus, atsirandančius kasdieninėje kalboje, jos įgalina ekonomikiausiai ir tiksliausiai reikti tyrimų rezultatus.

Simbolinių arba dirbtinių kalbų struktūra labai panai į natūralios kalbos struktūr¹. Simbolinės kalbos turi savo abėcėlź, taisyklės pagal kurias i abėcėlės vienetų sudaromos loginės formulės. Dirbtinės kalbos iuolaikinėje civilizacijoje ir technologijose yra nepakeičiamos, tačiau vis tik jos turi tik instrumentinź (taikom¹j¹) reikmź ir nėra pakankamos, nes tėra tik priemonės, kurias būtina grįsti ir aikinti natūralia nekam¹ja kalba.

nekamoje kalboje reikia skirti dvejopo pobūd˛io ˛od˛ius. Vieni ˛od˛iai turi siaur¹ prasmź, kiti – labai plači¹. ių pastarųjų dėka i siauresnės reikmės ˛od˛ių galima sudaryti teiginius.

Tarkime, reikia nustatyti, kokius ˛mones vadiname seserimis. Apibrė˛ti būtų galima sekančiai: vienas ˛mogus yra kito ˛mogaus sesuo tada, ir tik tada, kai jis yra moteris ir yra ka˛kas, kurie yra jų abiejų tėvai. iame apibrė˛ime ˛od˛iai “˛mogus’, “moteris”, “sesuo”, “tėvai” turi ˛ymiai siauresnź reikmź, negu visi likusieji apibrė˛ime ˛od˛iai: “vienas … yra kito … tada ir tik tada, kai jis yra … , ir yra ka˛kas, kas yra jų abiejų …”. Pastarieji ˛od˛iai turi plačiausi¹ reikmź, juos galima sutikti įvairiausiuose teiginiuose. Jie yra priemonė siauresnės reikmės ˛od˛iams jungti į teiginius.

Galima pasitelkti tokį palyginim¹. Kai namas statomas i plytų, tai vien tik plytų nepakanka, dar reikia ir skiedinio plytoms suriti. Lygiai taip ir kalboje. Siauresnės reikmės ˛od˛iai – tai plytos, o plačiausios reikmės ˛od˛iai – tai ˛od˛iai cementas. Logikos tikslas ir yra nustatyti ˛od˛ių – cemento prasmes ir jų vartojimo būdus bei taisykles.

tai pavyzd˛iai ˛od˛ių, kuriuos tiria logika:

Tas

Kuris

Vienas

Toks pat

Skirtingas

Visi

Kai kurie

Yra

Egzistuoja

Nėra

Taip

Galbūt

Arba

Objektas

Klasė

Po˛ymis

Santykis

Samprotavimas

Ivada

Įrodymas

Tiesa

Klaidingumas

Tikėtinumas

Klausimai įsisavinimui

Kas yra minties loginė struktūra?

Kas yra formalizavimo metodas?

Kokie dvejopo pobūd˛io ˛od˛iai sudaro kalb¹?

Pratimai

Kurie ˛od˛iai iuose teiginiuose yra ˛od˛iai – plytos ir ˛od˛iai – cementas:

“Dėdė yra tėvo ar motinos brolis”

“Materialūs kūnai traukia vienas kit¹”

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 823
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/265/LOGIN-MINTIES-STRUKTRA62125.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/265/LOGIN-MINTIES-STRUKTRA62125.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/265/LOGIN-MINTIES-STRUKTRA62125.php">LOGINĖ MINTIES STRUKTŪRA</a>

LOGINĖ MINTIES STRUKTŪRA

matematika

DOCUMENTE SIMILARE

Kompiuterį valdau._____________

Klausimai įsisavinimui

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: