PASTOVŪS IR KINTAMIEJI LOGINIAI DYDŽIAI

PASTOVŪS IR KINTAMIEJI LOGINIAI DYDŽIAI

Esamybės procesuose, reiškiniuose visuomet galime nurodyti pastovius ir kintamuosius momentus. Štai važiuoja automobilis. Jame sėdi 2 keleiviai, automobilis turi 4 ratus ir pan. Tačiau automobiliui važiuojant, kinta jo padėtis erdvėje, kuro kiekis bake, variklio detalių padėtis viena kitos atžvilgiu. Kinta gal ir keleivių nuotaika. Pastovumo ir kintamumo momentai fiksuojami ir logikoje. Logikos formules, kuriomis užrašomi loginiai minčių ryšiai, sudaro dvejopo pobūdžio dydžiai – pastovūs ir kintami.

Pastovūs loginiai dydžiai yra tokie dydžiai, kurie turi griežt¹ apibrėžt¹ reikšmź, kuri nesikeičia samprotavimuose.

Pastovūs loginiai dydžiai skirstomi į tris grupes:

1 – m¹j¹ pastovių loginių dydžių grupź sudaro logikos terminai: teiginys, s¹voka, samprotavimas, išvada, įrodymas, požymių klasė ir pan. Visi logikos terminai turi griežtai apibrėžt¹ reikšmź, nekintanči¹ samprotavimuose.

2 – r¹j¹ loginių pastovių dydžių grupź sudaro plačiausios reikšmes žodžiai (žodžiai – cementas), kurių priemonėmis siauresnės reikšmės žodžiai (žodžiai – plytos) jungiami į teigimus; ir, arba, jei …, tai, yra, nėra, lygu, vienas, kiekvienas, toks pat, skirtingas ir pan.

3 - čia loginių pastovių dydžių grupź sudaro loginiai simboliai, žymintys tam tikrus loginius veiksmus:, V, Ì ir kt.

Loginiai pastovūs dydžiai dar kitaip vadinami loginėmis konstantomis.

Loginiai kintamieji dydžiai yra tokie loginiai dydžiai, kurie neturi griežtai apibrėžtos reikšmės; jų reikšmė samprotavimuose gali keisti.

Loginiai kintamieji dydžiai žymimi didžiosiomis ir mažosiomis abėcėlės raidėmis:

A, B, C, ……, X, Y;

A, b, c, …., x, y

Loginių kintamųjų dydžių reikšmės samprotavimuose kinta priklausomai nuo to, kokį turinį jiems priskiriame. Išraiškoje

Jei p, tai q.

p teisingas,

Vadinasi, q teisingas.

žodžiai “jei…, tai”, “vadinasi”, “teisingas” yra loginės konstantos, o p ir q yra loginiai kintamieji dydžiai, kuriems galima priskirti įvairų konkretų turinį, t. y. p ir q galima pakeisti įvairiais konkrečiais teiginiais.

Išraiškoje “p ir q” žodis “ir” yra loginis pastovus dydis, o p ir q yra loginiai kintamieji. Išraiškos “p ir q” reikšmė kinta priklausomai nuo to, kokiais konkrečiais teiginiais pakeičiame p ir q.

Pvz., p pakeitus teiginiu “B yra studentas”, o q – teigimu “B studijuoja vadyb¹”, gauname: “B yra studentas ir B studijuoja vadyb¹”. Pakeitus p teiginiu “Auditorijoje yra studentai”, o q teiginiu “Auditorijoje yra studentės”, gauname: “Auditorijoje yra studentai ir studentės”.

Loginių pastoviųjų ir kintamųjų dydžių vaidmenį galima palyginti su sociologinių apklausų anketomis. Klausimai, suformuluoti anketoje, - pastovūs dydžiai. Tarpai, palikti užpildymui, - kintamieji dydžiai, nes kiekvienas asmuo užpildo anket¹ savaip. Kaip anketa įgauna apibrėžtų konkretų turinių, užpildžius tuščias vietas, taip ir loginė formulė, loginius kintamuosius pakeitus konkrečiais teigimais ir žodžiais, įgauna konkreči¹ apibrėžt¹ reikšmź.

Kasdieninėje šnekamojoje kalboje nėra kintamųjų. Kintamųjų vietoje joje vartojami įvardžiai, ypač nežymimieji įvardžiai “kažkas”, “kas nors”, “kažkaip” ir kt. Sakinys “Jei koks nors studentas turi iš kažkokio dalyko skol¹, tai privalo j¹ likviduoti “ reiškia t¹ patį, k¹ ir sakinys “Jei x turi y iš z, tai x privalo likviduoti y iš z”. Betgi sudėtingesnėse pažinimo ir profesinės veiklos srityse (pvz., marketinge, informatikoje), formuluojant teiginius, įvardžių nepakanka, todėl be įprastinės šnekamosios kalbos vartojamos dirbtinės kalbos.

Pakartojimui

K¹ vadiname loginiais pastoviais dydžiais?

Kokius yra 3 loginių pastovių dydžių grupės?

K¹ vadiname loginiais kintamaisiais dydžiais ir kaip jie žymimi?

Kuo galima pakeisti loginius kintamuosius dydžius?

Pratimai

Atraskite loginius pastovius ir loginius kintamuosius dydžius šiose išraiškose:

jei p, tai q;   p arba q; p ir ne-q

Pateiktose išraiškose loginius kintamuosius dydžius pakeiskite konkrečiais teiginiais.