Chirurginė kineziterapijaas - „Koju venu varikozė“

Vilniaus Kolegija

Sveikatos priežiūros fakultetas

Chirurginė kineziterapija

Referatas

„Koju venu varikozė“

Įžanga:

Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos.

Ligos priežastys :

Arterinis kraujas, širdies išpumpuojamas į arterijas, aprūpina visus audinius deguonimi ir venomis sugrįžta į širdį. Kojos – labiausiai nutolusi nuo širdies kūno dalis, todėl, kad kraujas pakiltų iki širdies, reikalingas spaudimas, o kad negrįžtų atgal – venose esantys vožtuvai leidžia jam tekėti tik viena kryptimi. Jei vožtuvas pažeistas ar nevisavertis, yra išsiplėtusi kraujagyslės sienelė, tai susidaro sąlygos kraujui grįžti atgal, kauptis, o sienelei – dar labiau plėstis. Net jei vožtuvas buvo sveikas, plečiantis kraujagyslei, jo funkcija tampa nepakankama, procesas progresuoja.

Skiriamos pagrindinės venų varikozės priežastys:

įgimtas venų vožtuvų nepakankamumas;

padidėjęs slėgis pilvo ertmėje (spaudžiami vidaus organai slegia klubines venas, todėl sutrinka nutekėjimas iš kojų venų). Tai gali sukelti lėtinis vidurių užkietėjimas, nėštumas, susikaupęs skystis pilvo ertmėje, įvairios onkologinės ligos;

ligos, pažeidžiančios venų vožtuvus, sieneles (giliųjų venų krešuliai, jų uždegimas, lėtinis venų uždegimas).

Dažnai tiesioginė venų išsiplėtimo priežastis lieka neaiški.

Varikozė dažniau pasitaiko:
vyresniems nei 50 metų asmenims;
moterims dažniau nei vyrams (ypač po menopauzės);
dirbantiesiems stovimą darbą;
jei yra antsvorio.

Simptomai:

Kojų skausmai

Išsiplėtusios kojų venos

Kojų sunkumas

Kojų nuovargis

Kojų patinimas

Išryškėjęs kojų venų tinklas

Odos suplonėjimas

Blauzdų patinimas

Kojų egzema

Trofinės opos

Ligos eiga :

Ligos pradžioje dažnai būna tik subjektyvių pokyčių.
Jaučiamas kojų sunkumas, nuovargis, ypač dienos pabaigoje. Kojos dažnai tirpsta, žmogui atrodo, lyg po jas bėgiotų skruzdėlės.
Kartais truputį patinsta padai, kulkšnys. Gali nesmarkiai paryškėti venų tinklas.
Pirmieji simptomai dažnai išryškėja pavasarį, vasarą, orams atšilus, ilgiau stovint ar sėdint.

II stadijos metu jau išryškėja odos pokyčiai.
Oda ima plonėti, kinta jos pigmentacija, išryškėja venų tinklas, pradeda tinti blauzdos, tinimas kyla aukštyn.
Blauzdos apimtis vakare gali padidėti net iki 2-6 cm, tačiau šie pokyčiai dar laikini.
Varikozinės venos jau matomos, ligai progresuojant, pacientas jaučia skausmą, kuris lydi lėtinį venų uždegimą, būdingą šiai stadijai.
Vėliau, kai varikoziniai mazgai būna jau išsivystę, pacientas skausmo nebejaučia, išskyrus komplikacijas.

III stadija
Išsivysto odos egzema (ryškus spalvos, pigmentacijos pokytis), atsiranda trofinių opų (žaizdelių dėl audinių mitybos sutrikimo), gali išsivystyti dramblialigė (galūnė tampa itin stora dėl limfos apytakos sutrikimo).

Liga paprastai vystosi lėtai progresuodama.
Ji pavojinga, kadangi visos progresuojančios varikozės komplikuojasi trofinėmis opomis, kurios negyja, nes aplink nėra normalios kraujotakos, susidaro atviri vartai infekcijai. Jei infekcija nekontroliuojama, kyla sepsio – sunkios būklės, galinčios pasireikšti daugelio gyvybei svarbių organų nepakankamumu, pavojus. Venos sienelė tampa trapi, gali plyšti net nuo nelabai stipraus kojos sutrenkimo. Pasekmė – gausus kraujavimas.

Tyrimai :

Diagnostikai svarbūs paciento skundai, įvardinti rizikos veiksniai. Gydytojui apžiūrint, paprastai atliekamas ultragarsinis kojų venų tyrimas. Šis neinvazinis tyrimas šiuo metu populiarus, patikimas. Ekrane galima matyti venų, vožtuvų būklę, vertinti trombų pavojingumo laipsnį, pažeistos vietos aukštį.

Gydymas:

Taikomi įvairūs gydymo metodai.
Nemedikamentinis:

bintavimas;

specialios elastinės kojinės.

Pradinėse stadijose turi efektą ir plonos elastinės kojinės, parduodamos parduotuvėse.
Elastines kojines, parduodamas vaistinėse, gydytojas parenka individualiai, pagal paciento kojos matmenis, reikalingą suspaudimo laipsnį.
Jei kojas tvarstotės patys, atminkite: bintuojant kojos čiurna turėtų būti suspausta labiausiai (100 proc.), blauzdos viršuje – silpniau (40 proc.). Kad susibintuotumėte teisingai, pirmą kartą paprašykite gydytojo pagalbos.
Šis gydymo metodas gerina veninio kraujo grįžimą į širdį.

Taip pat efektyvu:

kojų pakėlimas sėdint (ant taburetės), atsigulus (20-30 laipsnių);

kojų mankšta (užtenka pasivaikščioti 10-15 žingsnių per valandą, perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos, jei tenka ilgai stovėti);

antsvorio mažinimas.

Medikamentinis gydymas
Šiuo metu yra pakankamai didelė vaistų pasiūla. Vaistas turėtų sumažinti skausmą, patinimą, apsaugoti nuo galimų varikozinių mazgų atsiradimo. Tinka tepalai su heparinu. Tepti reikia kelis kartus per dieną, kojas prieš tai silpnai pamasažavus, pavaikščiojus.
Dažniausiai pirmiausia nukenčia apatinis blauzdos trečdalis. Jei jaučiate skausmą, tempimą, šią vietą patepkite. Yra ir venų sieneles apsaugančių preparatų (detraleksas, venorutonas).

Chirurginis gydymas
Operacijos atliekamos, kai liga yra pažengusi. Šalinamos varikozinės venos ir susidarę mazgai. Operacija neišvengiama, kai venų sienelė pakinta visam laikui. Randų gali ir nelikti arba jie būna labai nedideli. Buvę sutrikimai po operacijos gali pasikartoti.

PASEKMĖS
   
   Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas.
   Staziniai odos pakitimai.
   Odos trofikos sutrikimas - veninė kojos opa.

Vizualiai kaip atrodo :

Literatūra:

• Gydymo menas 4-asis numeris (2004 m. Nr.4)
• https://www.sveikas.lt
• “Žmogaus anatomija” Rymvydas Stropus, Kazys Algimantas Tamašauskas, Kaunas 2005
• https://www.medicinavisiems.lt