ES Tarybos Direktyvos 92/57/EEC (“Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybvietėse”) įgyvendinimo pasekmių poveikio vertinimas

Įvadas

Lietuvai integruojantis į Europos S¹jung¹ svarbu nustatyti integracijos poveikio pasekmes socialinėms, ekonominėms, ūkinėms ir kitoms sritims. Viena iš prioritetinių sričių yra darbuotojų sauga ir sveikata. Statyba, pagal savo darbų specifik¹ (dažnai keičiasi darbo pobūdis ir vieta, atliekama daug padidint¹ rizik¹ turinčių darbų, dirbama įvairiomis klimatinėmis s¹lygomis) yra viena iš pavojingiausių šiuo požiūriu ūkio sričių. Nagrinėjamos Direktyvos nuostatos yra svarbios ir reikalingos užtikrinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹ statyboje.

Atliekant Direktyvos 92/57/EEC įgyvendinimo pasekmių tyrim¹ dalyvavo Lietuvos statybininkų asociacijos bei jos įmonių darbuotojai. Buvo bendradarbiaujama su suinteresuotomis įgyvendinti Direktyv¹ institucijomis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybine darbo inspekcija, Valstybiniu visuomenės sveikatos centru, Statybos darbuotojų profs¹junga, aukštųjų mokyklų profilinėmis katedromis.

Kad statybos įmonės išsamiau susipažintų su Direktyvos reikalavimais, š.m. gegužės 11 d. VGTU kartu su Lietuvos Statybininkų asociacija organizavo mokslinį-praktinį seminar¹ “Eurointegracija ir saugos bei sveikatos darbe teisės aktai” statybos įmonėms. Seminare buvo visapusiškai išnagrinėti Direktyvos 92/57/EEC bei pagal j¹ parengtų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” reikalavimai. Seminare dalyvavo ir pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo bei Aplinkos ministerijų, Valstybinės darbo inspekcijos ir Darbų saugos centro atstovai.

1 Direktyvos 92/57/EEC TIKSLAS

Europos S¹jungos Tarybos Direktyva 92/57/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybos aikštelėse”, kuri¹ Europos Taryba priėmė 1992 m. birželio 24 d. vadovaudamasi Romos sutarties 118a straipsniu bei pagrindinės direktyvos 89/391/EEC “Dėl priemonių, skatinančių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinim¹ darbovietėse”, (16)1 straipsniu, yra aštuntoji atskiroji direktyva.

Direktyvos 92/57/EEC nuostatos, nustatančios minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus laikinoms ar kilnojamoms statybos aikštelėms įrengti, perkeltos į ”Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus”, kurie patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrės bei aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282. Nuostatai įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d. Dokumentų reikalavimų atitikimas pateiktas 1 lentelėje. Kaip ir minėtoje Direktyvoje, “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose” nustatyti minimalūs ir privalomi reikalavimai, kurie turi būti įgyvendinti steigiamose ar esamose statybvietėse. Tai reikalavimai statybviečių pastatams, darbo ir buitinėms patalpoms, apšvietimui, durims ir vartams, kėlimo mechanizmams, transporto priemonėms, žemės darbų mašinoms, kitiems įrenginiams, judėjimo keliams ir kt.

Statyboje dažnai pagal savo profesij¹ dirba vienas ar daugiau asmenų, turinčių patent¹ tam tikrai veiklos rūšiai. Jie gali dirbti vieni, su vienu ar daugiau partnerių, bet be samdomųjų darbuotojų (aptariamuoju laikotarpiu jie neturi pasamdź darbuotojų). Direktyvos 92/57/EEC 10 straipsnyje tokie darbuotojai apibrėžti kaip savarankiškieji darbuotojai. Savarankiškieji darbuotojai, kad statyboje būtų užtikrinta jų sauga ir sveikata, privalo vykdyti atitinkamus reikalavimus, nustatytus Nuostatų 15 punkte.

Direktyvos 92/57/EEC kai kurie straipsniai reikalauja vykdyti kitų direktyvų atitinkamus straipsnius. Šie reikalavimai į ankščiau paminėtus nuostatus neperrašytini. Tik pateikta bendra nuoroda vykdyti teisės aktus, kurie rengiami pagal minėtas direktyvas.

1 lentelė. Direktyvos 92/57/EEC ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų tarpusavio atitikimas (palyginamoji lentelė)

* - Pastabos ir pasiūlymai Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų pakeitimui pateikta 6 priede.

2 Tyrimo tikslas

Pradėdami įgyvendinimo pasekmių tyrim¹, kėlėme tiksl¹ kaip galima tiksliau nustatyti kokybinius ir kiekybinius poveikius, kuriuos patiria valstybės institucijos ir Lietuvos statybos įmonės, įgyvendindamos ES Tarybos direktyv¹ 92/57/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybos aikštelėse”.

Siekdami tyrimo tikslo sprendėme tokius uždavinius:

Išsiaiškinti analizuojamo teisės akto tikslus ir galimus rezultatus;

Įvertinti dabartinź situacij¹ (darbuotojų saugos ir sveikatos būklź statybos įmonėse, valstybės ir visuomenės institucijų, ekspertų nuomonź.);

Nustatyti kaštus statybos įmonėms ir viešajam (valstybiniam) sektoriui;

Nustatyti teigiam¹ Direktyvos poveikį;

Parengti rekomendacijas įmonėms, valstybės ir visuomenės institucijoms.

Atlikus tyrim¹ ataskaitoje pateikta:

Analizuojamo teisės akto tikslas ir laukiamas rezultatas;

Dabartinės situacijos vertinimas ir galimos reguliavimo alternatyvos;

Direktyvos įgyvendinimo kaštai ir galimi įgyvendinimo terminai;

Direktyvos įgyvendinimo nauda (teigiamas poveikis);

Apibendrinimai ir rekomendacijos dėl Direktyvos įgyvendinimo;

3 Tyrimo metodika

Paminėtos Direktyvos įgyvendinimo pasekmių tyrimas atliktas vadovaujantis Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengta “Reguliuojančių teisės aktų poveikio įvertinimo metodika”[4]. ES Tarybos Direktyvos “Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybos aikštelėse”, toliau Direktyvos, įgyvendinimo pasekmių tyrimui naudojami statistiniai-analitiniai, apklausos, analizės, analogijų, finansinis ataskaitų apibendrinimų ir kiti mokslinio tyrimo metodai. Tyrimo eigoje nustatytos įmonių finansinės išlaidos, išlaidos valstybiniame lygyje, teigiamas Direktyvos poveikis, parengtos rekomendacijos, kaip įgyvendinti Direktyvos nuostatas.

4 Dabarties padėtis

4.1 Direktyv¹ 92/57/EEC įgyvendinančių nuostatų suderinamumas su galiojančiais Lietuvos teisės aktais. Galimos reguliavimo alternatyvos

Įgyvendinant Lietuvos Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų program¹ parengti ir rengiami profesinės saugos ir sveikatos darbe teisės aktai pagal Europos S¹jungos pagrindinės saugos ir sveikatos darbe direktyvos 89/391/EEC “Dėl priemonių gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹ jų darbovietėse”, 16(1) straipsnio individuali¹sias direktyvas, nustatančias minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbovietėms, darbo įrangai, asmeninėms apsauginėms priemonėms, darbuotojų apsaugai nuo cheminių, kancerogeninių medžiagų ir kiti teisės aktai.

Žemiau pateiktų teisės aktų reikalavimai susieti su nagrinėjamos Direktyvos 92/57/EEC reikalavimais. Atlikta šių teisės aktų analizė:

Pagal Tarybos direktyv¹ 89/654/EEC ir pagrindinės direktyvos 89/391/EEC straipsnio 16 (1) reikalavimus bendru Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtinti “Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai”. Nuostatai atitinka direktyvoje 89/654/EEC keliamus minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbovietėms.

Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Į šį įstatym¹ perkeltos Direktyvos 89/391/EEC visų straipsnių nuostatos. Įstatymas nustato ne tik bendr¹sias darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatas, bet ir reglamentuoja darbo ir poilsio laik¹, nusako pagrindinius reikalavimus jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių moterų, neįgaliųjų asmenų saugai ir sveikatai užtikrinti, taip pat reikalavimus darbo aplinkai, darbo vietai ir darbų organizavimui, nustato bendr¹sias darbdavių ir darbuotojų pareigas ir teises, pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas, jų tyrimo ir apskaitos tvark¹.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr.95 patvirtinti “Saugos ir sveikatos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai”, kurie parengti pagal Tarybos 1992 m. birželio 24 d. direktyv¹ 92/58/EEC “Dėl darbo vietų aprūpinimo saugos ir/arba sveikatos apsaugos ženklais minimalių reikalavimų”. Nuostatose išdėstyti reikalavimai talpykloms ir vamzdynams su pavojingomis medžiagomis, gaisrinės saugos priemonėms, kliuviniams, pavojingoms vietoms ir eismo juostoms žymėti bei šviesos, garso, rankų ženklams ir žodiniam bendravimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 77 patvirtinti “Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai”, parengti pagal Tarybos 1999 m. lapkričio 30 d. direktyv¹ 89/656/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų naudojamai asmeninei apsaugos įrangai”. Nuostatai įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1d. ir nustato darbdavio pareigas aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, darbuotojo pareigas naudojant asmenines apsaugines priemones, jų išdavimo, laikymo ir priežiūros (valymo, taisymo) tvark¹. Nuostatai papildyti visais direktyvos informaciniais priedais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugsėjo 3 d. bendru įsakymu Nr. 134/493 patvirtinti “Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai”, parengti pagal Tarybos 1990 m. gegužės 29 d. direktyv¹ 90/269/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų nešant krovinius rankomis ten kur yra rizika gauti nugaros traum¹”. Nuostatai įsigaliojo 1999 m. sausio 1 d. Juose nustatyta darbdavio pareiga planuojant, organizuojant ir atliekant krovinių kėlimo rankomis darbus. Nuostatai papildyti privalomuoju priedu, kuriame išvardinti didesnės rizikos veiksniai (krovimo charakteristika, fizinės pastangos, darbo aplinkos charakteristika, veiklos pobūdis).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 107 patvirtintas techninis reglamentas “Mašinų sauga”, parengtas pagal Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyv¹ 98/37/EC “Dėl mašinų saugos”. Šio Reglamento tikslas – siekti laisv¹ mašinų ir saugos įrangos judėjim¹ rinkoje ir užtikrinti žmonių ir visų pirma darbuotojų, kurių naudojamos mašinos kelia daugiausiai pavojų, saug¹ ir sveikat¹, nemažinant jau taikomų patvirtintų saugos lygmenų.Techniniame reglamente pateikti reikalavimai aikštelėms, laiptams ir perėjoms įrengti, elektros instaliacijai, gaisrams ir sprogimams išvengti, triukšmui ir vibracijai mažinti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtinti “Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai”, parengti pagal Tarybos 1989 m. lapkričio 30 d. direktyv¹ 89/655/EEC “Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų naudojamai darbo įrangai”. Nustatyti minimalūs ir privalomi reikalavimai, įsigyjant naujus darbo įrenginius ir naudojant jau turimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 70/403 patvirtinti “Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai”, parengti pagal Tarybos 1986 m. gegužės 12 d. direktyv¹ 86/188/EEC “Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu”. Nuostatų taikymas įmonėse nustatytas nuo 2000 m. sausio 1 d. Šių nuostatų paskirtis – nustatyti darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbo vietose reikalavimus, numatyti prevencines priemones tokiam poveikiui sumažinti ar jam atsirasti. Ir siekiama užtikrinti darbuotojų sauga ir sveikata.

Naujas Statybos įstatymo projektas

Statybos įstatyme statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statyb¹ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose statytojas (užsakovas) – kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis teisės aktais nustatytas statinio statybos užsakovo funkcijas.

Statybos įstatymo projektas neapibrėžia s¹vokų: savarankiškasis darbuotojas, statybos projekto saugos ir sveikatos darbe koordinatorius bei statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorius.

Statybos įstatymo projekto 15 straipsnis šitaip apibrėžia rangovo pareigas ir teises: užtikrinti saugų darb¹, gaisrinź saug¹ ir aplinkos apsaug¹ bei tinkamas darbo higienos s¹lygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsauga nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos s¹lygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.

Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai tokias funkcijas paskiria koordinatoriams. Statybos įstatymo projekte koordinatorių pareigos nenumatytos.

Išvados

Visų išnagrinėtų teisės aktų reikalavimai yra visiškai suderinti su atitinkamomis Europos S¹jungos direktyvomis ir neprieštarauja tirtos Direktyvos nuostatoms, išskyrus Statybos įstatymo projekt¹. Pastar¹jį reikia papildyti atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus.

4.2 Saugos ir sveikatos būklė statybos įmonėse

Respublikos Statistikos departamento duomenis (2000 12 01) apie statybos įmones pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Lietuvos Respublikos statybos įmonių pasiskirstymas pagal dirbančiųjų skaičių

Iš lentelės matyti, kad Respublikoje vyrauja smulkios ir vidutinės statybos įmonės, kurios sudaro vidutiniškai apie 99,7%.

2000 m. statyboje įvyko 342 nelaimingi atsitikimai darbe (arba 12 % visų nelaimingų atsitikimų), iš jų 26 sunkūs ir 14 mirtini. Pastaraisiais metais nelaimingų atsitikimų darbe skaičius (išskyrus mirtinus) mažėja. Duomenys apie nelaimingus atsitikimus darbe statybose, kuriems 1996 – 2000 m. surašyti N-1 formos aktai, pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Nelaimingi atsitikimai darbe statybose

Analizuojant nelaimingus atsitikimus darbe nustatyta, kad 16 % susižalojo krisdami iš aukščio. Kiti sužalojimo veiksniai: krentantis daiktas arba veikiantis įrenginys, mechanizmas – po 11 %; kliuvinys, įrankis, pagalbinės priemonės – po 7 %, žmogaus griuvimas – 6 %. VDI darbo inspektoriai, patikrinź statybos įmones, nustatė, kad 50 % įmonių neatliko darbo vietų vertinimo, trečdalis įmonių darbuotojų neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, apie 65% įmonių neatlieka darbo vietų rizikos vertinimo.

Pagal 1996 m. pasirašyt¹ sutartį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nuolat teikia informacij¹ Lietuvos statybininkų asociacijai apie darbų saugos ir traumatizmo būklź šalies statybos įmonėse. Ši informacija pateikiama statybos įmonių vadovams asociacijos renginių metu.

4.3 Verslo visuomeninių ir valstybinių organizacijų, profesinių s¹jungų, ekspertų nuomonė

Visos valstybinės ir visuomeninės institucijos, ekspertai yra vieningos nuomonės, kad, įgyvendinus mūsų tirtos Direktyvos nuostatas statybvietėse, pagerės darbo s¹lygos, rezultatai ir kultūra, sumažės nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičius, pagreitės ir palengvės statybos įmonių įsijungimas į bendr¹ Europos rink¹.

Lietuvos statybininkų asociacija

2001 rugsėjo 27 d. Lietuvos statybininkų asociacijoje įvyko pasitarimas su Vilniaus m. statybos įmonių vadovais dėl Direktyvos 92/57/EEC įgyvendinimo pasekmių tyrimo. Lietuvos statybininkų asociacija tiesiogiai suinteresuota Direktyvos nuostatų taikymu statybvietėse. Tačiau nepriekaištingai pasirengti įgyvendinti direktyvos nuostatas, statybos įmonėms buvo skirta per mažai laiko - tik 18 mėn. (nuostatai patvirtinti 1998 m. gruodžio 24 d., o įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d.). Pagrindinės to priežastys yra dideli Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo kaštai, sumažėjusios statybos įmonių gamybos apimtys, rekomendacijų bei metodikų ir informacijos apie Direktyvos nuostatų taikym¹ trūkumas. Tam reikalinga:

”Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” įsigaliojimo termin¹ būtina pratźsti iki 2003-12-31.

Sumažinti pridėtinės vertės mokestį statybos darbams. Sutaupytos lėšos skirtinos Direktyvos reikalavimams įgyvendinti statybos įmonėse.

Valstybinė darbo inspekcija

Statybvietėse pažeidimai prasideda nuo pačios darbų organizavimo pradžios. Nors “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai” įsigaliojo nuo 2000 07 01, tačiau dar daugelio įmonių vadovai su jais nesusipažinź. Valstybinei darbo inspekcijai nepateikiami pranešimai apie statybos darbų pradži¹, nepaskirti projekto ir statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai, neparengti saugos ir sveikatos priemonių statybvietėse planai. Daug kur neparengti statybos darbų organizavimo ir technologijos projektai, darbuotojai nesupažindinti su pavojingais veiksniais. Šito reikalauja Direktyva.

Statybos objektuose dažniausiai pažeidžiami reikalavimai kaip pradėti darbus aukštyje, nesudaromos bendrosios darbų organizavimo aukštyje technologijos. Taip pat dažni atvejai, kai statybos objektuose dirbama be asmeninių apsauginių priemonių: saugos šalmo, saugos diržo, apsauginių akinių ir kt. Trečdalyje statybos įmonių darbuotojai neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.Apie 65% statybos įmonių neatlieka darbo vietų rizikos vertinimo. Tai padidina tikimybź nelaimingam atsitikimui įvykti ar susirgti profesine liga. Saugos darbe būklė statybos įmonėse ir toliau kelia didelį susirūpinim¹. Todėl siūloma:

Skubiai parengti reikalingus teisės aktus, rekomendacijas ir metodikas.

Efektyvesnei kontrolei, informavimo ir bendradarbiavimo gerinimui padidinti darbo inspektorių skaičių, gerinti VDI materialinź bazź.

Valstybinis visuomenės sveikatos priežiūros centras

Statybvietėse darbuotojai susiduria su kenksmingais aplinkos veiksniais, kurie sukelia profesines ligas. 2000 m. profesinių ligų skaičius, palyginus su 1999 m., statybos įmonėse padidėjo nuo 127 iki 164. Daugiausia vyrauja vibracinė ir klausos pakenkimo ligos ir paprastai šios ligos kasmet diagnozuojamos 50-59 metų darbuotojams, turintiems 20-45 metų darbo staž¹. Profesinės ligos dažniausiai pasireiškia tose statybos įmonėse, kur neatliekamas rizikos vertinimas. Dar nemažai įmonių, kuriose įvertinus rizik¹ nenumatomos priemonės jai šalinti. Darbdaviai neužtikrina, kad darbuotojams bei jų atstovams kokybiškai būtų aiškinama apie pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksnius. Darbdaviai privalo daugiau dėmesio skirti darbuotojų saugai ir sveikatai, atsižvelgdami į Direktyvos reikalavimus.

Rizika vertinama nepatenkinamai, todėl reikia parengti naujus teisės aktus, nustatančius rizikos vertinimo bendruosius principus.

Statybininkų profesinė s¹junga

Ne visose statybvietėse yra tinkamos buitinės s¹lygos, kaip to reikalauja Direktyvos nuostatos. Įrengiant statybvietes pagal direktyvos reikalavimus ypating¹ dėmesį reikia kreipti į buitines ir poilsio patalpas, valgomuosius, persirengimo kambarius ir drabužines. Dušuose privalo būti ir karštas vanduo. Nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms sudaryti s¹lygas pailsėti atsigulus.

Atsakingos valstybinės institucijos privalo sudaryti s¹lygas ir kontroliuoti kaip įgyvendinami Direktyvos nuostatų reikalavimai.

Statybos įmonės privalo užtikrinti darbuotojų saug¹ ir sveikat¹ statybvietėse. Visi šie klausimai turi būti sprendžiami trišaliu principu kolektyvinėmis sutartimis.

Aukštųjų mokyklų specialistų nuomonė

Vykstant privatizavimo procesui, keičiasi statybos įmonių struktūra, jų dydis ir nuosavybė, gamybos apimtys, specializacija ir darbuotojų skaičius. Naujai besikuriančiose statybos įmonėse dirba nedaug darbuotojų. Smulkios įmonės turi nepakankamus finansinius išteklius ir ribotas galimybes rūpintis darbo s¹lygomis, darbo užmokesčiu ir socialine gerove, jose žema darbo kultūra. Daugumoje naujai įsikūrusių statybos įmonių darbdaviai neįvertina saugaus darbo svarbos ir įtakos ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir ekonominiams rodikliams, statybos darbų kokybei, nepakankamai gerai žino teisės aktų reikalavimus. Visa tai lemia traumatizmo ir profesinių ligų gausėjim¹.

Vienas svarbiausių prioritetų, atliekant saugos ir sveikatos prevencinį darb¹ statybvietėje, yra mokymas, informavimas ir rizikos vertinimas. Darbuotojai, kurie neišmokyti darbų saugos ir darbo higienos norminių reikalavimų, visada yra didesnėje rizikos zonoje ir dažniau patiria sveikatos sužalojimų. Dėl nepakankamo mokymo ir instruktavimo statybos įmonėse įvyksta apie 5% nelaimingų atsitikimų darbe.

Pažangių šalių praktika rodo, kad mokslo pasiekimų diegimas statyboje žymiai pagerina darbuotojų saugos ir sveikatos būklź. Lietuvoje per mažai bendradarbiaujama tarp statybos ir mokslo institucijų saugos ir sveikatos srityje. Mokslo institucijų dalyvavimas sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos problemas palengvintų statybos įmonių darb¹ diegiant Direktyvos nuostatas statybvietėse.

Įgyvendinant Direktyvos nuostatas reikia:

Parengti profesinės rizikos vertinimo, saugos ir sveikatos koordinatorių darbo metodik¹ bei nustatyti tvark¹, kaip darbų organizavimo ir technologijos projektuose nurodyti saugos ir sveikatos reikalavimus.

Sudaryti galimybes suinteresuotoms įmonėms susipažinti su rengiamais saugos ir sveikatos darbe teisės aktų projektais, kad jos iš anksto ir geriau pasiruoštų įgyvendinti teisės aktų nuostatas.

Ypating¹ dėmesį skirti, kaip Direktyvos nuostatų reikalavimai diegiami smulkiose statybos įmonėse.

VDI efektyviau kontroliuotų smulkias statybos įmones.

Statybos įmonėse sudaryti priemonių planus, numatyti terminus, skirti tam reikiamas lėšas Direktyvos socialiniams reikalavimams įgyvendinti.

Statybos įmonėms daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su mokslo institucijomis diegiant Direktyvos nuostatas. Tai galėtų būti teminiai moksliniai-praktiniai seminarai, neakivaizdinės diskusijos, tiksliniai moksliniai tyrimai ir pan.

Pagal mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo nuostatus bei teorinio mokymo programas tikslinga įvesti nuotolinį mokym¹. Tai sumažintų išlaidas mokymo proceso organizavimui.

Daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie saugos ir sveikatos darbe būklź, integracijos proceso į ES pokyčius. Tam tikslui televizijoje ar radijuje skirti pastovų laik¹ saugos ir sveikatos darbe informacijos valandėlei.

5 įmonių Apklausos rezultatai ir jų analizė

Vertinant ES Direktyvos 92/57/EEC reikalavimus bei jų įgyvendinimo poveikį statybos įmonėms ir valstybinėms institucijoms buvo atlikta anoniminė apklausa pagal parengtas apklausos anketas. Dvi anketos skirtos statybos įmonėms (1 ir 3 priedai), kitos – valstybinėms institucijoms (2 priedas) ir savarankiškiems darbuotojams (4 priedas). Anketose pateikti klausimai, susijź su Direktyvos įgyvendinimo pasekmių tyrimo tikslu, siekiant išsiaiškinti visapusišk¹ statybos įmonių ir valstybinių bei visuomeninių institucijų požiūrį į Direktyvos nuostatų įtak¹, užtikrinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹ Respublikos statybos įmonėse.

Atliekant įmonių apklaus¹ svarbu nustatyti atrankos imtį, kad būtų pakankamas apklausos rezultatų patikimumas. Reikiama imtis nustatoma remiantis ribinės paklaidos skaičiavimu. Naudojame atrank¹ be pasikartojimų ir reikiam¹ apklausos imtį surandame pagal formulź:

;

čia: - atrankos imtis;

- įmonių skaičius;

- patikimumo koeficientas;

- ribinė atrankos paklaida;

- variacinio požymio dispersija.

Žinant generalinź aibź, t.y. statybos įmonių skaičių respublikoje N (2 lentelė) ir priimant ribinź atrankos paklaid¹ – 10 , o variacinio požymio dispersij¹ – 0,25 bei esant patikimumo koeficientui t 2,5, gauname tokias statybos įmonių atrankos imtis (n) apklausai atlikti:

mažų – 16,

vidutinių – 15 ,

didelių – 5 .

Statybos įmonių apklausa atlikta dviem etapais. Pirminė apklausa atlikta Lietuvos Statybininkų Asociacijos įmonėse. Viso išsiųsta 70 anketų. Iš jų didelėms įmonėms - 6, vidutinėms - 16., mažoms - 48 anketos. Gauti 22 atsakymai. Tai sudaro 61 reikiamos apklausos imties. Valstybinėms bei visuomeninėms institucijoms išsiųsta 12 anketų. Gautos 8 anketos.

Atlikus pirminź apklaus¹ ir jos rezultatų analizź, nustatyti daugiausiai problemų keliantys šio teisės akto reikalavimai (4 lentelė). Pagal tai, norint išsamiau išsiaiškinti problemų priežastis, buvo sudarytos ir išsiųstos įmonėms, dalyvavusioms pirminėje apklausoje, dvi anketos: PAPILDOMA ANKETA (3 priedas) ir SAVARANKIŠKŲJŲ DARBUOTOJŲ APKLAUSOS anketa (4 priedas).

5.1 Apklausos duomenų rezultatai

Atlikus įmonių apklausos rezultatų analizź nustatyta:

54% apklaustoms įmonėms informacijos apie tiriam¹ Direktyv¹ užtenka, 36% užtenka iš dalies, 2% respondentų šios informacijos trūksta.

Dauguma įmonių (85%) susipažinź su tiriamos Direktyvos nuostatomis, 5% – iš dalies, šios Direktyvos nenagrinėjo – 10%.

95% įmonių yra asmuo tiesiogiai atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatų diegim¹.

apklaustų įmonių numato išlaidas, susijusias su dabartiniais LR reikalavimais saugai ir sveikatai darbe užtikrinti.

82% visų įmonių atskirai numato lėšas užtikrinant saugių darboviečių įrengim¹ statybvietėse.

Apie 68% visų apklaustų įmonių Direktyvai įgyvendinti reikalinga finansinė, 59% – konsultacinė (mokymo), 54% – informacinė, 40% – įstatyminė parama. Paramos pasiskirstymas pateiktas 2 pav.

2 pav. Direktyvai įgyvendinti reikalingos paramos procentinis pasiskirstymas.

91% apklaustų įmonių dabar galiojantys LR darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai netrukdo įgyvendinti šios Direktyvos nuostatų ir jiems neprieštarauja. 9% - trukdo, tačiau neįvardino kas.

Apie 27% apklaustų įmonių mano, kad valstybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja diegiant Direktyvos nuostatas ir kaip pagrindinź iš to kylanči¹ problem¹ nurodė komentarų stok¹ bei informacijos trūkum¹.

įmonių mano, kad valstybės finansinė-ekonominė politika padėtų įmonei įgyvendinti Direktyvos nuostatas ir siūlo sumažinti pridėtinės vertės mokestį statybos darbams.

9% apklaustų įmonių mano, kad reikia kurti naujas valstybės institucijas, kurios vertintų rizikos faktorius, rengtų statybos darbų organizavimo ir technologijos projektus bei saugos instrukcijas.

Apklausa įmonėse parodė, kad dauguma įmonių, užtikrinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, turės problemų. Pagrindinės jų yra rizikos vertinimas, dirbančiųjų aprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis bei mokymas ir informavimas. Problemos sugrupuotos 3 pav.

3 pav. Svarbiausių problemų, iškylančių įmonėms užtikrinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, procentinis pasiskirstymas pagal jų dydį.

Problemų, susijusių su Direktyvos nuostatų įgyvendinimu statybos įmonėse, procentinis pasiskirstymas pateiktas 4 lentelėje.

4 lentelė. Problemų, susijusių su Direktyvos nuostatų įgyvendinimu statybos įmonėse, procentinis pasiskirstymas

Daugiausiai problemų kelia rizikos vertinimas – 91%, saugos ir sveikatos darbe priemonių ir reikalavimų nurodymas organizavimo ir technologijos projektuose – 73%, saugių darboviečių įrengimo statybvietėse užtikrinimas – 77% įmonių.

Apibendrinus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad 68% įmonių šios Direktyvos reikalavimų vykdymas sukels problemų. Didelės problemos kils 9%, vidutinės 27% įmonių. 31% įmonių problemų neturės. Bendras procentinis problemų pasiskirstymas pateiktas 4 pav.

4 pav. Problemų procentinis pasiskirstymas diegiant Direktyvos nuostatas įmonėje

5.2 Papildomos apklausos rezultatai

Statybos įmonėms 2001-08-23 raštu Nr. ŽS-26 buvo išsiusta 28 papildomos anketos dėl “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” (3 priedas). Gauta 18 užpildytų anketų. Atlikus jų analizź nustatyta:

Rizikos vertinimui nėra metodinės medžiagos (leidinio). Neaišku, kokie specialistai j¹ vertins ir kas juos atestuos. Šiuo klausimu reikalingi seminarai. Taip pat nėra matavimo prietaisų, jeigu yra - tai fiziniai ir moraliai pasenź.

Statybos įstatymo projektas nenumato saugos ir sveikatos koordinatoriaus. Tad nežinomi jam keliami reikalavimai, kas juos rengs ir atestuos Organizacinių klausimų sprendimas (pagal Nuostatų III skyrių), plano ir dokumentų s¹vado rengimas ir saugos bei sveikatos priemonių plano koregavimas yra labai svarbu, o kaip juos rengti nėra metodikos.

Analogiškai yra ir su statybos saugos ir sveikatos koordinatorių veikla. Taip pat nėra šių koordinatorių rengimo ir atestavimo metodikos. Koordinatoriai iki šiol neskiriami. Koordinatorių darb¹ atlieka darbų vadovai.

Koordinatoriai reikalingi, jų veiklai reikia skirti lėšų.

Statybos darbų organizavimo ir technologijos projektuose yra būtinas saugos ir sveikatos reikalavimų projektavimas ir analizė. Bet šiuo metu nėra visų norminių aktų ir metodikos, kad juos galima būtų sudaryti.

Savarankiškieji darbuotojai statyboje informuojami ir su jais bendradarbiaujama. Reti atvejai, kai jie nesilaiko nurodymų.

Kartu su Lietuvos statybininkų asociacija buvo perengta Savarankiškųjų darbuotojų apklausos anketa (4 priedas) ir išsiųsta dešimčiai statybos įmonių, kuriose dirba savarankiškieji darbuotojai. Gauti atsakymai iš aštuonių statybos įmonių, kuriose pagal pateiktas darbdaviams apklausos anketas dirba savarankiškieji darbuotojai.

Atlikus apklausos anketų analizź, nustatyta:

13 savarankiškųjų darbuotojų susipažinź su Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais.

Statybos stadijoje darbų vadovai informuoja savarankiškus darbuotojus apie statybvietėje esančius pavojus, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencij¹. Taip pat instruktuoja pagal saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus.

Savarankiškieji darbuotojai užtikrina savo ir kitų darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, laikosi darbo drausmės ir vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, nustato su darbų vadovu darbų etapų eiliškum¹ ir trukmź.

Savarankiškus darbuotojus darbdavys aprūpina asmeninėmis apsauginėmis ir saugos priemonėmis. Specifines priemones naudoja nuosavas.

Darbų vadovas informuoja savarankiškus darbuotojus kaip atlikti pavojingus darbus, supažindina su Statybos darbų technologiniu projektu, suteikia statybvietėje persirengimo patalp¹ ir drabužių spintelź, naudojasi valgomuoju ir poilsio bei sanitarinėmis patalpomis.

6 Direktyvos 92/57/EEc įgyvendinimo kaštai

6.1 Kaštų nustatymo metodika

Kaštai nustatomi apklausos ir statistiniu-analitiniu metodais.

Apklausos (ekspertų) metodas remiasi atitinkamos atrankos iš generalinės visumos apklausimu ir gautų duomenų apdorojimu. Išplatinta anketa, kurioje formuluojami ir ekonominiai klausimai. Apdorojus iš statybos įmonių gautus atsakymus, randami smulkių, vidutinių ir didelių įmonių kaštai, reikalingi direktyvai įgyvendinti.

Kaštai šalies mastu skaičiuojami statistiniu-analitiniu metodu. Statistinis-analitinis metodas taip pat taikomas apklausos metodu gautų duomenų panaudojimui Direktyvos įgyvendinimo kaštų įtakai į statybos produkcijos kainai nustatyti. Statistinis – analitinis metodas remiasi statistiniais tyrimais ir jų analize. Pagrindas - statybos įmonių investicijos , nes direktyvos įgyvendinimo kaštus sudaro vienkartinės išlaidos pagrindinio kapitalo elementams įsigyti ir einamieji (metiniai) gamybos kaštai. Tai leidžia nustatyti, kaip direktyvos įgyvendinimo kaštai įtakoja statybos įmonių produkcijos kainas ir/arba jų rentabilum¹. Lėšos, skirtos saugai ir sveikatai darbe, skaičiuojamos kaip dalis įmonių investicijų. Nustatomas procentas nuo vienerių metų investicijų smulkioms, vidutinėms ir stambioms įmonėms. Kaštai valstybės institucijoms nustatomi pagal darbų apimtį.

6.2 Kaštų nustatymas apklausos metodu

Apklausos rezultatai parodė įmonių ekonominius rodiklius ir šios Direktyvos nuostatoms įgyvendinti reikalingus kaštus. Kaštai pateikti 5-10 lentelėse.

5 lentelė. Duomenys apie statybos įmones

6 lentelė .Metiniai kaštai tūkst. Lt. smulkioje, vidutinėje, didelėje įmonėje; bendrai (svertinis vidurkis)

Punktas b) apima bendrus reikalavimus, o punktai c) ir d) - specifinius reikalavimus

Įgyvendinant direktyvos reikalavimus įmonės turės skirti papildomai lėšų, kad išsprźstų iškylančias problemas ir užtikrintų atitiktį naujiems reikalavimams. Respondentai, šalia jau esamų, nurodė metinius vidutinius kaštus esamomis kainomis (Lt) ir procentais, kuriuos, jų nuomone, patirs jų įmonė papildomai, įgyvendindama išvardintas veiklas. Beveik visi jie yra pastovūs, kasmetiniai, tik darbo vietų patalpose įrengimo ir saugos instrukcijų rengimo kaštai yra vienkartiniai (7-9 lentelių 6 ir 11 pozicijos. Paryškintas šriftas.). Statybos šakos specifika pasireiškia tuo, kad einamųjų išlaidų lyginamasis svoris yra didelis, nes daugiausia naudojama trumpalaikio turto. Apibendrinus apklausos rezultatus, gauti vienos statybos įmonės kaštai Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui ir pateikti 6-8 lentelėse.

Didelių įmonių situacija pateikta 7 lentelėje.

7 lentelė. Metiniai vidutiniai kaštai didelei įmonei

Viso 204 100

Vidutinių įmonių situacija pateikta 8 lentelėje.

8 lentelė. Metiniai vidutiniai kaštai vidutinei įmonei

Viso 88 100

Smulkių įmonių situacija pateikta 9 lentelėje.

9 lentelė. Metiniai vidutiniai kaštai smulkiai įmonei

Viso  8 100

Apibendrinus gautus rezultatus surandame vienkartinius ir pastovius Direktyvos įgyvendinimo kaštus statybos įmonėms. Jie pateikti 10 lentelėje.

10 lentelė. Vienkartiniai ir pastovūs Direktyvos įgyvendinimo kaštai statybos įmonėms

VISO: 9,04 44,26

6.3 Kaštai didelėms, vidutinėms ir smulkioms statybos įmonėms

Direktyvos įgyvendinimo kaštai didelėms, vidutinėms ir smulkioms statybos įmonėms nustatomi: įmonių skaičių (2 lentelė) padauginus iš darboviečių įrengimo statybvietėse kaštų (6 lentelė). Kaštai Direktyvos įgyvendinimui yra:

Didelėms įmonėms-1,6 mln. Lt., tame tarpe 0,21 mln. Lt vienkartiniai ir 1,39 mln. Lt pastovūs kaštai.

Vidutinėms įmonėms-32,6 mln. Lt., tame tarpe 7,86 mln. Lt vienkartiniai ir 24,74 mln. Lt pastovūs kaštai.

Smulkioms įmonėms-19,1 mln. Lt., tame tarpe 0,97 mln. Lt vienkartiniai ir 18,13 mln. Lt pastovūs kaštai.

Viso-53,3 mln. Lt., tame tarpe 9,04 mln. Lt vienkartiniai ir 44,26 mln. Lt pastovūs kaštai.

Matome, kad daugiausia kaštų Direktyvai įgyvendinti skirs vidutinės įmonės; tai liečia tiek bendrus, tiek vienkartinius ir pastovius kaštus. Mažiausia kaštų dalis tenka didelėms įmonėms.

6.4 Kaštai šalies (ūkio) mastu Direktyvos nuostatoms įgyvendinti, tarp jų ir viešajam (valstybiniam) sektoriui

Iš valstybinių institucijų nagrinėta Valstybinė darbo inspekcija, nes apklausos rezultatai parodė, kad naujų valstybės institucijų kurti nereikia.

Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja šio teisės akto nuostatų reikalavimų įgyvendinim¹ . Vienam VDI inspektoriui tenka apie 10 tūkst. darbuotojų, o ES šalyse vienam darbo inspektoriui tenka 5-7 tūkst. darbuotojų. Statybos įmonėse dirba 108,6 tūkst. darbuotojų. Jų kontrolei per metus reikia (108,6/10) 10,8 11 darbo inspektorių. Ekspertų nuomone, efektyvesnei kontrolei, diegiant ši¹ Direktyv¹, tikslinga sumažinti vienam darbo inspektoriui tenkančių darbuotojų skaičių iki 7000, kas atitiktų ES šalių patirtį. Tam reikia 2002 m. padidinti darbo inspektorių iki 16 (108,6:7000) arba 5 darbo inspektoriais. Tai per metus sudarytų apie 125,91 tūkst. Lt, arba apie 2% VDI biudžeto. Skaičiavimai pateikti 5 priede. Šios lėšos reikalingos ne tik VDI inspektorių etatams didinti, bet ir informacinei sistemai kurti, techninei įrangai (kompiuteriai, programinė ir dauginimo įranga, transporto ir ryšio priemonės) įsigyti bei darbo inspektoriams mokyti ir kvalifikacijai kelti.

Kaštai šalies (ūkio) mastu Direktyvos nuostatoms įgyvendinti yra 53,3+0,126 = 53,43 mln.Lt. per metus, pirmaisiais metais. Vėlesniais metais sumažėtų vienkartinių išlaidų suma 9,04 mln. Lt ir kaštai būtų 44,39 mln. Lt.

6.5 Rezultatų analizė

Aukščiau buvo nustatyti kaštai Direktyvos reikalavimams įgyvendinti statybos įmonėse. Pateikiame šių kaštų įtak¹ pagrindiniams statybos įmonių (šakos) ekonominiams rodikliams.

Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštai gali:

a) didinti statybos darbų savikain¹, o kartu ir kain¹.

b) mažinti statybos įmonių peln¹.

c) tarpinis variantas t.y. pelno mažinimas ir savikainos didinimas.

Statybos kaina (pardavimai ir paslaugos) yra 4747 mln. Lt. . J¹ sudaro s¹naudos (savikaina) (4388 mln. Lt. ir pelnas mln. Lt. . Visus Direktyvos įgyvendinimo kaštus (53,3 mln. Lt.) priskyrus statybos savikainai ji padidėja 1,21% pirmais metais, o vėlesniais sumažėja vienkartinių kaštų (9,04 mln. Lt) dydžiu ir sudaro %. Vienkartiniai kaštai perskaičiuojami į metinius gamybos rodiklius pagal toki¹ amortizavimo schem¹: pirmiesiems metams priskiriami visi vienkartiniai Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui statybos įmonėse kaštai. Analogiškai skaičiuojamas kaštų poveikis kitiems ekonominiams rodikliams. Analizės rezultatai pateikti 11 lentelėje.

11 lentelė. Direktyvos kaštų įtaka pagrindiniams statybos įmonių ekonominiams rodikliams

Didžiausi¹ įtak¹ Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštai turėtų statybos įmonių pelnui, todėl įmonės turėtų pasirinkti joms tinkamiausi¹ kaštų paskirstymo schem¹.

Svarbu nustatyti Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštų įtak¹ statybos įmonėms pagal jų stambum¹.

Statybos šakos s¹naudos (savikaina) arba statybos produkcijos metiniai kaštai yra 4388 mln. Lt [18] . S¹naudas statybos įmonėms pagal jų dydį yra tokios:

Didelės - 435 mln. Lt

Vidutinės - 3052 mln. Lt

Smulkios - 900 mln. Lt

Visus didelės įmonės Direktyvos įgyvendinimo kaštus (1,6 mln. Lt.) priskyrus statybos savikainai ji padidėja 0,37% pirmais metais, o vėlesniais sumažėja vienkartinių kaštų (0,21 mln. Lt) dydžiu ir yra %. Analogiškai skaičiuojami Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo kaštai vidutinėms ir smulkioms statybos įmonėms. Analizės rezultatai pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė. Direktyvos įgyvendinimo kaštų įtaka savikainos didėjimui

Rezultatai rodo, kad Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštai didžiausi¹ įtak¹ daro smulkių statybos įmonių savikainos ir tuo pačiu statybos darbų kainos didėjimui.

Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui statybos įmonėse kaštų įtaka svarbi ne tik pagrindiniams ekonominiams rodikliams, bet ir statybos šakos investicijoms. Investicijos statybos šakoje 2000 metais sudarė 105975 tūkst. Lt.[5]. Vienkartinius Direktyvos įgyvendinimo kaštus statybos įmonėms, 9,04 mln. Lt, galime priskirti investicijoms. Jos, pirmaisiais Direktyvos nuostatų įgyvendinimo metais padidėtų iki 115 mln.Lt., arba 8,5%.

6.6 Išvados ir rekomendacijos

86% įmonių bendri kaštai, Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui, yra reikšmingi. Dideli jie yra 18% įmonių, vidutiniai – 44% ir 24% – maži. Bendras kaštų procentinis pasiskirstymas pateiktas 6 pav.

6. pav. Bendras kaštų procentinis pasiskirstymas.

Direktyvos įgyvendinimo kaštai susideda iš vienkartinių 9.04 mln. Lt. ir pastovių (einamųjų) 44.26 mln. Lt. kaštų. Kaštai Direktyvos nuostatų įgyvendinimui statybos įmonėse per metus yra 53,3 mln. Lt.

o Didelėms įmonėms-1,6 mln. Lt. (

o Vidutinėms įmonėms-32,6 mln. Lt. (

o Smulkioms įmonėms-19,1 mln. Lt. (0,97+18,13).

Visus Direktyvos įgyvendinimo kaštus priskyrus statybos savikainai ji padidėja 1,21% pirmais metais, o vėlesniais sumažėja vienkartinių kaštų dydžiu ir sudaro 1,01%. Statybos darbų kaina šiuo atveju išauga atitinkamai 1,12% ir 0,93%.

Visais Direktyvos įgyvendinimo kaštais sumažinus statybos įmonių peln¹ jis sumažėja 14,76% pirmais metais, o vėlesniais 12,26%.

Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo statybos įmonėse kaštai didžiausi¹ įtak¹ daro smulkių statybos įmonių savikainos didėjimui. Pirmaisiais matais ji padidėja 2,12%, vėlesniais 2,01%.

Statybos investicijos pirmaisiais Direktyvos nuostatų įgyvendinimo metais padidėtų 8,5%.

Efektyvesnei kontrolei, diegiant ši¹ Direktyv¹, tikslinga padidinti VDI biudžet¹ 125,91 tūkst. Lt per metus, arba apie 2%.

Kaštai šalies (ūkio) mastu pirmaisiais Direktyvos nuostatų įgyvendinimo metais yra 53,43 mln. Lt. Vėliau jie sumažėja 9,04 mln. Lt ir sudaro 44,39 mln. Lt.

Atsižvelgdamos į savo finansines galimybes, rinkos būklź ir konkurencij¹ įmonės turi numatyti ekonomines priemones Direktyvos įgyvendinimui. Tai galėtų būti:

o pelno sumažinimas Direktyvos kaštų dydžiu;

o kaštų priskyrimas savikainai ir statybos kainos didėjimas;

tarpinis variantas t.y. pelno mažinimas ir savikainos didinimas.

Socialinio Draudimo fonde sukaupta apie 100 mln. lt.(atskaitymai nelaimingų atsitikimų prevencijai), o panaudota tik dešimtadalis šios sumos. Siūlome likusi¹ sum¹ nukreipti Direktyvai įgyvendinti.

7 Direktyvos įgyvendinimo nauda (teigiamas poveikis)

Visos valstybinės ir visuomeninės institucijos, ekspertai yra vieningos nuomonės, kad įgyvendinus Direktyvos nuostatas statybvietėse pagerės darbo s¹lygos, rezultatai ir darbo kultūra, sumažės nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičius bei pagreitės ir palengvės statybos įmonių įsijungimas į bendr¹ Europos rink¹.

Visos įmonės Direktyvos įgyvendinimo pasekmes vertina teigiamai ir mano, kad tai pagerins darbuotojų saugos ir sveikatos būklź statybvietėse, pagerins darbo rezultatus ir kultūr¹. 54% apklaustų įmonių atsakė, kad įgyvendinus Direktyvos reikalavimus pagerės darbo s¹lygos. 27% apklaustų įmonių mano, kad tai sumažins profesinių ligų skaičių, 67.5%, kad sumažės nelaimingų atsitikimų skaičius. 40.5% įmonių manymu, įdiegus šios Direktyvos nuostatas, pagerės darbo rezultatai, darbo kultūra bei darbo kokybė. Teigiamų Direktyvos poveikio pasekmių procentinė priklausomybė pateikta 5 pav.

5 pav. Direktyvos teigiamų poveikio pasekmių procentinė priklausomybė.

2000m. statybos įmonėse dėl nelaimingų atsitikimų darbe gautų traumų, traumuotieji nedirbo 7375 darbo dienų. Statybos įmonėse dėl Direktyvos nuostatų nesilaikymo įvyksta apie 40% visų nelaimingų atsitikimų, arba nedirbta 2950 darbo dienų.

Vienam darbuotojui tenkančios pajamos yra 62000 Lt per metus [18]. 1 darbo dienai jos yra 235 Lt. Dėl Direktyvos reikalavimų nesilaikymo statybos įmonėse gautų traumų ir dėl nedirbtų dienų per metus netenkama 235 2950=693250 Lt pajamų. Be to, darbuotojams nedirbant dėl traumos mokamas darbo užmokestis. Jis vienam darbuotojui per metus yra 1600 [18] Lt arba 61 Lt per dien¹. Viso dėl traumų, gautų nevykdant Direktyvos reikalavimų, sumokama 61 2950=179950 Lt.

Įgyvendinus Direktyvos nuostatas statybos įmonėse, 40% sumažėtų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir investicijos į darbuotojų saugos ir sveikatos gerinim¹ atsipirktų per sumažėjusias išmokas už darbuotojų sveikatos pažeidimus, nedarbingum¹ ir dėl to nepagamint¹ produkcij¹. Viso per metus būtų sutaupoma apie 873200 Lt.

8 Rekomendacijos dėl informacijos pateikimo visuomenei apie direktyvos įgyvendinim¹

Direktyvos įgyvendinimui labai svarbus socialinis dialogas. Lietuvoje socialinis dialogas tarp darbo rinkos partnerių vykdomas tiek dvišaliame (darbdaviai ir profesinės s¹jungos), tiek trišaliu (darbdaviai, profesinės s¹jungos ir Vyriausybės institucijų atstovai) lygiu. Dvišaliu lygiu socialinis dialogas vyksta įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komitetuose. Trišaliu lygiu – Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijoje. Visom paminėtos institucijom būtina daugiau dėmesio skirti visuomenei informuoti apie saugos ir sveikatos darbe pokyčius integracijos į ES procese.

Priėmus kiekvien¹ nauj¹ saugos ir sveikatos darbe teisės akt¹ rengti išaiškinimus, lengvai suprantamus bukletus ar lankstinukus.

Rengiant ir įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo programas, kuriose numatyti eurointegracijos keliami uždaviniai, prioritetas turi būti skiriamas mokymo, mokslo ir informacinių sistemų vystymui. Pasirenkant šiuolaikines informacines technologijas, informacija apie darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, jos rizikos veiksnius ir prevencijos priemones būtų patikima ir paprasčiausiu bei efektyviausiu būdu prieinama darbdaviams, darbuotojams, darbų saugos ir sveikatos darbe specialistams.

Efektyvus visuomenės informavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal Direktyvos reikalavimus yra prielaida visuomenei dalyvauti priimant sprendimus. Kartu įgalina kiekvien¹ darbuotoj¹ individualiai, remiantis turima informacija, pasirinkti būdus, kurie teigiamai veiktų jo atliekam¹ darb¹, sveikat¹ ir darbo aplink¹. Visa tai skatina taupyti valstybės lėšas. Pagrindinis šaltinis visuomenei informuoti yra žiniasklaida. Televizija, radijas, periodiniai leidiniai vaidina ypating¹ vaidmenį formuojant gyventojų supratim¹ ir teigiam¹ požiūrį į darbuotojų saug¹ ir sveikat¹. Tam tikslui televizijoje ar radijuje reikėtų skirti pastovų laik¹ saugos ir sveikatos darbe informacijos valandėlei.

Rekomenduojama:

1. Sukurti informacijos apie darbuotojų saug¹ ir sveikat¹ statybvietėse pateikimo sistem¹.

2. Įgyvendinti priemones numatytas Lietuvos Respublikos valstybinėje saugos ir sveikatos darbe programoje 2001-2003 metams.

LITERATŪRA

1. Facts18. European Agency for Safety and Health at Work 2001 https://agency.osha.eu.int 

Didier Dupre Accidents at work in the EU 1998 – 1999 EUROSTAT Statistics in Focus. publikacija internete: https://agency.osha.eu.int

3. Inventory of socioeconomics costs of work accidents. European Agency for Safety and Health at Work, 2002. https://agency.osha.eu.int

Lietuvos statistikos metraštis 2002. Vilnius 2002.

5. Lietuvos Valstybinės Darbo inspekcijos metinė ataskaita 2001-2002. Publikacija internete.
6. Teisės akto “Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai” įgyvendinimo dalinis reguliuojančio poveikio įvertinimas. Darbų saugos centras. 2001.

Boeri T., H. Brucker et al.(2000) The Impact of Eastern Enlargement on Employment and Labour Markets in the EU Member States

Directorate General for Economic and Financial Affairs (2001) The economic impact of enlargement, Number 4.

9. Grether J.M. and T Muller (2000) Decomposing the economic costs and benefits of accession ot the EU: the Swiss case
10. ES direktyvos 86/188/EEC 'Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su triukšmo poveikiu darbe reikalavimų' įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
11. ES direktyvos 89/654/EEC 'Dėl minimalių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų' įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
12. ES direktyvos 89/655/EEC 'Dėl minimalių darbo įrengimams taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų' ir j¹ pakeičiančios direktyvos 95/63/EEC įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
13. ES direktyvos 98/24/EC 'Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su cheminiais veiksniais' įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
14. ES direktyvos 93/103/EC, nustatančios minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus žvejybos laivuose, įgyvendinimo poveikio įvertinimas.
15. ES direktyvos 92/57/EEC 'Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybvietėse' (aštuntoji atskiroji direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEC 16 straipsnio 1 dalyje) įgyvendinimo pasekmių tyrimas.
16. Norminio teisės akto Lietuvos higienos norma HN 32 - 1998 'Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai' įgyvendinimo dalinis reguliuojančio poveikio įvertinimas.
17. Teisės akto 'Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų nuostatai' įgyvendinimo reguliuojančio poveikio dalinis įvertinimas.
18. Teisės akto 'Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai' įgyvendinimo dalinis reguliuojančio poveikio įvertinimas.
19. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės akto 'Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai' reguliuojančio poveikio dalinis įvertinimas.
20. Teisės akto 'Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai' reguliuojančio poveikio dalinis įvertinimas.
21. Europos gyvenimo ir darbo s¹lygų gerinimo fondo 2001 m. atlikto tyrimo “Darbo s¹lygos Europos S¹jungoje ir šalyse kandidatėse” reziumė.
22. 2001m. Lietuvoje atlikto Dr. Charles Woolfson iš Glasgow Universiteto tyrimo “Darbuotojų dalyvavimas saugos ir sveikatos sistemoje įmonės lygmenyje” rezultatai.
23. Rizikos valdymo ir vertinimo vadovas (parengtas pagal PHARE projekt¹, kartu su Vokietijos ekspertais).
24. VDI. Žmonių sauga darbe. Norminių aktų rinkinys. I dalis. UAB “Grafinės mašinos”. V. 1999. 343 p.
25. VDI. Žmonių sauga darbe. Norminių aktų rinkinys. II dalis. SPAB “Lietuvos geležinkeliai”. V. 1997. 341 p.
26. VDI. Žmonių sauga darbe. Norminių aktų rinkinys. III dalis. UAB “Mituvėlė”, V. 2000. 285 p.
27. VDI. Darbo higiena. AB. Standartų spaustuvė. V. 1999. 269 p.
28. Statistikos leidinių katalogas. – Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. –Vilnius, 1999.
29. Lietuvos statistikos metraštis. –SD prie LRV. – Vilnius, 2000.
30. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimas kapitalo investicijoms ir jų panaudojimas. – SD prie LRV. – Vilnius, 1999.
31. Verslo plėtra. – SD prie LRV. Metodinis leidybos centras. – Vilnius, 1999.
32. VDI. LR įstatymai ir poįstatyminiai aktai darbo klausimais. AB “Standartų spaustuvė”. V. 1999. 339 p.
33. Europos S¹jungos direktyvos apie darbų saug¹. I - IV dalys. V. 1996.
34. Europos S¹jungos direktyvos Darbų sauga. Pavojai darbo vietoje. Techninis suderinamumas). VI dalis. V. 1996. 141 p.
35. Black K. Business Statistics. Contemporary Decision-Making. USA: West Publishing Company, 1994. 881 p. ISBN – 314 – 02788 – 2.
36. Dean A. G. The Epi Info Manuel version 6.02. – London: Brixton Both Books, 1994. 470 p. ISBN 1 – 873937 – 21 – 0.
37. J. Kruopis Matematinė statistika. V. Mokslas, 1997. 362 p.
38. V. Gudonavičiutė. – Bartosevičienė. Ekonominė statistika. Mokomoji knyga. II dalis, Kaunas “Technologija”, 1997. 1284 p.
39. V. Sakalauskas. Statistika su Statistica, “Margi raštai” Vilnius 1998. 227 p.
40. Action plan to promote entrepreneurship and competitiveness European Commission. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities 1999. - 19 p. iliustr. - 92-828-7281-5
41. Bulletin of the European Union. - Brussels Office for Official Publications of the European Communities 1994
42. Bulletin of the European Union. - Brussels Office for Official Publications of the European Communities 1994-3/97. The first action plans for innovation in Europe innovation for growth and employment document drawn up on the basis of COM (96) 589 final European Commission. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities 1997. - 118 p. iliustr. - 92-828-0201-9 28.00
43. Europe is creating jobs ten innovate projects tell their stories European Union. [DG XVI]. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities [1998]. - 24 p. iliustr. - (Job challenge). - 92-828-4240-1 20.00
44. Guide to territorial employment pacts, 2000-2006 European Commission, European Union. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities 1999. - 20 p. - 92-828-8554-2
45. Job creation and quality of working life European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. - Luxembourg Office for Official Publications of the European Communities [1997]. - 11, [1] p., įsk. virš. - 92-828-1870-5 15.00
46. Technology, productivity and job creation Organisation for Economic Co-operation and Development. - Paris Organisation for Economic Co-operation and Development 1996. - 2 t. iliustr. - (The OECD jobs strategy). - 92-64-14881-7 30.00
47. A. Jakutis, S.Zaicevas ir kt. Ekonomikos teorijos pagrindai.- Kaunas, “Smaltija”,2000-344p.

PRIEDAS. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal jų priežastis

Nelaimingų atsitikimų 2002 metais darbe pasiskirstymas pagal priežastis susijusias su darbo organizavimu

Daugiausia nelaimingų atsitikimų dėl priežasčių susijusių su darbo organizavimu 2002 m. įvyko apdirbamosios pramonės (133 atvejai) ir statybos pramonės (81 atvejis) įmonėse. Iš jų 5 mirtini – apdirbamosios pramonės ir 10 mirtinų statybos įmonėse.

Jei 2001 m. žemės ūkio įmonėse darbe dėl organizacinių priežasčių įvyko 14 nelaimingų atsitikimų, tai 2002 m. jau 1,5 karto daugiau – 21, statybos įmonėse 2 kartus ir transporto įmonėse 3,4 karto daugiau.

Nelaimingų atsitikimų 2002 metais darbe pasiskirstymas pagal priežastis susijusias su asmenų veiksniais.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų susijusių su asmenų veiksmais 2002 m. įvyko apdirbamosios pramonės įmonėse. Jie sudarė net 63% visų įvykusių darbe nelaimingų atsitikimų apdirbamojoje pramonėje ir ketvirtadalį (25%) visų nelaimingų atsitikimų įvykusių 2002 m. darbe. 187 atvejai įvyko medienos ir medinių gaminių gamybos įmonėse, 125 – metalo apdorojimo įmonėse, 103 – tekstilės pramonės įmonėse ir 91 – maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse.

Net 52% (208 atvejai) statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų priežastys susijusios su asmenų veiksmais. Iš jų 4 mirtini ir 7 sunkūs.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 616 atvejų tai lengvi nelaimingi atsitikimai apdirbamosios pramonės įmonėse ir 197 statybos įmonėse.

Nelaimingų atsitikimų darbe apdirbamosios pramonės įmonėse pasiskirstymas 2002 metais pagal priežastis susijusias su asmenų veiksmais pavaizduotas diagramoje Nr. 

Nelaimingų atsitikimų 2002 metais darbe pasiskirstymas pagal priežastis susijusias su darbo priemonių būkle, darbo aplinka

Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvykusių dėl darbo priemonių būklės ir darbo aplinkos 2002 m. įvyko taip pat apdirbamosios pramonės įmonėse. Iš jų 3 mirtini ir 8 sunkūs.

Apdirbamojoje pramonėje nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas pagal jų priežastis.

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE PASISKIRSTYMAS PAGAL TRAUMAVIMO VEIKSNIUS

NELAIMINGI ATSITIKIMAI DĖL ŽMOGASU KRITIMO IŠ AUKŠČIO 2000 -2002 M. STATBOS ĮMONĖSE

Statybos įmonėse dėl kritimo iš aukščio įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų. Lyginant su 2001 m. mirtinų atvejų įvyko trečdaliu mažiau, sunkių – tiek pat.

NELAIMINGI ATSITIKIMAI DĖL ŽMOGASU KRITIMO IŠ AUKŠČIO 2001 -2002 M. APDIRBAMOSIOS PRAMONĖS ĮMONĖSE

Nors bendras nelaimingų atsitikimų skaičius apdirbamosios pramonės įmonėse išliko beveik toks pat kaip ir 2001 m., mirtinų atvejų sumažėjo per pusź.

NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE PASISKIRSTYMAS APDIRBAMOSIOS PRAMONĖS ĮMONĖSE DĖL ŽMOGAUS KRITIMO IŠ AUKŠČIO 2002 M.

Puse nelaimingų atsitikimų dėl kritimo iš aukščio įvyko metalo apdorojimo įmonėse. Iš jų 1 mirtinas ir 3 sunkūs. Kita pusė nelaimingų atsitikimų įvyko maisto gamybos ir statybinių medžiagų pramonės įmonėse.

NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE PASISKIRSTYMAS KITOSES PRAMONĖS ĮMONĖSE DĖL ŽMOGAUS KRITIMO IŠ AUKŠČIO 2002 M.

DĖL VEIKIANČIŲ ĮRENGINIŲ IR GRIUVIMO

Apdirbamosios pramonės, statybos įmonėse dažniausiai traumavimo priežastimis tampa veikiantys įrengimai, mechanizmai bei griuvimas. 2002 m. apdirbamosios pramonės įmonėse dėl veikiančių mechanizmų susižalojo 325 darbuotojai t.y. 32,5% nuo visų nelaimingų atsitikimų apdirb. Pram., dėl griuvimo – 125 darbuotojai 12,5%. Statybos įmonėse dėl veikiančių mechanizmų susižalojo 34 darbuotojai, dėl griuvimo – 72.

PROFESINĖS LIGOS

Lyginant su 2001 m. susirgimų profesinėmis ligomis išaugo 40%, t.y. 231 susirgimais daugiau. Moterims nustatyta 20% susirgimų daugiau nei 2001 m., vyrams – 43%.

Naujų susirgimo atvejų daugiausia nustatyta žemės ūkio, statybos, apdirbamosios pramonės ir transporto įmonėse.

Profesinių ligų pasiskirstymas pramonės šakose.

Palyginamieji profesinių ligų duomenys pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2001 ir 2002 m.

Profesinių ligų palyginimas 2001 ir 2002 m. pagal fizikinių veiksnių poveikį

Profesinių ligų palyginimas 2001 ir 2002 m. pagal įtampos veiksnių poveikį

Profesinių ligų palyginimas 2001 ir 2002 m. pagal cheminius veiksnius, dulkes, biologinius veiksnius

Profesinių ligų palyginimas pagal jų struktūr¹ 2001 ir 2002 m.

Ausies ligos.

Vibracinės ligos.

Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų ligos.

Kvėpavimo sistemos ir nervų sistemos ligos.

PROFESINIŲ LIGŲ PASISIKIRSTYMAS PAGAL SERGANČIŲJŲ PROFESIJ„

2002 M.

PROFESINIŲ LIGŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL SERGANČIŲJŲ AMŽIŲ

2001 IR 2002 M. PROFESINIŲ LIGŲ PAGAL SERGANČIŲJŲ PROFESINĮ STAŽ„ PALYGINIMAS.

PROFESINIŲ LIGŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL APSKRITIS.

Moterų sergamumas profesinėmis lygomis 2001 – 2002 m.

Vyrų sergamumas profesinėmis ligomis 2001 – 2002 m.

SVEIKATOS DARBE (DARBO HIGIENOS) PAŽEIDIMAI 2001 – 2002 M

APLINKOS VEIKSNIŲ KONTROLINIŲ MATAVIMŲ (neatitikimo higienos normoms) REZULTATŲ PALYGINIMAS 2001 – 2002 M.

2001 – 2002 m. atlikus aplinkos veiksnių kontrolinius matavimus

DARBO VIETŲ HIGIENINIS ĮVERTINIMAS

Darbo vietų įvertinimas 2001 – 2002 m.

ARBA