Gimties ekologija - Kûno atsivërimas

• Gimties ekologija
• Kûno atsivërimas
• Gimdymo pradžia
• Gimdymo laikotarpiai
  • Pirmasis
  • Antrasis
  • Treèiasis

Gimties ekologija

„XXI amžius turës bûti ekologišku arba jo išvis nebus“. (M. Odenas)

„Vaiko išnešiojimas ir gimdymas yra vienas svarbiausiø transformuojanèiø epizodø jûsø gyvenime. Jûs jauèiate kudiká besivystantá ir judantá jumyse, jûs skæstate sàrëmiuose lyg jie bûtø potvynio bangos, parbloškianèios jûsø kûnà, pažástate visà gimdymo aistros gilumà su stangomis ir tada staiga pakylate išskëstomis rankomis sveikindama ir širdingai apglëbdama naujà, trapià gyvybæ, savo kudiká. Pamatyti ásikûnijusià Meilæ – tai bûti stebuklo liudininku“.(Šeila Kisindžer)

Žmogus – tai aukštesnioji bûtybë, paveldëjusi iš žinduoliø senàsias, tarpines smegenis (pagumburys, hipofizio liauka ir kt.) su ávairiais fiziologiniais instinktais, su pasàmoniniais, nevalingais troškimais ir elgsena, taèiau dël dominuojanèios smegenø žievës (naujøjø smegenø), galinèios slopinti senàsias smegenis, žmogus turi galimybæ tobulinti savo aukštesniàsias dvasines struktûras – valià, dràsà, sugebëjimà mylëti ir pasiaukoti. Tarpiniø smegenø dëka žmogus paklûsta gamtos dësniams, taèiau dël aukštosios nervinës veiklos jis neatsiejamas nuo socialinës aplinkos, tarpusavio santykiø problemø. Be fiziologiniø, jis turi ir psichologiniø, dvasiniø poreikiø (pvz., bûti vertinamu, mylimu, suprastu ). Todël žmogaus, šeimos ekologija – tai ne tik jø ryšys su gamta, fizine aplinka, fiziologiniai procesai, bet ir sudëtingi tarpusavio ryšiai tarp artimø žmoniø ir visos visuomenës. Technokratinë, vartotojiška visuomenë suardo ir teršia ne tik gamtinæ, bet ir socialinæ žmogaus aplinkà, sutrikdo tiek fiziologinæ, tiek dvasinæ jo pusiausvyrà.

Moteris ateina á gimtá su kûnu, siela ir dvasia. Ateina ne tik su savo individualia kûno struktûra ir fiziologija, ateina iš tam tikros šeimos, su individualia emocine patirtimi, dvasiniø vertybiø bagažu. Tuo kritiniu, virsminiu laikotarpiu, reikalaujanèiu maksimalaus tiek fiziniø, tiek dvasiniø jëgø sukaupimo, ji pakliûva á tam tikrà aplinkà, susitinka su tam tikrais žmonëmis. Ir visa tai gali jai padëti, arba trukdyti.

Gimdymo esmë – moters atsivërimas, ir ne tik fizinis. Jo metu moteris išgyvena sukreèiantá savo asmenybës, prigimties gelmiø prasiskleidimà. Gimdyti – tai vieningai kuo plaèiau širdimi ir kûnu atsiverti ir išleisti á pasaulá savo vaikus.

Kûno atsivërimas

Gimda yra raumeninis maišelis, glûdintis jûsø dubens gilumoje tarp šlapimo pûslës (priekyje) ir tiesiosios žarnos (užpakalyje). Nëštumo metu jos svoris padidëja nuo 100 iki 1000 gramø, kad sutalpintø ir aprûpintø krauju apie 3000 g sveriantá jûsø vaikelá, apie 500 g sverianèià placentà ir apie 1000 ml vaisiaus vandenø, sauganèiø jûsø vaikà nuo sutrenkimo ir infekcijos. Apatinë gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu ir gimties metu atsidarys, kad galëtø gimti kudikis.Visà nëštumà gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to jo kanalas dar užkimštas tirštomis baktericidinëmis gleivëmis (gleiviø kamšèiu).

Artëjant gimdymui vyksta šie pokyèiai:

a) paskutiná mënesá gimda pradeda apsitraukinëti, kad sutrumpintø ir suminkštintø gimdos kaklelá, paruoštø já gimdymui. Tai vadinama paruošiamaisiais sàrëmiais. Jûs jausite periodiškà pasunkëjimà, maudimà pilvo apaèioje, ypaè vakarais. Kartais tai gali bûti dažni skausmingi sàrëmiai, kuriuos nuo tikro gimdymo atskirsime pagal tai, kad jie neatveria gimdos kaklelio ir nurimsta po keliø valandø;

b) hormonø (ypaè prostaglandinø) ir paruošiamøjø sàrëmiø átakoje gimdos kaklelis suminkštëja, sutrumpëja ir prasiveria 1–2 cm;

c) vaiko galvutë palinksta ir mažiausia savo apimtimi ásistato á dubens áëjimo plokštumà. Dël to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvëpuoti, pasikeièia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“;

d) kelios valandos ar kelios dienos prieš gimdymà gali pasirodyti gleiviø kamštis. Tai dažniausiai skaidrios, bet gali bûti ir rusvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivës, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis (tuo tarpu nutekëjæ vaisiaus vandenys susigeria á audeklà be aiškiø ribø);

e) kartais dar neprasidëjus sàrëmiams, nuteka vaisiaus vandenys. Tuomet jau reikia vykti á ligoninæ, kad gydytojas ávertintø, ar neiškrito virkštelë. Dažniausiai sàrëmiai prasideda savaime, per pirmas 24 val. po vaisaus vandenø nutekëjimo.

Gimdymo pradžia

Tikroji gimdymo pradžia – tai reguliarûs (ne reèiau kaip kas 10 min) sàrëmiai, kurie vis dažnëja ir stiprëja. Mokslininkai mano, kad gimdymo pradžiai labai svarbûs vaiko smegenø (paraventrikulinio branduolio ir hipofizës, kurie kontroliuoja vaiko vystymàsi) išskiriami hormonai.

Gimdymas turi tris laikotarpius.

Pirmasis – atsidarymo laikotarpis tæsiasi nuo pirmøjø sàrëmiø pradžios iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm, atsivërimas vyksta vidutiniškai 1cm per valandà. Sàrëmis prasideda gimdos viršuje, èia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todël raumeninës skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos á šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutë dar labiau ištempia gimdos kaklelá, jis išsilygina, suplonëja ir lyg marškinëliai „apvelkamas“ ant vaiko galvutës.



Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutæ per plaèiausià jos matmená (maždaug virš ausø), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazë – išvarymo laikotarpis. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausià skausmà jûs jausite pilvo apaèioje ar strënose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprës ir apims visà gimdà. Jûsø gimda susitraukdama palinksta á prieká, todël gulint dalá energijos ji turi skirti gravitacijos áveikimui. Stovint ar klûpant palinkus á prieká pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sàrëmis efektyviausias.

Dauguma moterø instinktyviai daug juda gimdymo metu ir atranda šias padëtis kaip mažiausiai skausmingas. Tai išties fiziologiškiausios padëtys gimdymui, nes gravitacinë jëga veikia kartu su sàrëmiais padidindama vaiko galvutës spaudimà á gimdos kaklelá ir tuo pagreitindama jo atsivërimà Kelios mokslinës studijos patvirtino, kad moters aktyvumas sàrëmiø metu žymiai sutrumpino gimdymo laikà ir tai prilygsta gimdymo veiklos skatinimui vaistais (oksitocino lašine infuzija). Gulint ant nugaros gimda savo svoriu gali prispausti stambiàsias motinos kraujagysles prie stuburo. Prispaudus nusileidžianèià aortà, kuria kraujas teka iš širdies, gali pablogëti gimdos kraujotaka, taigi vertikalioje padëtyje vaikelis geriausiai aprûpinamas krauju. Prispaudus tušèiàjà venà, kuria kraujas grážta á širdá, gali sumažëti motinos kraujospûdis iki apalpimo. Pabandykite šias padëtis:

a) „pilvo šokis“ – stovëdama siûbuokite klubais á šonus, pirmyn-atgal, aštuoniukëmis. Tai padeda vaiko galvutei geriau ásistatyti á dubená;

b) stovëkite pasirëmus á sienà, palangæ, lovos galà abiem rankom. Dažnai glaudus fizinis kontaktas veikia labai išganingai, todël pabandykite tvirtai apkabinti savo vyro peèius ir paskæsti jo glëbyje;

c) galite sëdëti ant këdës, pasirëmusi ant atlošo ar alkûnëmis á kelius. Sëdëjimas ant žemos këdutës ar ant gimdymo këdës, panašiai kaip tupëjimas padidina jûsø dubens erdvæ;

d) klûpojimas ar pusiau klûpojimas atsirëmus á minkštà atlošà išlaiko vertikalios padëties privalumus ir kartu taupo jëgas, leisdamas maksimaliai pailsëti tarp sàrëmiø. Klûpojimas daugelyje religijø naudojamas kaip padëtis maldai, padedanti pasiekti gilesnius sàmonës klodus ir gali padëti jums prisiderinti prie galingos energijos, pulsuojanèios jûsø viduje;

e) tupëjimas iki maksimumo padidina dubens matmenis (pvz., išëjimo plokštuma gali padidëti iki 30 proc.), vaiko galvutë nusileidžia žemiausiai ir todël padedama gravitacijos stipriausiai spaudžia gimdos kaklelá, sukeldama stipriausius sàrëmius. Taèiau tai gana varginanti padëtis, todël dauguma moterø palieka jà paèiai gimdymo pabaigai, kuomet ji reikalingiausia;

f) jei gimdymas vyksta labai greitai ir jums per sunku susidoroti su sàrëmiais, galite pabandyti sušvelninti juos keliø – alkûniø padëtyje;

g) stenkitës taupyti savo fizines jëgas palikdama vertikalias padëtis tik sàrëmiams, o tarp jø rasdama komfortabiliausià bûdà visiškai atpalaiduoti visus raumenis.

Dažniausiai sàrëmiø intensyvumas didëja pagal šià schemà:

Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10–15 val. gimdant pirmà kartà ir 6–8 val. gimdant pakartotinai.

Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15–20 min iki 2 val. Jo metu vaikelio galvutë slenka makštimi per piltuvëlio formos lenktà dubens kauliná kanalà ir prisitaikydama prie plaèiausiø jo matmenø daro sraigtiná sukamàjá judesá dubens viduje, paskui atsilošia ir užgimsta pro lytiná plyšá, kuris prasiskleidžia lyg pumpuras.
Šiuo laikotarpiu sàrëmiø jëgà padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenø susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvëpavimu. Ypaè svarbu sušvelninti paskutinæ stangà, kad išvengti tarpvietës plyšimo. Stangø refleksas toks pats kaip tuštinimosi – vaiko galvutei nusileidus giliau á dubená ir prispaudus tiesiàjà žarnà prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimà pilvo ertmëje, o tarpvietës raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didájá „išsituštinimo“ procesà. Natûralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padëtyje, ypaè tupint. Tinkamiausios padëtys: prilaikomas tupëjimas, klûpojimas, priklaupimas ant vieno kelio, padëtis keturiomis, gulëjimas ant šono.

Egipto hieroglifas „gimdyti“ vaizduoja tupinèià moterá. Iki XVII a. vidurio, kai broliai Èemberlenai išrado akušerines reples, Europos moterys gimdydavo sëdëdamos ant gimdymo këdës, kadangi replëms dëti gulima padëtis buvo bûtina, be to ji visada buvo patogesnë akušeriams, nuo XVIII a. vidurio gimdymo këdë buvo pamiršta. Antropologø duomenimis primityviose gentyse moterys instinktyviai renkasi šias padëtis gimdymui: tupëjimà, klûpojimà (áskaitant ir padëtá keturiomis), stovëjimà ir pusiau gulimà padëtá, dominuojant ávairiai prilaikomoms vertikalioms pozicijoms. 1982 m. Londone ásikûrë Aktyvaus Gimdymo Judëjimas, kurio manifeste teigiama:

1) kiekvieno nekontroliuojamo gimdymo metu moterys instinktyviai linkæ judëti: jos vaikšto, stovi, tupi, klûpo, atsipalaiduoja ir leidžia kûnui laisvai rasti patogiausià ir tinkamiausià padëtá. Negali bûti kokia nors viena fiksuota padëtis natûraliam, sveikam gimdymui, jei moteris ásiklauso á savo instinktus, jei gimdymas jai yra aktyvus;

2) primityviose kultûrose (Afrikoje, p. Amerikoje ar Azijoje) moterys vis dar dažniausiai gimdo vertikaliose ar palinkusiose á prieká padëtyse, paprastai prilaikomos, joms tai spontaniška ir natûralu. Istorikai patvirtina antropologø duomenis, kad tokia padëtis dominavo gimdyme šimtmeèiais;

3) dauguma moterø Vakarø pasaulyje gimdo gulimoje padëtyje. Tai nelogiška ir nebûtina;

4) mokslas atskleidë rimtus gulimos padëties trûkumus gimdymo metu:

a) gulint ant nugaros gimda prispaudžia prie stuburo didžiàsias kraujagysles: nusileidžianèios aortos suspaudimas gali sumažinti arterinio kraujo pritekëjimà á gimdà ir placentà, tuo sukeldamas vaisiaus bûklës pablogëjimà; tušèiosios venos, nešanèios veniná kraujà á širdá, suspaudimas sukelia motinos arterinio kraujo spaudimo sumažëjimà;
b) gulima padëtis neišnaudoja dubens raumenø pagalbos gimdant, pvz., tupint smailu kampu per kelius sulenktos ir prie krûtinës pritrauktos kojos atidaro ir praplatina dubená iki maksimumo. Gulint kûno svoris neleidžia uodegikauliui atsilenkti atgal ir dël to prarandama iki 30 proc. dubens išëjimo plokštumos padidëjimo lyginant su tupëjimu;
c) gulint ant nugaros gimdos sàrëmiø kryptis kerta gravitacinës jëgos kryptá. Niutono gravitacijos dësnis teigia, kad kiekvienam objektui yra lengviau kristi link žemës paviršiaus, nei judëti paraleliai jam. Gimstanèio kûdikio stûmimas link horizonto eikvoja jëgas ir energijà, sukelia papildomà skausmà ir prailgina gimdymà;
d) gulint ant nugaros tarpvietës raumenys ištempiami nevienodai, labiau pakenkiama apatinë dalis, kas padidina tarpvietës plyšimo ar epiziotomijos rizikà.

5) sàrëmiø metu padëties keitimas, judëjimas yra svarbiau, nei viena optimali padëtis. Visgi tupëjimas yra tinkamiausia padëtis pagal gamtos dësnius ir yra žinomas kaip fiziologiškiausia padëtis gimdymui. Gimdymo padëtis fiziologiška, jei:

• nespaudžiamos kraujagyslës,
• dubuo pilnai judrus,
• kûnas dirba harmoniškai su gravitacine jëga.
• Prilaikomas tupëjimas yra ypatingai efektyvus gimdymo pabaigoje. Jo metu:
  maksimaliai padidëja spaudimas pilvo ertmëje,
  minimalios raumenø pastangos,
  optimaliausiai atsipalaiduoja tarpvietë,
  geriausia vaisiaus oksigenacija.
• Tupint vaisiaus galvutës ásistatymas á dubená lengviausias ir galvutës spaudimas á gimdos kaklelá stipriausias, nes dubens áëjimo plokštuma palinksta á prieká, o išëjimo plokštuma – atgal.

6) Kai gimdymas yra aktyvus, jis turi šiuos privalumus:

• netrikdomas natûralus gimdymo ritmas ir tëkmë,
• sàrëmiai stipresni, reguliaresni ir dažnesni,
• gimdos kaklelio atsivërimas greitesnis,
• tarp sàrëmiø ámanomas pilnesnis atsipalaidavimas,
• didesnis komfortas,
• mažesnis stresas ir skausmas, dël to mažesnis analgezijos poreikis,
• moterys jauèiasi pilnai dalyvaujanèios gimdyme, geresnë jø savikontrolë ir dažniau jos gimdymà išgyvena kaip puikø ir džiaugsmingà ávyká. Ji ir jos kûdikis, abu aktyvûs ir nepaveikti vaistø, kai pirmàkart susitinka akis á aká. Tai neginèijamai sukuria geriausià ámanomà tëvø ir vaiko ryšá.

Užgimus kûdikiui, gimda ištuštëja, susitraukia, o po 10–15 min dël vis stiprëjanèio gimdos susitraukimo placenta atsiskiria nuo jos sieneliø ir su paskutiniu sàrëmiu užgimsta. Tai treèiasis arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias sekanèias dienas po gimimo dar bus jauèiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypaè žindymo metu. Jie bûtini, kad moteris nekraujuotø. Á normalø dydá gimda sugrážta per 6 savaites po gimdymo.

Puslapá remia Kauno miesto Savivaldybës Sveikatos fondas