MAISTO MEDŽIAGOS IR JŲ REIKALINGUMAS ORGANIZMUI

MAISTO MEDŽIAGOS IR JŲ REIKALINGUMAS ORGANIZMUI

Maitinimasis - būtina s¹lyga organizmui normaliai augti, vystytis ir funkcionuoti.

Įvairiuose maisto produktuose yra pagrindinių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vandens ir vitaminų. Augalinės kilmės produktai, papildydami vienas kit¹ teikia organizmo l¹stelėms visas būtiniausias maisto medžiagas.

Tarp organizmo ir aplinkos be paliovos vyksta medžiagų ir energijos apykaita.

Medžiagų apykaita vadiname sudėting¹ medžiagų virsmų vykstančių organizme, grandinź, kuri prasideda, kai jos patenka iš aplinkos ir baigiasi pasišalinus skilimo produktams.

Apykaitos metu organizmas gauna medžiagų l¹stelėms gaminti ir energijos gyvybiniams procesams.

Medžiagų apykaitai reikalingi baltymai, angliavandeniai ir riebalai.

BALTYMAI yra pagrindinė l¹stelių statybinė medžiaga. Nuo jų priklauso daugelis gyvybinių funkcijų- deguonies perdavimas, imuniniai procesai, raumenų susitraukimas. Visas chemines reakcijas l¹stelėse katalizuoja fermentai-baltymai. Iš baltymų sudaryti visi l¹stelių organoidai. Baltymų yra augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose: riešutuose, varškėje, mėsoje, žuvyje, sūrije, kiaušiniuose, žirniuose ir kt.

Virškinamajame trakte maisto baltymai suskaidomi į aminorūgštis (jų yra apie 20 rūšių), kurios įsisiurbia į krauj¹. Po to jie suskyla į anglies dioksid¹, vandenį ir kitas organizmui reikalingas medžiagas. Skilimo produktai pašalinami per inkstus, plaučius ir od¹.

ANGLIAVANDENIAI yra smegenų ir raumenų l¹stelių energijos šaltinis. Iš jų gaunamas anglies dioksidas ir vanduo.

Sudėtingesni angliavandeniai suskyla į gliukozź, kuri įsiurbiama į krauj¹. Gliukozės lygis kraujyje visada pastovus (0.10 – 0.12 ). J¹ reguliuja insulinas. Gliukozės perteklius kraujyje virsta gyvuliniu krakmolu - glikogenu, kuris kaupiasi kepenyse ir raumenyse. Kai gliukozės trūksta, ja gali virsti glikogenas.Kai organizme trūksta insulino, susergama sunkia liga- cukriniu diabetu.

Angliavandenių yra daugelyje augalinių produktų, kuriuose gausu krakmolo ir cukraus: javų grūduose, bulvėse, uogose ir vaisiuose.

RIEBALAI saugo organus nuo deformacijos ir mechaninių pakenkimų. Jie susikaupź jungiamojo audinio l¹stelyne. Riebalai blogai praleidžia šilum¹, todėl atlieka termoreguliacinź funkcij¹. Skaidydamiesi riebalai energijos išskiria 2 kartus daugiau, nei baltymai ar angliavandeniai. Jie suskaidomi į glicerin¹ ir riebi¹sias rūgštis. Jie patenka į limf¹ ir krauj¹. Organizmui reikia gyvulinių ir augalinių riebalų.

Riebalų yra riešutuose, pieno produktuose, aliejuje, saldumynuose ir kt.

Vienų organinių junginių trūkumas maiste kompensuojamas kitų junginių pertekliumi. Tokie procesai vyksta kepenyse.

Baltymai gali virsti riebalais ir anglaivandeniais. Angliavandeniai- riebalais. Riebalai gali virsti angliavandeniais.

Baltymų trūkumas organizme nekompensuojamas, nes jie susidaro tik iš aminorūgščių.

Labai pavojinga baltymų stoka augančiam organizmui. Žmonės turi vartoti augalinį ir gyvulinį maist¹, nes auglinis maistas neturi visų reikalingų aminorūgščių baltymams susidaryti. Gyvuliniame maiste aminorūgščių sudėtis atitinka organizmo poreikius.

VANDUO sudaro maždaug 2/3 žmogaus kūno masės. Jis sudaro l¹stelių citoplazmos ir branduolio didži¹j¹ dalį.

Organizmas pastoviai netenka vandens su šlapimu, prakaitu, išmatomis ir iškvėpiamu oru, todėl jis turi nuolat gauti vandens. Be vandens žmogus gali išgyventi vos kelias paras.

MINERALINĖS DRUSKOS taip pat būtinos organizmui. Kalcio druska padeda kraujui krešėti. Iš mineralinių druskų susidaro nemaža kaulinio audinio l¹stelinės medžiagos. Beveik visų mineralinių druskų yra mūsų vartojamame maiste. Tiktai natrio chlorido jame nepakanka. Todėl į maist¹ reikia dėti valgomosios druskos.

VITAMINAI biologiškai aktyvios medžiagos būtinai reikalingos, kad organizmas gyventų. Kai jų trūksta, rimtai susergama. Vitaminai smarkiai veikia medžiagų apykait¹. Jie patenka į organizm¹ su augaliniu ir gyvuliniu maistu. Vitaminai žymimi raidėmis A, B, C, D ir t.t.

Vitamino C yra erškėtrožėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, kopūstuose, pomidoruose, citrinose, apelsinuose, svogūnuose, česnakuose, bulvėse. Žmogus per dien¹ turi gauti 50 – 78 mg viamino C. Jei organizmas ilg¹ laik¹ jo negauna, suserga skorbutu.

Vitamino A daugiausia yra gyvulinės kilmės maiste: žuvų taukuose, svieste, piene, kiaušinio trynyje, kepenyse, inkstuose, žuvų ikruose.

Morkos, špinatai, abrikosai, pomidorai - tai maistas, kuris vitaminu A virsta organizme.

šis vitaminas veikia žmogaus augim¹. Organizmas per par¹ jo turi gauti apie 1mg.

Vitaminas B skirstomas į vitaminus B₁, B₂, B₆, B₁₂.

Vitaminas B₁ veikia angliavandenių apykait¹. Jo reikia nervų sistemai, raumenims, širdžiai. Vitamino B₁ yra javų grūduose, ankštiniuose augaluose, kiaušinio trynyje, kopūstuose, svogūnuose, morkose.

Per par¹ jo reikia suvartoti 2 – 3mg.

Vitamino B₂ yra grūduose, kepenyse, mėsoje, piene, kiaušiniuose. Jis reikalingas regėjimui, kūno ertmės gleivinei.

Vitamino D yra žuvų taukuose, kepenyse, kiaušinio trynyje ir daugelyje kitų produktų. Kai maiste nepakanka šio vitamino, susergama rachitu.

Vitaminai reikalingi normaliai gyvybinei veiklai, bet per didelis jų kiekis gali sukelti sunkius organizmo sutrikimus.

Maiste esanti energija, jos reikalingumas organizmui

Įvairiems organizmo gyvybinės veiklos procesams (medžiagoms susidaryti, raumenų darbui, kūno temperatūrai palaikyti) reikia energijos apie 10500kJ (2500kcal) per par¹. Jos šaltinis - su maistu gaunamų organinių medžiagų(baltymų, riebalų, angliavandenių) molekulių cheminėse jungtyse slypinti energija.

Organizme be paliovos vyksta sudėtingi energijos virsmai. Vykstant vieniems virsmams, organizmas energijos netenka, vykstant kitiems - jos įgyja. Vykstant tam tikriems procesams, išsiskiria elektros bei mechaninė energija, kuri virsta šilumine energija. Dalis jos tenka kūno temperatūrai, o pertekliu atiduodamas aplinkai.

Taigi žmogaus organizmas yra pavaldus energijos tvermės dėsniui: energija neatsiranda ir nedingsta, pakinta tik jos rūšys.

Energija eikvojama dirbant fizinį ir protinį darb¹. Išeikvot¹ energij¹ organizmas papildo maitindamasis.

Kad žmogus būtų sveikas ir darbingas svarbu, kad jo maistas kasdien papildytų t¹ energijos kiekį, kurį jis išnaudoja per par¹. Norint nustatyti savo maitinimosi normas, reikia žinoti kiek energijos išeikvojama per par¹ ir koki¹ energetinź vertź turi maisto medžiagos. Per par¹ suaugźs žmogus turi suvartoti apie 85g baltymų, 100 – 104g riebalų, 380g angliavandenių.

Maitinimosi normos atitinka energetinius organizmo poreikius. Padeda susidaryti naujoms l¹stelėms vietoj žuvusiųjų, s¹lygoja ger¹ žmogaus darbingum¹ bei atsparum¹ infekcinėms ligoms.

Sveikos mitybos reikalavimai

Žmogaus sveikatai ir darbingumui palaikyti svarbu, kad jo maistas kasdien papildytų t¹ energijos kiekį, kurį jis išnaudoja per par¹.

Žmogaus maiste turi būti baltymų, gyvulinių ir augalinių riebalų, daržovių, kuriose gausu vitaminų bei mineralinių druskų. Augaliniame maiste daug l¹stelienos, stimuliuojančios skrandžio ir žarnyno sienelių susitraukim¹.

Norint išvengti nutukimo, reikia didinti fizinį krūvį: vaikščioti, sportuoti, fiziškai dirbti. Tai padeda eikvoti energij¹, teigiamai veikia širdies, kraujagyslių, kvėpavimo, raumenų bei nervų sistem¹.

Tinkamas mitybos režimas- valgymas 3 – 4 kartus per dien¹, tiksliai nustatytu metu, ir vakarienė ne vėliau 19 valandos.

Negalima valgyti per daug gyvulinių riebalų, lengvai įsisavinamų angliavandenių ir per mažai augalinių riebalų, pieno bei pieno produktų, vaisių, daržovių.

Didelź žal¹ organizmui daro bado dietos.

Būtinai reikia valgyti pusryčius.

Nevalia valgyti sausai, einant, skaitant knyg¹ arba sėdint prie televizoriaus.

Svorio kontroliavimas

Pagrindinė nutukimo priežastis - persivalgymas ir sumažėjźs raumenų darbingumas. Tada sutrinka organizmo įgyjamos ir eikvojamos energijos pusiausvyra. Nutunkama per gausiai vartojant riebalus, angliavandenius. Tada žmogaus paros raciono vertė yra didesnė už išeikvot¹ energij¹.

Tagi, norint išvengti nutukimo arba suliesėjimo, reikia laikytis visų aukščiau išvardintų sveikos mitybos reikalavimų.