CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominių ir socialinių pasekmių nustatymas ir prevencinių priemonių bei rekomendacijų ekonominės veiklos sritims parengimas

medicina

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominių ir socialinių pasekmių nustatymas ir prevencinių priemonių bei rekomendacijų ekonominės veiklos sritims parengimas

ĮVADAS

Lietuvos pasirengimas narystei ir pati narystė ES remiasi integracijos į ES naudos ir s¹naudų įvertinimais. Iki iol atlikti Lietuvos integracijos į ES tyrimai ir narystės ES poveikį apibendrinančios studijos leid˛ia teigti, kad tai turėtų teigiamai paveikti vis¹ Lietuvos ūkį. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proces¹ galima vertinti kaip investicij¹ į Lietuvos ūkį. Neabejotinas teigiamas ES teisės aktų poveikis gerinant gyvenimo kokybź. Darbuotojų sauga ir sveikata yra viena i prioritetinių krypčių, turinti tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei.

Europos Bendrijos Komisija parengė Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategij¹ 2002 - 2006 metams. Joje nustatytos pagrindinės Europos S¹jungos strateginės kryptys gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹. Nuo 2004 metų Lietuva turės vadovautis ios Strategijos nuostatomis.

Dabartinė Lietuvos saugos ir sveikatos būklė duoda pagrindo nerimauti, nes nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičius ma˛ėja ne visose ūkinės veiklos rūyse. Įvertinus visa tai reikia numatyti ir įgyvendinti priemones nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai.

iame moksliniame tyrime, įvertinus esam¹ darbuotojų saugos ir sveikatos būklź, profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategij¹ 2002 - 2006 metams, parengtos prevencinės priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos sritims ir darbams, kad suma˛inti sergamum¹ profesinėmis ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir tuo pačiu ivengti neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių.

1.1. Darbo tikslas ir tyrimo metodai

io mokslinio projekto pagrindinis tikslas yra įvertinti profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei parengti prevencines priemones ir rekomendacijas ekonominės veiklos rūims ir darbams, kad suma˛inti sergamum¹ profesinėmis ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir tuo pačiu ivengti neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių.

Siekiant io tikslo buvo naudojami atrankos, apklausos, statistiniai - analitiniai, matematinio modeliavimo metodai bei atlikta analizė ir įvertinta:

esama darbuotojų saugos ir sveikatos būklė atskirose ekonominės veiklos rūyse. J¹ vertinant buvo remiamasi:

darbuotojų saugos ir sveikatos būkle 2001- 2002 metais (2001- 2002 metų VDI metinėmis ataskaitomis apie darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo įstatymų laikymosi būklź įmonėse duomenimis);

2002 - 2003 metais atliktų mokslinių tyrimų apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklź atskirose ekonominės veiklos rūyse analize ir teisės aktų, parengtų pagal ES direktyvas, analizės ivadomis bei rekomendacijomis;

ataskaitos apie saugos ir sveikatos darbe teisės aktų įgyvendinimo kontrolės Lietuvos Respublikoje vertinim¹ (ES valstybių kandidačių darbo inspekcijų vertinimas) ivadomis;

Dvynių programos „Profesinės saugos ir sveikatos stiprinimas Lietuvoje” rekomendacijomis;

socialinių partnerių pasiūlymais profesinės saugos ir sveikatos gerinimui.

Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategijos 2002 - 2006 metams nuostatomis, kurios aktualios Lietuvai.

Did˛iosios Britanijos Glazgovo universiteto tyrimo ataskaitos „Darbuotojų dalyvavimas sudarant saugias ir sveikas darbo s¹lygas” rekomendacijomis.

Europos agentūros Sauga ir sveikata darbe (European Agency for Safety and Health at Work) atliktais tyrimais.

Vykdant tyrim¹ buvo atlikta apklausa ir įvertinta tokių institucijų nuomonė:

Sveikatos apsaugos ministerijos ˇmogikųjų iteklių ir informacijos valdymo, bei Visuomenės sveikatos skyriai;

Lietuvos darbo bir˛a prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos skyrius;

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija;

Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės;

Lietuvos profesinių s¹jungų konferencija ;

Lietuvos gele˛inkelininkų profs¹jungų federacija;

Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių s¹jungų federacija;

Lietuvos statybininkų profesinė s¹junga;

Lietuvos ˛emės ūkio darbuotojų profesinių s¹jungų federacija;

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Darbo saugos komitetas;

Lietuvos statybininkų asociacija.

Pagrindinis tyrimo rezultatas – parengtos prevencines priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūims ir darbams, kurias įgyvendinus, bus suma˛intos neigiamos socialinės ir ekonominės pasekmės dėl sergamumo profesinėmis ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe.

Pagrindiniam rezultatui pasiekti buvo:

1. Inagrinėta:

darbuotojų saugos ir sveikatos būklė 2001- 2002 metais (VDI metinės ataskaitos);

2002 - 2003 metais atliktų mokslinių tyrimų apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklź atskirose ekonominės veiklos rūyse ir teisės aktų, parengtų pagal ES direktyvas, įgyvendinim¹ ataskaitos ir jų ivados bei rekomendacijos;

socialinių partnerių pasiūlymai profesinės saugos ir sveikatos gerinimui;

įmonių, valstybės, mokslo ir visuomeninių institucijų apklausos rezultatai;

Europos agentūros Sauga ir sveikata darbe (European Agency for Safety and Health at Work) atlikti tyrimai.

2. Įvertintos profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės ir socialinės pasekmės atskirose ūkio akose:

dėl profesinių ligų;

dėl nelaimingų atsitikimų darbe.

socialinio draudimo katai;

gydymo ir reabilitacijos katai;

reintegravimo į darbo rink¹ problemos;

kitos galimos socialinės pasekmės.

3. Parengtos bendrosios priemonės (teisinės, organizacinės, ekonominės ir kitos) ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūims ir darbams, kad būtų ivengta nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis ir nustatytos orientacinės lėos, reikalingos priemonių įgyvendinimui.

4. Įvertintos laukiamos orientacinės ekonominės bei socialinės pasekmės, įgyvendinus priemones.

1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė alyje

1.2.1. Nelaimingi atsitikimai darbe

VDI darbo inspekcijos duomenimis, 2002¹ m. Lietuvoje darbe įvyko 2530 registruotų nelaimingų atsitikimų (74 mirtini, 145 sunkūs, 2311 lengvi). 100 tūkstančių darbuotojų teko 224,7 visų nelaimingų atsitikimų, i kurių 12,9 sunkūs ir 6,6 mirtini. Palyginus su 2001 m. nelaimingų atsitikimų skaičius darbe iliko beveik toks pat.

Analizuojant nelaimingus atsitikimus pagal ekonominės veiklos rūis 2002 m., matosi, kad daugiausia jų, kaip ir 2001m., įvyko apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, sandėliavimo ir ryių, didmeninės ir ma˛meninės prekybos, automobilių remonto, buitinių daiktų taisymo įmonėse. Lyginant nelaimingų atsitikimų skaičių 1000 darbuotojų pagal ekonominės veiklos rūis, reikėtų atkreipti dėmesį, kad beveik visų rūių įmonėse nelaimingų atsitikimų skaičius suma˛ėjo. ˇuvininkystės ūkyje - net 4 kartus. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūis pateiktas 1 pav.

1 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūis 1000 darbuotojų.

2002 m. apdirbamosios pramonės įmonėse įvyko daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe (15 mirtinų, 42 sunkūs ir 943 lengvi), kurie sudarė 39,5 % visų alyje įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe (20,3 % mirtinų, 29 % sunkių, 40,8 % lengvų).

Apdirbamosios pramonės įmonėse darbuotojų saugai ir sveikatai skiriama ma˛ai dėmesio:

Tik 10 % metalo apdorojimo įmonių atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose ir sudaromi planai bei skiriamos lėos nustatytiems pavojams alinti;

Tik trečdalis maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, vadovaujantis ,,Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis priemonėmis nuostatų' reikalavimais. Kai kuriose įmonėse visai neįvertintos darbo aplinkos rizikos;

Daugelyje tekstilės pramonės įmonių med˛iagos, pagaminta produkcija neiojama, kilnojama rankomis, o iuos darbus atlieka moterys, keldamos sunkesnius nei numatyta ,,Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų' reikalavimuose krovinius. Tik pusė įmonių aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

70 - 80 % medienos ir medinių gaminių gamybos įmonių neatliktas darbo vietų higieninis vertinimas. Tik 16 % įmonių atliko rizikos vertinim¹, taip pat aprūpino darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal ,,Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų' reikalavimus.

2002m statybos įmonėse įvyko 401 nelaimingas atsitikimas, t.y. 15% daugiau nei 2001 m. ir tai beveik 16% visų darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų. I jų 343 (86%) lengvi, 36 (9%)sunkūs, 22 (5%)mirtini. Palyginus su 2001 m. bendras nelaimingų atsitikimų darbe skaičius iaugo 15%, lengvų 18%, mirtinų suma˛ėjo 1 atveju, sunkių padidėjo 2 atvejais. Statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pateiktas 2 pav.

2 pav. Statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas.

Atlikus statybos įmonių analizź, konstatuojame:

Net 52% (208 atvejai) statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų prie˛astys susijusios su asmenų veiksmais, 20 % (81 atsitikimas) - dėl prie˛asčių, susijusių su darbo organizavimu, 6 % (23) - dėl prie˛asčių, susijusių su eismu. Daugiausia mirčių – 45 % (10), sunkių atsitikimų 47% (17) įvyko dėl prie˛asčių, susijusių su darbo organizavimu. Palyginus su 2001 m. statybos pramonės įmonėse dėl darbo organizavimo bendras nelaimingų atsitikimų darbe skaičius iaugo nuo 39 iki 81 atvejo t.y. du kartus. I jų mirtini 1.4 karto, sunkūs beveik 3 kartus, lengvi –du kartus. Statyboje tik ketvirtadalis įmonių yra įvertinź rizik¹ ir darbuotojus aprūpinź asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

2002 m. transporto įmonėse įvyko 236 nelaimingi atsitikimai darbe, i kurių 204 lengvi, 21 sunkus ir 11 mirtinų. Tai sudaro 9 % visų (8,8 % lengvų, 14,5 % sunkių ir 14,9 % mirtinų) nelaimingų atsitikimų darbe alyje. Palyginus su 2001 metais, bendras nelaimingų atsitikimų skaičius darbe suma˛ėjo 6.3 %, mirtinų – beveik 27%, sunkių skaičius iliko toks pat (21 atsitikimas). Net 37 % (90) įvyko dėl prie˛asčių, susijusių su asmenų veiksmais, 16 % (42) - dėl prie˛asčių, susijusių su eismu, 13 % (34) prie˛asčių, susijusių su darbo organizavimu. Dėl prie˛asčių susijusių su asmenų veiksmais įvyko pats did˛iausias lengvų – 38% (80) ir sunkių –36% (8) nelaimingų atsitikimų darbe transporto įmonėse. Daugiausia mirtinų atvejų – 36% (4) įvyko dėl prie˛asčių, susijusių su eismu. Ivados:

Tik kas ketvirtoje įmonėje atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose, nors 90% transporto įmonių atliktas darbo vietų higieninis vertinimas

kas penktoje - darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

96 % tikrintų autotransporto įmonių nustatyti norminių aktų pa˛eidimai, i kurių 74 % - organizaciniai ir 22 % - techniniai.

2002 m. ˛emės ir mikų ūkio įmonėse i viso įvyko 130 nelaimingų atsitikimų darbe, i kurių 112 lengvų, 11 sunkių ir 7 mirtini. Mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko 2 (arba 40 %) daugiau, sunkių – 2 (arba 15 %) ma˛iau ir lengvų –28 ( arba 20 %) ma˛iau, negu 2001m.

2002 m. lyginant su 2001 m. nelaimingų atsitikimų skaičius ˛emės ir mikų ūkio įmonėse suma˛ėjo. Tikėtina, kad tai i dalies įvyko ir dėl to, kad 13 % suma˛ėjo veikiančių įmonių skaičius.

71% nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo, 16 % – dėl netinkamai organizuoto darbo. 75 % ˛emės ir mikų ūkio įmonių neatlieka rizikos vertinimo prie parenkant asmenines apsaugines priemones. To da˛niausiai neatlieka individualios miko ruoos įmonės, kuriose dirba vienas ar du darbuotojai.

Nelaimingų atsitikimų darbe prie˛astys.

Daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl asmenų veiksmų ir netinkamo darbo organizavimo. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinių ekonominės veiklos rūių įmonėse pagal prie˛astis susijusias su asmenų veiksmais ir darbo organizavimu parodytas 3 pav.

3 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinių ekonominės veiklos rūių įmonėse pagal prie˛astis, susijusias su asmenų veiksmais ir darbo organizavimu.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų dėl prie˛asčių susijusių su darbo organizavimu 2002 m. įvyko apdirbamosios pramonės (133 atvejai) ir statybos pramonės (81 atvejis) įmonėse. I jų 5 (33%) mirtini – apdirbamosios pramonės ir 10 (45%) mirtinų statybos įmonėse. Jei 2001 m. ˛emės ūkio įmonėse darbe dėl organizacinių prie˛asčių įvyko 14 nelaimingų atsitikimų, tai 2002 m. jau 1,5 karto daugiau – 21, transporto įmonėse 3,4 karto daugiau.

Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su asmenų veiksmais, įvyko apdirbamosios pramonės įmonėse - 63 % (625 atvejai). Dauguma jų, t.y. 65 % – lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas apdirbamosios pramonės įmonėse 2002 metais pagal prie˛astis, susijusias su asmenų veiksmais, pavaizduotas 4 pav.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų dėl asmenų veiksmų 66% įvyko medienos ir medinių gaminių gamybos įmonėse, 125 (62%) – metalo apdorojimo įmonėse, 103 (59,5%) – tekstilės pramonės įmonėse ir 91 (54,4%) – maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse.

Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinėse ekonominės veiklos rūių įmonėse dėl prie˛asčių, susijusių su darbo priemonių būkle ir darbo aplinka, parodytas 5 pav.

4 pav. Nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas apdirbamosios pramonės įmonėse 2002 metais pagal prie˛astis, susijusias su asmenų veiksmais.

5 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinėse ekonominės veiklos rūių įmonėse dėl prie˛asčių, susijusių su darbo priemonių būkle ir darbo aplinka.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvykusių dėl darbo priemonių būklės ir darbo aplinkos 2002 m. įvyko taip pat apdirbamosios pramonės įmonėse, i jų 20% mirtini ir 19% sunkūs.

Pats did˛iausias nelaimingų atsitikimų skaičius pagal traumavimo veiksnius apdirbamojoje pramonėje, kaip ir 2001 m., įvyksta dėl veikiančių įrenginių ir mechanizmų poveikio. Tai 312 atvejų (arba 33 %) lengvų nelaimingų atsitikimų. Did˛iausias sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius – 12 atveju (arba 29 %) taip pat įvyko dėl įrenginių ir mechanizmų poveikio. Nema˛ai mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl lekiančių, judančių daiktų, skeveldrų – 2 atvejai (13 %), dėl ˛mogaus kritimo i aukčio, į gylį – 2 atvejai (13 %), dėl ˛mogaus griuvimo – 2 atvejai (13 %).

Analizuojant nelaimingus atsitikimus darbe transporto įmonėse pagal traumavimo veiksnius matosi, kad dėl kelių transporto priemonės i viso įvyko 46 atsitikimai (arba 19% nuo visų įvykusių nelaimingų atsitikimų prie˛asčių), 27 atsitikimai įvyko dėl ˛mogaus kritimo i aukčio.

Apdirbamosios pramonės, statybos įmonėse da˛niausiai traumavimo prie˛astimis tampa veikiantys įrenginiai, mechanizmai bei griuvimas. 2002 m. apdirbamosios pramonės įmonėse dėl veikiančių mechanizmų susi˛alojo 325 darbuotojai t.y. 33% nuo visų nelaimingų atsitikimų įvykusių apdirbamojoje pramonėje, dėl griuvimo – 125 darbuotojai 13%. Statybos įmonėse dėl veikiančių mechanizmų susi˛alojo 34 (9%) darbuotojai, dėl griuvimo – 72 (17%), ˛mogaus nukritimo i aukčio – 87 (22%). Mikininkystės įmonėse 19,6 % nelaimingų atsitikimų įvyko naudojant veikiančius įrenginius, 11,6 % –kroviniams, daiktams nukritus i aukčio, 10,6 % – ˛mogui nukritus i aukčio.

Reikėtų atskirai paanalizuoti nelaimingus atsitikimus įvykusius dėl kritimo i aukčio. 2002 m. dėl kritimo i aukčio įvyko 234 nelaimingi atsitikimai darbe, i kurių 43 sunkūs ir mirtini. Net pusė, t.y. 51% sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl kritimo i aukčio įvyko statybos įmonėse ir 21% apdirbamojoje pramonėje.

Atlikus nelaimingų atsitikimų analizź pagal apskritis, galime iskirti Klaipėdos apskritį, kur did˛iausias nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1000 darbuotojų - 3,9, i jų mirtinų - 0,09. iaulių ir Telių apskrityse did˛iausias sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1000 darbuotojų - atitinkamai 0,20 ir 0,17. Utenos ir iaulių apskrityse did˛iausias mirtinų atsitikimų skaičius - po 0,08 nelaimingo atsitikimo 1000 darbuotojų.

Dirbant su potencialiais pavojingais įrenginiais 2002 m. bendras nelaimingų atsitikimų, lyginant su 2001 m., skaičius suma˛ėjo, tačiau mirtinų skaičius ilieka pakankamai didelis.

Dėl prie˛asčių, susijusių su asmenų veiksmais eksploatuojant PPĮ, įvyko 34 % nelaimingų atsitikimų, i jų: 69 % įvyko nukentėjusiajam pa˛eidus jam privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, 17 % – kitam asmeniui pa˛eidus atitinkamus reikalavimus;

Didelėje dalyje įmonių nesilaikoma vieno i pagrindinių reikalavimų - įvertinti specifines darbo s¹lygas bei pavojus, kuriuos kelia naudojamas įrenginys;

Rizika darbo vietose, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, įvertinta tik 23 % visų patikrintų įmonių. Ma˛ose įmonėse, kurios sudaro did˛iausi¹ iuo metu veikiančių įmonių dalį, rizika įvertinta tik penktadalyje, vidutinių - ketvirtadalyje ir didelių – trečdalyje įmonių.

Dirbant pavojingus darbus padidėjo mirtinų atsitikimų skaičius. 2002 m., lyginant su 2001m., dirbant su kėlimo mechanizmais mirtinų atsitikimų skaičius padidėjo net 3 kartus. Padidėjo nelaimingų atsitikimų eksploatuojant slėginius indus. Daugiausia, beveik 42 %, nelaimingų atsitikimų atliekant pavojingus darbus įvyko dėl blogo darbo organizavimo, i jų kas etas - kai gamybos organizavimas, technologinis procesas, gamybos būdai neatitiko teisės aktais numatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

Ianalizavus nelaimingus atsitikimus pagal profesijas, matome, kad 2002 m. kaip ir 2001 m. daugiausia nelaimingų atsitikimų patiria metalo apdirbimo, mainų gamybos ir giminingų profesijų darbuotojai, pramoninių įrenginių operatoriai, nekvalifikuoti darbuotojai.

Apdirbamosios pramonės metalo apdorojimo įmonėse 2002 m. daugiausia nukentėjo metalo apdorojimo ir mainų gamybos darbuotojai. Statybos įmonėse 53% (212) nelaimingų atsitikimų patyrė statybos darbuotojai, beveik ketvirtadalis susi˛alojusių – vairuotojai ir kilnojamųjų mechanizmų operatoriai bei nekvalifikuoti statybos, pramonės ir transporto darbuotojai. Palyginus su 2001 m. bendras susi˛alojusių statybos darbuotojų skaičius suma˛ėjo 13% (nuo 244 iki 212). Susi˛alojusių vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių padaugėjo 40% (nuo 37 iki 52), metalo apdorotųjų ir įrenginių pri˛iūrėtojų 20 % (nuo 39 iki 47).

Transporto įmonėse per metus ˛uvo 11, sunkiai susi˛alojo 14 vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių. Autoavarijose nukentėjo 52 darbuotojai. Palyginus su 2001 m. ˛uvusių vairuotojų skaičius suma˛ėjo 27 % (nuo 15 iki 11).

Nelaimingų atsitikimų skaičius 31-40 m. am˛iaus darbuotojų grupėje suma˛ėjo 4% (nuo 27% iki 2 %.). 2002 m. padidėjo 10 % nelaimingų atsitikimų skaičius 51-60 metų am˛iaus bei jaunų 18-30 metų darbuotojų, turinčių ma˛¹ darbo sta˛¹, grupėse. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal darbuotojų am˛ių pateiktas 6 pav.

6 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal darbuotojų am˛ių.

Nerim¹ kelia ir tai, kad paskutiniaisiais metais iaugo nelaimingų atsitikimų, kurių prie˛astis yra darbuotojų neblaivumas. Neblaiviems darbuotojams sunkių ir mirtinų atsitikimų darbe įvyko 1,8 karto daugiau nei 2001 m., net 2 kartus daugiau įvyko mirtinų nelaimingų atsitikimų.

Kaip ir ankstesniais metais beveik nema˛ėja mirties atvejų darbo vietose dėl bendrų susirgimų. I viso 2002 m. darbe mirė 42 darbuotojai i jų 38 (90,5%) vyrai ir 4 (9,5%) moterys. Did˛iausias mirtingumas darbe ilieka nuo irdies ligų vyresnio am˛iaus 41-50 metų (19 %) ir 51-60 metų (57,1 %) darbuotojų tarpe. Nors darbuotojų sveikata tikrinama, mirtingumas pirmais metais po sveikatos tikrinimo yra 28,6 %. Analizė rodo, kad kaip ir ankstesniais metais 2002 m daugiausiai mirė vairuotojų, sargų, altkalvių, statybininkų ir elektrikų .

Atlikus tyrimus nustatyta, kad daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta privačiose įmonėse. 2002 m. privačiame sektoriuje palyginti su 2001 m., 7,5 % padaugėjo mirtinų atsitikimų. Tuo tarpu valstybinėse įmonėse nelaimingų atsitikimų suma˛ėjo. 2002 m., kaip ir 2001 m., daugiausiai mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko dėl prie˛asčių, susijusių su darbo organizavimu.

Nereikia u˛mirti ir savi˛ud˛ių, kurie mirė darbe ir kurių skaičius jau eilź metų nema˛ėja. Pastaruoju metu auga darbuotojų skaičius, kurie apimti depresijos. Negydoma depresija pereina į rimtus psichikos sutrikimus ir vėliau tie asmenys tampa potencialiais savi˛ud˛iais. Tai konstatuojama tiriant periodikai jų sveikat¹ asmens sveikatos prie˛iūros įstaigose, tačiau nuoroda darbdaviams, dėl darbo ar darbo s¹lygų pakeitimo tokiems darbuotojams, nepateikiama.

1.2.2 Sergamumas profesinėmis ligomis

2002 metais 469 asmenims nustatyta 801 profesinė liga. I jų 410 vyrams ir 59 moterims. 232 atvejai (49 %) tenka dirbantiems (197 atvejai vyrams ir 35 moterims) ir 237 nedirbantiems (213 vyrams ir 24 moterims) asmenims . Tai 231 (41 %) profesine liga (214 vyrams ir 17 moterims) daugiau negu 2001 m. Lyginant su 2001 m. moterims nustatyta 20%, o vyrams – 43% profesinių ligų daugiau. Duomenys apie profesinių ligų pasiskirstym¹ 2001 -2002 m. tarp moterų ir vyrų parodyti 7 pav.

7 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas 2001 -2002 m. tarp moterų ir vyrų.

Kaip ir 2001 m., pats did˛iausias profesinių ligų skaičius pagal įmonių ekonominės veiklos rūis ilieka ˛emės ūkio, med˛ioklės ir mikininkystės įmonėse. 2002 m. profesinių ligų nustatyta 79 atvejais arba 39 % daugiau negu 2001 m. Smarkiai profesinių ligų skaičius padidėjo ir statybos įmonėse. U˛registruoti 52 nauji susirgimai t.y. 33,3 % daugiau negu 2001m. Apdirbamosios pramonės darbuotojams profesinių ligų 2002 m. nustatyta 23 atvejais arba 20 % daugiau nei 2001 m.. Ypating¹ dėmesį reikėtų atkreipti į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryių įmones, kur profesinių ligų 2002 m. pripa˛inta net 2,4 karto daugiau.

Profesinių ligų duomenų palyginimas pagal ekonominės veiklos rūis 2001- 2002 m. pateiktas 8 pav.

2002 m. did˛iausi¹ dalį tarp profesinių ligų sudarė triukmo sukeltos ausų ligos – 44,6 % (335 vyrų ir 22 moterų), vibracinės ligos – 37,3 % (297 vyrų ir 2 moterų), jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos – 12,4 % (70 vyrų ir 29 moterų). Reiktų atkreipti dėmesį, kad ausų ligų skaičius lyginant su 2001 m. padidėjo 64,5 %, ypač moterų tarpe net 69 %. Vibracinių ligų skaičius palyginus su praėjusiais metais taip pat smarkiai pakilo. Jei 2001 m. jos nustatytos 236 darbuotojams, tai 2002 m. jau 299, t.y. 63 darbuotojais, arba beveik 27 % daugiau. Vibracine liga sirgo tik vyrai. Jungiamojo audinio ir skeleto- raumenų ligomis susirgo 30 % daugiau darbuotojų. Jei moterų sergančių kvėpavimo ligomis skaičius suma˛ėjo dvigubai, tai vyrų tarpe padidėjo 44,4 %. 2001 -2002 m. susirgimai ausų ligomis pateikti 9 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai vibracine liga pateikti 10 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligomis pateikti 11 pav.

8 pav. Profesinių ligų duomenų palyginimas pagal ekonominės veiklos rūis 2001- 2002 m.

9 pav. 2001 -2002 m. susirgimai ausų ligomis.

10 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai vibracine liga.

2002 m. 30% iaugo jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos – 40% vyrų ir 12% moterų tarpe.

11 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligomis.

Nagrinėti profesines ligas pagal jų prie˛astis, galima būtų iskirti fizikinius veiksnius, daugiausiai tai triukmas ir vibracija. Dėl jų, lyginant su 2001 m., susirgo 42 % (210 darbuotojų, beveik 43%vyrų ir 28 % moterų) daugiau. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal fizikinius veiksnius, pateiktas 12 pav.

12 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal fizikinius veiksnius.

Dėl darbo įtampos veiksnių vyrų susirgo net 80 % daugiau. Moterų tarpe profesinių ligų dėl ios prie˛asties padaugėjo 23 %. Dvigubai padaugėjo susirgimų dėl cheminių veiksnių tiek vyrų, tiek moterų tarpe.

Panagrinėjus profesines ligas pagal darbo sta˛¹ matome, kad 2002 m. did˛iausias sergamumas yra darbuotojų turinčių 30-39 metų darbo sta˛¹ (48 %) ir 20-29 metų darbo sta˛¹ (31 % ). Tuo tarpu 2001 m. daugiausia profesinėmis ligomis sirgo darbuotojai turintys 20-29 m darbo sta˛¹. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal darbo sta˛¹ pateiktas 13 pav.

13 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal darbo sta˛¹.

Sergamumas profesinėmis ligomis, lyginant su 2001m., 2002 m. smarkiai padidėjo visose am˛iaus grupėse. Daugiausiai serga 50 – 59 metų am˛iaus darbuotojai. 2002 m. tokio am˛iaus sergančiųjų padaugėjo 31 %. Net 60,9 % padaugėjo 40-49 metų am˛iaus ir 64,2 % - 60-69 metų am˛iaus sergančiųjų profesinėmis ligomis. Jei 2001 m. nebuvo u˛registruota nei viena 20 – 29 metų am˛iaus darbuotojų profesinė liga, tai 2002 m. jau turime 2 atvejus. Profesinės ligos nustatytos ir 99 jau nebedirbantiems pensijinio am˛iaus asmenims. Sergančiųjų profesinėmis ligomis 2001 – 2002 m. palyginimas pagal am˛ių pateiktas 14 pav.

14 pav. Sergančiųjų profesinėmis ligomis 2001 – 2002 m. palyginimas pagal am˛ių.

Panagrinėjus profesines ligas pagal apskritis, galima būtų iskirti Kauno, Panevė˛io, iaulių ir Telių apskritis, kur kaip ir 2001 m., ne tik iliko pats did˛iausias sergančiųjų profesine liga skaičius, bet dar ir padidėjo. Kauno apskrityje – 25,3 % vyrų ir 71,4 % moterų, Panevė˛io –55 % vyrų, Telių beveik 16 % vyrų; o iaulių apskrityje net 78 % vyrų ir 10 kartų daugiau moterų. 2002 m. Vilniaus apskrityje moterų sergančių profesinėmis ligomis suma˛ėjo 27 %, tačiau tarp visų apskričių jų diagnozuota daugiausia.

Apdirbamosios pramonės darbuotojai da˛niausiai serga kaulų – raumenų, klausos nervo susirgimais. Didėja darbuotojų kurių darbas susijźs su fiksuota darbo poza, stereotipiniais rankų, platakų bei pirtų judesiais, svorio kilnojimu, tai siuvėjai, mezgėjai, audėjai, lygintojai.

Dirbantieji statybinėse įmonėse serga vibracinėmis ligomis, triukmo sukeltomis ausų ligomis, stuburo ligomis. Daugiausia sergančiųjų yra didelį darbo sta˛¹ turintys darbuotojai.

Jei palygintume profesinių ligų pasiskirstym¹ pagal sergančiųjų profesij¹, tai, kaip ir 2001 m., daugiausia jų nustatyta vairuotojams ir kilnojamųjų įrenginių operatoriams. 2002 m. ios profesijos sergančiųjų padaugėjo beveik 35 %. Autotransporto įmonėse 25 vairuotojams nustatytos 43 profesinės ligos, i jų 18 (42 %) triukmo sukeltų ausų ligų, 17 (40 %) vibracinių ligų. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal sergančiųjų profesij¹ pateiktas 15 pav.

15 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal sergančiųjų profesij¹.

ˇemės ūkio įmonėse daugiausiai serga vairuotojai, buldozerių bei kitos technikos mainistai. Juos veikia triukmas, vibracija, fiksuota darbo poza, dulkės, klimato s¹lygos. Vyrauja vibracinės ligos, klausos nervo pa˛eidimo, kaulų – raumenų sistemos ligos. Statybos įmonėse dirbantys da˛niausiai serga vibracine liga, triukmo sukeltomis ligomis, stuburo osteochondroze. Profesine liga paprastai nustatoma ilg¹ darbo sta˛¹ turintiems darbuotojams. Apdirbamosios pramonės įmonėse daugiausiai sergama kaulų – raumenų sistemos ligomis, klausos nervų neuritais. Pastebimas tekstilės darbuotojų sergamumo padidėjimas kaulų – raumenų, klausos nervų neuritais.

1.2.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas

1.2.3.1. Bendrieji aspektai

Darbuotojų saugos ir sveikatos politik¹ įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavime dalyvauja minėtos ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija ir socialiniai partneriai.

iuo po˛iūriu, labai svarbūs dokumentai LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR darbo kodeksas. Juose ilieka ir įtvirtinamas darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetas palyginti su gamybos rezultatais. Įstatymikai įtvirtintos nuostatos, kad darbdavys privalo atlikti rizikos vertinim¹ ir įgyvendinti rizikos alinimo ir/ar ma˛inimo priemones. Deja Darbo kodekse dar ilikusios nuostatos dėl priemokų mokėjimo ir papildomų atostogų suteikimo dirbantiems rizikos sveikatai s¹lygomis. Tai neskatina darbdavio rūpintis darbo s¹lygų gerinimu ir skatina darbuotojus dirbti sveikatai kenksmingomis darbo s¹lygomis. Vykdomas privalomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. Tačiau darbdaviai, drausdami darbuotojus suma˛ino dėmesį darbo s¹lygų gerinimui bei naujų technologijų įdiegimo būtinumui. 2002 m. atlikti tyrimai parodė, kad įmonėse, kur darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys situacija yra prasta.

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolź vykdo Valstybinė darbo inspekcija (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. VDI savo veikl¹ nukreipė efektyvesnei darbuotojų saugos ir sveikatos pa˛eidimų, nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų prevencijai, 2002 m. ypating¹ dėmesį skyrė ir nelegalaus darbo, darbo ir poilsio laiko pa˛eidimų, darbo apmokėjimo, darbuotojų garantijų u˛tikrinimo kontrolei. Toliau buvo plėtojama informacinė ir konsultacinė veikla, tobulinamas darbo inspektorių kvalifikacijos kėlimas, gerinamas jų darbo efektyvumas.

Darbuotojų interesus saugos ir sveikatos srityje atstovauja profs¹jungos. Tačiau jų veikla yra ribota, nes ne visos akinės darbdavių organizacijos sudarź su profs¹jungomis kolektyvinės sutartis. Be to, daugumoje įmonių neįsteigtos profs¹jungos. Profs¹jungos nariais yra tik apie 8% darbuotojų. Nepaisant to profs¹jungos dalyvauja darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo veikloje - dalyvauja seminaruose, svarsto mokslinių tyrimų ivadas ir rekomendacijos bei priima planus, darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti. Profs¹jungų atstovai dalyvauja LR saugos darbe komisijos veikloje.

Nema˛as dėmesys buvo skiriamas ir propaguojant darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos diegim¹ pagal OHSAS 18000 serijos standartus.

Naujų norminių aktų reikalavimų aikinimas ir jų įgyvendinimo įmonėse kontrolė, nelaimingų atsitikimų prevencijos statybose klausimai 2001- 2002 metais buvo plačiai nuviečiami ir ˛iniasklaidoje. Sutelkus pastangas pasiekta kai kurių teigiamų rezultatų, tačiau nelaimingų atsitikimų skaičius įpareigoja įmonių vadovus bei darbuotojus skirti daugiau pastangų iai problemai isprźsti.

1.2.3.2. Profesinės rizikos valdymas

iuo metu profesinė rizika vertinama pagal “Profesinės rizikos vertinimo nuostatus”. Jie parengti vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 patvirtintais „Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatais“, Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.7/5 patvirtintais „Darbo aplinkos veiksnių matavimo ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniais nurodymais“ bei Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruod˛io 31 d. įsakymu Nr.799 patvirtinta „Higienine kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija“.

iuo metu galiojanti rizikos vertinimo tvarka turi trūkumų:

1. Darbo vietų higieninis vertinimas neapima visų galimų darbo vietose rizikos veiksnių nustatymo ir jų įvertinimo:

nevertinama darbo priemonių keliama rizika, tai yra, fiziniai (mechaniniai) veiksniai, galintys būti traumavimo prie˛astimi;

neatsi˛velgiama į reikalavimus darbo patalpų, judėjimo kelių, praėjimų, darbo vietų įrengimui, kurie nustatyti teisės aktais, nustatančiais minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbovietėms;

nevertinama rizika atliekant atskirus darbus, pavyzd˛iui darbus auktyje, darbus ant vandens ir po vandeniu, ˛emės kasimo ir kitus darbus.

2. Ergonominiai darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių dyd˛iai nenustatyti atskirais teisės aktais, jų matavimo ir įvertinimo tvarka nepakankamai reglamentuota ir dėl to yra subjektyvi (tyrimai vykdomi apklausos, stebėjimo būdu).

3. Nenustatyti vieningi reikalavimai įstaigoms vykdančioms darbo vietų higieninį įvertinim¹. Būtina parengti profesinės rizikos vertinimo įstaigų licencijavimo nuostatus.

4. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis darbo vietų, kuriose atliktas higieninis įvertinimas ma˛ėja - 2002 metais higieninis įvertinimas atliktas tik 679 įmonių (10276 darbo vietų). Palyginti su 2001 metais, darbo vietų higieninį įvertinim¹ atliko 8% ma˛iau įmonių, o darbo vietų higienikai įvertinta trečdaliu (32,25%) ma˛iau. Pagrindinės tokios prie˛astys:

sunki įmonių ekonominė būklė;

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimas - darbdaviai apdraudź darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nesuinteresuoti darbo s¹lygų gerinimu;

nuo 2002 metų įgyvendintas draudimo įmokų diferencijavimas pagal ekonominės veiklos rūis irgi nepakankamai skatina darbdavius atlikti profesinės rizikos vertinim¹ ir darbo s¹lygų gerinim¹, nes konkreti įmonė tuo nesuinteresuota;

atlikti darbo vietų higieninį įvertinim¹ įmonės nesuinteresuotos ir todėl, kad, darbuotojams, dirbantiems kenksmingose ar labai kenksmingose s¹lygose turi būti apmokamas padidintas tarifinis atlygis. Darbo vietų higieninio įvertinimo rezultatų susiejimas su padidintu apmokėjimu neskatina darbdavių organizuoti darbo aplinkos tyrimų;

vertinant rizik¹ darbo vietose ma˛ai tariamasi su darbuotojais, todėl nustatomi ne visi pavojai ir rizikos;

nedaugelio įmonių darbdaviai įtraukia darbuotojus rengdami darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių planus. Nema˛a dalimi tai s¹lygoja alyje esanti situacija, kai profesinės s¹jungos veikia tik nedaugelyje įmonių ir didelis įmonių skaičius, kuriose darbuotojams niekas neatstovauja.

1.2.3.3. Saugos ir sveikatos valdymas įmonėse

Saugos ir sveikatos valdymas įmonėse turi būti viena i prioritetinių sričių įmones valdyme. Tam įmonės turi parengti ios srities lokalinius ( įmonės) teisės aktus, nustatyti vidinź kontrolź, tačiau atlikus 2002 metais VDI patikrintų įmonių analizź, nustatyta:

nustatyti 74 842 teisės aktų vykdymo pa˛eidimai, i jų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pa˛eidimai sudaro 67 % visų pa˛eidimų. Vienai patikrintai įmonei tenka 3,4 darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pa˛eidimo;

79,7 % darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pa˛eidimų yra organizaciniai (vadybiniai);

palyginti su 2001 m., bendras darbuotojų saugos ir sveikatos pa˛eidimų skaičius padidėjo 11 %, organizacinių - 14 %;

daugiausiai pa˛eidimų nustatyta dėl asmeninių apsauginių priemonių (AAP) naudojimo – 6338 (42,76%), dėl sveikatos tikrinimų – 3657 (24,67%), dėl darbo vietų higieninio įvertinimo – 2604 (17,57%), dėl gamybinių buities patalpų – 1349 (9,1%);

daugiausiai pa˛eidimų dėl AAP taikymo nustatyta ma˛ose įmonėse. Jose nesilaikoma AAP nuostatų reikalavimų, kad AAP turi būti iduotos tik įvertinus profesinź rizik¹ darbuotojo darbo vietoje, nesudaryti AAP s¹raai bei naudojamos nesertifikuotos AAP;

dėl sveikatos tikrinimų įmonių darbuotojams nustatyti 3657 (7,3%) pa˛eidimai, 23,9 (4%) darbuotojams neatliktas sveikatos tikrinimas arba jie dirbo be sveikatos patikrinimų. Palyginus su 2001 m. darbuotojų nepasitikrinusių sveikat¹ skaičius padidėjo 5737 dirbančiųjų;

atliekant dirbančiųjų sveikatos prie˛iūr¹ buvo atlikti 103 įmonių patikrinimai ir nustatyta, kad kenksmingomis s¹lygomis dirbo 1303 (15,5%).

Norint įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo būklź įmonėse, sudaryta įmonių apklausos anketa (1 priedas), kuri isiųsta 45 apdirbamosios pramonės, 64 statybos, 11 transporto ir nuotolinių ryių bei 24 ˛emės ūkio ir mikininkystės įmonėms. Atsakyti į anketose pateiktus klausimus įmonės turėjo apie vien¹ mėnesį, tačiau gauta tik 12 u˛pildytų anketų. Aktyviausios buvo didelės įmonės.

Apibendrinant tokį įmonių aktyvum¹ bei gautų anketų atsakymus paaikėjo, kad:

smulkios ir vidutinės įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos problemai skiria per ma˛ai dėmesio;

did˛iausias problemas įmonėms kelia nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija ir ma˛inimas, profesinės rizikos vertinimas ir valdymas bei potencialai pavojingų įrenginių naudojimas ir pavojingų darbų atlikimas;

nei viena įmonė nevertina nuostolių, patirtų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų;

tik ma˛a dalis įmonių atskirai skiria lėas nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai;

visos apklaustos įmonės mano, kad darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, parengtų pagal ES reikalavimus, įgyvendinimas reikalauja pusantro karto didesnių katų, lyginant su dabartiniais;

dauguma įmonių mano, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė per paskutinius du metus pagerėjo;

nelaimingų atsitikimų darbe suma˛ėtų tobulinant darbo organizavim¹, mokant, informuojant ir konsultuojant darbuotojus, diegiat socialinius ekonominius svertus, gerinant darbo įrangos prie˛iūr¹, atliekant streso prevencij¹;

profesinių ligų suma˛ėtų tobulinant darbo organizavim¹, didinant profesinės rizikos vertinim¹ ir valdym¹, ma˛inant neigiamus darbo aplinkos veiksnius (ypač fizinius), įgyvendinant saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, gerinant darbo ir poilsio re˛im¹, mokant, informuojant ir konsultuojant darbuotojus, gerinant darbo įrangos prie˛iūr¹;

visoms įmonėms reikalinga parama. Daugiausiai reikia finansinės, metodinės bei įstatyminės paramos;

dauguma įmonių patenkintos bendradarbiavimu su valstybės institucijomis, tačiau mano, kad valstybės finansinė ekonominė politika padėtų u˛tikrinti darbuotojų saug¹ ir sveikat¹;

visos įmonės mano, kad socialinio draudimo fondo lėų dalis, skirta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, padėtų gerinti darbuotojų saug¹ ir sveikat¹.

Visa tai rodo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas įmonėms sukelia sunkumų.

1.2.3.4. Socialinė partnerystė ir socialinis dialogas

Socialinė partnerystė ir socialinis dialogas yra vienas i prioritetų Europos S¹jungoje gerinant gyvenimo kokybź. Ji taip pat yra viena pagrindinių priemonių tobulinant darbuotojų saugos ir sveikatos valdym¹. iuo metu situacija yra tokia:

Socialinis dialogas organizuojamas alies lygiu, kai svarbiausi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai derinami Lietuvos respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje.

Visi į Lietuvos nacionalinź teisź perkelti pagrindiniai Europos s¹jungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai rengti trialiu principu: bendradarbiaujant ir diskutuojant su socialiniais partneriais – darbdavių organizacijų, profesinių s¹jungų ir valstybės institucijų atstovais.

Naujasis Darbo kodeksas, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., įstatymikai u˛tikrino, kad darbuotojas įmonėse nebus paliktas vienas akis į akį su darbdaviu. Tam numatytos steigti darbo tarybos, kurios bus tam tikras garantas, kad, nesant profesinių s¹jungų, jos atstovaus darbuotojų interesams.

VDI bendradarbiauja su profs¹jungų ir pramoninkų konfederacijomis, mokslo institucijomis, dalyvauja organizuojant mokslines konferencijas ir rengiant saugos ir sveikatos specialistus. Organizuoja tarptautinius seminarus darbo inspektorių kvalifikacijai kelti, nagrinėja su darbdaviais ir specialistais teisės aktų diegim¹ įmonėse.

profesinės s¹jungos nepajėgios įtakoti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų ma˛ėjimo, nes turi du arba tris etatus. Profs¹jungų veikla sustiprėtų, pradėjus veikti bendradarbiavimui: “darbdaviai – profesinės s¹jungos – Valstybinė darbo inspekcija”.

Įmonėse darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas vykdomas per kolektyvines sutartis. Dvialį darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavim¹ įmonėse nustato Įmonių saugos darbe komiteto nuostatai. Socialinio dialogo beveik nėra darbo vietose, o ypač tai pasireikia ma˛ose įmonėse.

Trialių teritorinių komisijų ir Saugos darbe komitetų veikla nekoordinuojama nepakankamai. Trialės teritorinės komisijos savo veikl¹ turėtų vieinti apskričių spaudos leidiniuose, VDI leidinyje “Saugus darbas”.

Socialinės partnerystės stiprinimui ir socialinio dialogo tobulinimui rekomenduojama:

Įvertinant ES alių patirtį, tikslinga ekonominės veiklos rūies darbdavių organizacijoms teisiniu pagrindu sudaryti bendradarbiavimo sutartis su atitinkamomis profesinių s¹jungų organizacijomis ir Valstybine darbo inspekcija. Tokių sutarčių įgyvendinimas bus nauja socialinių partnerių bendradarbiavimo, gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, forma.

Atskirose ekonominės veiklos rūyse darbdavių respublikiniai susivienijimai ir atitinkami profesinių s¹jungų respublikiniai susivienijimai turi steigti saugos ir sveikatos darbe komisijas atskirose ekonominės veiklos rūyse.

Tikrindami įmones darbo inspektoriai turi domėtis, ar pasiraytos kolektyvinės sutartys, įsteigti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, irinkti darbuotojų atstovai. Valstybinė darbo inspekcija turi kryptingiau veikti skatindama socialinź partnerystź.

1.2.4. Ivados

Nelaimingi atsitikimai darbe.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų vyksta apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, sandėliavimo ir ryių įmonėse.

2002 m. suma˛ėjo nelaimingų atsitikimų ˛emės ūkio, med˛ioklės, mikininkystės įmonėse. ˇuvininkystės ūkyje - net 4 kartus.

Daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl prie˛asčių, susijusių su asmenų veiksmais, beveik visi tai lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Dėl prie˛asčių, susijusių su darbo organizavimu įvyksta daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų.

Statybos įmonėse daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyko ˛mogui nukritus i aukčio, griuvus dėl slidumo. 52 % visų nelaimingų atsitikimų įvyko dėl asmenų veiksmų, 20 % - dėl prie˛asčių, susijusių su darbo organizavimu.

Nors bendras nelaimingų atsitikimų skaičius transporto įmonėse ir suma˛ėjo, tačiau jie sudaro ˛ymi¹ dalį visų alyje įvykstančių nelaimingų atsitikimų.

ˇemės ir mikų ūkio įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų 2002 m. įvyko 40 % daugiau negu 2001m. 71% nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo.

Didelėje dalyje įmonių nesilaikoma vieno i pagrindinių reikalavimų - įvertinti specifines darbo s¹lygas bei pavojus, kuriuos kelia naudojamas įrenginys,

Rizika darbo vietose, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, įvertinta tik 23 % visų patikrintų įmonių. Ma˛ose įmonėse, kurių yra dauguma i iuo metu veikiančių įmonių ir kurių patikrinta daugiausia, rizika įvertinta tik penktadalyje,

Priimti nauji teisės aktai, i jų techniniai reglamentai, nustatantys privalomuosius saugos reikalavimus, sudaro s¹lygas, kad į darbo vietas nepateks nesaugios darbo priemonės, i jų potencialiai pavojingi įrenginiai.

Profesinės ligos.

Did˛iausias profesinių ligų skaičius pagal įmonių ekonominės veiklos rūis ilieka ˛emės ūkio, med˛ioklės ir mikininkystės įmonėse. 2002 m. susirgimų profesinėmis ligomis nustatyta 39 % daugiau nei 2001 m.

ˇymiai profesinių ligų 2002 m. padidėjo ir statybos įmonėse - 33,3 % daugiau nei 2001m.

20 % daugiau nei 2001 m. profesinių ligų nustatyta ir apdirbamosios pramonės darbuotojams.

Ypating¹ dėmesį reikėtų atkreipti į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryių įmonės, kur profesinių ligų 2002 m. pripa˛inta net 2,4 karto daugiau. Būtina analizuoti tokios situacijos prie˛astis.

Apdirbamosios pramonės darbuotojai da˛niausiai serga kaulų – raumenų, klausos nervo susirgimais. Didėja darbuotojų, kurių darbas susijźs su fiksuota darbo poza, stereotipiniais rankų, platakų bei pirtų judesiais, svorio kilnojimu.

Dirbantieji statybinėse įmonėse serga vibracinėmis ligomis, triukmo sukeltomis ausų ligomis, stuburo ligomis. Daugiausia sergančiųjų yra didelį darbo sta˛¹ turintys darbuotojai.

Autotransporto įmonėse 42 % yra triukmo sukeltos ausų ligos, 40 % vibracinės ligos.

Daugiausia ˛emės ir mikų ūkio įmonėse darbuotojai profesinėmis ligomis serga Kauno, Panevė˛io, iaulių apskrityse. Da˛niausiai jomis serga traktorininkai, krovininių automobilių vairuotojai, buldozerių bei kitos technikos mainistai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas

Bendrieji aspektai

Priimtas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR darbo kodeksas, kuriuose ilieka ir įtvirtinamas darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetas palyginti su gamybos rezultatais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos srityje reikalavimų laikym¹si įmonėse vykdo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo suderinimas su atitinkamomis Tarptautinės darbo inspekcijos konvencijomis dėl darbo inspekcijų, garantuoja Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos savarankikum¹.

Reorganizavus 2001 m. Technikos prie˛iūros tarnyb¹ į vie¹j¹ potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimų įstaig¹ ir įsisteigus dar dviems įrenginių techninės būklės tikrinimų įstaigoms, pagerėjo tų įrenginių prie˛iūra ir atliekamų darbų kokybė.

Vykdomas privalomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų dar nesudaro ekonominių prielaidų darbo s¹lygų gerinimui, nes draudėjų mokamos įmokos nediferencijuojamos priklausomai nuo rizikos ir įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe, pripa˛intų profesinių ligų. Be to įstatymu turėtų būti numatyta, kad, įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe po to, kai darbo inspektorius nustatė pa˛eidim¹, o darbdavys nustatytu laiku pa˛eidimo nepaalino ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys( draudėjas) turėtų kompensuoti draudimo vykdytojui vienkartinź paalp¹, kuri¹ imokėjo draudimo vykdytojas. iame įstatyme taip pat turėtų būti numatytos ekonominės priemonės, skatinančios darbuotoj¹ vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Trialių teritorinių komisijų veikla koordinuojama nepakankamai. Trialės teritorinės komisijos savo veikl¹ turėtų vieinti apskričių spaudos leidiniuose, VDI leidinyje “Saugus darbas”.

Darbuotojų interesus saugos ir sveikatos srityje atstovauja profs¹jungos. Tačiau jų veikla yra ribota, nes ne visos akinės darbdavių organizacijos pasiraź su profs¹jungomis kolektyvinės sutartis. Be to, daugumoje įmonių neįsteigtos profs¹jungos. Profs¹jungos nariais yra tik apie 8% darbuotojų. Darbo kodeksas sudaro s¹lygas socialinių partnerių bendradarbiavimui įmonėse, sudarant saugias ir sveikas darbo s¹lygas.

Įvertinant ES alių patirtį, tikslinga steigti ekonominės veiklos rūies darbdavių organizacijas, kurios teisiniu pagrindu sudarytų kolektyvines sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo su atitinkamomis profesinių s¹jungų organizacijomis ir Valstybine darbo inspekcija. Tokių sutarčių įgyvendinimas bus nauja socialinių partnerių bendradarbiavimo, gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, forma.

Atskirose ekonominės veiklos rūyse darbdavių susivienijimai ir atitinkami profesinių s¹jungų susivienijimai turi steigti saugos ir sveikatos darbe komisijas, kurios ir turėtų teikti siūlymus, sudarant akines kolektyvines sutartis, dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo atskirose ekonominės veiklos rūyse.

Darbo inspektoriai turi tikrinti ar pasiraytos kolektyvinės sutartys, įsteigti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, irinkti darbuotojų atstovai. Valstybinė darbo inspekcija turi kryptingiau veikti skatindama socialinź partnerystź.

Dvialį darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavim¹ įmonėse nustato Įmonių saugos darbe komiteto nuostatai. Daugumoje įmonių ie komitetai dirba efektyviai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pa˛eidimai sudaro 67 % visų pa˛eidimų. Vienai patikrintai įmonei tenka 3,4 darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pa˛eidimo.

79,7 % darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pa˛eidimų yra organizaciniai, kurių paalinimas kainuotų nedaug lėų.

Daugiausiai pa˛eidimų dėl asmeninių apsauginių priemonių naudojimo nustatyta ma˛ose įmonėse:

50 proc. įmonių neparengė darbuotojams iduodamų AAP s¹raų;

31 proc. įmonių iuos s¹raus suderino su įmonės profesinėmis s¹jungomis arba darbuotojų įgaliotiniais;

tik 39 proc. įmonių iduodamos AAP turi atitikties ˛ym¹ arba sertifikat¹.

Profesinės rizikos valdymas

Naujai parengti techniniai reglamentai „Asmenines apsaugos priemonės“, „Mainų sauga“, „Liftai“ ir kiti techniniai reglamentai, nustatantys privalomuosius saugos reikalavimus, sudaro s¹lygas rizikos veiksnių alinimui įrengiant darbo vietas.

Neįgyvendintas draudimo įmokų diferencijavimas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklź įmonėse neskatina darbdavių atlikti profesinės rizikos vertinim¹ ir darbo s¹lygų gerinim¹, nes konkreti įmonė tuo nesuinteresuota. Darbdaviai apdraudź darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nesuinteresuoti darbo s¹lygų gerinimu.

Dauguma įmonių atlieka profesinės rizikos vertinim¹, informuoja darbuotojus apie nustatytus pavojus, esam¹ ir galim¹ rizik¹ bei priemones rizikai alinti, aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. Blogiausia padėtis ma˛ose įmonėse.

Apie 60 % įmonių darbdaviams nepakanka informacijos rizikos vertinimo klausimu. Beveik pusės įmonių darbdavių susiduria su sunkumais atliekant rizikos vertinim¹. Darbdaviams reikalinga metodinė, informacinė, konsultacinė pagalba. J¹ suteikti galėtų mokslo institucijos, darbdavių organizacijoms sudarius bendradarbiavimo sutartis.

Nepakankamai vertinama darbo priemonių keliama rizika, tai yra, fiziniai (mechaniniai) veiksniai, galintys būti traumavimo prie˛astimi, nevisikai atsi˛velgiama į darbo patalpų, judėjimo kelių, praėjimų, darbo vietų įrengimo reikalavimus.

Nepakankamai vertinama rizika atliekant pavojingus darbus.

Vertinant rizik¹ darbo vietose ne visuomet tariamasi su darbuotojais, todėl nustatomi ne visi pavojai ir rizikos. Tik dalyje įmonių darbuotojai įtraukiami rengiant darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių planus.

Atskirose ekonominės veiklos rūių įmonėse rizikos valdymas blogas:

trečdalyje maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių neatliktas darbo vietų higieninis vertinimas;

tik trečdalis apdirbamosios pramonės metalo apdorojimo įmonių vertina rizik¹;

etadalis tekstilės pramonės įmonių atlieka rizikos vertinim¹ darbo vietose;

16 proc. medienos ir medinių gaminių gamybos įmonių atliko rizikos vertinim¹ darbo vietose;

˛emės ir mikų ūkio įmonėse, ma˛uma individualių miko ruoos įmonių atlieka rizikos vertinim¹;

tik kas ketvirtoje transporto įmonėje atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose.

1.3. Profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės ir socialinės pasekmės

1.3.1. Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės pasekmės

2002 m. Lietuvoje, statistikos departamento duomenimis, 1 126 469 dirbančiųjų pagamino BVP u˛ 50 679 mln. Lt. Dėl didelio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus Lietuvos ūkio įmonėse ma˛ėja alyje sukuriamas BVP. Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nedirbta 80573, dėl profesinių ligų – 70827 darbo dienų per 2002 metus. Tai nema˛as kiekis nepagamintos produkcijos, nesuteiktų paslaugų. Be to, naudojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo ilaidos, Valstybinio socialinio draudimo fondo ilaidos - imokos dėl laikino nedarbingumo ir kitos imokos (vienkartinės bei periodinės kompensacijos bei paalpos). Socialinio draudimo imokos dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų per metus remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis 2002 m. sudarė 16.2 mln. Lt. Nuostoliai patiriami ir dėl to, kad darbuotojai patyrź sunkų nelaiming¹ atsitikim¹ darbe ar susirgź profesine liga netenka dalies darbingumo.

2003 m. bir˛elio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje buvo iklausytas Nacionalinės sveikatos tarybos metinis praneimas ,,Lietuvos gyventojų traumos, nelaimingi atsitikimai ir kitos visuomenės sveikatos aktualijos“. iame praneime buvo pateiktas traumų bei nelaimingų atsitikimų (tiek darbinėje, tiek nedarbinėje veikloje) ekonominis vertinimas, reabilitacijos ir kitos problemos, kurių sprendimas padėtų suma˛inti traumų bei nelaimingų atsitikimų socialinį, ekonominį poveikį. io praneimo med˛iaga panaudota analizuojant profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines pasekmes.

Vertinant ekonomines nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pasekmes buvo skaičiuotos tokios ilaidos:

Socialinio draudimo imokos dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų per metus;

Per nedirbtas dienas, dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, nepagamintas BVP;

Nuostoliai netekus dalies darbingumo:

o dėl sunkių nelaimingų atsitikimų per metus;

o dėl sunkių nelaimingų atsitikimų per laikotarpį likusį iki pensijos;

o dėl profesinių ligų per metus;

o dėl profesinių ligų per laikotarpį likusį iki pensijos.

Nuostoliai dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų per metus.

Profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės pasekmės atskirose ūkio akose ir visoje alyje , nustatytos tolimesniais skaičiavimais.

alyje per nedirbtas dienas, dėl nelaimingų atsitikimų (Pna) ir profesinių ligų, nepagamintas (Ppl ) BVP apskaičiuojamas pagal formules:

Pna = T*Sna, (1)

Ppl = T*Spl,

čia:

T = P/S/D – vieno darbuotojo per 1 darbo dien¹ sukurtas BVP. (3)

P per metus alyje pagamintas BVP, (2002 metais sukurta 50679 mln. Lt. BVP).

S – darbo dienų skaičius metuose, (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas 2002 m. vidutinis darbo dienų skaičius yra 253).

D – dirbančiųjų skaičius, (2002 metais dirbo darbuotojai)

Sna – nedarbingų dienų skaičius, dėl nelaimingų atsitikimų. (2002 metais 80573 nedarbingos dienos).

Spl nedarbingų dienų skaičius, dėl profesinių ligų. (2002 metais 70827 nedarbingos dienos).

Nuostoliai netekus dalies darbingumo, dėl sunkių nelaimingų atsitikimų (P na) ir profesinių ligų (P pl), per metus apskaičiuojami pagal formules:

P na = k*Nna*BVP_m, (4)

P pl = k*Nsa*BVP_m,

čia:

k – koeficientas, įvertinantis vidutinį darbingumo suma˛ėjim¹ procentais dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos, per metus. (Skaičiavimuose is koeficientas priimtas lygus 0.2, t.y. vidutinikai netenkama 20% darbingumo).

Nna sunkius nelaimingus atsitikimus patyrusiųjų darbuotojų skaičius. (2002 metais įvyko 145 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe).

Nsa darbuotojų, susirgusių profesinėmis ligomis, skaičius. (2002 m. Lietuvoje u˛registruota 469 susirgimai profesinėmis ligomis).

BVP_m vieno darbuotojo sukurtas BVP per metus. Jį apskaičiuojame:

BVP_m=P/D.

Nuostoliai dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos:

čia:

n – vidutinis metų skaičius, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos. Statistikai, 2002 metų duomenimis, ˛mogui patyrusiam sunkų nelaiming¹ atsitikim¹ darbe iki pensijos lieka dirbti vidutinikai 22 metai, susirgus profesine liga – 12 metų.

Nuostoliai dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų per metus Pm apskaičiuojami taip

Pm=K *Nm

čia:

K – s¹lyginė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo kaina. Remiantis Anglų ekonomisto Andrew Oswald vertinimais viena mirtis Europos s¹jungos alyje ,,kainuoja“ 21 000 eurų per mėnesį. Lietuvai s¹lyginai galime taikyti į skaičių, nes netrukusi ji taps ES nariu. Per metus tai būtų 882 tūkst. Lt.

Nm – mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe per metus skaičius. 2002 m. įvyko 74 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe.

Skaičiavimų rezultatai, vertinant nuostolius atskirose ekonominės veiklos rūyse, dėl įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, pateikti 1 lentelėje.

Skaičiavimai atlikti pagal (7) ir (8) formules, nėra visikai tikslūs. iomis formulėmis nuostolius galime apskaičiuoti tik apytiksliai, atsi˛velgiant į ių dienų skaičius. Gauti rezultatai nėra visikai tikslūs, jie tik nurodo orientacinius skaičius, kad būtų galima susidaryti bendr¹ nuomonź apie nuostolius dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos.

Vertinant nuostolius atskirose ekonominės veiklos rūyse įvertinta procentinė, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įvykusių atskirose ekonominės veiklos rūyse, dalis.

Ivados ir pasiūlymai:

Viso alyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarandama 112,7mln Lt. per metus. Čia neįvertintos sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pasekmės, per laikotarpį, likusį iki pensijos.

Detaliau nagrinėtos apdirbamosios pramonės, statybos, ˛emės ūkio ir transporto įmonės. Jose patiriami nuostoliai sudaro 74% visų nuostolių, patiriamų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų Lietuvos ūkyje.

1 lentelė. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ekonominės pasekmės 2002 metais ( tūkst. Lt.)

Ekonominės veiklos rūys

Procentinis nuostolių pasiskirstymas
atskirose ekonominės veiklos rūyse

Socialinio draudimo fondo imokos per metus

Per metus nepagamintas BVP

Nuostoliai netekus dalies darbingumo:

Nuostoliai dėl mirtinų nelaimingų
atsitikimų per metus

Viso dėl nelaimingų atsitikimų darbe

Viso dėl profesinių ligų

Dėl sunkių nelaimingų atsitikimų darbe

Dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe

Dėl nelaimingų atsitikimų darbe,
Pna

Dėl profesinių ligų,
Ppl

Dėl sunkių nelaimingų
atsitikimų per metus,
P1na

Dėl sunkių nelaimingų atsitikimų
per laikotarpį likusį iki pensijos
P2na

Dėl profesinių ligų
per metus'
P1pl

Dėl profesinių ligų per
laikotarpį likusį iki pensijos
P2pl

Apdirbamoji
pramonė

Statyba

Transportas

ˇemės ūkis

Kitos rūys

Viso:

I viso atskirose ekonominės veiklos rūyse per metus

Apdirbamoji pramonė

Statyba

Transportas

ˇemės ūkis

Kitos rūys

I viso per metus atskirose ekonominės veiklos rūyse

I viso alyje per metus

- Nėra duomenų.

* Neįvertintos Socialinio draudimo fondo imokos per metus.

Daugiausiai nuostolių patiriama dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

Daugiausiai nuostolių, patiriamų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, 25,1%, patiriama statyboje. Tai per metus sudaro 24,2 mln.Lt.

Apdirbamojoje pramonėje patiriama 21,7 mln. Lt. nuostolių, arba 22,4%.

Transporto ir ˛emės ūkio įmonėse patiriamų nuostolių dalis, (25,9%), yra tokia pati, kaip likusiose, detaliau nenagrinėtose, ekonominės veiklos rūyse. Tai sudaro 25,2mln. Lt. per metus.

Nuostoliai dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos yra 659,4 .mln. Lt.

Viso alyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų patiriami dideli nuostoliai, kuriuos galima suma˛inti, įgyvendinus iame moksliniame tyrime pasiūlytas priemones.

Ypating¹ dėmesį, gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, skirti apdirbamosios pramonės, statybos, ˛emės ūkio ir transporto įmonėms.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija ˛ymiai suma˛intų nuostolius, ypač statybos įmonėse.

Vertinant nuostolius dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos, reikalingi detalesni tyrimai ir jų analizė.

Atliktų mokslinių tyrimų analizė rodo, kad alies įmonėms, saugos ir sveikatos gerinimui, papildomai reikia skirti 67,8 mln. Lt. per metus. Investavus i¹ sum¹ nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos suma˛ėtų apie 20%. Įvertinus patiriamų nuostolių suma˛ėjim¹, 22,6 mln. Lt. per metus, investicijos atsipirktų per 3 metus.

1.3.2. Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinės pasekmės

Socialines pasekmes sunkiausia įvertinti vienareikmikai. Kaip būdinga socialiniams reikiniams, jie yra sunkiai prognozuojami ir gali plėtotis viena ar kita linkme, atsi˛velgiant į daugybź įvairių, kartais net neapčiuopiamų, veiksnių. Tinkamų darbo s¹lygų sudarymas labai įtakoja socialinius reikinius. Lietuvos gyventojai nedarbo ir ma˛o darbo u˛mokesčio (bei pensijų ir pragyvenimo lygio bendrai) problemas įvardina kaip pagrindines socialines problemas. 2002 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarasta 151.4 tūkstančio darbo dienų. Nuo nelaimingų atsitikimų nukentėjo 2530 darbuotojų i jų 145 sunkiai, o 74 ˛uvo. Profesinėmis ligomis susirgo 469 asmenys.

Darbuotojai susirgź profesinėmis ligomis ir nukentėjź sunkių nelaimingų atsitikimų darbe metu netenka dalies darbingumo -tai ˛monės su negalia.

Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės duomenimis. alyje nuo 1990 m. nuolatos didėja ˛monių su negalia. Didėjim¹ nulemia daugelis veiksnių – tai ir sveikatingumas bei gyvenimo būdas ir, be abejo, socialiniai ekonominiai veiksniai - traumatizmas, bedarbystė, silpnai ivystyta profesinės reabilitacijos sistema bei labai iplėtota socialinių lengvatų bei garantijų sistema. Ma˛ėja visikos reabilitacijos bei didėja ˛monių su negalia grupės sunkėjimo rodikliai.

Jaunų ˛monių integracija yra daug sėkmingesnė nei pagyvenusių ˛monių, nes jaunimas yra daug aktyvesnis. Lietuvoje didėja prie pensinio am˛iaus ˛monių su negalia skaičius, tam įtakos turėjo prailgintas pensinis am˛ius.

Pradėjo veikti profesinė reabilitacija prie LRV invalidų reikalų tarybos. J¹ vykdo “Valakampių reabilitacijos centras”. Pagrindiniai centro tikslai: reabilitacijos priemonėmis ir paslaugomis siekti maksimalaus neįgaliųjų savarankikumo, negalios kompensavimo, lygių galimybių realizavimo bei kuo platesnio neįgaliųjų dalyvavimo visose gyvenimo srityse, geresnės dvasinės ir fizinės savijautos.

Lietuvos darbo bir˛a vykdo darbo vietų steigimo asmenims su negalia u˛imtumo rėmimo ir kitas programas. 2003 m. sausio 1 dienai darbo bir˛oje buvo u˛registruota 4,1 tūkstantis asmenų su negalia. Daugiausia jų buvo u˛registruota did˛iuosiuose miestuose: Vilniuje – 1353, Kaune – 930, iauliuose – 427, Panevė˛yje – 297. Did˛i¹j¹ u˛siregistravusiųjų dalį sudaro asmenys turintys III grupź – 86 %, II grupź – 13,2%, I grupź – 0,8%. Pagal isilavinim¹ 44,6 % sudaro turintys vidurinį isilavinim¹, 25% – auktesnįjį ir aukt¹jį isilavinim¹. Pagal susirgimo pobūdį 4% sudaro invalidai su klausos susirgimais, 4,5% – su regėjimo susirgimais, 14% – su judėjimo susirgimais, 72% – dėl vidaus organų ligų, 5,5% – su psichikos susirgimais. 55% u˛siregistravusių darbo bir˛oje sudaro vyrai, 34% – vyresni nei 50 metų, 11% – jaunimas.Net 30 % u˛siregistravusių tai kaime gyvenantys ˛monės su negalia. 2002 m. 3623 asmenys su negalia dalyvavo darbo rinkos priemonėse . Neįgalių asmenų dalyvavimas darbo rinkos priemonėse pateiktas 16 pav.

16 pav. Neįgalių asmenų dalyvavimas darbo rinkos priemonėse.

2002 m. įdarbinti 1924 bedarbiai su negalia. Iaugo įdarbinimas į laisvas darbo vietas. Did˛iausi¹ poveikį asmenų su negalia integravimui į darbo rink¹ turėjo naujų darbo vietų steigimo programa. 2002 m. buvo įregistruotos 394 naujos darbo vietos asmenims su negalia. I jų I ir II grupės invalidams įsteigtos 197 naujos darbo vietos, III – 198 vietos. Ma˛daug kas penkioliktas asmuo įdarbinamas į subsidijuojamas i u˛imtumo fondo darbo vietas. Pagal susirgimo pobūdį buvo įdarbinti 253 invalidai su vidaus ir kitų organų susirgimais, 10 – su regos susirgimais, 32 – turintiems judėjimo sutrikimų, 7 – su psichikos sutrikimais.

VMSEK kasmet analizuoja invalidumo būklź, jos kait¹ ir sukeliančias prie˛astis, tarptautinź patirtį, rengia informacinius-metodinius leidinius, bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, Lietuvos darbo bir˛a, Lietuvos invalidų reikalų tarnyba prie Vyriausybės, Vilniaus universitetu ir Kauno medicinos universitetu, savivaldybėmis, invalidų visuomeninėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.

Lentelėje pateikta invalidumo statistiniai duomenys dėl gamybinių traumų ir profesinių ligų bei apsinuodijimų per 2001 ir 2002 metus.

1 lentelė. Invalidumo duomenys dėl gamybinių traumų ir profesinių ligų bei apsinuodijimų.

Metai	Ligų ir jų klasių pavadinimai	I viso invalidų	I jų				Invalidumo grupės
Metai	Ligų ir jų klasių pavadinimai	I viso invalidų	Iki 29 m.	Nuo 30-44	Nuo 45 iki 57 moterys Nuo 45 iki 61 vyrai	Vyresnio am˛iaus	I	II	III
	Gamybinės traumos: I viso I viso darbingo am˛iaus
	Gamybinės traumos:I viso I viso darbingo am˛iaus
	Profesinės ligos ir apsinuodijimai. I viso I viso darbingo am˛iaus
	Profesinės ligos ir apsinuodijimai I viso: I viso darbingo am˛iaus

LR Vyriausybė 1992 m. patvirtino Valstybinės ˛monių su negalia medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos programos kryptis laikotarpiui nuo 1992 iki 2002 metų. Pradėta reformuoti ˛monių su negalia nustatymo metodika. Apibrė˛tos tokios naujos s¹vokos, kaip ˛mogaus su negalia s¹voka ir visikos negalios s¹voka. Nustačius visikos negalios status¹ bus skiriamos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dyd˛io slaugos paalpos.

iuo metu draudimo kompensacijos nukentėjusiems asmenims dėl laikino nedarbingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skiriamos pagal nedarbingumo laipsnį, remiantis įstatymu “

LR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS

iuo metu laikino nedarbingumo ir ˛monių su negalia nustatymo tvark¹ reikia tobulinti. Pirmaeilis u˛davinys įtraukti ˛mones su negalia į socialinź veikl¹ ir juos integruoti į visuomenź:

profesinis nedarbingumas vertinamas procentais ir ˛mogus priskiriamas tiktai neįgaliųjų grupei, o ˛mogaus sugebėjimas dirbti neįvertinamas

tikslinga perimti Europos alių patirtį ir tik po medicininės ir profesionalios reabilitacijos bei darbo rinkos specialistų ivadų nustatyti nedarbingum¹ darbingo am˛iaus asmenims;

privalu vertinti konkretaus asmens darbinį potencial¹ ir patenkinus jo specialius reikalavimus arba pritaikius jam darbo viet¹, darbinio am˛iaus ˛mogų integruoti į visuomenź ir darbo rink¹;

reikia pakeisti pačių ˛monių su negalia po˛iūrį į save, kad jie patys būtų suinteresuoti socialine integracija, o ne lengvatomis;

reikia stengtis juos įtraukti į aktyvi¹ u˛imtumo politik¹, o nesiremti tik paalpų mokėjimu ir lengvatų suteikimu.

iame skirsnyje būtina daugiau akcentuoti profesinių ligų ir n.a. darbe socialines pasekmes- negalėjim¹ dirbti ankstesnio darbo pagal įgyt¹ specialybź ar profesij¹, nuostolius, patirtus visuomenės dėl to, kad lėos, investuotos jų apmokymui bei darbinė patirtis prarandama, asmenys negali pilnavertikai dalyvauti visuomeniname gyvenime, jų suma˛ėjusios pajamos ir padidėjusios ilaidos vaistams, gydymui, jų aptarnavimas

1.4. Priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūims ir darbams, kad būtų ivengta nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis

Įvertinus esam¹ darbuotojų saugos ir sveikatos būklź, profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategij¹ 2002 - 2006 metams, siūlomos tokios prevencinės priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūims, sritims ir darbams:

1.4.1. Bendrosios priemonės

1. Įgyvendinti geros savijautos darbo vietose s¹lygų sudarymo (darbo gerovės didinimo) priemones. Tam reikalinga:

ma˛inti nelaimingų atsitikimų skaičių, ypač tose ekonominės veiklos rūyse, kuriose nelaimingų atsitikimų darbe rodikliai virija vidutinius alies rodiklius;

vertinti lyčių psichologinius ir fiziologinius skirtumus ir į tai atsi˛velgiant numatyti priemones nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų ma˛inimui;

įgyvendinti priemones socialinių rizikos veiksnių alinimui;

stiprinti profesinių ligų prevencines priemones, teikiant pirmenybź susirgimų, kuriuos sukelia triukmas ir virpesiai, prevencijai;

įgyvendinti prevencines priemones, įvertinant:

darbuotojų am˛ių,

darbo formas ir darbo organizavim¹,

įmonių dydį,

naujas rizikas, bei vienu metu veikiančių įvairių rizikų veiksnių poveikį.

2. Stiprinti ir tobulinti prevencinź kultūr¹, gerinanti darbuotojų vietim¹ ir informavim¹ apie rizik¹, tobulinant galiojančių teisės aktų taikym¹.

vietimo ir informavimo apie rizik¹ gerinimas:

Mokant asmenis profesijos ar atitinkamos specialybės turi būti mokoma identifikuoti specifines rizikas, su kuriomis būsimasis darbuotojas susidurs darbe. Darbinės veiklos metu turi būti tobulinami kvalifikaciniai įgūd˛iai ir ˛inios darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Informavimas apie rizikas turi būti diferencijuotas, atsi˛velgiant į konkretų įmonių poreikį, ypač tai svarbu smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Viena i prevencijos kultūros stiprinimo krypčių turi būti naujų rizikų, susijusių su technine pa˛anga ir su socialiniais pokyčiais, nustatymas. Tam reikia vykdyti mokslinius tyrimus ir informacijos rinkim¹ apie naujas rizikas. ioje srityje reikia bendradarbiauti su Europos saugos ir sveikatos apsaugos darbe agentūra, perimant jos patirtį, naudotis geros praktikos pavyzd˛iais.

Galiojančių teisės aktų taikymo tobulinimas:

Valstybinė darbo inspekcija turi pastoviai tikrinti įmones, teikti joms informacij¹ ir pasiūlymus apie ger¹ teisės aktų taikymo praktik¹. Bendradarbiaujant su Europos S¹jungos Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetu parengti įmonėms metodines rekomendacijas, atsi˛velgiant į ekonominės veiklos rūių ypatumus.

Vykdyti mokslinius tyrimus nukreiptus problemų, ikylančių įmonėms taikant saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, nustatymui ir sprendimui.

3. Formuoti ir efektyviau įgyvendinti profesinės saugos ir sveikatos darbe politik¹, kuri yra socialinės politikos sudedamoji dalis

Realizuojant i¹ kryptį numatoma įgyvendinti tokias priemones:

suvienodinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apskaitos rodiklius su ES rodikliais. Statistinių duomenų apie nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas suvienodinimas leis daryti palyginimus bei vertinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklź ES;

skatinti savanorikų sutarčių tarp socialinių partnerių, profesinės saugos ir sveikatos gerinimui, sudarym¹. Sutartys dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo turėtų būti sudaromos savanorikai tarp akinių profesinių s¹jungų ir darbdavių organizacijų;

nustatyti bendrus socialinės atsakomybės principus, susiejant profesinės saugos ir sveikatos politik¹ su kitomis socialinės politikos sritimis;

vienu i efektyviausių svertų vykdant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencij¹ turėtų būti draudėjo ( darbdavio) mokamų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokų diferencijavimas laikantis principo, kad, kai daugiau nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tuomet įmokos didesnės. Be to, tikslinga diegti praktik¹, kad draudimo vykdytojas (draudikas), sutarčių su draudėju pagrindu, padeda draudėjui įgyvendinti prevencines priemones (vertina rizik¹, rengia priemones jai alinti, moko darbuotojus);

atlikti did˛iausios rizikos profesijų tyrimus ir parengti prevencijos priemones;

vykdyti mokslinius tyrimus nukreiptus problemų, ikylančių įmonėms taikant saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, nustatymui ir sprendimui.

Pagrindinis lėų altinis, priemonių įgyvendinimui, turi būti socialinio draudimo lėos, skirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.

1.4.2. Neatidėliotinos priemonės

1. Nelaimingų atsitikimų darbe ma˛inimui tikslinga apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, ˛emės ūkio įmonėse atlikti papildomus mokslinius tyrimus, ypating¹ dėmesį kreipiant į:

darbų organizavimo tobulinim¹;

naudojamų įrenginių būklės analizź, ypač kėlimo mechanizmų ir slėginių indų;

vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių darb¹.

2. Apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, ˛emės ūkio įmonių darbdaviams tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus dėl asmenų veiksmų, tinkamai vertinti tokius pa˛eidimus:

Stiprinti profesinių ligų prevencines priemones, teikiant pirmenybź susirgimų, kuriuos sukelia triukmas ir virpesiai, prevencijai. Tam reikia atlikti mokslinius tyrimus ir įvertinti:

ergonominius veiksnius;

darbuotojų am˛ių;

darbo formas ir darbo organizavim¹;

įmonių dydį;

naujas rizikas, bei vienu metu veikiančių įvairių rizikų veiksnių poveikį.

4. Statybos įmonėse atlikti mokslinius tyrimus ir nustatyti pagrindines prie˛astis dėl darbuotojo kritimo i aukčio, bei parengti rekomendacijas.

5. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms:

pastoviai atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų harmonizavim¹ su ES direktyvų pataisomis ir papildymais.

parengti įmonėms ekonominio skatinimo mechanizm¹, nukreipt¹ darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti.

parengti veiksmų plan¹ profesinių ligų ma˛inimui;

suvienodinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apskaitos rodiklius su ES rodikliais;

nustatyti bendrus socialinės atsakomybės principus, susiejant profesinės saugos ir sveikatos politik¹ su kitomis socialinės politikos sritimis;

parengti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokų diferencijavimo tvark¹.

6. VDI inicijuoti trialių bendradarbiavimo sutarčių tarp VDI, darbdavių ir profesinių s¹jungų sudarym¹ ir koordinuoti jų vykdym¹.

7. Atlikti „Mainų sauga“ reglamento diegimo apdirbamojoje pramonėje mokslinius tyrimus ir paruoti rekomendacijas.

8. Atlikti saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėse mokslinius tyrimus ir parengti priemones ir rekomendacijas ių aktų taikymo efektyvumo didinimui.

9. Atlikti mokslinius tyrimus ir parengti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų ma˛inimo priemones vidutinėse ir ma˛ose įmonėse.

10. Valstybinė darbo inspekcija turi pastoviai tikrinti įmones, teikti joms informacij¹ ir pasiūlymus apie ger¹ teisės aktų taikymo praktik¹. Bendradarbiaujant su Europos S¹jungos Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetu parengti įmonėms metodines rekomendacijas, atsi˛velgiant į ekonominės veiklos rūių ypatumus.

11. Pagrindinis lėų altinis, priemonių įgyvendinimui, turi būti socialinio draudimo lėos, skirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių prevencijai.

1.5. Priemonių įgyvendinimo nauda

2002 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarasta 151.4 tūkstančio darbo dienų. Nuo nelaimingų atsitikimų nukentėjo 2530 darbuotojų, i jų 145 sunkiai, o 74 ˛uvo. Profesinėmis ligomis susirgo 469 asmenys.

Prognozuojama, kad įgyvendinus visas profesinės saugos ir sveikatos programos priemones nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos suma˛ės apie 20 % per metus. Vertinant ekonominź naud¹ tai sudarytų apie 22,6 mln. Lt. per metus, kurie būtų sutaupyti suma˛ėjus socialinio draudimo imokoms, padidėjus BVP, bei suma˛ėjus nuostoliams dėl profesinių ligų, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų. Vertinant socialines pasekmes, kai bus įgyvendintos prevencinės priemones, suma˛ės 123 neįgaliaisiais, 15 mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir prarandama 30 tūkst. ma˛iau darbo dienų.

Visos valstybinės ir visuomeninės institucijos, ekspertai yra vieningos nuomonės, kad įgyvendinus Profesinės saugos ir sveikatos programos priemones pagerės darbo s¹lygos, darbo rezultatai ir kultūra, suma˛ės nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičius bei pagreitės ir palengvės įmonių įsijungimas į bendr¹ Europos rink¹.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2352
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/Profesini-lig-ir-nelaiming-ats35849.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/Profesini-lig-ir-nelaiming-ats35849.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/Profesini-lig-ir-nelaiming-ats35849.php">Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominių ir socialinių pasekmių nustatymas ir prevencinių priemonių bei rekomendacijų ekonominės veiklos sritims parengimas</a>

Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominių ir socialinių pasekmių nustatymas ir prevencinių priemonių bei rekomendacijų ekonominės veiklos sritims parengimas

medicina

DOCUMENTE SIMILARE

Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominių ir socialinių pasekmių nustatymas ir prevencinių priemonių bei rekomendacijų ekonominės veiklos sritims parengimas

ĮVADAS

1.2.3.1. Bendrieji aspektai

1.2.3.2. Profesinės rizikos valdymas

1.2.3.3. Saugos ir sveikatos valdymas įmonėse

1.2.3.4. Socialinė partnerystė ir socialinis dialogas

Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas

Bendrieji aspektai

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: