Regos fizika. mikroskopija - akies sandara

REGOS FIZIKA. MIKROSKOPIJA

Teorinës temos

Akies sandara.Atvaizdø susidarymo akies tinklainëje ypatumai.

Regos pojûtis.

Akies skyra ir regos aštrumas.

Akies ydos: trumparegystë, toliaregystë ir astigmatizmas, jø susidarymas.

Akies ydø korekcija.

Mikroskopo sandara ir spinduliø eiga mikroskope.

Mikroskopo didinimas, skyra ir jø didinimo galimybës.

Mikroskopø taikymas. Kiti mikroskopijos tipai.

2. Akies sandara ir atvaizdø susidarymas

Regëjimas žmogui suteikia didžiausià galimybæ pažinti išoriná pasaulá. Net 80 visos informacijos apie aplinkà žmogus gauna šio judraus jutiklio dëka. Todël svarbu žinoti regos mechanizmà, mokëti pilnai pasinaudoti regos teikiamomis galimybëmis ir mokëti jà apsaugoti.

Pirmasis apie aká užsiminë arabø filosofas Averojus, kuris teigë, kad matanèioji akies dalis yra tinklainë, o ne læšis, kaip tuo paèiu laikotarpiu (III a.pr.m.e.) manë graikø ir romënø filosofai. Leonardas da Vinèi (L. da Vinci) savo brëžiniuose rodo, kaip šviesos spinduliai susirenka akies læšiuke ir iš ten, aplenkdami tinklainæ, eina á optiná nervà. 1619 metais Bavarijos jëzuitas K.Šeineris (Ch. Scheiner) tiksliai aprašë akies anatomijà bei jos funkcijas knygoje „Oculus“. Ži­noma, kad akinius pradëta naudoti XIII šimtmetyje. Tada anglø filosofas R. Bekonas (R. Bacon) rašë, kad nusiuntë popiežiui skaitymo stiklus. Manoma, kad akiniai buvo pradëti gaminti Venecijoje, nes ten geriausiai mokëjo apdirbti stiklà. Seniausia išlikusiø akiniø pora (pagaminta maždaug 1500 m.) saugoma Niurnbergo muziejuje – akinius sudaro išgaubti stiklai odiniuose rëmuose. Optikos ir akies mokslo pažanga paspartëjo XVIII – XIX šimtmetyje. 1801 metais T. Jungas (T. Young) aprašë astigmatizmà, o jau 1835 metais anglas G. Airis (G. Airy) šios rûšies refrakcijos ydai koreguoti pasiûlë cilindrinius stiklus.

Žmogaus akies obuolys yra netaisyklingo rutulio, kurio skersmuo 23-25 mm, formos (1 pav.). iš išorës akies obuolys padengtas tankiu baltyminiu apdangalu (odena). Priekinëje dalyje odena pereina á skaidrià ir tvirtà ragenà. Já yra apie 12 mm skersmens ir 1 mm storio, kreivumo spindulys 8 mm, lûžio rodiklis – 1,38. Po odena yra kraujagyslinis apdangalas, kuris priekinëje akies obuolio dalyje atšoka nuo odenos ir sudaro vaivorykštiná apdangalà (kiekvienam žmogui yra skirtingos spalvos). Tarp ragenos ir vaivorykštinio apdangalo yra užpildyta skaidriu skysèiu priekinë kamera. Už jos yra elastingas skaidrus læšiukas, kuris savo forma yra panašus á išgaubtà læšá. Jo skersmuo apie 8 –10 mm, priekinio paviršiaus kreivumo spindulys vidutiniškai apie 10 mm, užpakalinio – 6 mm, lûžio rodiklis – 1,44. Esanti už læšiuko ertmë užpildyta skaidria drebuèiø pavidalo mase – stiklakûniu. Užpakalinëje akies obuolio dalyje (ji dar vadinama dugnu) prie kraujagyslinio apdangalo yra tinklainë, kurioje yra šviesà registruojantys elementai. 1 paveiksle pavaizduotos šviesà laužianèios akies dalys: ragena, priekinë kamera, læšiukas ir stiklakûnis sudaro optinæ sistemà, kuri turi átakos vaizdø formavimui tinklainëje. Atvaizdas formuojamas taip: optinë spinduliuotë, atsispindëjusi nuo bet kurio daikto, á kurá žiûrime, taško, yra laužiama akies læšiuko, akies optiniø terpiø: ragenos, kamerø skysèiø, ir stiklakûnio. Po lûžimo spinduliai susikerta tinklainëje: taip tinklainëje susidaro tik­ras, bet sumažintas ir apvers­tas daikto vaizdas. (1 pav.).

Toliau tinklainëje, kuri sudaryta iš keleto sluoksniø, vyksta šviesos signalø registracija: šviesa veikiama šviesai jautriø làsteliø receptoriaus sukelia juose fotochemines reakcijas; tada làstelëje generuojami veikimo potencialai, kurie nervinëmis skaidulomis perduo­dami á smegenø žievës regos centrus ir èia virsta regos pojûèiu (šviesos pojûèiu).

Priklausomai nuo formos tinklainëje fotoreceptoriai skirstomi á kûgelius ir stiebelius. Kûgeliai (apie 6-7 10⁶) yra centrinëje tinklainës dalyje ir sudaro taip vadinamà geltonàjà dëmæ. Jie yra jautrûs spektro regimosios dalies optinis spinduliuotei (žr. 7.1 skyriø) taèiau priima šviesà tiktai esant pakankam aukštam tinklainës apšviestumui, taip pat užtikrina centriná, dienos ir spalvø jutimus. Žmogaus akies tinklainëje yra trys skirtingos jautrumo kûgeliø rûšys, kurios atsakingos už vienos iš trijø spalvos jutimà, t.y. jie skirtingai reaguoja á ávairios spektrinës sudëties šviesà, kurioje paèiomis ávairiausiomis proporcijomis susimaišiusios trys pagrindinës spalvos:žalia, raudona ir mëlyna. Akis yra jautriausia 555 nm optinei spinduliuotei, t.y. geltonai-žaliai šviesai.

Stiebeliai (apie 110-130 10⁶) yra išsidëstæ periferinëse tinklainës srityse, jie labiau jautrûs šviesai ir užtikrina periferiná, achromatiná regëjimà tamsoje.

2. Akies skyra ir regos aštrumas

Akies sugebëjimà atskirti du taškus, esanèius vienas nuo kito tam tikru mažu atstumu, vadinamas regos aštrumas. Jis charakterizuojamas mažiausiu kampiniu nuotoliu (regëjimo kampu) tarp dviejø švieèianèiø taškø, kuriuos dar išskiria. Minimalus regëjimo kampas, kuriam esant dar išskiriami du atskiri taškai, vadinamas skiriamàja geba ε, o atvirkštinis jam dydis – regos aštrumu (visus). Normali akis, esant pakankamam objekto apšvietimui, skiria maždaug vienos kampinës minutës dydžio objektus (ε ≈ 1', pavyzdžiui, tokiu kampu matoma 1 cento moneta, esanti 70 cm atstumu). Šis kampas yra paaiškinamas akies anatomine struktûra. Kadangi tinklainëje yra tik kûgeliai, kuriø skersmuo 2 4 mm, o vienos minutës kampà atitinka 4 5 mm dydžio atvaizdas tinklainëje, todël du artimiausius daikto taškus galima matyti atskirai tik tada, kai jø atvaizdas patenka á du skirtingus kûgelius, tarp kuriø bus nors vienas nesudirgintas kûgelis. Jei dviejø taškø vaizdai bus vienas šalia kito esanèiuose kûgeliuose, tai jie užklos ir susilies, taip matytøsi tik vienas taškas. Normalus regos aštrumas lygus 1,0 (visus =1,0), taèiau jis gali bûti ir didesnis ir tai nereikš, jog akis turi ydà, todël ir realus normalios akies regëjimo kampas yra nuo 2' iki 4'.

Fizikiniu požiûriu, regos aštrumà bûtø galima susieti su spektroskopijoje taikomu Reilëjaus skyros kriterijumi. Akies regos aštrumas yra susijæs su taškø atvaizdø persiklojimu tinklainëje. Jei šiø atvaizdø persiklojimo zonos viduryje intensyvumas tinklainëje yra lygus ar mažesnis 20 už maksimalø dviejø taškø vaizdo intensyvumà, tai akis skiria du objektus.

Regos aštrumui nustatyti naudojama ávairiausiø ženklø – optotipø lentelës (2 pav.). Vienos jø skirtos vaikams, kitos suaugusiems, treèios – neraštingiems žmonëms. 1862 m. Snele­nas (Snellen) pasiûlë naudoti Landolto žiedø lentelæ. Tai ávairaus dydžio žiedai su spraga. Jeigu kurio nors žiedo kampinis skersmuo tam tikru atstumu nuo akies yra 5', tai žiedo spragos kampinis skersmuo – 1'. Landolto žiedø lentelë sudaryta iš 12 optotipø eiliø ir pritaikyta nusta­tinëti regos aštrumà iš 5 metrø atstumo. Jei akis iš tokio nuotolio gerai mato dešimtà eilutæ nuo viršaus ir gali atskirti kurioje pusëje yra žiedo spraga, tai regëjimo aštrumas lygus 1,0. Jei akis gali atskirti ir žemesnëje eilutëje esanèiø žiedø spragø padëtis, tai regos aštrumas yra didesnis už 1,0. Regos aštrumas skaièiuojamas pagal Sneleno formulæ:

; (1)

d – atstumas, iš kurio optotipo ženklas atpažintas; D – atstumas, iš kurio sveika akis turëtø matyti toje eilutëje esanèius ženklus.

Pagal 3 paveiksle pavaizduotà schemà, objekto kraštiniø taškø susidarymui akies tink­lainëje, galima paskaièiuoti, kodël reikia matyti Landolto lentelës dešimtos eilës optotipus. Iš stataus trikampio taisyklës galime apskaièiuoti žiedo spragos dydá l, t.y. mažiausià atstumà,kurá gali skirti akis. Kai kampas , lygus 1', o atstumas nuo akies optinës sistemos pagrindinës plokš­tumos iki Landolto lentelës yra L. Tada:

arctg; (2)

iš èia

. (3)

Šiuo atveju, jei iš 5 m matome dešimtà eilutæ, mûsø regos kampas lygus 1', iš èia regos aštrumas lygus 1,0, tai apskaièiuota pagal 3 formulæ žiedo spraga lygi 2 mm. Tai ir yra mažiausias atstumas, kurá gali skirti akis iš tokio atstumo. Kuo daiktas yra matomas iš arèiau, tuo regos kampas yra didesnis, taip pat spraga žieduose yra didesne, o regos aštrumas mažesnis.

3. Akies refrakcija ir akomodacija

Akies optinë sistema yra gerokai sudëtingesnë: norint apskaièiuoti jos laužiamàjà gebà, reikia žinoti ragenos ir læšiuko išgaubtumo spindulius, priekinës kameros gylá, lûžio rodiklius ir t.t. Ta­èiau bendriems akiø ydø skaièiavimams imami redukuotos akies (vienalytis sferinis læšis) duomenys, gauti iš apibendrintø ir suvidurkintø daugelio akiø tyrimo rezultatø. Labiausiai šviesa yra laužiama ragenos išoriniame paviršiuje, kuris ribojasi su oru, todël ragena turi didžiausià optinæ laužiamàjà gebà – 43 D. Læšiuko laužiamoji geba yra 18-20 D, stiklakûnio kartu su priekine kamera – 3-5 D. Redukuotos akies laužiamoji geba (fizinë akies refrakcija) lygi 58,82 D. Vidutiniškai suaugusio žmogaus refrakcija yra apie 60 D.

Taèiau, tiriant akies defektus, daug svarbiau yra klinikinë refrakcija. Klinikine refrakcija vadinamas santykis tarp pagrindinio akies židinio nuotolio ir akies ašies ilgio. Pagrindinis akies židinio nuotolis yra atstumas nuo akies optinës sistemos pagrindinës plokštumos iki to taško, kur susiformuoja be galo toli esanèio daikto atvaizdas. O akies ašis yra atstumas nuo akies optinës sistemos pagrindinës plokštumos iki tinklainës. Jei akies ašis atitinka akies pagrindinio židinio nuotolá, lygiagretûs spinduliai, perëjæ akies optinæ sistemà, susikerta tinklainëje. Tokia refrakcija yra taisyklinga ir akis vadinama normalia. Jei santykis tarp akies ašies ilgio ir akies laužiamosios galios yra sutrikæs, lygiagretûs spinduliai, perëjæ akies optinæ sistemà, susikerta prieš tinklainæ arba už jos, tada turime netaisyklingà refrakcijà. Skiriamos dvi netaisyklingos klinikinës refrakcijos (ametropijos) rûšys: trumparegystë ir toliaregystë. (žr. 4 skyrelá).

Iš plonojo læšio formulës (7.1.11) matyti, kad keièiantis objekto nuotoliui iki læšio , norint gauti ryškø vaizdà, reikia keisti atstumà nuo læšio iki ekrano, kuriame gaunamas atvaizdas. Akies obuolyje atstumas nuo optinio centro iki tinklainës, kurioje formuojamas objekto atvaizdas, nekinta. Akies ramybës bûsenoje, tinklainëje susiformuoja ryškus daikto, esanèio 8-10 metrø atstumu atvaizdas. Arèiau esanèio objekto atvaizdas susiformuos plokštumoje už tinklainës, atvaizdas bus neryškus. Taèiau sveika akis arti esanèius objektus mato aiškius ir ryškius. Kodël taip yra? Tai galima paaiškinti alies akomodacija – fiziologiniu akiesprisitaikymu, padedanèiu akiai aiškiai matyti daiktus, nutolusius ávairiu atstumu: keièiantis stebimo daikto nuotoliui nuo akies, keièiasi akies laužiamoji geba (læšiuko židinio nuotolis) ir tokiu bûdu nepriklausomai nuo nuotolio iki stebimo objekto, jo atvaizdas tinklainëje yra ryškus. Šis prisitaikymas vyksta krumplyno raumens, læšiuko ir læšiuko raišèiø dëka.

Ramybës bûsenoje raumuo ir raišèiai dël akies vidinio slëgio yra ištempti, todël læšiukas tuo momentu yra suplotas. Susitraukus krumplyno raumeniui, læšiuko raišèiai atsipalaiduoja, læšiukas dël savo elastiškumo labiau išsigaubia ir taip padidëja akies optinës sistemos laužiamoji galia (4 pav.). Esant maksimaliai akomodacijai, akies laužiamoji geba padidëja iki 70-74 D, tai atitinka redukuotosios akies 13-14 mm židinio nuotolá, ir tinklainës taip vadinamajame geriausio matymo taške gaunamas ryškus atvaizdas. Šio taško padëtis priklauso nuo akomodacijos pajëgumo. Atsipalaidavus raumeniui, vyksta atvirkšèiais procesas.

Kiekvieno žmogaus geriausio matymo taško padëtis skiriassi ir paprastai priklauso nuo žmogaus amžiaus. Atstumas, kuriam esant vidutinë akis mato ryškius objektus be didesnës átampos, vadinamas geriausio matymo nuotoliu ir sveikai akiai yra lygus 25 cm. stebint objektus, esanèius mažesniu atstumu negu geriausio matymo nuotolis, læšiukas jau nebekeièia savo formos – yra pasiekta akomodacijos riba, tuo paèiu sumažëja atvaizdø ryškumas.

5. Akies ydos ir jø korekcija

Tiriant akies kaip optinës sistemos defektus, dažniausiai sutinkamà ydà – astigmatizmà, atsirandanèià dël optinës sistemos nesimetriškumo. Kiti læšiø ar optiniø sistemø defektai gal ir pastebimi akyje, taèiau yra ne tiek reikšmingi, kad juos reikëtø koreguoti. Sferinë aberacija bei abiejø rûšiø distorsijos regos atveju beveik nestebimos, nes akis yra pakankamai tobula sistema ir jos fiziologinë sandara užtikrina vaizdà formuojanèiø pluošteliø paraksialumà bei homocentriškumà. Taip yra todël, kad šviesos spinduliai, prieš patekdami á tinklainæ, yra apribojami akies vyzdžio. Vyzdys ir taip yra pakankamai mažo skersmens: iki 8 mm, o esant dideliam apšviestumui, susitraukia iki 2,5 mm. Todël á akies optinæ sistemà niekada nepatenka platus spinduliø pluoštas. Akies kaip optinës sistemos chromatinës aberacijos susidarymo tikimybë maža, nes akis nëra stiklinë, o sudaryta iš keleto skirtingà lûžio rodiklá turinèiø sluoksniø. Taèiau šiuolaikinës medicinos technologijos jau ledžia pagaminti aká, turinèià šià yd. Dël tam tikrø traumø ar prasidëjus kataraktai (læšiuko sudrumzlëjimas) akies læšiukai operacijos metu yra pakeièiami tam tik­ros medžiagos panašios á stiklà dirbtiniais læšiu­kais. Šie žmonës, žiûrëdami á daiktus ar žmones, esanèius prieš šviesos šaltiná, aplink juos mato tarsi mažas vaivorykštes.

Toliau bus nagrinëjamos dvi netaisyklingos refrakcijos rûšys, t.y. akies kaip fiziologinës sistemos ydos: trumparegystë ir toliaregystë. 5 paveiksle pavaizduotos pagrindiniø akies židinio nuotoliø padëtys skirtingoms refrakcijos rûšims, o 6 paveiksle pavaizduoti tolimiausio geriausio matymo taškai leidžia pajusti skirtumà tarp akiø, turinèiø šias ydas bei sveikos akies.

4.1. Trumparegystë

Trumparegystë – tai tokia yda, kai lygiagretûs spinduliai, perëjæ per akies optinæ sistemà, susikerta prieš tinklainæ, t.y. akies židinio nuotolis per trumpas (5 pav.). Trumparegë akis pritaikyta prasiskleidžiantiems spinduliams, kurie sklinda iš netoli esanèio taško t.y. tolimiausio akies gero matymo taško. Tokia akis gerai mato tik netoli esanèius daiktus, ir kuo arèiau prie akies yra šis taškas, tuo didesnio laipsnio trumparegystë. Trumparegës akies klinikinë refrakcija yra stipresnë už normalios akies, t.y. mažesnë už vienetà, kai normalios akies klinikinë refrakcija lygi vienetui.

Trumparegystæ sàlygoja ávairûs išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, silpna pirminë akomodacija. Paprastai ji nustoja progresuoti sulaukus 18 20-ies metø amžiaus. Reikia pabrëžti, jog akis gali nevykdyti akomodacijos funkcijos tik trumparegëje akyje. Skiriama trijø laipsniø trumparegystë: silpna – kai ji taisoma læšiais iki –3,0 D, vidutinë – kai taisoma iki –6,0 ir didelë – kai yra reikalingi didesnës kaip –6,0 D laužiamosios gebos læšiai. Trumparegëje akyje iš židinio á tinklainæ sklindantys spinduliai pasiskleidžia pluošteliu, ir á tinklainæ patenka ne daikto taško atvaizdo taškas, o tarsi išsiplëtæs jo variantas (dël sklaidos susidaræ atvaizdo ratai).

Prisimerkus sklaidos ratai sumažëja, kadangi taip „susiaurinamas“ læšiukas (vyzdys), ir vaizdas iš­ryškëja. Dažnai trumparegiams su silpno laipsnio trumparegyste yra lengviau žiûrint iš arti dirbti smulkius darbus, negu taisyklingos refrakcijos žmonëms, kadangi trumparegiø tinklainëje susidaro didesni vaizdai.

Trumparegystë koreguojama sklaidomaisiais (neigiamais) læšiais (7 pav.). Prieš tai bûtinai reikia apžiûrëti akies dugnà. Regëjimo aštrumas su akiniais turëtø bûti ne didesnis kaip 0,7 – 0,8. Jei dirbant darbus iš arti, jauèiamas diskom­fortas, turi bûti paskirta kita akiniø pora, kuriø læšiai bûtø silpnesni nuo –1,0 iki -3,0 D.

4.2. Toliaregystë

Toliaregystë – tai akies yda, kai lygiagretûs spinduliai, perëjæ per akies optinæ sistemà, susikerta ásivaizduojamoje erdvëje už tinklainës. Tokios akies židinio nuotolis yra per didelis (6 pav.), o klinikinë refrakcija yra silpnesnë negu normalios akies, t.y.didesnë už vienetà. Toliaregë akis pritaikyta besiglaudžiantiems spinduliams, bet tokiø spinduliø gamtoje nëra, nes nëra tokio taško, iš kurio jie galëtø sklisti. Todël prieš toliaregæ aká nëra ir tolimiausio gero matymo taško, jis bûtø tarsi už ásivaizduojamos akies. Tokios akies tinklainëje susidaro tik neaiškûs vaizdai.

Toliaregystë – tai dažniausiai pasitaikanti akies yda. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Augant akiai, toliaregystë išnyksta ir susiformuoja arba taisyklinga refrakcija, arba trumparegystë. Skiriami trys toliaregystës laipsniai: silpna – koreguojama læšiais iki +2,0 D, vidutinë – iki +5,0 D ir didelë toliaregystë – daugiau kaip +5,0 D. Dažnai bûna, jog jauni žmonës, turëdami silpnà šià akies ydà, to net nežino, kadangi šis defektas pakankamai gerai kompensuojamas akomodacijos. Jø regëjimo aštrumas gali bûtø lygus 1,0 iki pat 40 – 45 metø. Jei toliaregystë didelë, tai gali sukelti nuolatiná mieguistumà, nervingumà, galvos skausmus. Toliaregystë neprogresuoja, ir vaikams iki 7 metø ji visai išnyksta arba pereina á trumparegystæ. Visai kitaip suaugusiems – jiems prasideda senatvinë toliaregystë (presbiopija), kuri, laikui bëgant, vis stiprëja. Senatvinë toliaregystë išsivysto dël to, jog læšiukas dël nuolat jame vykstanèiø fiziologiniø procesø, nors ir labai nežymiai (iki 0,0001 D per dienà), standëja. Todël silpnëja akomodacijos pajëgumas, gero matymo taškas visà laikà tolsta. Apie 60 uosius žmogaus amžiaus metus akies akomodacinis pajëgumas priartëja prie nulio, ir artimiausias geriausio matymo taškas nusikelia á begalybæ.

Toliaregystë koreguojama glaudžiamaisiais (teigiamais) læšiais (7 pav.).

4.3. Astigmatizmas

Kur kas sudëtingesnë akies yda – astigmatizmas. Tai ne naujas klinikinës refrakcijos pavidalas, o tik dviejø refrakcijos pavidalø ar tokios paèios rûšies, tik skirtingo laipsnio refrakcijos buvimas vienoje akyje. Iš kiekvieno objekto taško sklindantiems spinduliams, perëjus per tokios akies optinæ sistemà, tinklainëje susidaro ne taškinis vaizdas, o tiesi linija arba ištempto ovalo formos dëmë. Esant astigmatizmui, ragenos išgaubtumo spindulys vienuose jos meridianuose yra mažesnis, o kituose didesnis. Mažesnio spindulio meridianuose laužiamoji geba didesnë ir, atvirkšèiai, didesnio spindulio – mažesnë. Vienas iš šiø meridianø visada turi paèià didžiausià laužiamàjà gebà, kitas – mažiausià. Tai pagrindiniai meridianai. Jie vienas su kitu sudaro 90 kampà. Dël pagrindiniø meridianø orientacijos horizonto atžvilgiu astigmatizmas skirstomas á tiesøjá ir ástrižàjá.

Jei pagrindiniai meridianai orientuoti vienas vertikaliai, o kitas horizontaliai, turime tiesøjá astigmatizmà. Daiktø atvaizdai tiesiojo astigmatizmo atveju gali bûti dviejø rûšiø: ištempti horizontaliai arba vertikaliai.

Kai pagrindiniai meridianai orientuoti horizonto atžvilgiu tam tikrais kampais, gaunam ástrižàjá astigmatizmà. Iškraipyti daiktø vaizdai atrodo pasisukæ arba pagal laikrodžio rodyklæ, arba prieš.

Refrakcijos skirtumas pagrindiniuose meridianuose apibûdina astigmatizmo laipsná. Taip pat skiriamas taisyklingasis ir netaisyklingasis astigmatizmai: jei visame meridiane laužiamoji geba yra vienoda, tai astigmatizmas taisyklingas, jei vieno meridiano skirtingose atkarpose laužiamoji geba yra nevienoda – netaisyklingas. Taisyklingasis astigmatizmas dar gali bûti: paprastas, kai viename meridiane akis yra normali, o kitame trumparegë arba toliaregë; sudëtingas, kai abiejuose meridianuose yra ta pati, tik skirtingo laipsnio refrakcija; mišrus, kai viename meridiane yra toliaregystë, o kitame – trumparegystë.

Astigmatizmà dažniausiai lemia asferiška ragena, kartais netaisyklingai gaubtas læšiukas. Tai ágimta akies yda, dažnai visiškai nesikeièianti per gyvenimà. Kartais astigmatizmas atsiranda po kai kuriø operacijø. Tiesus, taisyklingas ir nedidelis astigmatizmas pasitaiko labai dažnai, taèiau jis didesniø nepatogumø nesukelia. Astigmatizmas mažina regëjimo aštrumà ir šiuo atveju, priešingai kaip toliaregystës atveju, akomodacija ne visuomet gali padëti. Trumparegis pacientas skundžiasi blogu matymu á tolá, toliaregio pagrindinis nusiskundimas yra vargstanèios akys ir net galvos skausmai, o astigmatikà kamuoja abi bëdos. Jo regëjimo ryškumas tiek á artá, tiek á tolá yra silpnas. Vaizdai yra iškreipti. Jei akomoduojamos ir išryškinamos statmenos linijos, blogiau matomos gulsèios ir analogiškai, jei išryškinamos horizontalios linijos, tai blogiau matomos vertikalios. Akiø maudimas ir galvos skausmai yra nuolatiniai palydovai žmoniø, turinèiø šià akiø ydà.

Astigmatizmas taisomas cilindriniais læšiais 8 pav.). Labai svarbu nustatyti pagrindiniø meridianø kryptá. Jei astigmatizmas yra sudëtingas, tai jam taisyti naudojami kombinuotieji sferocilindiriniai (oftalmologijoje: toriniai) læšiai, per juos praëjæ spinduliai susikerta dviejuose išilginiuose židiniuose.