CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Regos fizika. mikroskopija - akies sandara

medicina

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

REGOS FIZIKA. MIKROSKOPIJA

Teorinės temos

Akies sandara.Atvaizdų susidarymo akies tinklainėje ypatumai.

Regos pojūtis.

Akies skyra ir regos atrumas.

Akies ydos: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas, jų susidarymas.

Akies ydų korekcija.

Mikroskopo sandara ir spindulių eiga mikroskope.

Mikroskopo didinimas, skyra ir jų didinimo galimybės.

Mikroskopų taikymas. Kiti mikroskopijos tipai.

2. Akies sandara ir atvaizdų susidarymas

Regėjimas ˛mogui suteikia did˛iausią galimybę pa˛inti iorinį pasaulį. Net 80 visos informacijos apie aplinką ˛mogus gauna io judraus jutiklio dėka. Todėl svarbu ˛inoti regos mechanizmą, mokėti pilnai pasinaudoti regos teikiamomis galimybėmis ir mokėti ją apsaugoti.

Pirmasis apie akį u˛siminė arabų filosofas Averojus, kuris teigė, kad matančioji akies dalis yra tinklainė, o ne lęis, kaip tuo pačiu laikotarpiu (III a.pr.m.e.) manė graikų ir romėnų filosofai. Leonardas da Vinči (L. da Vinci) savo brė˛iniuose rodo, kaip viesos spinduliai susirenka akies lęiuke ir i ten, aplenkdami tinklainę, eina į optinį nervą. 1619 metais Bavarijos jėzuitas K.eineris (Ch. Scheiner) tiksliai apraė akies anatomiją bei jos funkcijas knygoje „Oculus“. ˇinoma, kad akinius pradėta naudoti XIII imtmetyje. Tada anglų filosofas R. Bekonas (R. Bacon) raė, kad nusiuntė popie˛iui skaitymo stiklus. Manoma, kad akiniai buvo pradėti gaminti Venecijoje, nes ten geriausiai mokėjo apdirbti stiklą. Seniausia ilikusių akinių pora (pagaminta ma˛daug 1500 m.) saugoma Niurnbergo muziejuje – akinius sudaro igaubti stiklai odiniuose rėmuose. Optikos ir akies mokslo pa˛anga paspartėjo XVIII – XIX imtmetyje. 1801 metais T. Jungas (T. Young) apraė astigmatizmą, o jau 1835 metais anglas G. Airis (G. Airy) ios rūies refrakcijos ydai koreguoti pasiūlė cilindrinius stiklus.

Text ˇmogaus akies obuolys yra netaisyklingo rutulio, kurio skersmuo 23-25 mm, formos (1 pav.). i iorės akies obuolys padengtas tankiu baltyminiu apdangalu (odena). Priekinėje dalyje odena pereina į skaidrią ir tvirtą rageną. Jį yra apie 12 mm skersmens ir 1 mm storio, kreivumo spindulys 8 mm, lū˛io rodiklis – 1,38. Po odena yra kraujagyslinis apdangalas, kuris priekinėje akies obuolio dalyje atoka nuo odenos ir sudaro vaivoryktinį apdangalą (kiekvienam ˛mogui yra skirtingos spalvos). Tarp ragenos ir vaivoryktinio apdangalo yra u˛pildyta skaidriu skysčiu priekinė kamera. U˛ jos yra elastingas skaidrus lęiukas, kuris savo forma yra panaus į igaubtą lęį. Jo skersmuo apie 8 –10 mm, priekinio paviriaus kreivumo spindulys vidutinikai apie 10 mm, u˛pakalinio – 6 mm, lū˛io rodiklis – 1,44. Esanti u˛ lęiuko ertmė u˛pildyta skaidria drebučių pavidalo mase – stiklakūniu. U˛pakalinėje akies obuolio dalyje (ji dar vadinama dugnu) prie kraujagyslinio apdangalo yra tinklainė, kurioje yra viesą registruojantys elementai. 1 paveiksle pavaizduotos viesą lau˛iančios akies dalys: ragena, priekinė kamera, lęiukas ir stiklakūnis sudaro optinę sistemą, kuri turi įtakos vaizdų formavimui tinklainėje. Atvaizdas formuojamas taip: optinė spinduliuotė, atsispindėjusi nuo bet kurio daikto, į kurį ˛iūrime, tako, yra lau˛iama akies lęiuko, akies optinių terpių: ragenos, kamerų skysčių, ir stiklakūnio. Po lū˛imo spinduliai susikerta tinklainėje: taip tinklainėje susidaro tikras, bet suma˛intas ir apverstas daikto vaizdas. (1 pav.).

Toliau tinklainėje, kuri sudaryta i keleto sluoksnių, vyksta viesos signalų registracija: viesa veikiama viesai jautrių ląstelių receptoriaus sukelia juose fotochemines reakcijas; tada ląstelėje generuojami veikimo potencialai, kurie nervinėmis skaidulomis perduodami į smegenų ˛ievės regos centrus ir čia virsta regos pojūčiu (viesos pojūčiu).

Priklausomai nuo formos tinklainėje fotoreceptoriai skirstomi į kūgelius ir stiebelius. Kūgeliai (apie 6-7 10⁶) yra centrinėje tinklainės dalyje ir sudaro taip vadinamą geltonąją dėmę. Jie yra jautrūs spektro regimosios dalies optinis spinduliuotei (˛r. 7.1 skyrių) tačiau priima viesą tiktai esant pakankam auktam tinklainės apviestumui, taip pat u˛tikrina centrinį, dienos ir spalvų jutimus. ˇmogaus akies tinklainėje yra trys skirtingos jautrumo kūgelių rūys, kurios atsakingos u˛ vienos i trijų spalvos jutimą, t.y. jie skirtingai reaguoja į įvairios spektrinės sudėties viesą, kurioje pačiomis įvairiausiomis proporcijomis susimaiiusios trys pagrindinės spalvos:˛alia, raudona ir mėlyna. Akis yra jautriausia 555 nm optinei spinduliuotei, t.y. geltonai-˛aliai viesai.

Stiebeliai (apie 110-130 10⁶) yra isidėstę periferinėse tinklainės srityse, jie labiau jautrūs viesai ir u˛tikrina periferinį, achromatinį regėjimą tamsoje.

2. Akies skyra ir regos atrumas

Akies sugebėjimą atskirti du takus, esančius vienas nuo kito tam tikru ma˛u atstumu, vadinamas regos atrumas. Jis charakterizuojamas ma˛iausiu kampiniu nuotoliu (regėjimo kampu) tarp dviejų viečiančių takų, kuriuos dar iskiria. Minimalus regėjimo kampas, kuriam esant dar iskiriami du atskiri takai, vadinamas skiriamąja geba ε, o atvirktinis jam dydis – regos atrumu (visus). Normali akis, esant pakankamam objekto apvietimui, skiria ma˛daug vienos kampinės minutės dyd˛io objektus (ε ≈ 1', pavyzd˛iui, tokiu kampu matoma 1 cento moneta, esanti 70 cm atstumu). is kampas yra paaikinamas akies anatomine struktūra. Kadangi tinklainėje yra tik kūgeliai, kurių skersmuo 2 4 mm, o vienos minutės kampą atitinka 4 5 mm dyd˛io atvaizdas tinklainėje, todėl du artimiausius daikto takus galima matyti atskirai tik tada, kai jų atvaizdas patenka į du skirtingus kūgelius, tarp kurių bus nors vienas nesudirgintas kūgelis. Jei dviejų takų vaizdai bus vienas alia kito esančiuose kūgeliuose, tai jie u˛klos ir susilies, taip matytųsi tik vienas takas. Normalus regos atrumas lygus 1,0 (visus =1,0), tačiau jis gali būti ir didesnis ir tai nereik, jog akis turi ydą, todėl ir realus normalios akies regėjimo kampas yra nuo 2' iki 4'.

Fizikiniu po˛iūriu, regos atrumą būtų galima susieti su spektroskopijoje taikomu Reilėjaus skyros kriterijumi. Akies regos atrumas yra susijęs su takų atvaizdų persiklojimu tinklainėje. Jei ių atvaizdų persiklojimo zonos viduryje intensyvumas tinklainėje yra lygus ar ma˛esnis 20 u˛ maksimalų dviejų takų vaizdo intensyvumą, tai akis skiria du objektus.

Regos atrumui nustatyti naudojama įvairiausių ˛enklų – optotipų lentelės (2 pav.). Vienos jų skirtos vaikams, kitos suaugusiems, trečios – neratingiems ˛monėms. 1862 m. Snelenas (Snellen) pasiūlė naudoti Landolto ˛iedų lentelę. Tai įvairaus dyd˛io ˛iedai su spraga. Jeigu kurio nors ˛iedo kampinis skersmuo tam tikru atstumu nuo akies yra 5', tai ˛iedo spragos kampinis skersmuo – 1'. Landolto ˛iedų lentelė sudaryta i 12 optotipų eilių ir pritaikyta nustatinėti regos atrumą i 5 metrų atstumo. Jei akis i tokio nuotolio gerai mato deimtą eilutę nuo viraus ir gali atskirti kurioje pusėje yra ˛iedo spraga, tai regėjimo atrumas lygus 1,0. Jei akis gali atskirti ir ˛emesnėje eilutėje esančių ˛iedų spragų padėtis, tai regos atrumas yra didesnis u˛ 1,0. Regos atrumas skaičiuojamas pagal Sneleno formulę:

; (1)

d – atstumas, i kurio optotipo ˛enklas atpa˛intas; D – atstumas, i kurio sveika akis turėtų matyti toje eilutėje esančius ˛enklus.

Text Pagal 3 paveiksle pavaizduotą schemą, objekto kratinių takų susidarymui akies tinklainėje, galima paskaičiuoti, kodėl reikia matyti Landolto lentelės deimtos eilės optotipus. I stataus trikampio taisyklės galime apskaičiuoti ˛iedo spragos dydį l, t.y. ma˛iausią atstumą,kurį gali skirti akis. Kai kampas , lygus 1', o atstumas nuo akies optinės sistemos pagrindinės ploktumos iki Landolto lentelės yra L. Tada:

arctg; (2)

i čia

. (3)

iuo atveju, jei i 5 m matome deimtą eilutę, mūsų regos kampas lygus 1', i čia regos atrumas lygus 1,0, tai apskaičiuota pagal 3 formulę ˛iedo spraga lygi 2 mm. Tai ir yra ma˛iausias atstumas, kurį gali skirti akis i tokio atstumo. Kuo daiktas yra matomas i arčiau, tuo regos kampas yra didesnis, taip pat spraga ˛ieduose yra didesne, o regos atrumas ma˛esnis.

Text

3. Akies refrakcija ir akomodacija

Akies optinė sistema yra gerokai sudėtingesnė: norint apskaičiuoti jos lau˛iamąją gebą, reikia ˛inoti ragenos ir lęiuko igaubtumo spindulius, priekinės kameros gylį, lū˛io rodiklius ir t.t. Tačiau bendriems akių ydų skaičiavimams imami redukuotos akies (vienalytis sferinis lęis) duomenys, gauti i apibendrintų ir suvidurkintų daugelio akių tyrimo rezultatų. Labiausiai viesa yra lau˛iama ragenos ioriniame paviriuje, kuris ribojasi su oru, todėl ragena turi did˛iausią optinę lau˛iamąją gebą – 43 D. Lęiuko lau˛iamoji geba yra 18-20 D, stiklakūnio kartu su priekine kamera – 3-5 D. Redukuotos akies lau˛iamoji geba (fizinė akies refrakcija) lygi 58,82 D. Vidutinikai suaugusio ˛mogaus refrakcija yra apie 60 D.

Tačiau, tiriant akies defektus, daug svarbiau yra klinikinė refrakcija. Klinikine refrakcija vadinamas santykis tarp pagrindinio akies ˛idinio nuotolio ir akies aies ilgio. Pagrindinis akies ˛idinio nuotolis yra atstumas nuo akies optinės sistemos pagrindinės ploktumos iki to tako, kur susiformuoja be galo toli esančio daikto atvaizdas. O akies ais yra atstumas nuo akies optinės sistemos pagrindinės ploktumos iki tinklainės. Jei akies ais atitinka akies pagrindinio ˛idinio nuotolį, lygiagretūs spinduliai, perėję akies optinę sistemą, susikerta tinklainėje. Tokia refrakcija yra taisyklinga ir akis vadinama normalia. Jei santykis tarp akies aies ilgio ir akies lau˛iamosios galios yra sutrikęs, lygiagretūs spinduliai, perėję akies optinę sistemą, susikerta prie tinklainę arba u˛ jos, tada turime netaisyklingą refrakciją. Skiriamos dvi netaisyklingos klinikinės refrakcijos (ametropijos) rūys: trumparegystė ir toliaregystė. (˛r. 4 skyrelį).

I plonojo lęio formulės (7.1.11) matyti, kad keičiantis objekto nuotoliui iki lęio , norint gauti rykų vaizdą, reikia keisti atstumą nuo lęio iki ekrano, kuriame gaunamas atvaizdas. Akies obuolyje atstumas nuo optinio centro iki tinklainės, kurioje formuojamas objekto atvaizdas, nekinta. Akies ramybės būsenoje, tinklainėje susiformuoja rykus daikto, esančio 8-10 metrų atstumu atvaizdas. Arčiau esančio objekto atvaizdas susiformuos ploktumoje u˛ tinklainės, atvaizdas bus nerykus. Tačiau sveika akis arti esančius objektus mato aikius ir rykius. Kodėl taip yra? Tai galima paaikinti alies akomodacija – fiziologiniu akiesprisitaikymu, padedančiu akiai aikiai matyti daiktus, nutolusius įvairiu atstumu: keičiantis stebimo daikto nuotoliui nuo akies, keičiasi akies lau˛iamoji geba (lęiuko ˛idinio nuotolis) ir tokiu būdu nepriklausomai nuo nuotolio iki stebimo objekto, jo atvaizdas tinklainėje yra rykus. is prisitaikymas vyksta krumplyno raumens, lęiuko ir lęiuko raičių dėka.

Ramybės būsenoje raumuo ir raičiai dėl akies vidinio slėgio yra itempti, todėl lęiukas tuo momentu yra suplotas. Susitraukus krumplyno raumeniui, lęiuko raičiai atsipalaiduoja, lęiukas dėl savo elastikumo labiau isigaubia ir taip padidėja akies optinės sistemos lau˛iamoji galia (4 pav.). Esant maksimaliai akomodacijai, akies lau˛iamoji geba padidėja iki 70-74 D, tai atitinka redukuotosios akies 13-14 mm ˛idinio nuotolį, ir tinklainės taip vadinamajame geriausio matymo take gaunamas rykus atvaizdas. io tako padėtis priklauso nuo akomodacijos pajėgumo. Atsipalaidavus raumeniui, vyksta atvirkčiais procesas.

Kiekvieno ˛mogaus geriausio matymo tako padėtis skiriassi ir paprastai priklauso nuo ˛mogaus am˛iaus. Atstumas, kuriam esant vidutinė akis mato rykius objektus be didesnės įtampos, vadinamas geriausio matymo nuotoliu ir sveikai akiai yra lygus 25 cm. stebint objektus, esančius ma˛esniu atstumu negu geriausio matymo nuotolis, lęiukas jau nebekeičia savo formos – yra pasiekta akomodacijos riba, tuo pačiu suma˛ėja atvaizdų rykumas.

5. Akies ydos ir jų korekcija

Tiriant akies kaip optinės sistemos defektus, da˛niausiai sutinkamą ydą – astigmatizmą, atsirandančią dėl optinės sistemos nesimetrikumo. Kiti lęių ar optinių sistemų defektai gal ir pastebimi akyje, tačiau yra ne tiek reikmingi, kad juos reikėtų koreguoti. Sferinė aberacija bei abiejų rūių distorsijos regos atveju beveik nestebimos, nes akis yra pakankamai tobula sistema ir Text jos fiziologinė sandara u˛tikrina vaizdą formuojančių pluotelių paraksialumą bei homocentrikumą. Taip yra todėl, kad viesos spinduliai, prie patekdami į tinklainę, yra apribojami akies vyzd˛io. Vyzdys ir taip yra pakankamai ma˛o skersmens: iki 8 mm, o esant dideliam apviestumui, susitraukia iki 2,5 mm. Todėl į akies optinę sistemą niekada nepatenka platus spindulių pluotas. Akies kaip optinės sistemos chromatinės aberacijos susidarymo tikimybė ma˛a, nes akis nėra stiklinė, o sudaryta i keleto skirtingą lū˛io rodiklį turinčių sluoksnių. Tačiau iuolaikinės medicinos technologijos jau led˛ia pagaminti akį, turinčią ią yd. Dėl tam tikrų traumų ar prasidėjus kataraktai (lęiuko sudrumzlėjimas) akies lęiukai operacijos metu yra pakeičiami tam tikros med˛iagos panaios į stiklą dirbtiniais lęiukais. ie ˛monės, ˛iūrėdami į daiktus ar ˛mones, esančius prie viesos altinį, aplink juos mato tarsi ma˛as vaivoryktes.

Text Toliau bus nagrinėjamos dvi netaisyklingos refrakcijos rūys, t.y. akies kaip fiziologinės sistemos ydos: trumparegystė ir toliaregystė. 5 paveiksle pavaizduotos pagrindinių akies ˛idinio nuotolių padėtys skirtingoms refrakcijos rūims, o 6 paveiksle pavaizduoti tolimiausio geriausio matymo takai leid˛ia pajusti skirtumą tarp akių, turinčių ias ydas bei sveikos akies.

4.1. Trumparegystė

Trumparegystė – tai tokia yda, kai lygiagretūs spinduliai, perėję per akies optinę sistemą, susikerta prie tinklainę, t.y. akies ˛idinio nuotolis per trumpas (5 pav.). Trumparegė akis pritaikyta prasiskleid˛iantiems spinduliams, kurie sklinda i netoli esančio tako t.y. tolimiausio akies gero matymo tako. Tokia akis gerai mato tik netoli esančius daiktus, ir kuo arčiau prie akies yra is takas, tuo didesnio laipsnio trumparegystė. Trumparegės akies klinikinė refrakcija yra stipresnė u˛ normalios akies, t.y. ma˛esnė u˛ vienetą, kai normalios akies klinikinė refrakcija lygi vienetui.

Trumparegystę sąlygoja įvairūs ioriniai faktoriai, pavyzd˛iui, silpna pirminė akomodacija. Paprastai ji nustoja progresuoti sulaukus 18 20-ies metų am˛iaus. Reikia pabrė˛ti, jog akis gali nevykdyti akomodacijos funkcijos tik trumparegėje akyje. Skiriama trijų laipsnių trumparegystė: silpna – kai ji taisoma lęiais iki –3,0 D, vidutinė – kai taisoma iki –6,0 ir didelė – kai yra reikalingi didesnės kaip –6,0 D lau˛iamosios gebos lęiai. Trumparegėje akyje i ˛idinio į tinklainę sklindantys spinduliai pasiskleid˛ia pluoteliu, ir į tinklainę patenka ne daikto tako atvaizdo takas, o tarsi isiplėtęs jo variantas (dėl sklaidos susidarę atvaizdo ratai).

Text Prisimerkus sklaidos ratai suma˛ėja, kadangi taip „susiaurinamas“ lęiukas (vyzdys), ir vaizdas irykėja. Da˛nai trumparegiams su silpno laipsnio trumparegyste yra lengviau ˛iūrint i arti dirbti smulkius darbus, negu taisyklingos refrakcijos ˛monėms, kadangi trumparegių tinklainėje susidaro didesni vaizdai.

Trumparegystė koreguojama sklaidomaisiais (neigiamais) lęiais (7 pav.). Prie tai būtinai reikia ap˛iūrėti akies dugną. Regėjimo atrumas su akiniais turėtų būti ne didesnis kaip 0,7 – 0,8. Jei dirbant darbus i arti, jaučiamas diskomfortas, turi būti paskirta kita akinių pora, kurių lęiai būtų silpnesni nuo –1,0 iki -3,0 D.

4.2. Toliaregystė

Toliaregystė – tai akies yda, kai lygiagretūs spinduliai, perėję per akies optinę sistemą, susikerta įsivaizduojamoje erdvėje u˛ tinklainės. Tokios akies ˛idinio nuotolis yra per didelis (6 pav.), o klinikinė refrakcija yra silpnesnė negu normalios akies, t.y.didesnė u˛ vienetą. Toliaregė akis pritaikyta besiglaud˛iantiems spinduliams, bet tokių spindulių gamtoje nėra, nes nėra tokio tako, i kurio jie galėtų sklisti. Todėl prie toliaregę akį nėra ir tolimiausio gero matymo tako, jis būtų tarsi u˛ įsivaizduojamos akies. Tokios akies tinklainėje susidaro tik neaikūs vaizdai.

Toliaregystė – tai da˛niausiai pasitaikanti akies yda. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Augant akiai, toliaregystė inyksta ir susiformuoja arba taisyklinga refrakcija, arba trumparegystė. Skiriami trys toliaregystės laipsniai: silpna – koreguojama lęiais iki +2,0 D, vidutinė – iki +5,0 D ir didelė toliaregystė – daugiau kaip +5,0 D. Da˛nai būna, jog jauni ˛monės, turėdami silpną ią akies ydą, to net ne˛ino, kadangi is defektas pakankamai gerai kompensuojamas akomodacijos. Jų regėjimo atrumas gali būtų lygus 1,0 iki pat 40 – 45 metų. Jei toliaregystė didelė, tai gali sukelti nuolatinį mieguistumą, nervingumą, galvos skausmus. Toliaregystė neprogresuoja, ir vaikams iki 7 metų ji visai inyksta arba pereina į trumparegystę. Visai kitaip suaugusiems – jiems prasideda senatvinė toliaregystė (presbiopija), kuri, laikui bėgant, vis stiprėja. Senatvinė toliaregystė isivysto dėl to, jog lęiukas dėl nuolat jame vykstančių fiziologinių procesų, nors ir labai ne˛ymiai (iki 0,0001 D per dieną), standėja. Todėl silpnėja akomodacijos pajėgumas, gero matymo takas visą laiką tolsta. Apie 60 uosius ˛mogaus am˛iaus metus akies akomodacinis pajėgumas priartėja prie nulio, ir artimiausias geriausio matymo takas nusikelia į begalybę.

Toliaregystė koreguojama glaud˛iamaisiais (teigiamais) lęiais (7 pav.).

4.3. Astigmatizmas

Kur kas sudėtingesnė akies yda – astigmatizmas. Tai ne naujas klinikinės refrakcijos pavidalas, o tik dviejų refrakcijos pavidalų ar tokios pačios rūies, tik skirtingo laipsnio refrakcijos buvimas vienoje akyje. I kiekvieno objekto tako sklindantiems spinduliams, perėjus per tokios akies optinę sistemą, tinklainėje susidaro ne takinis vaizdas, o tiesi linija arba itempto ovalo formos dėmė. Esant astigmatizmui, ragenos igaubtumo spindulys vienuose jos meridianuose yra ma˛esnis, o kituose didesnis. Ma˛esnio spindulio meridianuose lau˛iamoji geba didesnė ir, atvirkčiai, didesnio spindulio – ma˛esnė. Vienas i ių meridianų visada turi pačią did˛iausią lau˛iamąją gebą, kitas – ma˛iausią. Tai pagrindiniai meridianai. Jie vienas su kitu sudaro 90 kampą. Dėl pagrindinių meridianų orientacijos horizonto at˛vilgiu astigmatizmas skirstomas į tiesųjį ir įstri˛ąjį.

Jei pagrindiniai meridianai orientuoti vienas vertikaliai, o kitas horizontaliai, turime tiesųjį astigmatizmą. Daiktų atvaizdai tiesiojo astigmatizmo atveju gali būti dviejų rūių: itempti horizontaliai arba vertikaliai.

Kai pagrindiniai meridianai orientuoti horizonto at˛vilgiu tam tikrais kampais, gaunam įstri˛ąjį astigmatizmą. Ikraipyti daiktų vaizdai atrodo pasisukę arba pagal laikrod˛io rodyklę, arba prie.

Refrakcijos skirtumas pagrindiniuose meridianuose apibūdina astigmatizmo laipsnį. Taip pat skiriamas taisyklingasis ir netaisyklingasis astigmatizmai: jei visame meridiane lau˛iamoji geba yra vienoda, tai astigmatizmas taisyklingas, jei vieno meridiano skirtingose atkarpose lau˛iamoji geba yra nevienoda – netaisyklingas. Taisyklingasis astigmatizmas dar gali būti: paprastas, kai viename meridiane akis yra normali, o kitame trumparegė arba toliaregė; sudėtingas, kai abiejuose meridianuose yra ta pati, tik skirtingo laipsnio refrakcija; mirus, kai viename meridiane yra toliaregystė, o kitame – trumparegystė.

Text Astigmatizmą da˛niausiai lemia asferika ragena, kartais netaisyklingai gaubtas lęiukas. Tai įgimta akies yda, da˛nai visikai nesikeičianti per gyvenimą. Kartais astigmatizmas atsiranda po kai kurių operacijų. Tiesus, taisyklingas ir nedidelis astigmatizmas pasitaiko labai da˛nai, tačiau jis didesnių nepatogumų nesukelia. Astigmatizmas ma˛ina regėjimo atrumą ir iuo atveju, prieingai kaip toliaregystės atveju, akomodacija ne visuomet gali padėti. Trumparegis pacientas skund˛iasi blogu matymu į tolį, toliaregio pagrindinis nusiskundimas yra vargstančios akys ir net galvos skausmai, o astigmatiką kamuoja abi bėdos. Jo regėjimo rykumas tiek į artį, tiek į tolį yra silpnas. Vaizdai yra ikreipti. Jei akomoduojamos ir irykinamos statmenos linijos, blogiau matomos gulsčios ir analogikai, jei irykinamos horizontalios linijos, tai blogiau matomos vertikalios. Akių maudimas ir galvos skausmai yra nuolatiniai palydovai ˛monių, turinčių ią akių ydą.

Astigmatizmas taisomas cilindriniais lęiais 8 pav.). Labai svarbu nustatyti pagrindinių meridianų kryptį. Jei astigmatizmas yra sudėtingas, tai jam taisyti naudojami kombinuotieji sferocilindiriniai (oftalmologijoje: toriniai) lęiai, per juos praėję spinduliai susikerta dviejuose iilginiuose ˛idiniuose.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 6248
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/REGOS-FIZIKA-MIKROSKOPIJA-Akie64828.php