Reumatoidinėms ligoms, podagrai gydyti vartojami vaistai

Šie vaistai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu kai kuriose jungiamojo audinio ligose. Jie dar vadinami ligos eigą keičiančiais vaistais, nes yra duomenų, kad juos vartojant liga toliau neprogresuoja, gali netgi prasidėti pažeistų sąnarių regeneracija. Toks efektas nebuvo pastebėtas su jokiais kitais nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais. Jų veikimas labai lėtas, gali praeiti nuo 6 sav. iki 6 mėn. kol pasireikš jų poveikis.

Veikimo mechanizmas:

Iki galo nėra ištirtas.

Methotrexate – citotoksiškas, tikriausiai veikia imunines ląsteles, palaikančias uždegiminį procesą.

Hydroxychloroquine – slopina limfocitų aktyvumą, sumažina leukocitų chemotaksį, stabilizuoja lizosomų membranas, sujungia laisvuosius radikalus. Panašus ir penicillamino poveikis.

Organinis auksas – pakeičia makrofagų aktyvumą, kurie, ypač artrito atveju, yra labai svarbūs uždegimo vystymuisi, slopina leukocitų aktyvumą.

Infliximab, etanercept yra rekombinantiniai proteinai, kurie prisijungia prie alfa-nekrozės faktoriaus (TNF-alfa). Tai citokinas, labai svarbus uždegimo vystymuisi.

Farmakokinetika ir klinikinis panaudojimas:

Antireumatoidiniai vaistai vartojami reumatoidinio artrito gydymui pacientams, kuriems nepadėjo gydymas kitais vaistais. Taip pat kitų reumatinių ligų gydymui – artritui su Sjogren’o sindromu, juvenilinio reumatoidinio artrito.

Dauguma vaistų vartojama per os, infliximab, etanercept – injekcijos. Aukso junginiai gali būti vartojami ir oraliai (auranolin) ir parenteraliai.

Toksiškumas:

Visi ligos eigą keičiantys preparatai gali sukelti stiprius ir mirtinus apsinuodijimus. Pacientus būtina nuolatos stebėti.

PODAGRA

Podagra – purinų apykaitos sutrikimas, kuriam budingas padidėjąs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje ir uratų kaupimąsis audiniuose. Pagrindinis Podagros požymis – hiperurikemija. Mažai tirpi vandenyje šlapimo rūgštis uratų pavidalu nusėda sąnariuose, ausų kremzlėse, kartais inkstuose ir raumenyse. Uratų kristalai fagocituojami, patekę į ląstelę ją suardo, vėl grįžta į tarpląstelinę ertmę ir vėl fagocituojami. Todėl žūva vis naujos ląstelės. Suirusių ląstelių vietoje prasideda uždegimas. Ryškiausias klinikinis simptomas yra ūminis priepuolinis artritas.

Gydymo etapai:

I. Uždegimo slopinimas esant stipriems priepuoliams

Kolchicinas, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, gliukokortikoidai

II. Pagreitina šlapimo rūgšties išsiskyrimą per inkstus

Uricosuric – probenecid, sulfinpyrazone

III. Stabdomas purinų skilimas iki šlapimo rūgšties inhibuojant ksantinoksidazę

Alopurinolis

Priešuždegiminiai vaistai vartojami podagros gydymui

Veikimo mechanizmas:

Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, gliukokortikoidai sumažina uždegimo mediatorių sintezę pažeistuose sąnariuose.

Indometacinas efektyvus slopinant uždegimą esant ūmiam artritui. Sumažina prostaglandinų sintezę ir inhibuoja uratų fagocitozę makrofaguose.

Kolchicinas yra selektyvus inhibitorius, veikdamas mikrofilamentų sistemą mažina leukocitų judrumą ir migraciją, slopina fagocitozę ir leukotrienų B₄ sintezę, be to, mažina laisvųjų radikalų susidarymą. Reaguodamas su tubulinu ir mikrofilamentine sistema slopina mitozę ir sutrikdo normalų ląstelės dalijimąsi.

Farmakokinetika ir klinikinis panaudojimas:

Esant ūmiam artritui skiriamas indometacinas ar gliukokortikoidai. Kolchicinas taip pat gali būti naudojamas, tačiau reikalingos didelės dozės, todėl atsiranda ryškūs gastrointestinaliniai sutrikimai, dažna diarėja. Mažesnės kolchicino dozės skiriamos profilaktiškai pacientams kurie anksčiau turėjo daug ūmių artrito priepuolių. Kolchicinas, gliukokortikoidai, indometacinas vartojami per os, kolchicinas, gliukokortikoidai dar gali būti vartojami parenteraliai (injekcijos į veną ar raumenis).

Toksiškumas:

Indometacinas yra toksiškas, slopina kraujo gamybą,pakenkiami kaulų čiulpai, inkstai, atsiranda virškinimo trakto veiklos sutrikimai.

Gliukokortikoidai, net ir vartojami trumpai, gali sukelti elgesio pakitimus, sutrikdyti gliukozės apykaitą.

Kolchicinas stipriai pažeidžia kepenis ir inkstus, todėl dozuoti reikėtų labai atsargiai, būtinas paciento stebėjimas. Perdozavimas gali būti mirtinas.

II. Uricosuric

Veikimo mechanizmas:

Šie preparatai veikia pirmiausiai inkstuose, slopindami daugelio kitų silpnų rūgščių sekreciją (pvz. penicilinas, metotreksatas) ir slopindami šlapimo rūgšties reabsorbciją.

Probenecid, sulfinpyrazone yra silpnos rūgštys, kurios konkuruoja su šlapimo rūgštimi dėl reabsorbcijos proksimaliniuose inkstų kanalėliuose. Mažomis dozėmis šios rūgštys gali konkuruoti ir dėl sekrecijos inkstų kanalėliuose. Tokiu atveju pakyla šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, nes sekretuojama ne šlapimo rūgštis, o šie preparatai. Tačiau taip atsitinka retai. Panašiai šlapimo rūgšties koncentracija pakyla ir ilgai vartojant aspiriną, kuris taip pat yra silpna rūgštis.

Farmakokinetika ir klinikinis panaudojimas:

Lėtinės podagros gydymui yra naudojami geriami alopurinolio ar uricosuric preparatai. Ūmaus podagrinio artrito atveju jie neefektyvūs, juos galima skirti praėjus 1 – 2 savaitėm ūmaus priepuolio.

Toksiškumas:

Uricosuric gali iššaukti ūmų artrito priepuolį vartojimo pradžioje. To galima išvengti kartu skiriant ir indometaciną ar kolchininą. Kadangi uricosuric yra sulfonamidai, pacientai, alergiški kitiems sulfonamidiniams vaistams, preparato vartoti neturėtų.

III. Alopurinolis

Veikimo mechanizmas:

Alopurinolis yra katalizuojant ksantino oksidazei verčiamas oksipurinoliu. Ksantino oksidazė verčia hipoksantiną į ksantiną, o pastarajį į šlapimo rūgštį. Alopurinolis ir oksipurinolis inhibuoja ksantinoksidazę negrįžtamai. Kadangi inhibuojamas fermentas, kuris katalizuoja šlapimo rūgšties susidarymą, padaugėja tarpinių sintezės produktų – hipoksantino ir ksantino, tačiau jie yra tirpesni ir lengviau pašalinami. Uratų kristalai nebesikaupia sąnariuose ir nesivysto uždegiminiai procesai.

Farmakokinetika ir klinikinis panaudojimas:

Preparatas vartojamas oraliai lėtinės podagros gydymui. Po ūmių priepuolių skiriama po 1-2 savaičių. Alopurinolis gali būti naudojamas ir po chemoterapijos, kai dėl didelio suirusių ląstelių skaičiaus padaugėja purinų, skylančių į šlapimo rūgštį.

Toksiškumas:

Alopurinolis gali sukelti ūmų artrito priepuolį vartojimo pradžioje. Gali būti virškinimo trakto veiklos sutrikimai, retai – periferinis neuritas ir vaskulitas. Alopurinolis inhibuoja nuo ksantinoksidazės priklausomų vaistų (merkaptopurinas, azatioprinas) metabolizmą ir šalinimą!