BENDRAAMŽIØ ÁTAKA PAAUGLIØ ASMENYBËS FORMAVIMUISI

BENDRAAMŽIØ ÁTAKA PAAUGLIØ ASMENYBËS FORMAVIMUISI

Ávadas

Manau ši tema visada buvo aktuali, yra aktuali ir bus aktuali. Paauglystë yra ypatingas amžius, kada žmogus ieško savês, kovoja ne tik su aplinka, paèiais artimiausiais, brangiausiais žmonëmis, bet ir paèiu savimi. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu pasirinkimas: paauglys visada renkasi, jis visada dvejoja, abejoja. já beveik visada lydi klausimas k¹ pasirinkti, pvz.: ar eiti á kasdieniná užklasinës veiklos užsiëmim¹ ar su ákalbinëjanèiais draugais á kiem¹.

Turbût visi su manimi sutiks, kad bûtent šiame gyvenimo periode labai svarbi draugø, bendraamžiø átaka. Kažkur nublanksta dar taip neseniai labiausiai mylimi ir brangiausi tëvai, nuo kuriø nenorëjo në per žinksná atsitraukti, kuriais buvo beatodairiškai pasitikima.

Šiame darbe paanalizuosiu koki¹ átak¹ paaugliø asmenybës formavimuisi daro bendraamžiai, kurie šiame tarpnyje yra pastovûs palydovai.

Tapatumo jausmas

Paauglys ne pats pasiskiria viet¹ bendravimo sistemoje, j¹ parenka draugai atsižvelgdami á tam tikrus veiksnius, kuriø jie patys tiesiogiai nesuvokia.Kokie tie veiksniai, kurie lemia mokinio socialiná status¹ bendruomenëje?

Remiantis ávairiø šaliø mokslininkø nuomone, išskiriami skirtingi veiksniai, lemiantys socialiná status¹ kolektyve.

M.Barkauskaitë knygose ,,Mokiniø tarpusavio santykiai’’ ir ,,Paaugliai: sociapedagoginë dinamika ‘’ išskiria:

nuo paties mokinio priklaus¹ individualûs veiksniai: išvaizda (anatominiai duomenys ir apranga), lytis, amžius, charakteris, temperamentas, gabumai, pažangumas, inteligencija, informuotumas arba mokinio išprusimas;

išoriniai veiksniai ,turintys átakos mokinio statusui: klasës ypatumai, mokytojas, draugai, šeima , bendravimo patirtis.

Individo galutinis tikslas, kurio jis siekia - tapti paèiu savimi: kiekvienas žmogus galø gale klausia, - kas aš esu?, kaip galiu tapti savimi?

Remiantis C.Rogerso mintimis, tapatumo jausmas leidžia mums pamatyti save tokius, kokie mes esame: kuo mes buvome,kas mes esame šiandien ir kuo bûsime rytoj. Ypaè aktuali tapatumo paieška paauglystëje siekianèiam identifikuoti savo vaidmená suaugusiøjø visuomenëje. ,,Sëkmingai asmeninis tapatumas pasiekiamas tada kai tampama visiškai funkcionuojanèia asmenybe’’(R.Žukauskienë , 1996 p.313).

C.Rogerso nuomone, ar tampama visiškai funkcionuojanèia asmenybe dalinai priklauso nuo pasirengimo bûti atviriems patirèiai. Pauglystë - tai laikas tokiam atvirumui pasiekti . Paauglys linkês eksperimentuoti naujomis idëjomis siekia pažinti skirtingus gyvenimo aspektus.

,,Žmogø augti skatina ir tam s¹lygas sudaro bes¹lygiškos pagarbos nuostata, t.y. vertinantis, ne smerkiantis ar teisiantis, bet priimantis požiûris á jo jausmus, poreikius, norus, jo pasirinktas vertybes, tokioje aplinkoje žmogus vis labiau tampa pats savimi: jis ,,nusimeta’’ kaukes, atsisako,,fasadinio’’elgesio, jam primestø nuomoniø bei ásitikinimø, eina tikrosios savasties link’’(V.Lepeškienë,1996,p.14). Mokytojas turi padëti paaugliui tapsmo procese ir á já žiûrëti, kaip á unikalø, nepakartojam¹, todël bes¹lygiškai verting¹. Nieko negali bûti blogiau, kaip bausti žmogø norint já ko nors išmokyti. Tik pozityvi pažiûra visada suteikia jëgø veiklai. V. Satir nuomone,visø tarpusavio nesusipratimø, nesugebëjimo mokytis ir ilgalaikiø asmenybës problemø pirmoji priežastis - nelygiateisiškas bendravimas.

Paauglys pereina prie asmeninës, individualios pažiûrø sistemos,kuri panaudojama jo gyvenimiškai patirèiai interpretuoti. Šiuo požiûriu yra ádomi Adlerio ,,gyvenimo stiliaus teorija’’, kurioje iškeliamos individualios žmogaus galimybës, individualios pažiûros. ,,Prasmingas savês atradimas priklauso nuo didëjanèio protinio brendimo laipsnio, savo galiø bei talentø tobulëjimo ir pasaulëžiûros plëtotës. ’’(G.Butkienë, A.Kepalaitë, 1996,p.64).

Taèiau ne visø paaugliø vertybiø sistema bûna unikali. Nemaža jø dalis tiesiog mechaniškai kartoja savo tëvø pažiûras, vertybes, ásitikinimus paprastai yra gynybiški, tie kuriems nepavyksta pasiekti asmeninës idealø sistemos paprastai saugo save nuo naujos gyvenimiškos patirties, tolesnio tobulejimo ,negali pasinaudoti savo patirtimi ir ávertinti savo galimybiø. Šie paaugliai iškreipia realybê, kuria steriotipus, ribotus problemø sprendimo bûdus.

Pauglio tapatumo raidoje reikia atsižvelgti á daugelio procesø raidos s¹veik¹: fiziná brandum¹, socialiná patyrim¹, kognityvinê raid¹.

Remiantis Eriksono teorija, paauglystë - tai tapatumo arba vaidmenø sumaišties periodas. Eriksonas lemiamais raidos proceso veiksniais laikë ne tik paties individo brendim¹ ir vidiná dinamizm¹, bet toki¹ pat reikšmê skyrë socialinës aplinkos s¹lygoms. Psichoanalitikas paauglystê vertina kaip svarbiausia formuojantis tapatumui. ,,Tik paaugliui suteikiama tiek daug laiko tyrinëti, ásivaizduoti ir eksperimentuoti su savo tapatumu. Jis, norëdamas išsprêsti kylanèias problemas, turi nemažai laiko svarstyti, m¹styti….’’ (R.Žukauskienë,1996 p.316)

Taèiau ne visi paaugliai pasinaudoja jiems skirtu laiku. Jie priiima sprendimus skubotai, perdaug anksti pereina á suaugusiø visuomenê visai tam nepasiruošê. Tokie paaugliai neišmëgina savo unikalaus asmeninio tapatumo ir priima jam priskiriamus vaidmenis ,tëvø vertybes.

Kai kurie paaugliai patiria tapatumo difuzij¹, prisiëmê kelis skirtingus tikslus ar vertybes ( tëvø, bendraamžiø ar platesnës visuomenës) nesistengia surasti savo tapatumo ir tada sunku vykdyti áprastinius šiam amžiui keliamus reikalavimus (atlikti mokyklines užduotis,susirasti draugø,m¹styti apie ateitá). Paauglys, kuriam nesiseka išsprêsti tapatumo krizës, bûna visiškai pasimetês ,nesupranta, kas jis, kuo nori bûti, koks jis kitø žmoniø akyse.

Galimas treèias paauglio tapatumo variantas. Tai neigiamas identiškumo krizës sprendimo bûdas, kai paauglys renkasi negatyvø tapatum¹. Jis negali atlikti vaidmenø, kuriø iš jo tikisi tëvai, visuomenë, jis elgiasi priešingai, negu iš jo reikalaujama.

Paauglys, pereidamas nuo s¹jungos su šeima prie stipresniø ryšiø su bendraamžiais, ágyja daugiau nepriklausomybës, paauglys nori vis daugiau priimti bendraamžiø vertybiø, siekia kažk¹ drauge veikti. Bendraamžiai labai paveikia paauglio socialiná gyvenim¹ , todël kai kurie autoriai kalba apie paaugliams bûdinga atskir¹ visuomenê. Mead teigia, kad spartûs socialiniai pokyèiai sukelia atotrûká tarp kartø ir todël didëja bendraamžiø grupës átaka paauglio socializacijai.

Paaugliø grupiø fenomenas daugelyje visuomeniø yra universalus. Jos egzistuoja Vakarø ir Rytø šalyse. Nustatyta, kad labai svarbûs paauglio santykiai šeimoje, nes kuo jie blogesni tuo paauglá labiau veikia bendraamžiai. Šeimose, kurios nuo mažens neskatina vaiko veiklumo, gebëjimo áveikti kliûtis, nežadina domëjimosi šeimos reikalais, buitimi, neugdo socialiniø ágûdžiø, neskatina mokymosi motyvacijos, paaugliai dažnai ápranta tingëti. Tai yra vienos iš pagrindiniø priežašèiø konfliktams kilti šeimoje.

Vienas svarbiausiø paauglio socializacijos veiksniø yra bendraamžiø grupë. Patekês á asociali¹ grupê, veikiamas jos normø ir vertybiø, paauglys savo poelgiais gali peržengti ne tik moralës, bet ir ástatymø normas. Taigi kuo ilgiau paauglys bûna, bedrauja su asocialios grupës nariais, tuo ilgiau jis priima šios grupës vertybes, nuostatas ir normas. Išskiriamos trys paaugliø bendravimo grupës:

didelë bendruomenë – dažniausiai sutelkiama bendrø interesø, renginiø;

nedidelë grupë – paauglio bendravimo nedidelis ratas socialinëms pažiûroms ir asmeniniams vertinimas plëtoti;

maža grupë – artimiausi draugai;

Kaip formuojasi draugystës raida?

Colemanas paaugliø draugystës raid¹ suskirsto á 3 etapus:

10 - 11m. vaikai pradeda draugauti žaisdami (draugas tas su kuriuo patinka žaisti).Jø draugystë nenutrunka net perëjus á kit¹ mokykl¹.

14 - 15 m. paaugliø draugystê sieja abipusis pasitikëjimas .Pagrindinë tikro draugo savybë šiuo laikotarpiu - nuoširdumas,jautrumas, pasitikëjimas, o nepriimtinos - atstûmimas, išdavystë ir kt.

18 - meèiø draugystê sieja bendri interesai ir bendras veiklos suvokimas, padidëja pakantumas individualiems skirtumams ir mažeja baimë bûti draugø užmirštam.

Mokykliniais metais grupës skiriasi pagal priklausomybê lyèiai, berniukai draugauja didelëse grupëse, o mergaitës buriasi á mažas grupeles ar poras. Mergaièiø draugystei bûdingesnës emocijos: átampa, pavydas, konfliktai, atstumimas. Jos išgyvena pavydo jausm¹ ir baimê bûti atstumtoms, todël, anot Colemano, jø socializacijai svarbus artimumo ir priklausomybës siekimas. Berniukø draugiški santykiai orientuoti á bendr¹ veikl¹ , o mergaièiø á socialiná pasitenkinim¹ , abipusá artum¹.

Paaugliø draugystë tampa vis artimesnë. Mergaitës labiau negu berniukai linkusios kurti mažas, išskirtines ir labiau integruotas grupes. Jos, pasirinkdamos drauges, daugiau dëmesio skiria socialinei patirèiai, o berniukai gali nekreipti dëmesio á socialinius skirtumus. Jie atsižvelgia á sportinius sugebëjimus, ypatingus socialinius ágûdžius.

14 - 16m. mergaièiø draugystë yra stipresnë, abipusiškesnë nei berniukø. Jos stengiasi išlaikyti paslaptá, bûti viena á kit¹ panašios keièiasi drabužiais. Mergaièiø draugystë už berniukø yra brandesnë, tobulesnë, jos sugeba apie tai kalbëti, analizuoti. Berniukø draugystë ne tokia stipri, bet ji stabilesnë, patvaresnë, trunka ilgiau.

Darugystë su priešingos lyties atstovais prasideda apie metus. Tai skatina rûpinim¹sá savo išvaizda, patrauklumu. Mergaitës šiais metais dažnai lenkia berniukus ûgiu, bûna stambesnës, na, o berniukai dël mažo ûgio nertai pergyvena, jauèiasi nevisaverèiai. Iš pradžiø domëjimasis priešinga lytimi išreiškiamas gana keistais „užkabinëjimais“, vëliau santykiai keièiasi:išnyksta nuoširdumas, atsiranda susikaustymas, nedr¹sumas. Varžymasis, nepastovumas, átampa. Iki aštuntos klasës retai kada užsimezga rimtos draugystës. Ápusëjus ankstyvosios paauglystës laikotarpiui tarp berniukø ir mergaièiø užsimezga romantiški santykiai, simpatija. Domëjimasis priešinga lytimi mobilizuoja paauglio asmnybê, gebëjimus, žadina troškim¹ bûti gersniam, paslaugesniam.

Paaugliø grupes galima skirstyti á artimø draugø grupê (2 - 9 žmonës) ir platesnê grupê, kuri¹ sudaro geri pažástami (15 - 30). Platesnëje grupëje pradeda bendrauti priešingø lyèiø paaugliai.

Paugliø tapsmui bendravimas bendraamžiø grupëje yra labai svarbus ágyjant socialinê patirtá, laisvëjant nuo šeimos, formuojant individuali¹ pažiûrø sistem¹. Paauglys kuris yra nepriimtas á grupê - izoliuotas ar atstumtas , patiria neigimas emocijas, žem¹ savês vertinim¹ ir t.t.Todël nepaprastai svarbu išryškinti teigiamas jo savybes, ugdyti pasitikejim¹ savimi, ruošti integracijai á bendraamžiø tarp¹.

LITERATÛRA:

Butkienë G., Kepalaitë A. Mokymasis ir asmenybës brendimas. – V.,

Lepeškienë V. Humanistinis ugdymas mokykloje. – V.,

Myers G. Psichologija. – V., 2000.

Petrulytë A. Jaunesniojo paauglio socialinë raida. – V., 2003.

Žukauskienë R. Raidos psichologija. – V.