BIBLIOTEKININKO PROFESINË ETIKA

Profesinë bibliotekininko etika yra dar palyginti naujas dalykas Lietuvoje, nors JAV apie jà rašoma, diskutuojama jau beveik visà šimtmetá. Kalbos apie informacinæ visuomenæ, naujos paslaugos bibliotekose ir jø kompiuterizavimas, žiniasklaidos priemoniø gausa, informacijos ávairovë paskatino ir Lietuvos bibliotekininkus prabilti apie profesinæ etikà.

Informacinio bibliotekos fondo ribos išsiplëtë, paskendo virtualiose erdvëse., netikslûs atsakymai á užklausas, informacijos apie klientø poreikius skelbimas gali priversti visuomenæ pasijusti nesaugia. Iškreipta informacija tampa beverte, gali atnešti žalos. Tad profesinë bibliotekininko etika, apibrëžianti pagrindines bibliotekininko, kaip visuomenæ aptarnaujanèio profesionalo, veiklos gaires, tampa tarsi apsaugos skydu, maksimaliai apsauganèiu abi puses: informacijos vartotojas žino, kad bibliotekininkas ásipareigoja já tinkamai aptarnauti, o bibliotekininkas gali bûti tikras, kad visuomenë juo pasitiki.

Bibliotekininko darbe dominuoja intelektualusis pradas, darantis átakà ir kokybiškam darbiniø funkcijø atlikimui. Bibliotekininkystës prestižo didëjimui ir “profesionalëjimui” didelæ átakà daro besiformuojanti informacinë visuomenë.

su ne taip seniai atsiradusiu aukštuoju (akademiniu) bibliotekininkø išsilavinimu, taip pat ir su tuo, kad vis dar yra nemažai bibliotekø, kuriose dirba žmonës be specialaus išsilavinimo. Nemažà átakà daro ir tai, jog eiliniai pilieèiai, dažniausiai neilgai užtrukdami bibliotekoje, akivaizdžiai susiduria su ta jos darbo dalimi, kuri jiems lengvai suprantama, tarsi ir nereikalaujanti specialiø žiniø.

Bibliotekos prestižas smarkiai padidëjo joje ëmus naudoti kompiuterius. JAV jau 8-ajame dešimtmetyje jie atsirado bibliotekose pirmiausia kaip darbo priemonë patiems bibliotekininkams, o jau vëliau – kaip komunikacijos bei informacijos priemonë tiek bibliotekos darbuotojams, tiek ir jos klientams. Drauge su kompiuteriø atsiradimu labai padidëjo ir informacijos kiekis, pasiekiantis bibliotekas.

bibliotekininkystë – socialinë profesija, kurios atstovai tiesiogiai ir netiesiogiai susiduria su klientais, informacija bei technologijomis, kitais profesionalais, dirbanèiais informacijos srityje.

Bibliotekininko etinës pareigos turiná sudaro bibliotekininko pareiga ir atsakomybë už savo veiklà prieš skaitytojà, visuomenæ, savo profesijà ir kitø profesijø atstovus. Visa bibliotekininko veikla darbo vietoje, taip pat ir tai, kà veikia biblioteka, kaip ástaiga ir institucija, remiasi á šiuos keturis kertinius kampus.

Su skaitytoju bibliotekininkas privalo elgtis pirmiausia – profesionaliai. Skaitytojø poreikiai jam yra svarbesni nei asmeninës nuostatos, ásitikinimai, bet koks spaudimas iš šalies. Pagarba skaitytojo asmenybei nulemia visus bibliotekininko veiksmus bei elgesá.

Pagarba turi turëti grážtamàjá ryšá su skaitytoju. bendraujant su skaitytojais, atsakant á jø užklausas, tenkinant poreikius, formuojant skaitytojø vertybines orientacijas.

Tai reikalauja ne tik gerø profesiniø bet ir psichologijos žiniø, geros savitvardos. Nepateisinamas bibliotekininko šiurkštus elgesys su skaitytoju kaip atsakas á neetiškà pastarojo elgesá.

Jausdamas pareigà visuomenei bibliotekininkas yra suinteresuotas gerinti aptarnavimo ir informavimo sistemà, kurioje jis dirba arba kurià atstovauja. Greitai didëjant informacijos srautui, bibliotekose naudojant technologijas, visuomenei vis sunkiau susivokti, kur, kada ir kaip galima gauti vienà ar kità informacijà, kuri garantuotø saugø išlikimà. Bibliotekininkai, kaip informacijos specialistai, turi atlikti didžiulá darbà, átvirtindami bibliotekos, kaip informacinio saugumo garanto, ávaizdá.

Bibliotekininko socialinë atsakomybë ágauna specifinæ raiškà šiuolaikiniame technologijø pasaulyje, kuriame žmogiškasis veiksnys tarsi išnyksta virtualiame pasaulyje. Bibliotekininkas tampa tarpininku tarp visuomenës, technologijø ir informacijos, padëdamas susirasti pastaràjà, jà adaptuoti, akcentuodamas kibererdvës  socialinæ pusæ – gindamas autoriaus teises.

Nemažiau atsakingas jis yra ir už savo profesiná pasirengimà, nuolatiná profesiniø žiniø tobulinimà. Bibliotekos prestižas didës tik tuo atveju, kai didës visuomenës pagarba bibliotekininkui, kaip savo darbo profesionalui, besilaikanèiam profesiniø ir etiniø standartø.

2.4 Bibliotekininko santykiai su kolegomis ir kitø profesijø atstovais

Visø socialiniø profesijø atstovø santykiai turëtø bûti pagrásti kolegialumo ir bendradarbiavimo principais.

Kolegialumà ir bendradarbiavimà apsprendžia ir šiuolaikinës bibliotekininkystës mokslo vystymosi pagrindinë tendencija – specializacija, garantuojanti profesionalumo didëjimà. Darbas skirtingø tipø bibliotekose reikalauja iš bibliotekininkø specializacijos. Kiekvienas darbuotojas tampa atsakingas už atskirà veiklos sritá, tobulinasi joje, ieško specialiø žiniø (pvz., bibliografai, vadybininkai, skaitytojø aptarnavimo specialistai ir pan.). Tokia daugiaprofilinë bibliotekininkø specializacija pleèia jø akiratá, gilina specialias vienos srities žinias, bet neleidžia ásigilinti á bendresná bibliotekininkystës bei jos santykiø su kitomis mokslo, kultûros, švietimo sritimis pobûdá. Tuomet bibliotekos veiklos sëkmë priklauso nuo jungtinës viso kolektyvo nariø sëkmës, nuo tam tikros pasiekimø sumos, kuri išreiškia ir visos bibliotekos darbo rezultatus. Bibliotekininkystës sëkmæ tokiu atveju užtikrina tik visø bibliotekø sutelktos pastangos, reguliuojamos bendros bibliotekininkø veiklos etikos.

Kiekviena biblioteka pasirenka savo aptarnaujamø skaitytojø grupes, profiliuoja fondus. Naujà bendradarbiavimo etapà apsprendë bibliotekø automatizavimas, bendrø kompiuteriniø tinklø kûrimas. Á bibliotekø veiklà átraukiami naujø profesijø atstovai – programuotojai, kompiuterinës technikos specialistai, vadybininkai. Vis dažniau bibliotekoms tenka susidurti su kitomis informacijos tarnybomis, nes didëjant informacijos srautui jau nebeámanoma net didžiosios jos dalies sukaupti vienoje vietoje.

3. BIBLIOTEKININKØ PROFESINËS ETIKOS TRIKDŽIAI

Profesinës etikos laikytis trukdo tiek vidinës, bibliotekoje susiklosèiusios, tiek ir išorinës aplinkybës. Jos trukdo ne tik bibliotekininkams tinkamai atlikti savo pareigà, bet ir žemina bibliotekos, kaip ástaigos ir institucijos, paèios bibliotekininko profesijos prestižà. Trukdžius galima bûtø suskirstyti á tris stambias grupes: politinius, profesinius ir asmeninius.

Ne taip staigiai ir akivaizdžiai bibliotekø veiklà veikia politiniø tendencijø kaita. Keièiantis ideologijai, pereinant nuo demokratijos prie diktatûros arba atvirkšèiai, bibliotekose tenka pažeidinëti etikos normas. Prireikia daugiau laiko pakeisti asmenines nuostatas, pereiti prie naujø bendravimo su skaitytojais, aptarnavimo bûdø.

Bibliotekos, kaip institucijos, pagrindines veiklos gaires neigiamai veikia valstybës atstovø, atsakingø už švietimà, kultûrà bei mokslà, abejingumas knygai, informacijai, bibliotekai. Tokiais atvejais prastas bibliotekø finansavimas, jø poreikiø nepaisymas suponuoja nekokybiškà skaitytojø aptarnavimà, prestižo smukimà. Su valdžios dëmesio stoka susijæs ir valstybinës kultûros, o jos viduje - informacijos ir bibliotekø - politikos nebuvimas, trukdantis apibrëžti bibliotekos vietà tarp kitø kultûros ástaigø, suformuoti tikslingà bibliotekø sistemà, atskirus bibliotekø tinklus bei realià bibliotekø veiklos plëtotæ, tinkamà ryšá tarp mokslo ir praktikos ir pan.

Profesiniai trukdžiai pasireiškia dažniau bibliotekos, kaip ástaigos, viduje, nors neprofesionalui ëmus tvarkyti visà bibliotekø sistemà, taip pat gali bûti pažeistos bibliotekø veiklos etikos normos. Profesinius trukdžius suponuoja nekompetencija, nepakankamas profesionalø pasirengimas bei nemokëjimas prisitaikyti prie greitai kintanèios visuomenës bei naujø darbo sàlygø.

Netinkamas bibliotekos valdymas ir darbo jos viduje organizavimas, netinkamai parinkti kadrai pakerta bibliotekos prestižà. Neetiškas paèiø bibliotekos vadovø elgesys skatina neetiškai elgtis ir darbuotojus.

Formuojantis informacinei visuomenei bibliotekose turi keisti ir darbo metodai, atsiranda nemažai papildomø paslaugø, naujos technologijos ne tiek palengvina bibliotekininkø darbà, kiek padidina informacijos, o su juo – ir jos vartotojø skaièiø. Tokiais atvejais kai kurie bibliotekø darbuotojai bûna linkæ radikaliai keisti darbo metodus, atsisakyti senøjø tradicijø. Taèiau kaip kad etikos normos formuojasi laiko bëgyje, taip pat reikia laiko ir jø kaitai. Staigûs pokyèiai darbe reikalauja performuoti asmenines nuostatas, o kol tai ávyksta dažnai nukenèia darbo etika.

Vienas labiausiai pastebimø trukdžiø – profesinë darbuotojø nekompetencija, nemokëjimas elgtis su skaitytojais, kolegomis, kitø profesijø atstovais, svetimos profesinës etikos negerbimas.

Dalis bibliotekininkø kasdien asmeniškai susiduria su skaitytojais. Ne visi skaitytojai žino ir gerbia bibliotekininko etikà, bibliotekos vidaus taisykles. Kasdienio gyvenimo moralës nuosmukiai verèia bibliotekininkus pažeidinëti profesinës etikos normas kartais vien tam, kad bûtø užtikrintas tinkamas didesnës skaitytojø dalies aptarnavimas, kad jie patys nebûtø ážeidinëjami.